Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyt nuteistajam U. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. U. I. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, nuteistas už BK 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. vasario 10 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d.

3. Komisijos 2022 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 95-190 nutarta taikyti nuteistajam U. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė

4. Skundu nuteistasis U. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti U. I. lygtinį paleidimą.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo U. I. nepagrįstai įvertino jo padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio l dalies nuostatas tai nėra vienas iš reikalavimų, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tad šis teismo teiginys neturi teisinio svorio ir yra nevertintinas. U. I. įvykdytas nusikaltimas buvo įvertintas teismui jam skiriant bausmę, todėl padaryto nusikaltimo vertinimas iš naujo yra baudimas už tą patį antrą kartą, o tai prieštarauja ne tik BK nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o jos pažeidimai yra nepriimtini. Nuteistasis pažymi, jog jo požiūris į ankstesnį elgesį pasikeitė, jis įvertino netinkamus savo ankstesnio gyvenimo aspektus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad U. I. atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o kaip žinoma - formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Taip pat materialusis lygtinio paleidimo pagrindas sudaro galimybę tikėtis nenusikalstamo elgesio lygtinio paleidimo metu. Skunde nuteistasis pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė atitinkant lygtinio paleidimo kriterijus greičiau resocializuotis, įsitvirtinti visuomenėje, įrodyti, kad jo mąstymas pasikeitė, kad suvokiau, jog turi ne tik teises, bet ir pareigas prieš visuomenę, šeimą, įstatymus.

4.2. Skunde pažymima, kad U. I. iš paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs daugiau nei dvylika metų, 30 kartų skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, po paskutinės nuobaudos yra praėję daugiau nei keturi metai. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosiomis grupės sąlygomis. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad paskirta bausmė turi paveikti nuteistąjį. Šiame kontekste nuteistasis pažymi, jog atliekant bausmę lengvosios grupės sąlygomis kiekvienas jo žingsnis yra planuojamas iš anksto, jį stebi priežiūros pareigūnai, jis visų reikalavimų laikosi, nėra pažeidęs nustatytos tvarkos. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistajam ir taikius lygtinį paleidimą, jis elgsis tinkamai. Be to, lygtinis paleidimas padeda išsaugoti nuteistų asmenų socialinius, darbo įgūdžius, neatitrūkti nuo visuomenės ir laikmečio. Po ilgo kalinimo recosializacijos procesas tampa sudėtingu, o kartais sunkiai įmanomu.

4.3. Skunde nuteistasis pažymi, jog teismas nepagrįstai vertina ir neatliktos bausmės dalį. Pagal BVK nuostatas - reikalavimas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas - atlikti tam tikrą bausmės dalį. Taigi, neatliktos bausmės dalis negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas teigia, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į kitų visuomenės narių interesus. Tačiau lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nuteistasis būdamas probacijos prižiūrimas bausmę atliks iki pabaigos, tik švelnesnėmis sąlygomis.

5. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė atsiliepimu į nuteistojo U. I. skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį.

5.1. Atsiliepime prokurorė nurodo, kad nuteistojo U. I. argumentai, kad teismas jį antrą kartą baudžia už tą patį nusikaitimą yra nepagrįsti ir tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du karius už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas, tuo tarpu svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas. Be to, nors nuteistasis nurodo, kad BVK numatyta kokios bausmių dalys turi būti atliktos, jog būtų galima spręsti lygtinio paleidimo klausimą, o likusi bausmės dalis tam reikšmės neturi, tačiau su tuo nesutiktina. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes Atsižvelgiant į tai, pagrįstai manytina, kad nuteistojo U. I. neatliktos bausmės dalis - daugiau nei 1 metai 6 mėnesiai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai - pasiekti. Pagrįstai manytina, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavime ir teisingumo principai.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad vertinant U. I. charakterizuojančius duomenis, stebimi tam tikri teigiami ir kryptingi nuteistojo elgesio pokyčiai - jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu ne vieną kartą skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau visa tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, U. I. išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - bausmės atliko metu 15 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tik parodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad lygtinis paleidimas padeda išsaugoti nuteistųjų socialinius, darbo įgūdžius, neatitrūkti nuo visuomenės ir laikmečio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.). galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog nuteistojo U. I. elgesio pokyčiai, požiūris į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje galimybę laikytis įstatymų bei daugiau nenusikalsti, nors ir keičiasi į teigiamą linkę, tačiau vis dar nėra pakankami, kad jam šiuo metu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Be to, tai, jog U. I. atliko daugiau kaip 12 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra išimtinė aplinkybė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo U. I. skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo U. I. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti U. I. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams bei negaliojančioms nuobaudoms.

8. Kauno apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam nuo 2019 m. kovo 13 d. nuosekliai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš skundžiamos nutarties turinio darytina išvada, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių U. I. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo U. I. lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad nors U. I. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, tačiau, kaip teisingai nurodyta nuteistojo skunde, jis jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokiu būdu, sprendžiant U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, iš esmės spręstina pagal konkrečius nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo metu mažinant savo pakartotinio nusikalstamumo riziką.

10. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad U. I. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 15 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų 6 kartus baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą 2017 m. spalio 18 d.), likusius kartus nuobaudos neskirtos, apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis U. I. 30 kartų skatintas, po paskutinio vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimo (2018 m. balandžio 25 d.) nuteistasis buvo paskatintas net 26 kartus. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų seką bei jų santykį, akivaizdu, kad jo elgesio korekcija vertintina kaip teigiama, ir padaryti vidaus tvarkos pažeidimai negali turėti išskirtinės įtakos, analizuojant U. I. asmenybę.

