Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. A. (U. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 91-108 taikyti nuteistajam U. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. U. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 260 straipsnio 3 dalį 14 (keturiolikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 20 d., pabaiga – 2024 m. liepos 20 d.

3. Komisija 2020 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 91-108 nutarė taikyti nuteistajam U. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio 2 (dviejų) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, U. A. vertinimo rezultatas yra 26 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, skatintas 9 kartus, balų suma sumažėjo nuo 32 balų iki 26 balų. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja pataisos įstaigos organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius, yra dirbantis. Vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo įstaiga nėra gavusi ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis ir buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Nors U. A. nustatoma žema – 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 32 balų, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (net 24 svertiniai taškai), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama U. A. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Todėl teismas vertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, elgesį bausmės atlikimo metu, teismas nepadarė išvados, jog nuteistasis U. A. iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis U. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, joje apskritai nėra motyvuojamosios dalies, rezoliucinės dalies verdiktas kardinaliai priešingas aprašomojoje dalyje išdėstytiems faktams, nutartis yra diskriminacinė, priešinga oficialiai Konstitucinei doktrinai bei įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, taip pat teismų praktikai, pažeidžia nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius, taigi yra deliktu ir privalo būti panaikinta.

5.2. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnis patvirtina nuteistojo teisę į bylos nagrinėjimą teisme per priimtinai trumpą laiko tarpą. Komisijai nutarimą priėmus 2020 m. birželio 22 d. ir perdavus teismui ne vėliau kaip per 9 dienas išnagrinėti Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą teismui per priimtinai trumpiausią laiko tarpą (7 kalendorines dienas). Kadangi įstatymas eksplicitiškai nenustato termino tokio pobūdžio teikimo bylos nagrinėjimui, vadovaujantis EŽTK 6 straipsniu patvirtinta teise į bylos nagrinėjimų per priimtinai trumpą laiko tarpą, turi būti taikoma analogija su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 130 straipsnio 1 dalimi, nes nagrinėjamas yra identiškos svarbos klausimas. Pirmosios instancijos teismas klausimo sprendimą vilkino tris savaites, nors jokių papildomų dokumentų, būtinų bylai išnagrinėti teisingai, teismas nereikalavo, o pati teikimo byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi neabejotinai buvo pažeista U. A. teisė, patvirtinta EŽTK 6 straipsnyje, kas sukelia pagrįstas abejones pirmosios instancijos teismo bešališkumu ir teisingumu.

5.3. Skunde ginčijamas klausimas dėl prokuroro atsiliepimo pateikimo, nurodant, kad įstatyme numatyto skundo dėl Komisijos nutarimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 4 dalis) prokuroras nepateikė, o įstatyme nenumatyti dokumentai (prašymai, atsiliepimai, nuomonės pareiškimai) negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Byloje nukentėjusių asmenų nėra, taigi nukentėjusių asmenų atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo taip pat negalėjo būti pateiktas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė ne ginčą tarp suinteresuotų šalių, o tik BPK 360 straipsnyje numatytą klausimą ar Komisijos nutarimas yra teisėtas.

5.4. Skunde akcentuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka privalomų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų baigiamojo teismo akto vientisumui ir nutariamosios dalies grindimui motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Tačiau skundžiamoje nutartyje yra tik aprašomoji ir rezoliucinė dalys, bei samprotavimai apie nuteistojo asmenį, kas negali būti laikoma motyvuojamąja nutarties dalimi BPK 360 straipsnio prasme. Motyvuojamąja nutarties dalimi galėtų būti laikomi tik tokie argumentai, kurie atskleistų ar Komisijos nutarimas yra teisėtas - ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Tokių argumentų skundžiamoje nutartyje nėra, taigi skundžiamoje nutartyje nėra motyvuojamosios dalies, o Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo pirmosios instancijos teismas nesprendė apskritai. Todėl akivaizdu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažeidė U. A. teisę į teisingą ir bešališką teismą.

