- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2403-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18948-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- A. J. C., J. A. C.
- Atsakovas
- L. Ž.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo L. Ž. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje pagal ieškovo J. A. C. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui D. K., L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytynių panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, A. C., Lloyd’s of London sindicatai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo J. A. C. prašymą tenkino iš dalies ir išdėstė teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atsakovui L. Ž. iš ieškovo 3 200,20 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 8 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą nuo šios nutarties įsiteisėjimo 8 mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 400,03 Eur, priteisė atsakovui L. Ž. iš ieškovo 423,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
3. Atsakovas L. Ž. 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 2023 m. birželio 1 d. nutarties, dalyje dėl 423,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, vykdymo. Nurodė, kad:
3.1. Nutartimi teismas atsakovo naudai iš ieškovo priteisė papildomai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 423,90 Eur dydžio suma.
3.2. Išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1698-967/2023 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo atskirąjį skundą atmetė ir nutartį paliko nepakeistą. Nepakeista nutartis įsiteisėjo ir tapo vykdytina 2023 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovas šią dieną nėra įvykdęs įsiteisėjusios nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovo L. Ž. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė, nutarčiai įsiteisėjus, atsakovui L. Ž. vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties dalies, t. y. 423,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, išieškojimo iš ieškovo A. J. C.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 1 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d., duomenų apie tai, jog teismo nutartis būtų vykdoma, nėra, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir byloje išduotinas vykdomasis raštas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties, dalyje dėl 423,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, vykdymo.
6. Pažymėjo, kad net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų, pavyzdžiui, vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas), todėl vykdomojo rašto išdavimas pats savaime nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas A. J. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir patenkinti ieškovo skundą ir jo pateiktus visus prašymus: sustabdyti 2023 m. birželio 1 d. teismo nutarties vykdymą, remiantis CPK 186 straipsnio nuostatomis priimti į civilinę bylą ieškovo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, įrodymus bei dokumentus (priedus), kurie dar nebuvo byloje priimti, ir juos išnagrinėti, panaikinti arba pakeisti 2023 m. kovo 23 d. vykdomąjį raštą, panaikinti (atmesti) pirkėjo pateiktas patirtas bylinėjimosi išlaidas, peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas: panaikinti atsakovo pateiktą suklastotą 5 874,55 Eur sumą (4 954,95 Eur, 363,00 Eur, 556,60 Eur sumas), sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą (bylą) ir kreiptis į prokuratūrą, nes ir šioje ginčo byloje ir kitoje byloje dėl atnaujinimo (civilinės bylos Nr. eA2-13897-820/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3) tai nebuvo teismo padaryta 2023 m. liepos 31 d. nutartimi, atlikti L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę arba kreiptis į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo civilinėje byloje, t. y. dėl jo padarytų pažeidimų pagal BK 300 straipsnį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines ir teisines esmines bylos aplinkybes (jų visumą).
7.2. Teismas nepagrįstai pastebėjo ir tai, kad net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų.
7.3. Skundžiama nutartis negalėjo būti priimta ir dėl to, kad pagal CPK 100 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą, todėl ieškovas prašė teismo sustabdyti nutarties (2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3) vykdymą ir todėl ieškovui pateikus atskirąjį skundą pagal CPK 100 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo padavimas sustabdė nutarčių vykdymą, todėl skundžiamos nutarties (2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022) vykdymas turėjo būti sustabdytas, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
7.4. Teigia, kad visos atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos yra fiktyvios ir apsimestinės bei suklastotos, nes atsakovo buvo pateiktos fiktyvios sąskaitos (sąskaitos byloje), nes jos nėra pasirašytos, o nurodymas jose, kad ši sąskaita yra elektroninė ir galioja be parašo ir antspaudo, nėra tinkamas jų pasirašymas, todėl jos neturi jokios juridinės ir teisinės galios, ir nes pirkėjo pateiktuose suklastotuose bankiniuose pavedimuose nėra nurodyta nei mokėjimų paskirtis, nei kam mokama, nei bankas gavėjas, be to, bankiniuose pavedimuose nenurodyta net kam mokama (į kokią sąskaitą mokama), nes pirkėjo fiktyviai sumokėta į savo sąskaitą LT91 4010 0424 0175 4925 arba kitą LT584010042700127907, atsakovo (pirkėjo) pateiktos visos bylinėjimosi išlaidos yra fiktyvios ir apsimestinės bei suklastotos.
