Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam U. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. U. I. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 13 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d.

4. Nuteistasis U. I. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Anot nuteistojo, jo socialinio tyrimo išvada įrodo, kad jis deda visas pastangas keisti gyvenimo būdą, požiūrį į gyvenimą, ir kad bausmės tikslai jau pasiekti. U. I. nuomone, apylinkės teismas, vertindamas jį, buvo šališkas ir neobjektyvus, nėra aišku kokiais motyvais remiantis jis padarė išvadą, kad Komisijos vertinimas ir socialinio tyrimo išvada yra netinkami. Nuteistojo teigimu, jis turi didelių planų ateičiai, deda visas pastangas keičiant požiūrį į gyvenimą, apsvarsto visus savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo U. I. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

6. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad U. I. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (2/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad U. I. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip ir apylinkės teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog U. I. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.

8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais U. I. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose nuteistasis vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2016 m. gegužės 19 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis, atlikdamas bausmę, nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, nediskriminavo kitų asmenų bei sutiko su jo atžvilgiu vykdoma priežiūra. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog U. I. daroma pažanga yra tokia akivaizdi, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

9. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du U. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didinantys (t. y. kriminogeniai) veiksniai ir nenustatytas nei vienas tokią riziką mažinantys veiksnys. Be to, nors nuteistasis ir priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – pagal „OAS‘ys“ metodiką nustatytas 31 balas, tačiau didžiąją dalį šių balų (26 iš 31) sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali panaikinti. Be to, pirminio vertinimo, atlikto 2015 m. lapkričio 27 d., metu U. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 48 balus. Taigi, iki šiol ji sumažėjo vos 17 balų. Toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei šiuo metu nustatomų dinaminių balų skaičių, yra akivaizdus patvirtinimas, jog viso bausmės atlikimo metu U. I. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nedėjo.

10. Pažymėtina ir tai, jog, nors U. I. bausmės atlikimo metu įgyvendino jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvavo elgesio pataisos programose, tačiau jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vis dar nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, bei apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Kadangi priežasčių, paskatinusių nusikalsti praeityje, sėkmingas identifikavimas, savo veiksmų pasekmių iš ankstinis vertinimas, yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai, teisėjų kolegijos nuomone, lygtinis paleidimas U. I. turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai bus pastebimi pokyčiai ir šioje srityje.

11. Be to, vertinant U. I. socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, nustatyta ir tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iš dalies. Tai rodo, jog nuteistasis vis dar nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę, todėl neabejotina, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, jam paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, tikėtis, jog jis negrįš prie nusikalstamų įpročių, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Analizuojant U. I. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus, o šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, dažniau pasižymėjo neigiamu elgesiu, kadangi skatintas buvo 11 kartų, o įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė net 15 kartų, už ką buvo 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, dalis padarytų pažeidimų buvo itin šiurkštūs ir pasikartojantys – nuteistasis net 3 kartus naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus U. I. darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje – 2011 m., 2012 m., bet ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo jos pradžios – 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., kai bausmės atlikimo vietoje nustatytos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų pobūdis bei padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog U. I. yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Nuteistasis skunde nurodė, jog apylinkės teismas jo atžvilgiu buvo neobjektyvus ir šališkas. Iš skundo matyti, jog teismo šališkumą ir neobjektyvumą nuteistasis grindžia tik tuo, kad apylinkės teismas priėmė priešingą, nei Komisija, ir nuteistajam nepalankų sprendimą. Jokių kitų aplinkybių, kurios rodytų teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo išankstinį nusistatymą U. I. atžvilgiu, jis nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog būtent Komisija, o ne apylinkės teismas, atsisakęs taikyti U. I. lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai, apygardos teismo nuomone, būtent skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas, o ne Komisijos nutarimas, yra priimtas tinkamai įvertinus U. I. pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančią medžiagą. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartyje yra išdėstyti aiškūs motyvai, kuriais remiantis buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl teisėta ir pagrįsta apylinkės teismo nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo U. I. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.