5.5. Skunde ginčijamas klausimas dėl teismo teisės spręsti klausimą ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiant, kad įstatymų leidėjas BVK 164 ir BPK 360 straipsnių nuostatomis yra atribojęs - visuomeniniais pagrindai veikianti Komisija kolegialiai sprendžia subjektyvius klausimus: ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, o teismai sprendžia objektyvius klausimus ar Komisijos priimti nutarimai yra teisėti (ar išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos įstatymo sąlygos). Klausimą ar yra pagrindas manyti, kad U. A. laikysis įstatymų ir nenusikals Komisija yra išsprendusi 2020 m. birželio 22 d. nutarimu, tuo tarpu per praėjusį laiko tarpą jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė (OASys vertinimas nepadidėjo, teisės pažeidimų nepadaryta, drausminių nuobaudų negauta), taigi šis klausimas nebegali būti kvestionuojamas. Akivaizdu, kad teismas negali nei dubliuoti Komisijos darbo, nei kvestionuoti kolegialios Komisijos nuomonės, nes tokie įgaliojimai teismui nėra suteikti įstatymu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tik BPK 360 straipsnyje numatytą klausimą ar Komisijos nutarimas yra teisėtas. Tuo tarpu yra visiškai akivaizdu, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas, nes Komisijos posėdžio metu buvo kvorumas, protokolas buvo rašomas, taip pat jis ir nutarimas yra pasirašyti. Komisijos nutarime išdėstytos išvados apie U. A. asmenį, jo atliekamą bausmę, OASys vertinimą ir socialinio tyrimo išvadą, kuriuos pilnai atitinka faktines aplinkybes, taip pat BVK 157 ir 158 straipsniuose nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos teisingai. Taigi pirmosios instancijos teismas Komisijos nutarimo teisėtumo ne tik nepaneigė, bet ir nesiekė paneigti. Visa tai yra pakankamu pagrindu skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti.

5.6. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, 31 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas ir U. A. absoliučią teisę į teisingą teismą, kas sudaro pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti, kadangi spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo teismas apsunkino nuteistojo teisinę padėtį atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, ankstesnius teistumus bei neatliktos bausmės dydį.

5.7. Pirmosios instancijos teismas, kuriam pavesta tik patikrinti Komisijos nutarimo teisėtumą, ėmėsi kvestionuoti nutarimo pagrįstumą bei pakartotinai nagrinėti Komisijos jau išnagrinėtą U. A. lygtinio paleidimo prašymą, tačiau skundžiamoje nutartyje neįvardino nei aiškių ir tikslių minimalių reikalavimų, nei pateikė įrodymų, kad U. A. tokių reikalavimų galimai neatitinka.

5.8. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus, teigdamas, kad neegzistuojant lygtinio paleidimo institutui, teismas būtų skyręs jam atitinkamai švelnesnę bausmę, o ir pačios įstatymų leidėjo nustatytos bausmės būtų atitinkamai švelnesnėmis. Tuo tarpu lygtinio paleidimo institutas, kaip viena iš BVK 9 straipsnyje įtvirtintų teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo priemonių, motyvuoja ir skatina nuteistus asmenis pozityviam elgesiui, suteikiant galimybę dalį bausmės atlikti švelnesnio režimo sąlygomis.

5.9. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra pirmosios instancijos teismo subjektinė teise, kuria teismui būtų leidžiama naudotis savo nuožiūra - nutarimo tvirtinimas yra teismo pareiga, kurią teismas privalo vykdyti, jeigu yra įstatyme nustatytos sąlygos: Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir yra tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Skundžiamoje nutartyje teismas nepaneigė, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados apie U. A. asmenį neatitinka faktinių aplinkybių, kad BVK nustatytos formaliosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos netinkamai, taigi Komisijos nutarimo teisėtumo teismas nepaneigė, todėl nutarimui esant teisėtam, teismas atsisakė vykdyti savo pareigą - nutarimą patvirtinti, tuo pažeisdamas kaip nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius taip ir teisę į teisingą teismą.

5.10. U. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra ne tik žemos rizikos grupėje (26 balai), bet jau būdamas žemos rizikos grupėje, dar yra sumažėjęs, todėl Komisija jau nebe pirmą kartą nusprendžia taikyti U. A. lygtinį paleidimą. Tačiau teismai yra patvirtinę daugybę Komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimą asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo ženkliai aukštesniais, kurie priklausė net ir aukštai rizikos grupei. Įstatymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sąlygas vienodoje teisinėje padėtyje esantiems nuteistiesiems (kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką nėra ženkliai skirtingi ir kurie neturi galiojančių drausminių nuobaudų), o tokių sąlygų sudarymas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo atvirai diskriminuoja U. A. atžvilgiu tų asmenų, kuriems nutarimus taikyti lygtinį paleidimą šis ir kiti teismai yra patvirtinę.

5.11. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas naudoja šabloninę formuluotę „nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui“. Neapibrėžtą sąvoką „nepakankamos pastangos“ pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje turėjo aiškiai apibrėžti, nurodant kokios pastangos laikomos pakankamomis bei aiškiai nurodyti ką bendro pavartota sąvoką turi su BPK 360 straipsnyje numatyto klausimo sprendimu.

