Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. (U. I.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 93-113 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. U. I. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu panaikinta 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalis dėl U. I. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų), jis pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, U. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. balandžio 15 d., buvo 2 metai 6 mėnesiai 25 dienos.

3. Komisijos 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 93-113 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, prieštaringai vertina teiginį, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokio poveikio neturi. Skunde pažymima, kad pagrindinis visuomenės interesas yra jog bausmę atlikę asmenys savo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Probacijos įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtintos nuostatos, jog nuteistojo elgesys turi būti vertinamas Lygtinio paleidimo komisijoje, tačiau praktika rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir toliau vertinamas teismuose, todėl kiekvieno nuteistojo prašymo svarstymas vyksta dvigubu filtru – Komisijoje ir teisme. Dažnai teismai vadovaujasi ne lygtinio paleidimo tikslais, o prioritetu laiko bausmės tikslus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinimo priemonė. Šio instituto taikymo pagrindas – tam tikros laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Pabrėžiama, kad lygtinio paleidimo laikotarpiu neatlikta laisvės atėmimo bausmė vykdoma neizoliavus asmens nuo visuomenės, vadinasi, nuteistasis nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, kaip, pvz., atleidžiant nuo bausmės amnestijos, malonės tvarka ar dėl ligos, jis atleidžiamas tik nuo tolesnio faktiško likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo pataisos įstaigoje.

5.2. Skunde cituojant 1990 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 45/110, kuria patvirtintos Jungtinių Tautų standartinės minimalios su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taisyklės (Tokijo taisyklės) bei Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R (92) 16, kuria patvirtintos Europos taisyklės dėl visuomeninio pobūdžio sankcijų ir priemonių (Europos taisyklės), atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teisinį reguliavimą formalus lygtinio paleidimo kriterijus – atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – siejamas su nusikaltimo sunkumu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neturėtų būti dar kartą atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, nors teismai savo nutartyse tai dažnai daro.

5.3. Nuteistasis, skunde cituodamas BVK 157 straipsnio nuostatas, taip pat formaliųjų bei materialiųjų sąlygų reikšmę lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti, teigia, jog sistemiškai aiškinant šio straipsnio reikalavimą ir probacijos tikslą pataisyti asmenį, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinama, ar asmuo pasitaisė, ir kokia rizika, kad jis vėl nusikals. Tačiau, pasak nuteistojo, praktinio šio instituto taikymo analizė rodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, sąvokai „kitos reikšmingos aplinkybės“ priskiria likusią neatliktos bausmės dalį, ankstesnius asmens teistumus, padaryto nusikalimo sunkumą ir kt. Pažymima, kad nei per didelės, nei per mažos bausmės dalies atlikimas nenumatytas kaip esminis ir vienintelis kriterijus, lemiantis lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Nuteistasis jau atliko privalomą bausmės dalį, o likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pagrindinis motyvas netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde pritariama Žmogaus teisių stebėjimo instituto įžvalgai, kad teismai nenurodo jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų nustatyti, kad likęs atliktos bausmės laikas yra pernelyg mažas, bei nepaaiškina, koks atliktos bausmės laikas būtų laikomas užtektinu. Teigiama, kad šios aplinkybės vertinimą teismas priskiria prie materialiojo pagrindo, tačiau jį tikslinga priskirti prie formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, nes įstatymas nurodo, kokią dalį bausmės asmuo privalo būti atlikęs, o motyvas, kad likusi bausmės dalis yra didelė, prieštarauja BVK 157 straipsnio 3 daliai. Be to, lygtinio paleidimo netaikymas vien dėl ankstesnių teistumų prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams. Skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus.

5.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec(2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių pakartotinių pažeidimų prevenciją ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą bei prižiūrimą grįžimą į visuomenę. Tarptautiniuose teisės aktuose, susijusiuose su bausmių vykdymu, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigų paprastai apibrėžiamas kaip bendruomenėje atliekama bausmė (priemonė), alternatyva laisvės atėmimui, bausmių deinstitucionalizavimo priemonė ir pan. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms R(99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo lygtinis paleidimas apibrėžiamas kaip veiksminga priemonė, kuri ne tik sumažina įkalinimo trukmę, bet ir iš esmės padeda asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, grįžti į visuomenę. Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec(2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lyginis paleidimas reiškia ankstyvą nuteistųjų paleidimą pagal individualizuotas sąlygas, kurios taikomos po paleidimo. Šis apibrėžimas neapima amnestijos ir malonės. Lygtinis paleidimas Lietuvoje laikomas viena iš probacijos formų. Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Šis priskyrimas paaiškinamas tuo, kad pagrindiniai probacijos elementai būdingi ir lygtiniam paleidimui: nuteistasis neatskiriamas nuo visuomenės, prižiūrimas įgaliotų institucijų bei jam taikomos socialinės ir kitokios priemonės. Lygtinis paleidimas vertintinas kaip teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo forma, ką patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas D. G. byloje prieš Lietuvą.

5.5. Skunde nuteistasis nesutinka ir su teismo praktika, kurioje nurodoma, kad sprendimas pritaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui. Lygtinio paleidimo pritaikymo atveju teismas yra pasisakęs ir kitaip, tai yra kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Taigi lygtinis paleidimas pritaikomas asmeniui, kuris jau patyrė atitinkamos trukmės realų laisvės atėmimą įkalinimo įstaigoje, jam bausmė nepanaikinama, todėl negali suponuoti nebaudžiamumo atmosferos, kuri galėtų būti siejama su atsakomybės išvengimu.

