Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-327/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1S-574-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00677-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-327/2017;Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00677-2012-1;Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Olego Šibkovo,

rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių ra­jono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Res­pub­likos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalis, BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės apribojimu dvejiems metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo nuosprendis ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 19 d., pabaiga – 2019 m. sausio 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komi­si­jos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įs­taigos. Teismas sprendė, kad nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. bir­želio16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.V. L. nurodo, kad nuo vieno Komisijos posėdžio iki kito jis vidaus tvarkos taisyklių ne­pa­žeidė, o nuteistojo elgesys laikotarpiu po paskutinio Komisijos posėdžio neturėtų būti ver­tinamas. Skunde taip pat pažymėta, jog pas nuteistąjį rastas telefonas nėra pavojingas daiktas, priešingai, jis reikalingas socialiniams ryšiams palaikyti. Nuteistojo teigimu, kova su tele­fonais yra neteisinga ir dar labiau atitolinantį nuteistąjį nuo šeimos ir aplinkinių. V. L. gailisi dėl neapgalvoto savo elgesio, tačiau mano, kad šia savo veika niekam nepakenkė. Nuteistasis palaiko Komisijos poziciją jo lygtinio paleidimo klausimu ir pažymi, jog įvykdė komisijos rekomendacijas, nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus, turi darbą, puikius socialinius ryšius, yra skatintas, el­gesio rizika pagal OASys metodiką – žema. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija. Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“. Nuteistasis lyg­tinį paleidimą supranta ne kaip atleidimą nuo bausmės, tačiau kaip bausmės tęstinį atlikimą švelnesnėmis sąlygomis. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo V. L. skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio ri­ziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nu­teis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nu­si­kalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. L. atlikdamas bausmę nustatytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė tris kartus (už du iš jų nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota svars­ty­mu drausminėje komisijoje), ką akcentavo ir apylinkės teismas, du kartus buvo skatintas. Pir­masis pažeidimas padarytas pačioje bausmės atlikimo pradžioje, o pas­katinimai buvo gaunami už ak­ty­vią visuomeninę veiklą. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimų bei pas­ka­tinimų balansas (in­di­vi­dualaus Pataisos plano vykdymo laikotarpiu), byloja apie nuteistojo keitimąsi teigiama linkme. Atlikdamas bausmę pataisos namuose V. L. lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus, siekė prasmingo užimtumo – dalyvavo meninės kūrybinės studijos veikloje, dengė finansinius įsi­pareigojimus pagal vykdomuosius dokumentus. Nors pataisos namuose dėl sveikatos būklės nuteistasis nedirbo, tačiau jo darbinė motyvacija teigiama – kaip matyti iš socialinio tyrimo iš­va­dos, V. L. pristatė pažymas apie galimybę apsigyventi ir įsidarbinti galimo lygtinio paleidimo atveju. Nuteistojo nusi­kals­ta­mo elgesio rizika įvertinta 11 balų iš 168 galimų, tai rodo žemą nu­si­kalstamo elgesio riziką. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­matytas prie­mo­nes, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 balų iki 12 balų, vėliau iki 11 balų iš kurių 5 yra statiniai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. L. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nors socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinantis (krimi­no­geninis) veiksnys: pilnos atsakomybės už savo elgesį nepriėmimas, tačiau teisėjų kolegija pa­žy­mi, kad paminėtas ri­zikos veiksnys yra susijęs su nuteistojo praeities elgesiu ir padarytu nu­sikaltimu, o ne dabartimi, ir negali turėti lemiamos reikšmės nuteistojo lygtiniam paleidimui kitoms aplinkybėms esant palankioms.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą tai­kyti V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė pas­ku­tiniam, po komisijos nutarimo pa­da­rytam pažeidimui, tačiau tinkamai neįver­ti­no aplinkybių, susijusių su nu­teistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laiko­tar­piu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių V. L. asmenybė iki šiol išlieka pa­vojinga visuomenei. Byloje nėra duomenų, kad pas V. L. paimtu nelegaliai laikomu telefonu nuteistasis naudojosi ilgą laiką ir nusikalstamais tikslais, nepaneigtas nuteistojo aiškinimas, kad naudojo telefoną bendravimui su artimaisiais, kas mažina šio pažeidimo pavojingumą, todėl pažeidimas nelaikytinas labai šiurkš­čiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik šis pažeidimas negali paneigti aplinkybes, liudijančias nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, bei nusverti jas ir nu­lemti lygtinio paleidimo netaikymą V. L.. Šis neproporcingai sureikšmintas nuteistojo pa­žei­di­mas pirmosios instancijos teismo nutartyje yra iš esmės vienintelis motyvas atsisakant tvir­tinti komisijos nutarimą ir, kolegijos nuomone, yra pernelyg formalus ir neteisingas nuteistojo atžvil­giu, ir negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo el­ge­sio riziką ir ženklią pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakar­to­ti­nio nu­si­kalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinan­čius veiks­nius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pa­žan­ga ją ma­žinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lyg­tinai pa­leistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime tai­kyti nuteistajam lygtinį pa­lei­di­mą išdėstytos iš­va­dos atitinka faktines aplinkybes, BVK nusta­ty­tos lygtinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas lai­kytinas teisėtu ir pagrįstu.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pa­nai­ki­nama ir dėl nuteistojo skun­do priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl V. L. lygtinio paleidimo pa­tvir­tinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – at­vi­rosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. L. su intensyvia priežiūra.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasOlegas Šibkovas