- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- TS-95-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00010-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- U. I.
Įžanginė dalis
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. (U. I.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 93-517 netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis U. I. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 93-517 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad jo nusikaltimą jau įvertino kitas teismas, skirdamas bausmę, todėl baudimas antrą kartą prieštarauja Konstitucijai. Jis nepripažino savo kaltės, tačiau prisiima atsakomybę dėl savo veiksmų ir gailisi pakliuvęs į netinkamą situaciją. Jo artimieji negali jo aplankyti, o tai neigiamai veikia jo socialinius ryšius, paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos, Lietuvos valstybė sutaupytų lėšų, kadangi jo nebereikėtų kalinti ir prižiūrėti. Jis yra musulmonas, o pataisos įstaigoje ne visi tolerantiški jo tikėjimui ir kilmei, jis neturi galimybės normaliai melstis, o tai pažeidžia jo teises, jį slegia ne tik kultūrų skirtumas, religinės problemos, bet ir elementaraus bendravimo barjeras su pareigūnas, nes jis nemoka lietuviškai. Jo manymu, kuo ilgiau žmogus kalinimas, tuo labiau jis atitrūksta nuo realybės, nuo normalaus gyvenimo laisvėje, nuo šeimos.
Skundas atmestinas.
Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. priimtu nutarimu Nr. 93-517 nutarta netaikyti nuteistajam U. I., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad nuteistasis 15 kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, o tai rodo, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, nesielgė nepriekaištingai, t. y. nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, o tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 48 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistojo pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nebuvo, rizika išliko tokia pati (48 balai), todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį paleidus lygtinai, nuteistasis neturės leidimo gyventi Lietuvoje, o tai gali kliudyti probacijos pareigūnams tinkamai atlikti savo pareigas.
U. I. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 13 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 m. 1 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 27 d.).
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Komisijos 2018 m. rugsėjo 27 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo U. I. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam U. I. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas, dirba, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, taip pat už labai sunkų nusikaltimą, kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybė jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, kas akcentuojama ir nuteistojo skunde, tačiau nurodytina, kad šie veiksniai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai Pažymėtina, ir tai, jog, kaip teisingai nurodoma Komisijos nutarime, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu net penkiolika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, paskutinį kartą – dar 2018 m. balandžio 25 d., šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, taip pat atskleidžia nuteistojo dviprasmišką požiūrį į pareigūnų priežiūrą, kuri, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktuali, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 48 balai pagal „OASys“, kuri nuo 2015 m. lapkričio 27 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo išliko nepakitusi, kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymėtina, kad Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 93-517 netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam U. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikytinas, todėl nuteistojo U. I. skundas dėl Komisijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 93-517 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.
Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis skunde prašo, nesant galimybės taikyti jam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, spręsti klausimą iš esmės deportuojant jį į tėvynę, kur tęstų bausmės atlikimą, tačiau nagrinėjimu atveju, teismui yra skundžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurį išnagrinėjęs teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Todėl galimybės spręsti nuteistojo asmens deportacijos klausimą, teismui nagrinėjant skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įstatymas nenumato.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo U. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 93-517 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.