7.5. Viešasis interesas reikalauja ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, nes pirkėjas nuolat dalyvauja varžytynėse ir nes pirkėjo atstovai (advokatai) nuolat dalyvauja bylose, todėl nuo tokių jų neteisėtų veiksmų galimai jau nukentėjo ar dar gali nukentėti daug žmonių ir todėl teismas turi peržengti atskirojo skundo nustatytas nagrinėjimo ribas, nes yra būtinas poreikis peržiūrėti ir panaikinti byloje pateiktas visas suklastotas ir fiktyvias sąskaitas ir juos pagrindžiančius banko pavedimus, kurie dar nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti byloje teismų dėl neatidumo ar aplaidumo. Pirkėjo ir jo atstovų (advokatų) veikimas ir veiksmai (fiktyvių ir suklastotų dokumentų pateikimas teismui), akivaizdus ir sąmoningas teismo suklaidinimas duomenimis, kuriais remdamiesi teismai ir priėmė neteisingus sprendimus, pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas ir turi nusikalstamos veikos požymių, nes jie suklastojo ir pateikė teismui suklastotus dokumentus (byloje).
7.6. Ieškovas turi teisę teismo prašyti atlikti L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę, todėl ieškovas prašo teismo atlikti L. Ž. visų suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę arba kreiptis į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo civilinėje byloje, t. y. dėl jo padarytų pažeidimų pagal BK 300 straipsnį.
7.7. Mano, kad šioje byloje yra tikslinga ir protinga atskirojo skundo nagrinėjimą atidėti ir atlikti L. Ž. visų suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę arba bylą sustabdyti ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo civilinėje byloje, nes ekspertizės skyrimo klausimas šioje stadijoje yra galimas ir šis prašymas yra tenkintinas.
7.8. 2023 m. kovo 23 d. nutartis ir 2023 m. kovo 23 d. išduotas vykdomasis raštas turi esminių trūkumų ir elementarių loginių ir teisinių klaidų, todėl vykdomojo rašto esminės klaidos ir trūkumai turi būti panaikinti, o pats vykdomasis raštas turi būti panaikintas dėl suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo.
7.9. Vykdomasis raštas, sprendimui įsiteisėjus 2023 m. sausio 17 d., nebuvo išduotinas, nes ginčo byla dar nėra baigta ir nes teismas turėjo vadovautis protingumo ir racionalumo kriterijais.
7.10. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines ir teisines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), kad atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui iš ieškovo priteistina 423,90 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi visų pirma teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturėjo toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies (atsakovo) išlaidavimo, nes realiai išmokėtos sumos neatitiko pagrįstumo ir protingumo kriterijaus. Teismas turėjo nustatyti pagrįstą jų dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisti, kadangi buvo visiškai ignoruoti (net nenagrinėti) ieškovo pateikti argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atmetimo, todėl toks teismo veikimas (neveikimas) ir nutarties dalis irgi yra naikintina / keistina, nes toks teismo veikimas (neveikimas) buvo pagrindas taikyti absoliutų teismo nutarties negaliojimo principą, nes pirmosios instancijos teismas ignoravo (net nenagrinėjo) ieškovo pateiktus argumentus ir motyvus bei išsprendė ne visus byloje ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus prašymus.
8. Trečiasis asmuo A. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su pareikštu ieškovo atskiruoju skundu, prašo įvertinti atsakovo L. Ž. neteisėtą ir nesąžiningą veikimą civilinėje byloje, atmesti jo prašymo nepagrįstus argumentus ir prašymus, remiantis CPK 180 straipsnio ir 181 straipsnio nuostatomis nepriimti (arba atmesti) nagrinėti atsakovo galimų pateikti prašymo argumentų ir motyvų, kadangi jie nepatvirtina arba nepaneigia turinčių reikšmės bylai aplinkybių, be to, sąmoningai klaidina teismą, nes jis pateikė suklastotus (sugalvotus) teiginius iš nutarčių, t. y. suklastojo (sugalvojo) teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, ir atmesti jo prašymus ir jų motyvus ir argumentus kaip nepagrįstus ir nesąžiningus, panaikinti atsakovo byloje pateiktą suklastotą 5 874,55 Eur sumą (4 954,95 Eur, 363,00 Eur, 556,60 Eur sumas), remiantis CPK 186 straipsnio nuostatomis priimti į civilinę bylą pareiškėjo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, įrodymus bei dokumentus (priedus), sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-8903-473/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05526-2023-8 įvykdymo, t. y. iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iš naujo išnagrinės pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. skundą ir suteiks jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją). Atsiliepime nurodė, kad:
8.1. 2023 m. kovo 23 d. nutartis (kurios nėra) ir 2023 m. kovo 23 d. išduotas vykdomasis raštas turi esminių trūkumų ir elementarių loginių ir teisinių klaidų, todėl vykdomojo rašto esminės klaidos ir trūkumai turi būti panaikinti, o pats vykdomasis raštas turi būti panaikintas dėl suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo. Vykdomasis raštas ir jo pagrindu priimtos nutartys yra naikintinos, nes neteisėto dokumento (vykdomojo rašto ar nutarties) pagrindu priimtos tolesnės nutartys yra neteisėtos ir naikintinos nes vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas dėl esminių jo klaidų ir suklastoto jo pagrindo.).
