Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-06-11 nutarimo Nr. 89-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011-11-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia - 2010-02-10. Bausmės pabaiga – 2017-02-10. ½ laisvės atėmimo bausmės atliko 2013-08-10.

Nuteistasis A. M. Komisijoje svarstomas penktą kartą. 2013-08-14, 2014-02-06, 2014-08-05, 2015-01-08 nutarimais Komisija taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo atitinkamai 2013-09-19, 2014-02-27, 2014-09-03, 2015-01-26 nutartimis minėtus Komisijos nutarimus atsisakyta patvirtinti. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-16, 2014-04-01 nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19, 2014-02-27 nutartys paliktos nepakeistos.

Komisija, remdamasi posėdžio, įvykusio 2015-06-09 (duomenys neskelbtini), 2015-06-10 protokolu Nr. 24-3802 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir socialinio tyrimo išvadą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nenustatant įpareigojimų, motyvuojant psichologine išvada, taip pat tuo, kad po paleidimo turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbo vietą, taikyti priežiūrą nėra galimybės dėl gyvenamosios vietos. Nutarime nurodė, kad A. M. anksčiau neteistas. Dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažįsta, gailisi. Bausmės atlikimo metu nebaustas, 2 kartus skatintas (paskutinį kartą 2014-04-29). (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis neturi vykdomųjų raštų. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su visais šeimos nariais bendraudamas telefonu, rašydamas laiškus. Po paleidimo planuoja gyventi pas mamą A. M. (duomenys neskelbtini). Gautas pareiškimas, kad bus priimtas į numatytą gyvenamąją vietą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti vairuotoju „(duomenys neskelbtini)" fonde. Yra gautas minėtos įmonės direktorės V. D. pareiškimas (2015-04-02 Nr. 2-1187), kuriuo patvirtina, kad nuteistasis bus įdarbintas jos vadovaujamoje įmonėje. Suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. A. M. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai baigė dalyvavimą adaptacijos programoje ir tokiu būdu įgijo žinių apie prisitaikymą naujoje aplinkoje. Vykdydamas teisinio ir socialinio švietimo programą bendrais bruožais susipažino su Lietuvos Respublikos teisine sistema ir detaliai - su šios sistemos kontekste galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, aktualiais paleistam iš laisvės atėmimo vietos, taip pat su institucijomis, realizuojančiomis minėtų teisės aktų nuostatas. Įgytos žinios dalyvaujant integracijos į visuomenę programoje padės lengviau išspręsti gyvenamojo būsto ir įsidarbinimo klausimus. Teisinės žinios apie Lietuvos Respublikos sistemą praplėtė nuteistojo akiratį apie piliečių teises ir pareigas, teismų sistemą ir kompetenciją, pagrindines valstybės institucijas. Dalyvaudamas laisvalaikio užimtumo programoje nuteistasis užsiima fiziniu lavinimu, kuriuo siekia ugdyti valią, gerinti sveikatą, pratinasi laikytis sanitarinių-higieninių reikalavimų, racionaliai leisti laisvalaikį. Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programose išsiaiškino kriminalinės subkultūros neigiamą įtaką nuteistųjų resocializacijos procesui bei jos įtaką kriminogeninių asmenybės bruožų formavimuisi.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė pateikė atsiliepimą į Komisijos nutarimą, kuriame nurodė, kad nuteistasis A. M. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau formalių kriterijų buvimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne pagrindas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. M. atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio ir itin pavojingo nusikaltimo padarymą. Tokios nusikalstamos veikos padarymas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, nes platinant narkotines ar psichotropines medžiagas kyla pavojus visuomenės sveikatai. A. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jeigu būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis planuoja išvykti gyventi ir dirbti į savo šalį. Todėl Lietuvos respublikos probacijos tarnybai nebus galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus probacijos tikslus ir principus, nebus galimybės sudaryti individualų probuojamojo priežiūros planą, vykdyti nuteistojo elgesio kontrolę, kontroliuoti, kaip vykdomos bendrosios probuojamojo pareigos. Teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą negalės įvykdyti LR BVK 157 straipsnio 5 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 360 straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo nustatyti nuteistajam Komisijos siūlomas auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemones ir/ar LR BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes prokurorė prašė atsisakyti patvirtinti Komisijos 2015-06-11 nutarimą Nr. 89-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M..

