Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka U. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas: Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 13 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pakeistas 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2010 m. vasario 10 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nenuosekliai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, t. y. 15 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo elgesys nebuvo nepriekaištingas. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje pažymėjo ir tai, kad gauta informacija iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, jog nuteistajam nėra pagrindo išduoti leidimo laikinai gyventi ar daugkartinei vizai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo. Tai rodo, kad nuteistasis susiduria su problemomis susijusiomis su gyvenamąją vieta. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistasis U. I. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką, t .y. per 11 metų buvo baustas šešis kartus, kas rodo, kad nėra linkęs sistemingai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių. Be to, Lygtinio paleidimo komisija nevertino to, kad nuteistajam kokioje aplinkoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, kokie asmenys jį supa. Komisija turi atkreipti dėmesį, kad pataisos namai apsiriboja tik nuteistojo nubaudimu, bet nepadeda jam nusižengimų vengti. Po padaryto pažeidimo su nuteistuoju nedirba specialistai, paliekamas likimo valioje. Taip pat skunde nurodyta, kad nuteistajam būnant įkalinimo įstaigoje visada yra suteikiama galimybė dirbti, dengti finansinius įsipareigojimus, spręsti turimas socialines bei psichologines problemas, mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ir taip maža. Tokiais atvejais yra užkertamas kelias nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas neturėtų taip būti. Pažymėtina, kad nuteistajam taikant lygtinio paleidimo institutą nereiškia, jog nuteistasis yra atleidžiamas nuo likusias bausmės, jis, pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, gali vėl būti pasiųstas į įkalinimo įstaigą atlikti toliau laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytu argumentu, kad neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje. Jam žinoma, kad iš kitų šalių nuteistieji, kurie yra paleidžiami lygtinai, jiems nekyla problemų dėl įsidarbinimo

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. atsiliepimas, kuriuo prašo nuteistojo U. I. skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstyta nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad U. I. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, dvidešimt devynis kartus skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, U. I. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad U. I. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkiolika kartų pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne vieną kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Nors pagal „OASys“ metodiką U. I. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pažymėtina, kad nors nuteistajam nustatyti nusikalstamą elgesį mažinantys apsauginiai veiksniai – santykiai su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis veiksnys, jei nuteistasis orientuotas į šiuos santykius; motyvacija dirbti; žalingų įpročių neturėjimas, tačiau nustatyta ir nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; nepastovi gyvenamoji vieta; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek U. I. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK XXXVI skyriuje bei labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXXVII skyriuje, padarymą, labai sunkų nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pasakojime apie nusikaltimus atsispindi polinkis veikti greitai, neapgalvotai, neapsvarstant veiksmų pasekmių. Nuteistasis spręsdamas savo problemas praeityje buvo pasirinkęs nekonstruktyvų problemų sprendimo būdą, nes neįvertino visų savo veiksmų padarinius. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, U. I. neatliktos bausmės dalis (2 metai 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad U. I. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo U. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo U. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.