Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka U. A., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 20 d., pabaiga – 2024 m. liepos 20 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nariai apsvarstė visą pateiktą medžiagą, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus pažeidė šešiolika kartų, iš jų drausmine tvarka baustas penkiolika kartų. Galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2022 m. birželio 14 d. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai bei turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo metu nėra nustatyta. Komisija pažymi, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis vis dar neturi leidimo gyventi Lietuvoje, o draugo tėvų sutikimas dėl priėmimo gyventi yra gautas 2020 m., todėl negalima vienareikšmiškai manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Komisija pažymi, kad atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis U. A. skundžia Komisijos nutarimą, nurodo, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktorius, tai darbą privalo suteikti nuteistajam pataisos įstaigą ir pasiūlyti darbą privalo pataisos įstaigą, o ne nuteistasis maldauti pataisos įstaigos darbo. Tuo labiau kas susiję su darbu, tai Komisija, puikiai žino susiklosčiusią situaciją su darbu, kad pataisos įstaigoje dėl didelio kalinių skaičiaus trūksta darbo vietų. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Komisijos argumentas, kad nuteistasis nerealizuoja savęs darbinėje veikloje yra tiesiog niekinis, nes pati administracija neturi sudarytų darbo vietų, bei nėra pačios pataisos įstaigos vykdomi BVK 54 - 57 straipsnių reikalavimai, tai kaip tada nuteistasis gali juos įvykdyti. Esant nurodytu aplinkybių visumai, negalima sutikti su Komisijos išvada, kad nuteistojo darbinės veiklos pataisos ištaigoje nuostatos išlieka negatyvios. Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui - išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Pagal teisės aktų doktrina bei BVK nuostatas, teisėtas pareigūnų reikalavimų ar pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas ar atsisakymas juos vykdyti, privalo būti teisiškai įformintas, t. y. tokiu atveju surašomas tarnybinis pranešimas, kad nuteistasis atsisakė vykdyti teisėtus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus numatytus BVK. Bet tokių duomenų mano nuteistojo asmens byloje nėra. Tuo labiau pabrėžtina, kad nuteistasis yra užsienio valstybės pilietis ir nemoka lietuvių kalbos, bet į tai niekas nekreipia dėmesio visiškai, kad pataisos įstaigos Lietuvoje neturi vertėju ir specialistu, tai kaip nuteistajam dirbti nemokant kalbos, o tuo labiau pati administracija pagal teisės aktus privalo nuteistajam suteikti darbą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Komisijos argumentas, kad nedirbo ir neieškojo darbo pataisos įstaigoje yra teisiškai niekinis, nes pati administracija privalo nuteistąjį įdarbinti pagal BVK reikalavimus. Nuteistasis, savęs darbinėje veikloje negali realizuoti dėl nuo jo nepriklausančiu aplinkybių, taip pat negali vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti dėl nuo jo valios nepriklausančiu aplinkybių ir tai negali būti nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė ir priežastis netaikyti lygtinio paleidimo instituto iš pataisos įstaigos.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktu nuostatas, Komisijos nutarimas ir teismo baigiamasis aktas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti išsamiai pagristas ir jame nurodytos reikšmingos aplinkybės. Komisijos nutarime nurodyti duomenį, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje neturi kur gyventi neatitinka faktiniu aplinkybių ir tikrovės, tuo labiau Komisija klaidingai vertino ir nurodė, kad pažyma dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje buvo pristatyta tik 2020 m., nes nuteistasis buvo pateikęs būrio viršininkui pažymą 2023 m. balandžio 13 d. datuota dėl gyvenamosios vietos Lietuvoje, o tai turėjo reikšmės sprendžiant lygtinio instituto taikymo klausima nuteistojo atžvilgiu. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinės tyrimo išvados, tai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža. Gyvenamąją vieta kur gyventi turi, būtų įdarbintas, jeigu būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas, pristatyta pažyma dėl įdarbinimo, nuteistojo asmens bylą, tai yra pragyvenimo šaltini turėtų. Pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius yra dedamos, nuteistasis yra orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervenciniu priemonių tęstinumas gali būti įgyvendinamas ir ne struktūruotoje aplinkoje. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimais, t. y. socialiniai ryšiai yra stiprūs. Visų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytu priemonių įvykdymas yra viena iš privalomu sąlygų, kuriai esant, spręstinas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kaip ir nusikalstamo elgesio pažanga, bei pakankama / nepakankama nuteistojo elgesio korekcija - šias sąlygas nuteistasis vykdo stropiai, bei esami dokumentai patvirtina apie daroma pažangą, tuo labiau Komisija pati nurodo, kad vykdo visas Komisijos rekomendacijas ir individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nuteistasis kaip gali stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, savo elgesį kiek gali koreguoja teigiama linkme, bet šios aplinkybės visumoje paėmus kartu, nebuvo vertinamos atitinkamai ir visapusiškai Komisijos nariu. Esant tokiu aplinkybių visumai paėmus kartu, manytina ir galima teigti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio instituto taikymo pagrindus ir neįmanoma sutikti su Komisijos išvada.