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

LR BVK 157 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokiu būdu įstatymas numato galimybę, bet ne būtinybę bausmę atliekantį įkalinimo įstaigoje nuteistąjį, atitinkantį keliamus reikalavimus ir sąlygas, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien formaliais pagrindais, kad turi būti įvertinta bausmės paskirtis, jos tikslų svarstomu konkrečiu atžvilgiu ir teisingumo principo tinkamas įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pripažįsta pagrįstomis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvadas, kad A. M. formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo socialiniai ryšiai išlikę, jis bendrauja su visais šeimos nariais telefonu, rašydamas laiškus. Nuteistasis užsiima fiziniu lavinimu, kuriuo siekia ugdyti valią, gerinti sveikatą, pratinasi laikytis sanitarinių-higieninių reikalavimų, racionaliai leisti laisvalaikį. Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programose išsiaiškino kriminalinės subkultūros neigiamą įtaką nuteistųjų resocializacijos procesui bei jos įtaką kriminogeninių asmenybės bruožų formavimuisi. Teisinės žinios apie Lietuvos Respublikos sistemą praplėtė nuteistojo akiratį apie piliečių teises ir pareigas, teismų sistemą ir kompetenciją, pagrindines valstybės institucijas. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos namuose yra nebaustas, du kartus skatintas, racionaliai planuoja savo laisvalaikį. Kartu teismas pažymi, kad nuteistojo vengimas situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, bendravimas su artimaisiais turi reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymui, tačiau nėra lemiami veiksniai, pakankami konstatuoti visas būtinas ir reikšmingas aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už pavyzdingą elgesį du kartus buvo skatintas, nė karto nebuvo baustas, stengiasi turiningai leisti laisvalaikį, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su pateikta nuteistojo asmens byla bei Komisijos 2015-06-11 nutarimu taip pat nustatė, kad nuteistasis anksčiau Lietuvoje buvo neteistas. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, skiriant bausmę už šį nusikaltimą nuteistajam buvo taikyta LR BK 54 straipsnio 3 dalis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertino savo elgesį, byloje nebuvo jokių duomenų daryti išvadai, kad padaryta nusikalstama veika buvo nuoseklus gyvenimo būdo ar kokio nors netinkamo elgesio padarinys, A. M. iš esmės padarė viską, kas galėjo padėti išaiškinti nusikaltimą ir visus jame dalyvavusius asmenis, jo dėka buvo atskleisti visi nusikalstamos veikos požymiai. Teismas pripažino A. M. kaip mažiau pavojingą visuomenei. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas individualizavo A. M. skiriamą bausmę ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau nustatė trumpesnį nei LR BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas terminą. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad iki šiol atlikta laisvės atėmimo bausmė dalis (likusi bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai) nėra tokio dydžio, kuriai esant galima konstatuoti, jog yra tinkamai realizuotas kalto asmens nubaudimas ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas. Padaryta nusikalstama veika, už kurią A. M. atlieka bausmę, jos turinys ir būdas, sukeltos pasekmės, paskirtas faktiškas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad šiuo metu dar nėra atlikta tokia bausmės dalis, dėl kurios būtų tinkamai įgyvendintas teisingumo principas.

Pažymėtina, kad būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis planuoja gyventi pas mamą (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo prokurorė atsiliepime į Komisijos nutarimą, nuteistajam išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), nebus galimybės Lietuvos Respublikos probacijos tarnybai įgyvendinti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytus probacijos tikslus ir principus, nebus galimybės sudaryti individualų probuojamojo priežiūros planą, vykdyti jo elgesio kontrolę, kontroliuoti, kaip vykdomos bendrosios probuojamojo pareigos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lygtinio paleidimo prieš terminą institutas įpareigoja valstybės įgaliotas institucijas ir paleidus nuteistąjį lygtinai kontroliuoti jo elgesį, nustatant jam tam tikrus apribojimus bei skiriant tam tikras pareigas. LR BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos turi būti motyvuotai nurodytos auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) LR BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytos pareigos, kurias tikslinga nustatyti lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam, ir laikas, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas auklėjamojo poveikio ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Komisija 2015-06-11 nutarime nurodė, kad lygtinis paleidimas A. M. turėtų būti taikomas nenustatant įpareigojimų. Tokia Komisijos išvada neatitinka minėtos LR BVK nuostatos, taip pat lygtinio paleidimo institutui keliamų tikslų. A. M. išvykus į (duomenys neskelbtini), ką jis ir planuoja padaryti paleistas iš pataisos namų, įpareigojimų vykdymo, jei tam tikri įpareigojimai nuteistajam ir būtų nustatyti, kontrolės mechanizmas nebūtų įgyvendintas.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes konstatuoja, kad visuma reikšmingų aplinkybių šalina pagrindą nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl ko (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-06-11 nutarimas, kaip nepakankamai pagrįstas, negali būti patvirtintas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-06-11 nutarimo Nr. 89-38 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. nepatvirtinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.