Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. (U. I.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. U. I. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi skundas atmestas, konstatavus, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima spręsti, jog probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistojo U. I. skundas netenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, U. I. nepateikė.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad U. I. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka.

10. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

11. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad U. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (48 balai). Ji išlieka nepakitusi net trejus metus (nuo 2015 m. lapkričio 27 d.). Jau vien ši aplinkybė leidžia teigti, jog jokios pažangos (juolab akivaizdžios) mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra, kas teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje.

12. Kaip jau minėta, apie tai, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas, sprendžiama, jeigu jo elgesio pataisos įstaigoje korekcija nukreipta teigiama linkme, tačiau šiuo atveju tokiai išvadai pagrindo nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, U. I. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Nuteistasis įstaigos vidaus tvarką yra pažeidęs 15 kartų, drausmine tvarka baustas 6 kartus, o skatintas tik 4 kartus. Tad pažeidimų skaičius ženkliai viršija paskatinimų skaičių ir rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Pažeidimai buvo pasikartojančio pobūdžio (nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis), o tai rodo, jog net ir žinodamas apie savo netinkamą elgesį, už kurį gali būti baudžiamas, piktybiškai nesilaikė numatytų taisyklių ir kartojo nusižengimus. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu negaliojančios, toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, pastebėtina, kad paskutinė drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą visai neseniai, t. y., tik 2018 m. kovo 20 d. Jau vien šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, todėl jo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju U. I. elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro pakankamą pagrindą abejoti probacijos sėkmingumu, juolab, kad nuteistasis, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą.

13. Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu atspindėtų nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kuris leistų neabejoti išimtinai pozityvia nuteistojo elgesio korekcija. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Socialinio tyrimo išvadoje būtent ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis nurodoma kaip kriminogeninis veiksnys. Be to, nurodyta, kad nuteistasis turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Neišskiria tų sričių, kurios yra probleminės, ar kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Taikęs netinkamas problemų sprendimų strategijas.

14. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nekintanti jau trejus metus. Taip pat pažymėtina, jog iš 48 nusikalstamo elgesio rizikos balų, tik 5 balus sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, ir net 43 balus sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis dar gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas U. I. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

15. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundo autoriaus elgesyje yra pastebima ir tam tikrų teigiamų korekcijos požymių – šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau šios teigiamai U. I. charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau paminėta, nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turi būti įvertintos visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, o visi aukščiau aptarti duomenys, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad U. I. iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals. Faktas, kad U. I. yra Kirgizijos Respublikos pilietis, šiuo atveju įtakos lygtinio paleidimo netaikymui neturi, kadangi, kaip ir minėta, nenustatytos aplinkybės, jog skundo autorius daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir kad yra pagrindas manyti, jog būdamas lygtinai paleistas nenusikals.

17. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo skundą. Skundo aukštesniajam teismui argumentai taip pat nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl U. I. skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo U. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadoprių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.