Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo U. A. (toliau – U. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. U. A. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 20 d.

3. Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu netaikyti nuteistajam U. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino nuteistojo U. A. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo.

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis U. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį, Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas nepaisydamas lygtinio paleidimo tikslų nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, kad, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teismas, priimdamas nutartį vertino tai, kad bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Skundo autoriaus nuomone, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę jau atsižvelgė į U. A. kaltės pripažinimo/nepripažinimo klausimą, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą. Skundžiamoje nutartyje visiškai neatsižvelgiama į nuteistojo dabartinį elgesį, pasiryžimą gyventi visavertį gyvenimą.

5.2. Skunde pažymima, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis noriai dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Dirba pataisos namuose pagalbiniu darbininku. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, daug kartų yra skatintas, stengiasi taisytis. Priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (nustatyti 26 balai). Taip pat pažymi, jog turi žmoną ir vaikus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), bendrauja laiškais bei priklausančių telefoninių skambučių pagalba. Iki sulaikymo gyveno su žmona ir vaikais nuosavame būste. Tai rodo, jog jis turi galimybes integruotis į visuomenę, gyventi su šeima, rūpintis savo vaikais, todėl nėra jokio pagrindo spėti ar įtarti, kad ateityje U. A. nusikals ar įvykdys nusikalstamas veikas.

5.3. Be to, nuteistasis skunde pažymi, kad BVK 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnyje („Žmogus ir valstybė“), taip pat preambulėje, III, IV ir XIII skirsniuose yra apibrėžtos teisės ir laisvės, kurios turi būti garantuojamos asmenims, esantiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje, tačiau skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinės teismas jam netaikė lygtinio paleidimo todėl, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras V. N. atsiliepimu į nuteistojo U. A. skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta, o ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

7. Nuteistojo U. A. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad U. A. yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Atlikus nuteistojo U. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nustatyti 26 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

11. Įvertinus U. A. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais gyvenančiais Kirgizijoje, aštuonis kartus skatintas, dirba 0,25 etatu pagalbiniu darbininku. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę U. A. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, U. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (26 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra tik 2 balai, iš ko seka, kad U. A. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys.

13. Iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis U. A. per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas buvo 8 kartus. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis net 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus ir už tai buvo baustas drausmine tvarka (paskutinį kartą nubaustas 2018 m. liepos 25 d. už alkoholio vartojimą). Nors ir paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, jų kiekis ir pobūdis neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis vis dar negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, kas iš esmės yra neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu U. A. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nors nuteistasis pažymi, kad yra musulmonas ir alkoholio nevartoja, tačiau Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pažyma apie U. A. gautas nuobaudas patvirtina, kad 2018 m. liepos 25 d. jis buvo nubaustas drausmine tvarka už tai, kad vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 1,15 promilės girtumas (27 b.l.).

14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam U. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno su žmona ir vaikais (duomenys neskelbtini) bei dirbo atsitiktinius darbus), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio U. A. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

15. Nors praeityje nusikaltimas, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad U. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, veikiant bendrininkų grupėje, padarymą. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis U. A. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Taip pat jis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

16. Nuteistojo U. A. nuomone, Kauno apylinkės teismas netaikė lygtinio paleidimo tik dėl to, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus teisės aktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BVK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Kaip jau minėta, U. A. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog didžiausia problema nuteistajam U. A. yra ta, kad jam reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo.

17. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad U. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.