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nors skunde akcentuojami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo privalumai nusikalstamą veiką padariusio ir bausmę pataisos įstaigoje atliekančio asmens resocializacijai, tačiau iš aptariamo straipsnio lingvistinio aiškinimo – formuluotės „gali būti lygtinai paleisti“, darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama ir į kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Priešingai nei tvirtinama skunde, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, šių aplinkybių pakartotinis vertinimas teismui nagrinėjant skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo, bausmių vykdymo įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, konstitucinės doktrinos ar tarptautinės teisės aiškinimo taisyklių, kadangi baudžiamasis įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir klausimą dėl pastarosios priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo sprendžiantį teismą tinkamai, išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti probacijos taikymo galimybę kiekvienam to siekiančiam asmeniui.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis U. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Kaip teisingai nurodoma skunde, tai sudaro formalų, o ne materialų, pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, vien šių aplinkybių nepakanka probacijai taikyti, kadangi svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialiuosius kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad svarstant probacijos taikymo galimybę asmenims, atliekantiems bausmę pataisos įstaigose, turi būti įvertinama asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (tai numato ir anksčiau aptartos BVK 157 straipsnio nuostatos). Ši rizika nustatoma svertiniais balais įvertinant kiekvieno nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus bei kitus faktorius, taikant Lietuvos Respublikoje aprobuotą OASys metodiką. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (20 balų), kuri nuo nuteistojo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 48 balų. Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau negalima ignoruoti fakto, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (15 balų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti. Dėl to skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymima pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarba, be kita ko, ir atsižvelgiant į likusią neatiktą bausmės dalį, kurios metu nuteistasis gali minėtą kintančius balus sudarančią riziką sumažinti. Statiniams priskiriami vos 5 svertiniai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantys taškai. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija pažymi, jog esant santykinai reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas visų lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumą bei likusią atlikti bausmės dalį. Šios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, tuo suteikiant joms išskirtinį dėmesį prieš kitas. OASys metodika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma įvertinant joje nurodomus aspektus, susijusius tiek su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, tiek su gyvenimo stiliumi ir kitomis aplinkybėmis, kurias skundžiamoje nutartyje analizuodamas teismas išsamiai motyvavo, tuo pačiu pagrįsdamas jų egzistavimą bei įtaką galimybei nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sutinka pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visuma nagrinėjamu atveju nesuponuoja pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi U. I. bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės nerodo pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu.

12. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir buvo 24 kartus paskatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius, kurie tam tikrais aspektais gali būti vertinami kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nuteistojo nusikalstamumo. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi nuteistasis socialinius ryšius palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Tuo tarpu, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nepaisant nuteistojo vykdomos darbinės veiklos, lėšų tvarkymas ir pajamos vis dar išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, kas, įvertinus turtinį nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvą, nerodo pakankamos nuteistojo pažangos pataisos proceso metu. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami penki kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (pastarasis veiksnys yra statinis), nepastovi gyvenamoji vieta, maža darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai ir asocialios grupės įtaka. Aptariant juos, socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis, savo kaltės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepripažinęs, šiuo metu teigia, kad prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau jo pasakojime atsispindi polinkis veikti spontaniškai, neapgalvojant, neapsvarstant veiksmų pasekmių, kas, nepaisant nuteistojo skunde dėstomų teiginių, vertintina kritiškai, analizuojant nuteistojo gebėjimus įsisąmoninti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei apgalvojant tolimesnius veikimo būdus, savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad U. I. yra Kirgizijos Respublikos pilietis, dokumento, suteikiančio teisę jam būti ar gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nei galiojančios vizos, nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, jis neturi, dėl ko jis negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis, išėjęs į laisvę jis gyvens (duomenys neskelbtini) ir dirbs bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš pataisos įstaigai Migracijos departamento pateiktų raštų, nuteistasis neatitinka įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurios būtinos leidimui laikinai gyventi ar vizai išduoti bei teisėtai dirbti Lietuvos Respublikoje. Taigi šiuo atveju, manyti, jog asmuo be pajamų sugebės tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai bei jo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vis dar sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra pakankama. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad jis bausmės atlikimo metu buvo net 15 kartų svarstytas drausmės komisijoje, 6 kartus baustas drausmine tvarka. Nors pagal BVK 143 straipsnio 8 dalį, praėjus 6 mėnesiams po nuobaudos paskyrimo ir naujų nusižengimų nepadarius, laikoma, kad asmuo nuobaudų neturi, tačiau nuobaudos panaikinimas prieš terminą ar jos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui, niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga ir toks vertinimas nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Paskutinė nuobauda iki Komisijos svarstymo jam buvo skirta 2017 m. spalio 18 d. ir nustojo galioti tik 2018 m. kovo 20 d. ją panaikinus prieš terminą. Po šios nuobaudos paskyrimo nuteistasis buvo dar du kartus svarstytas drausmės komisijoje. Iš aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai pateiktų duomenų matyti, kad nubaustasis drausmine tvarka tris kartus baustas dėl fizinio smurto naudojimo prieš kitus asmenis, taigi akivaizdu, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, nepasimoko iš savo ankstesnio neteisėto elgesio, kas, svarstant dėl galimybės asmeniui taikyti probaciją, vertintina itin kritiškai.

15. Nuteistojo skunde ypatingai didelis dėmesys skiriamas analizuoti lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad skundo autorius, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis Nr. Rec(2003)22 bei kitais tarptautinės teisės aktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent U. I. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik, vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad U. I. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti su jo mąstymu ir elgesiu susiję riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos pagrįstai ir motyvuotai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

16. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – jau aptartomis BVK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems minimalius reikalavimus atitinkantiems nuteistiesiems, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Tuo tarpu skunde nurodyti duomenys priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. I. (U. I.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.