Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam U. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. U. I. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė paskirta – 13 metų 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 10 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d.

2. Komisija 2019 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam U. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad jog U. I. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis U. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.

3.1. Skunde nurodo, kad yra dirbantis, vykdo visas socialinės reabilitacijos programas, turi labai rinkoje paklausias specialybes. Teismas sprendimą motyvuoja kažkada turėtais drausmės pažeidimais ir nenori vertinti, kad yra skatintas daug kartų, bausmės atlikimą tęsia lengvosios grupės sąlygomis. Yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, todėl laikymas izoliuotai nėra tikslingas.

3.2. Nuteistojo teigimu, teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22, kuri deklaruoja, kad rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.

3.3. Skunde teigia, kad teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Prikišant nusikaltimo sunkumą – baudžiama antrą kartą, kadangi nėra taikomas lygtinis paleidimas. Esant visoms lygtinio paleidimo sąlygoms atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, galima prilyginti baudimui antrą kartą.

4. Nuteistojo U. I. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo U. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sudarančias formalų pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant, ar nuteistojo siekis pasitaisyti pataisos proceso metu yra pakankamas, ne mažiau svarbus yra ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad U. I. rizika pakartotinai nusikalsti sudaro 35 balus, o tai priskiriama žemai rizikai, tačiau net ir šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis U. I., atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. įsidarbino VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko laiškais, buvo lankomas pasimatymų metu. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, sąžiningą darbą buvo paskatintas 8 kartus. Nurodyti duomenys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo siekį pasitaisyti, savo elgesiu įrodyti teigiamas korekcijas ir siekį ateityje laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos ir neįrodo akivaizdžios bei abejonių nekeliančios pažangos, sudarančios pagrindą teisėjų kolegijai manyti, kad probacija bus sėkminga ir toliau elgesys gali būti taisomas neizoliuotai.

8. Abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe nuteistajam U. I. verčia Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad vis dar išlieka du kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis bei tai, kad anksčiau atsidurdavo rizikingose situacijose dėl savo veiklos ir draugų rato. Dėl nusikalstamos veikos padarymo, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, kaltės niekada nepripažino, prisiima dalinę atsakomybę už teisės pažeidimo veiksmus. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

9. Abejoti sėkminga nuteistojo probacija verčia ir tai, kad pažymoje apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus nurodoma, kad nuteistasis U. I. bausmės atlikimo metu net 15 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Nors ir šios nuobaudos yra negaliojančios ir panaikintos prieš terminą, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog paskutinį nusižengimą nuteistasis padarė 2018 m. balandžio 25 d. (praėjus net 8 metams nuo bausmės atlikimo pradžios), nors prieš tai buvo 4 kartus skatintas. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Juo labiau, kad asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teigia galintis grįžti dirbti. Ir nors byloje yra pateikta pažyma, kad, jei nuteistasis bus perkeltas į (duomenys neskelbtini), bus priimtas dirbti į automobilių priežiūros ir remonto servisą, tačiau minėtoje išvadoje nurodoma, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos rašte nurodyta, kad nuteistasis negali teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje, o pagrindo išduoti leidimo laikinai gyventi ar daugkartinei vizai, nėra. Šios aplinkybės parodo, kad lygtinio paleidimo atveju nebus galimybės užtikrinti sėkmingą, tinkamą probaciją ir tolimesnį bausmės vykdymą, kadangi U. I. negalės nei teisėtai dirbti, nei gyventi Lietuvoje.

11. Be to, įvertintina ir eilė neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nurodytų Socialinio tyrimo išvadoje. Padaryto nusikaltimo motyvas buvo finansinis. Kitų atžvilgiu pataisos įstaigoje nuteistasis yra vartojęs smurtą, turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir kelia abejonių, ar išėjęs į laisvę, nuteistasis elgsis adekvačiai, nepasiduos impulsyvumui ir nekels grėsmės visuomenės saugumui.

12. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą (disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų), padarytą veikiant bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės kelia teismui abejonių, ar, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vėl nepasiduos kitų įtakai ir nenusikals. Be to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau, priešingai, nei teigia nuteistasis, tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

13. Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo U. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 35 balai, o tai, kaip minėta, priskiriama žemai rizikos grupei (artima vidutinei rizikai). Pažymėtina, kad nuo paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, rizika sumažėjo tik 4 balais, o tai rodo nepakankamas nuteistojo pastangas mažinti riziką. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog iš 35 balų pagal OASys metodiką, net 30 balų yra dinaminiai (kintantys). Šiuos balus nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo absoliučiai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 4 metai 1 mėnesis 28 dienos, paskirta bausmė – 13 metų 9 mėnesiai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003)22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, priešingai, nei teigia apeliantas, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

16. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis U. I. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu jo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Tuo remiantis, nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo U. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.