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3, nutarė nustatyti atsakovui L. Ž. terminą – ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. rugsėjo 8 d. prašymų dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumus, nutartis neskundžiama, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3, priimta dėl atsakovo 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymo (turinčio trūkumų), yra naikintina.
8.3. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarčiai, todėl tokia prieštaringa situacija turi būti panaikinta.
8.4. Atsakovas negalėjo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl kiekvienos neįvykdytos įmokos / dalies, kadangi pagal sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis raštas visai neįvykdytai daliai, todėl tokie atsakovo prašomi daliniai vykdomieji raštai buvo neišduotini, todėl nutartis yra naikintina. Atsakovas, veikdamas protingai ir racionaliai, turėjo sulaukti visos sumos termino suėjimo, o ne kreiptis kas mėnesį dėl kiekvienos vėluojančios sumos, kadangi pati 2023 m. kovo 23 d. nutartis (kurios nėra) ir 2023 m. kovo 23 d. išduotas vykdomasis raštas turi esminių trūkumų ir elementarių loginių ir teisinių klaidų ir pati priteista suma yra suklastota ir naikintina.
8.5. Teigia, kad apeliacinis teismas turi sustabdyti šią absurdišką situaciją, panaikinti ir nutartį, ir suklastotą sumą (vykdomąjį raštą), nes priešingu atveju situacija kartosis kas mėnesį, nes atsakovas ir toliau tai darys.
8.6. Atsakovas nesąžiningas. Teismo turi būti įvertinta tai, kad atsakovas (pirkėjas) bylose teikia sąmoningai ir tyčia tapačius ir analogiškus prašymus. Teismo turi būti įvertinta ir tai, kad atsakovas (pirkėjas) bylose pasirinko jau kitą neteisėto ir nesąžiningo veikimo schemą, nes pirkėjas ne tik siekia perleisti ginčo turtą ir pateikė jau antrą viešą pasiūlymą dar galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, bet ir pirkėjas ginčo bylose jau neteikia suklastotų dokumentų (fiktyvių sąskaitų ir suklastotų pavedimų) prašydamas padengti bylinėjimosi išlaidas, bet atsakovas pateikė jau keturis analogiškus (identiškus) nepagrįstus prašymus skirti ieškovui 3 000 Eur dydžio baudą.
8.7. Pažymėjo, kad pirkėjas yra nesąžiningas ir fiktyvus varžytynių dalyvis ir laimėtojas, nes ir varžytynių metu, ir dabar jo oficialus atlyginimas yra kelis kartus mažesnis nei šalies minimalus. Kadangi toks pirkėjo ir jo atstovų (advokatų) veikimas ir veiksmai (fiktyvių ir suklastotų dokumentų pateikimas teismui) yra akivaizdus ir sąmoningas teismo suklaidinimas duomenimis, kuriais remdamiesi teismai ir priėmė neteisingus sprendimus, tai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas ir turi nusikalstamos veikos požymių (BK 300 straipsnis), nes jie suklastojo ir pateikė teismui suklastotus dokumentus (byloje).
8.8. Ieškovas prašė teismo atlikti L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę arba kreiptis į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo civilinėje byloje, t. y. dėl jo padarytų pažeidimų pagal BK 300 straipsnį, tačiau tai nebuvo padaryta šioje byloje (nutartyje).
8.9. Teismas turėjo rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, taip pat siekti, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas.
8.10. Teismas nutartyje (2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis) netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines ir teisines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), todėl nepagrįstai pastebėjo ir tai, kad net ir po vykdomojo rašto išdavimo šalys turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų, pavyzdžiui, vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas), todėl vykdomojo rašto išdavimas pats savaime nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių.
8.11. Byloje turi būti išnagrinėti ieškovo pateikti nauji įrodymai ir argumentai dėl atsakovo 423,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suklastojimo. 2023 m. birželio 1 d. nutarties dalis dėl 423,90 Eur bylinėjimosi išlaidų neįsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d., nes šios nutarties dalis dėl 423,90 Eur bylinėjimosi išlaidų nebuvo dar byloje išnagrinėta, kadangi ieškovo naujas 2023 m. rugpjūčio 15 d. skundas ir jo prašymai, taip pat 2023 m. rugpjūčio 28 d. skundas dėl teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 taip pat dar nėra išnagrinėti.