5.12. Skundžiamojoje nutartyje apeliantas įžvelgia netoleruojamas pirmosios instancijos teismo klaidas: aprašomojoje nutarties dalyje pripažįstama, kad U. A. yra skatintas 9 kartus, tačiau toliau nutartyje klaidingai teigiama, kad skatintas tik 8 kartus. Taip pat bausmės pabaigos data yra 2024 m. liepos 20 d. t. y., U. A. yra likę mažiau nei 4 metai bausmės, tačiau skundžiamojoje nutartyje nurodoma jam likusi net 4 metų, 7 mėnesių ir 1 dienos bausmės dalis. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsako nuostatą, kad lygtinis paleidimas prilyginamas atleidimui nuo bausmės, bet paskui pripažįsta, kad likusi bausmė yra atliekama, tačiau švelnesnio rėžimo sąlygomis. Apelianto nuomone tokių klaidų neturi būti dėl ypatingo skundžiamo dokumento teisinio statuso.

5.13. Apeliantas skunde teigia, kad įstatymo formuluotė „gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos“ negali būti aiškinama kaip „gali būti paleisti, o gali būti ir nepaleisti“. Kadangi U. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, o į BVK 157 ir 158 straipsniuose numatytas apribojimų kategorijas jis nepatenka - lygtinį paleidimą taikyti U. A. yra privaloma.

5.14. BVK 143 straipsnio 9 dalis nustato: jeigu nuteistajam per vienerius metus, o nepilnamečiui nuteistajam per šešis mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Baudimo faktas negali būti traktuojamas neišnykstančia aplinkybe, nes tokiu atveju bet koks baudimas būtų neatitinkančiu konstitucinio proporcingumo principo. Taigi pirmosios instancijos teismas, cituodamas prieš daug metų išnykusias nuobaudas, padarė grubią teisinę klaidą. Sutinkamai su BVK 143 straipsnio 9 dalimi U. A. drausminių nuobaudų neturi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir yra negaliojanti.

5.15. Lygtinio paleidimo Komisijai U. A. yra pateikęs dokumentus, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir apgyvendintas Lietuvoje. Todėl teismo teiginiai apie galimybes įsidarbinti, bei tik vidutinę darbinę motyvaciją - yra nekompetentingi. U. A. yra užsienio valstybės pilietis, taigi pateikti dokumentų apie išsilavinimą neturėjo galimybės, o įkalinimo įstaiga neturėjo galimybės tokią informaciją iš (duomenys neskelbtini) išsireikalauti. Todėl U. A. išsilavinimo vertinimas yra nepagrįstas. Kaip minėta, U. A. yra užsienio valstybės pilietis, nekalbantis lietuvių kalba ir neturintis Lietuvoje jokių artimųjų. Todėl jo socialinių ryšių, draugų ir artimųjų vertinimas yra taip pat nepagrįstas. Nors toki duomenys pateikiami socialinio tyrimo išvadoje, tačiau tokių teiginių citavimas kategoriškai neleistinas teismui, kadangi teismas visus duomenis turi vertinti visų aplinkybių kontekste ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

6. Nuteistojo U. A. skundas atmetamas.

7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.

8. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad U. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog U. A. priklauso žemos rizikos grupei – 26 balai, kai tuo tarpu dinaminių balų skaičius 24 balai (t. y. tokių, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti). Todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą neužtenka atitikti formaliųjų pagrindų, šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Pažymėtina, kad U. A. anksčiau neteistas, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo padarymą bendrininkaujant, disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą platinti. Nors šios aplinkybės negali būti laikoma savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šie duomenys iš tikrųjų yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir vertinami neatsiejamai su nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis.

12. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tik Komisijos nutarimo teisėtumo klausimą, o ne kvestionuoti nutarimo pagrįstumą bei spręsti klausimą ar U. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. BPK 360 straipsnio nuostatos suteikia teisę apylinkės teismui patikrinti ne tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Taigi ir spręsti, ar Komisija padarė pagrįstą išvadą, konstatuodama, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, apylinkės teismas, vertindamas, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė, nurodė motyvus, kurie neleidžia sutikti su Komisijos nutarime išdėstytomis išvadomis, ir pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto U. A. netaikymo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš aštuonių komisijos posėdyje dalyvavusių asmenų ( b.l.4), net trys nariai pasisakė prieš, kad nuteistajam būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai rodo kad ir komisijos nariai nebuvo vieningi šiuo klausimu.

13. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad U. A. turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad neegzistuojant lygtinio paleidimo institutui, teismas būtų skyręs jam atitinkamai švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, tačiau ne į lygtinio paleidimo institutą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, atsižvelgiama į padarytas nusikalstamas veikas, tiek į atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Nors šie faktoriai nėra esminiai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas visų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

14. Nors aukštesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme – nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo 9 kartus paskatintas. Tačiau pažymėtina, kad vis tik išlieka aktualūs ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, kuriuos nuteistasis privalo koreguoti. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad U. A. bausmės atlikimo metu buvo drausmine tvarka baustas 12 kartų, nors drausminės nuobaudos ir negalioja, tačiau tai savaime nereiškia, jog praeityje bausmės atlikimo metu jo padaryti pažeidimai turėtų būti visiškai sumenkinami ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama. Nuteistojo skunde kritikuojama pirmosios instancijos teismo nutartis, akcentuojant, jog nuobaudos yra negaliojančios, todėl teigiama, jog teismas nepagrįstai jas vertino. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nuteistojo elgesys vertinamas viso bausmės atlikimo metu, kadangi tai charakterizuoja asmenį, leidžia spręsti, apie jo pastangas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga. Kaip matyti nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo bei asmeninės atsakomybės stoka, taip pat savo veikos ir nusikalstamo elgesio menkinimas. Teisės pažeidėjas suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą neskubėjo įsidarbinti, darbinė motyvacija vidutinė, darbo pobūdžiui išrankus, 4 mėnesiai kaip dirba pataisos namuose pagalbiniu darbininku. Nors nuteistasis skunde teigia, kad Komisijai yra pateikęs dokumentus, kad lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir apgyvendintas Lietuvoje, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokių duomenų byloje nėra, be to U. A. neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Nors nuteistasis skunde nesutinka, kad teismas priimdamas nutartį vertino duomenis apie jo išsilavinimą, draugus ir artimuosius bei socialinius ryšius, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti pokalbio su nuteistuoju metu bei patikrinus šiuos duomenis šaltiniuose, todėl šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

15. Ankstesniame šios nutarties punkte nurodyti motyvai, kuriais remiantis žemesnės instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, neabejotinai paneigia U. A. skundo argumentus, jog skundžiamoje nutartyje trūksta motyvuojamosios dalies. Apygardos teismas iš dalies pritaria, jog minėti motyvai yra iš socialinio tyrimo išvados perkelti teiginiai, kurių plačiau apylinkės teismas detalizavo. Tačiau ši aplinkybė neleidžia konstatuoti procesinio sprendimo visiško nemotyvavimo ar esminio motyvų trūkumo, kadangi motyvai surašyti iš medžiagos kuri yra asmens byloje.

16. Skunde ginčijama prokuroro teisė pateikti atsiliepimą bei akcentuojama nuteistojo teisę į bylos nagrinėjimą teisme per priimtinai trumpą laiką (7 kalendorines dienas), teigiant, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą vilkino tris savaites, nors jokių papildomų dokumentų, būtinų bylai išnagrinėti teisingai, teismas nereikalavo. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 9.14, 12.2.13 punktais bei BPK 360 straipsnio 2 dalimi, prokuroras turi teisę teikti atsiliepimus į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimus. Taip pat BPK 360 straipsnyje nurodoma, kad atsiliepimą galima pateikti per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo, taigi bylos nagrinėjimas per nuteistojo nurodytas 7 kalendorines dienas nėra įmanomas.

17. Tai, kad žemesnės instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka U. A. lūkesčių, nėra jo neteisėtumą ar priešingumą konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjų valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai lemiantis veiksnys. Apygardos teismas taip pat nenustatė nuteistojo diskriminacijos požymių. Diskriminacija – tai teisių suvaržymas arba atėmimas asmeniui ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, tautybės, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, turtinės ar socialinės padėties, gimimo vietos ir kt. Iš pateikto skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką buvo aukštesni ir kurie priklauso aukštai rizikos grupei. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai (0-40 balų), vidutinei (41-99 balai) arba aukštai (100-168 balai) rizikos grupei, priešingai nei teigia U. A., nėra vieninteliu kriterijumi, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Kiekvieną nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai, todėl galimos situacijos, kai nuteistajam su aukšta ar vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat daug kartų teistam, tačiau aktyviai besistengiančiam sumažinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o nuteistajam su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuris teistas vos vieną ar kelis kartus, tačiau nededančiam didelių pastangų keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, lygtinis paleidimas netaikomas.

18. Sutinkama su apelianto pateiktais pastebėjimas dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje įsivėlusių klaidų, susijusių tiek su nuteistojo paskatinimais, tiek su neatlikta bausmės dalimi, tačiau akcentuotina, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir įvertinti visų duomenų kontekste priimant teisingą bei pagrįstą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam U. A..

19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai aiškino ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Jokių esminių pažeidimų, sprendžiant U. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą apylinkės teisme, teisėjų kolegija neįžvelgia. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta įvertinus aktualią U. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei nuteistojo atitikimo formaliajam pagrindui, nepakanka daryti išvadai, kad U. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

20. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

21. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, taip pat nuteistojo asmenybę, bei motyvuotai atsisakė taikyti U. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimdamas teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl U. A. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. A. (U. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.