- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-750-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00330-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- R. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-159 netaikyti R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. R. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, R. V. pripažintas pavojingu recidyvistu.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. liepos 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. liepos 29 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. liepos 23 d.) – 3 metai 6 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. liepos 27 d. priėmė nutarimą Nr. 91-159, kuriuo nutarė R. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (62 balai), jis šiuo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų – nedirba, kas sudaro neigiamą nuomonę dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės. Nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių sudaro ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamas ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. V. skundą dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 91-159 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, motyvuojant tuo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis R. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį, prašo ją ir Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 91-159 panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, yra atlikęs BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir pateikęs Komisijai prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, nes pataisos įstaigos administracija nevykdo BVK 125 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nesuteikia jam darbo, nurodydama, kad nėra laisvų darbo vietų. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino šios aplinkybės ir rašytinių įrodymų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesant galimybės dirbti apmokamą darbą, nuteistasis turėjo dirbti bet kokį darbą, tačiau yra išrankus darbo pobūdžiui. Pati Komisija nutarime nurodė, kad pataisos įstaigoje nėra darbo vietų, todėl negali nuteistojo įdarbinti, tačiau prieštaraudama sau pačiai teigė, kad nuteistasis neieško darbo, todėl nevykdo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nuteistasis neatsisako darbo ir nėra jam išrankus, turi teigiamą darbinę motyvaciją, o privalomų ir nemokamų darbų nėra atsisakęs, t. y. atlieka juos, nes priešingu atveju turėtų už tai nuobaudų. Bet kokio kito darbo pataisos įstaigoje nuteistasis negali dirbti, nes to nenumato BVK, kurio nuostatas teismas klaidingai aiškino. Be to, LR teisės aktai ir tarptautinės teisės aktai draudžia versti nuteistuosius dirbti nemokamus darbus (vergauti). Taigi, nuteistasis įvykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o darbo vietų nebuvimas nėra nuo jo priklausanti aplinkybė.
5.2. Skunde teigiama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sporto renginiuose, pozityvaus užimtumo programose, yra religingas, subkultūros nesilaiko, daro akivaizdžią pažangą, yra pateikęs raštiškus prašymus dėl jo įdarbinimo. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeima (žmona), ilgai nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis užsiima kūrybine veikla, t. y. jis subūrė religinį būrelį, kur nuteistieji lankosi ir atgailauja, o už tai jis yra skatintas, kas byloja apie nuteistojo atsakingumą, požiūrį į gyvenimą. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tai leidžia teigti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis probacijos sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali suformuoti klaidingas nuostatas dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti priežastis vėl nusikalsti. Nuteistasis jau atliko 10 metų laisvės atėmimo dalį, o lygtinio paleidimo institutas neatleidžia nuo bausmės, nes lygtinio paleidimo metu asmuo yra prižiūrimas ir vykdo paskirtus įpareigojimus. Nuteistojo teigimu, kai kurios skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės negalėjo būti vertinamos, nes tai prieštarauja LR Konstitucijai. Teismas, priimdamas nuosprendį, jau įvertino padarytos veikos sunkumą, pavojingumą, aplinkę, kad buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės, nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, ankstesnius teistumus, todėl pakartotinis šių aplinkybių vertinimas yra perteklinis, o asmuo baudžiamas antrą kartą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam R. V. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Dėl to sutiktina su skundo argumentu, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam R. V. nustatoma vidutinė – 62 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (17 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį. Tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti R. V. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Bylos duomenys patvirtina, jog iš esmės individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, būrio visuomeniniame gyvenime, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su skundo argumentu, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tame tarpe ir dirbti. Šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija prieštarauja savo pačių nurodomiems argumentams, teigdami, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, todėl nevykdo jam individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytos priemonės, tačiau tuo pačiu nurodydami, kad pataisos namuose nėra darbo vietų, todėl negali nuteistojo įdarbinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pats kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl jo įdarbinimo, tačiau buvo pateiktas atsakymas, kad VĮ „Mūsų amatai“ nėra laisvų darbo vietų. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Atsižvelgiant į šias BVK nuostatas, nepagrįstais laikytini apylinkės teismo argumentai, kad pats nuteistasis, nesant laisvų apmokamų darbo vietų, nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl bet kokio galimo dirbti darbo. Priešingai, pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų pasiūlytas darbas kiek galima labiau atitinkantis jų darbingumą ir turimą specialybę, o ne nuteistieji, jei jau yra kartą išreiškę administracijai norą dirbti ir pateikę prašymą raštu juos įdarbinti, po to dar pastoviai turėtų prašyti, kad jiems būtų suteiktas bet koks darbas. Be to, byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos siūlytus kitus darbus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad R. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o tai negali būti laikoma jį neigiamai charakterizuoja aplinkybe ir vien tik jos netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nepakanka.
10. Pažymėtina, kad teigiamai R. V. elgesį apibūdina ir tai, kad jis per visą bausmės laikotarpį yra penkis kartus skatintas, pagal esamas galimybes pataisos įstaigoje mokosi, taip pat jo iniciatyva sukurtas nuteistųjų Maldos būrelis, jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. V. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas R. V. nėra pirmasis, vyrauja nusikaltimai nuosavybei ir žmogaus sveikatai. Be to, praeityje nuteistajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už bendrininkų grupėje padarytos nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Paskutiniu nuosprendžiu R. V. buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos R. V. asmenybei praeityje jam už padarytus nusikaltimus taikyta net laisvės atėmimo bausmė nepadarė, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Bet to, R. V. bausmės atlikimo metu devynis kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos nuobaudos. Nors nuobaudos negalioja, tačiau jos įvertintinos nuteistojo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visumoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo atveju paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. V. teisės pažeidimų modelis yra kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
12. R. V. skundo argumentai, jog atsisakant taikyti jam lygtinį paleidimą dėl jo įvykdytų nusikaltimų skaičiaus ir sunkumo, jis yra baudžiamas antrą kartą, atmestini kaip nepagrįsti. Nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas ir įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus ir neatliktos bausmės dydį atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį ir įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visa tai nesudaro jokio teisėto pagrindo teigti, jog vertindami nuteistojo asmenybę, jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir pavojingumą, ir šių duomenų visumoje atsisakydami nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį baudė antrą kartą ar netinkamais motyvais grindė nutarimą ir nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas aplinkybes apie nuteistojo teistumus, likusią atlikti bausmės dalį, įvertino kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino R. V. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Teisėjų kolegijai abejonių dėl to, kad R. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kiti kriminogeniniai rizikos veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, nuostatos. Taip pat vis dar atkreiptinas dėmesys į nuteistojo mąstymą ir elgesį. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms, tačiau per mažai santaupų kitoms didesnėms išlaidoms. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raštai 32 597,94 Eur sumai, kurie nėra dengiami. Pats nuteistasis pripažįsta, kad jo elgesyje dominuoja noras kontroliuoti, reikalauti savo tvarkos, todėl kiti nuteistieji gali jo bijoti. Nuteistasis nėra linkęs nusileisti, todėl gali kilti sunkumų dėl problemų sprendimo lankstumo. Jis linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis išsako nusivylimą esama vidaus tvarka ir tam tikrų pareigūnų bendravimu.
14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau įvertinus R. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
15. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamų Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių R. V. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Tam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.