11. Nuteistasis U. I. pripažįsta, jog nusikalstamą veiką padarė siekdamas finansinės naudos, tačiau šiuo metu jis teigia įvertinantis nusikalstamo elgesio pasekmes sau, savo aplinkai bei visuomenei ir yra numatęs tikslus, socialiai priimtinus spręsti finansinius sunkumus. Šiuo metu U. I. deklaruoja, kad jo pažiūros į įstatymus ir tvarką yra teigiamos, jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, požiūris į priežiūrą teigiamas. Tokius jo mąstymo pokyčius patvirtina ir teigiamai koreguojamas elgesys pataisos namuose. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pataisos namuose U. I. sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, nuosekliai dirba nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki šiol. Taip pat yra gauta žemdirbystės ir serviso kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį. Komisijos 2022 m. kovo 28 d. nutarime pažymėta, kad stebima teigiama nuteistojo motyvacija darbinei veiklai. Taip pat jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo ir elgesio korekcijos programose, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

12. Vertinant nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu bei dedamas pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, bausmės atlikimo sąlygos jam buvo švelninamos. 2019 m. rugpjūčio 23 d. U. I. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, 2021 m. rugpjūčio 13 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu U. I. suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos ribų į darbą. Apibendrinant turimą informaciją galima teigti, jog nuteistojo U. I. gyvenimo stiliaus ypatumai (įsitraukimas į nusikalstamą veiką) praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau bausmės atlikimo metu yra stebimi pozityvūs pokyčiai nuteistojo gyvenimo stiliuje tai yra nuteistasis įsidarbino pataisos įstaigoje, buvo perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę bei jam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, matoma, kad asmeniui yra priimtinas disciplinuotas ir ramus elgesys, matomas poreikis save realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Elgesys šiuo metu neprognozuoja asocialaus elgesio raiškos laisvėje, tačiau turi būti dedamos nuolatinės pastangos keisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo tam tikrų ryšių, teisingai vertinti įvairias gyvenimiškas situacijas ir tai turi būti esminė vertybinė orientacija, nes ji gali turėti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams.

13. Pasiruošimą sėkmingai integracijai į visuomenę patvirtina ir nuteistojo U. I. teigiamas požiūris į darbą. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo darbinė motyvacija įvardinta kaip vienas iš jo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių. Nuteistasis nurodė, kad iki sulaikymo turėjo pastovų darbą, turi vidurinį išsilavinimą. Pagal Turto valdymo skyriaus pažymą, vykdomųjų dokumentų iš nuteistojo U. I. nėra gauta. Faktoriumi, didinančiu sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę bei mažinančiais jo pakartotinio nusikaltimo riziką vertinamu atveju laikytini ir U. I. turimi socialiniai ryšiai bei tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, yra vedęs, turi du vaikus, vienas iš jų yra nepilnametis. Pataisos namuose buvo lankomas pasimatymų metu, bendravo priklausančių skambučių metu. Ši informacija duoda pagrindo išvadai, kad jo ryšys su šeimos nariais tvirtas ir artimas. Dėl gyvenamosios vietos problemų nekyla, kadangi yra gauta pažyma, jog nuteistasis po galimo lygtinio paleidimo gyventų (duomenys neskelbtini). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su gyvenamosios vietos problema.

14. Negalima nesutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis U. I. bausmę atlieka ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamas skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

15. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra reikšmingi tik tiek, kiek kartu su kitais reikšmingais duomenis, apibūdinančiais nuteistojo elgesį pataisos namuose, leidžia įvertinti jo asmenybę, galimybes būti taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, įvertinti, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau savaime, kaip ir neatliktos bausmės dalis, nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad U. I. Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikaltimai, dėl kurių jis atlieka bausmę, įvykdyti prieš daugiau nei 12 metų ir jis šiuo metu visiškai prisipažįsta juos įvykdęs, suvokia jų pavojingumą ne tik sau, bet ir visuomenei. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad U. I. šis teistumas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje yra vienintelis.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinius ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

17. Skundžiamoje nutartyje akcentuoti kriminogeniniai veiksniai – turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamos asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; ankstesni priežiūros pažeidimai, taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesni priežiūros pažeidimai, vertinant aukščiau aptartą nuteistojo mąstymo ir elgesio korekciją, akivaizdu, jog susiję su jo ankstesniu požiūriu į šiuos aspektus.

18. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis U. I. Komisijai buvo pristatomas devintą kartą, tačiau net ir ankstesni jo atžvilgiu priimti nepalankūs sprendimai nepaveikė nuteistojo taip, kad šis liautųsi stengęsis resocializuotis, kas sudaro pagrindą manyti jo siekį esant nuoširdų ir neapsimestinį. Nuteistasis visiškai įvykdė Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarime pateiktas nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijas. Be to, pažymėtina, kad Komisija nutarimą, taikyti nuteistajam U. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė vienbalsiai. Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos, kuri tiesiogiai susijusi su nuteistojo pataisymu ir perauklėjimu, padaryta išvada apie galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tuo labiau, kad jam bus taikomos papildomos poveikio priemonės.

19. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai U. I. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir nestruktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę pataisos įstaigoje. Be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

20. Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, o skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir dėl nuteistojo U. I. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. kovo 28 d. nutarimas dėl nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam U. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.