Komisija nutarime nurodo kaip motyvą, kad nuteistasis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Pabrėžtina, kad šias aplinkybes vertinusi Komisija, neatsižvelgė į tai, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnį, bei Konvencijos nuostatas negalima asmens bausti antrą kartą, o teismas priimdamas nuosprendį vertino bei nusikaltimo veiką ir kitas aplinkybes susijusias su padarytu nusikaltimu, kurios jau buvo vertintos atitinkamai pagal BK teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, tai Komisija negalėjo jų pakartotinai vertinti ir kvestuoti sprendžiant klausima dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ir jos negali būti esminiais faktoriais įtakojančiais teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą ir negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Pažymėtina, kad Komisija spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į visų kitų aplinkybių visumą: socialinius ryšius, galimybes adaptuotis laisvėje, atlikta bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bei kitas svarbias aplinkybes. Objektyviai ir atitinkamai visapusiškai įvertinus visų aplinkybių visumą, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pagrindą manyti, jog nuteistasis nenusikals ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo pripažinti Komisijos nutarimą nepagrįstų ir jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK, 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo skundo argumentas, kad Komisija pažeidė dvigubo baudimo draudimo principą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem) principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Taigi, šis principas nagrinėjamu atveju nėra pažeidžiamas, kadangi nėra sprendžiamas nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir bet kokios kitos atsakomybės, klausimas. Nuteistojo nurodytos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertintos ne tik neigiamos, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, todėl nuteistojo argumentas yra nepagrįstas.

Susipažinus su visa Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, bei nuteistojo pateiktu pareiškimu, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis U. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, dabartinio nusikaltimo sunkumo nėra su kuo palyginti nes tai pirmas nusikaltimas, tačiau jame galima įžvelgti nusikalstamo elgesio modelį. Nusikalstama veika buvo ne vienkartinė, o vykdoma tam tikrą laiko tarpą - nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. vasario 10 d., kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis galės grįžti gyventi pasirinktoje vietoje. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis šiuo metu neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistojo darbinė motyvacija buvo neigiama - bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini)., tačiau darbinės patirties turi tik apie 2 metus. Iki 2021 m. liepos 22 d. nuteistasis dirbo pagalbiniu darbininku (duomenys neskelbtini). Po atleidimo iš darbo daugiau niekur dėl darbo paieškų nesikreipė. Nėra patvirtinančių dokumentų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ar į (duomenys neskelbtini) dėl darbo paieškų. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis patvirtinęs įsidarbinimo galimybę. Atliekant pakartotinį vertinimą buvo gauta duomenų, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 14 d. nuteistasis U. A. dirbo (duomenys neskelbtini) santechniku - atleistas pačiam prašant. 2022 m. balandžio 20 d. raštiškai kreipėsi į Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsidarbinimo galimybių. Nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. balandžio mėn. dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje. Po perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistasis U. A. ieškojo darbo ir šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl jo įdarbinimo (duomenys neskelbtini). Nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į jų pobūdį, galima vertinti kaip finansinio pobūdžio nors nuteistasis to nepripažįsta. Nuteistasis teigia turintis labai didelių įsiskolinimų bankui savo šalyje. Nuteistasis mano, jog puikiai geba valdyti savo lėšas, geba planuoti pajamas, linkęs detaliai apsvarstyti išlaidas. Nuteistasis neneigia, jog finansinė gerovė jam yra svarbi, šiuo metu savo materialine padėtimi yra patenkintas. Nuteistasis sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų, yra jų remiamas finansiškai. Nuteistojo praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, šiuo metu stebima, jog nuteistasis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą išreiškė teigiamą požiūrį į neformaliąsias nuteistųjų taisykles įkalinimo įstaigoje, tačiau bausmės atlikimo metu požiūrį pakeitė. Atliekant pakartotinį vertinimą stebima jog nuteistasis pastaruoju metu stengiasi save realizuoti pozityviose veiklose - dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, galiojančių nuobaudų neturi, devyniolika kartų skatintas. Šiuo metu stebima jog nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką ir kruopščiai šių veiksnių vengia. Šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai - aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, atsiribojo nuo asmenų galinčių įtakoti jo nusikalstamumą. Nuteistasis stengdamasis asmeninių pokyčių kreipėsi į RS psichologus ir lankė konsultacijas siekiant išgryninti gyvenimiškąsias vertybes ir jų svarbą žmogaus gyvenime. Pokalbio metu stebimos neigiamos asmens nuostatos narkotinių medžiagų vaitojimo atžvilgiu, suvokia jų žalą savo paties organizmui bei psichikai, o taip pat ir aplinkiniams bei plačiajai visuomenei, tačiau pažymėtinas faktas, kad šiuo metu atlieka bausmę už narkotinių medžiagų platinimą stambiu mastu. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu. Šiuo metu nurodo palaikantis ryšius su kitais nuteistaisiais ir vienišas nesijaučia. Pastebima, kad vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis tai daro gana objektyviai bei kritiškai, pasižymi pakankamais savianalizės gebėjimais (geba įvardinti tiek neigiamas, tiek teigiamas savo būdo savybes bei tai, kaip keitėsi atlikdamas bausmę). Įvertinimo metu nurodo, jog jaučiasi pasikeitęs bei ateityje ir toliau norėtų koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Tikėtina, jog kylantys jausmai padeda kritiškai vertinti įvykdytą nusikaltimą. Visgi pokalbio metu išryškėja tendencija, jog asmuo savimi pasitiki, nurodo, jog nėra kvailas, geba prisitaikyti esamoje situacijoje. Taigi tai leidžia daryti prielaidą, jog asmens požiūris į save jam nesukelia sunkumų.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis. Tai pirmas jo teistumas ir laisvės atėmimas. Linkęs jį vadinti gyvenimo klaida. Pripažįsta kaltę, gailisi. Tačiau linkęs atsakomybės dalį perkelti aplinkai, kaltindamas netinkamus asmenis, pinigų poreikį. Kai vykdė nusikaltimą pasitikėjo sėkmės tikimybe, neįvertino galinių pasekmių. Tuo tarpu šiai dienai, analizuodamas savo nusikaltimą, suvokia jo pasekmes ne tik asmenine, bet ir plačiąja prasme („blogi pinigai, gaunami iš žmonių nelaimių“). Pačią bausmę priima kaip pamoką, ir nurodo, jog per bausmės atlikimo laiką daug ką permąstę, pakeitė savo suvokimą ir elgesį. Šiuo metu bausmę atlieka paprastoje grupėje. Konfliktinių situacijų su kitais nuteistaisiais ar pareigūnais nėra stebima. Atvirkščiai, nurodo, jog stengiasi kylančius konfliktus spręsti taikiai derybų būdu. Išmoko nereaguoti spontaniškai. Prieš priimdamas sprendimus nusiramina, atsiriboja, apgalvoja. Nuteistais stengiasi pažinti ir suprasti savo elgesį, problemas. Geba jas įvardinti, spręsdamas ieško alternatyvių, apmąsto strategijas. Stengiasi jas spręsti taikiu būdu, pokalbiais. Nuteistasis kuria ateities planus, tačiau jie nėra konkretūs. Šios bausmės atlikimo metu buvo stebimas neigiamas nuteistojo požiūris į priežiūrą: penkiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Šiuo metu jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina teigiamai, tačiau ne visada laikosi nustatytų taisyklių, ne visada linkęs bendradarbiauti su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Asmuo supranta, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų, tačiau jam sunkiai sekasi koreguoti savo elgesį atsižvelgiant į jas, nors išreiškia didelį norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį.

Iš nuteistojo pateikto 2023 m. balandžio 13 d. pareiškimo matyti, kad I. G. sutinka, kad nuteistasis grįžęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laikinai deklaruotų savo gyvenamąją vietą ir apsigyventų pas I. G.. Nors yra pateiktas sutikimas dėl nuteistojo apsigyvenimo, teismas pažymi, kad nuteistasis nėra gavęs leidimo gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis šešiolika kartų pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką penkiolika kartų baustas drausmine tvarka, trylika kartų skatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus U. A. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2012-2015 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2017-2018 m., 2020-2021 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2013 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, ir nuo 2016 m. pradėtas skatintas už gerą elgesį, darbą, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu iki 2021 m. lapkričio mėn. Po paskutinio pažeidimo padarymo U. A. skatintas tris kartus. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką U. A. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri viso bausmės atlikimo metu nepakito, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, vykdant individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Nors nuteistajam nenustatyti jo nusikalstamą elgesį mažinantys veiksniai, tačiau išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek U. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį ne buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl tėvų amžiaus ir jiems reikalingos pagalbos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, U. A. neatliktos bausmės dalis - 1 metai 2 mėnesiai 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio dienai, t. y. 2023 m. gegužės 11 d.), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.