8.12. Nutartis yra naikintina arba keistina, nes suklastotų dokumentų pagrindu priimta teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).
8.13. Teismo nutartyje (2023 m. rugsėjo 5 d. nutartis) buvo netinkamai ir nepagrįstai ignoruotos faktinės ir teisinės esminės bylos aplinkybės (jų visuma). Skundžiama nutartis negalėjo būti priimta ir dėl to, kad pagal CPK 100 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo padavimas sustabdo nutarčių vykdymą, todėl ieškovas prašė teismo sustabdyti nutarties (2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3) vykdymą ir todėl ieškovui pateikus atskirąjį skundą pagal CPK 100 straipsnio 3 dalį atskirojo skundo padavimas sustabdė nutarčių vykdymą, todėl skundžiamos nutarties (2023 m. birželio 1 d. nutarties) vykdymas turėjo būti sustabdytas, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
8.14. Šiuo atveju yra neabejotinai akivaizdu, kad pareiškėjo ir skolininko ginčyti ir jau panaikinti aktai (atsakymai) sukelia jam didelių teisinių pasekmių, ir kadangi nuo jo prašytos suteikti informacijos ir atsakovo (ministerijos) nesuteiktos informacijos iš esmės priklauso net kelių skirtingų bylų teisingas išnagrinėjimas (civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020, Nr. e2-250-912/2023, Nr. eA2-1348-340/2023, Nr. e2-205-603/2023, Nr. e2-338-1125/2022, Nr. e2-844-614/2022), todėl ir teismui, ir ministerijai yra būtina užtikrinti ir apginti jo teisę gauti prašomą ir viešą, turinčią būti žinomą informaciją, kuri yra sąmoningai ir tyčia nuo jo slepiama formaliomis priežastimis prisidengus.
8.15. Nurodo, kad paaiškėjo naujos aplinkybės (jų visuma), kurios laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti teismo sprendimo pagrįstumą ir (ar) teisėtumą, kadangi ekspertas K. K. yra nekvalifikuotas, netinkamai nustatė turto kainą, todėl pareiškėjas pateikia naujus prašymus, argumentus, esmines aplinkybes ir įrodymus (priedus), kurie patvirtina, kad ne hipotetinės galimybės, o naujos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios, nes jos turi būti faktiškai nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka ir jos nėra tik pareiškėjo prielaidos.
8.16. Pareiškėjo skundžiami raštai ir ministerijos veiksmai (nesuteikti prašomos informacijos) sukėlė arba dar ir dabar sukelia esmines teisines pasekmes šioje ir kitose net trijose skirtingose bylose (civilinė byla Nr. e2-250-912/2023 (Nr. eA2-1348-340/2023), teisminio proceso Nr. 255-3-00517-2018-9, civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020, civilinė byla Nr. e2-205-603/2023), kuriose galėjo arba gali būti priimti visai kiti sprendimai, todėl toks ministerijos neteisėtas veikimas (neveikimas) yra naikintinas arba keistinas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos objektas yra 2023 m. rugsėjo 5 d. pirmosios instancijos teismo nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė tinklalapio www.aruodas.lt skelbimus, prašymo dėl vykdomojo rašto ir prašymo dėl baudos skyrimo kopijas. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu pateikė prašymo dėl baudos skyrimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinio skundo kopijas.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad nei apeliantas, nei trečiasis asmuo nenurodo aplinkybių, kodėl įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui ir nepagrindė jų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui, įrodymus atsisako prijungti.
14. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. lapkričio 8 d. gautas ieškovo (apelianto) J. A. C. prašymas, kuriame dėstomi papildomi nauji argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei prašymas dėl naujų įrodymų – 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo lydraščio, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 2023 m. spalio 16 d. nutarties, 2023 m. spalio 11 d. prašymo dėl trūkumų šalinimo, 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymo dėl baudos skyrimo, 2023 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, prijungimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, į tai, kad įstatymas nesuteikia teisės apeliantui papildyti atskirąjį skundą papildomais rašytiniais paaiškinimais dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bylą, apeliacinės instancijos teismui, prašymą ir pateiktus įrodymus atsisako prijungti.
Dėl prašymo atidėti arba sustabdyti bylos nagrinėjimą
16. Apeliantas pateikė prašymą, kuriuo prašo atidėti paskirtą teismo posėdį (2023 m. lapkričio 9 d. 8.30 val.) arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teismo kitos bylos išnagrinėjimo 2023 m. spalio 31 d. Nr. IBPS -V-2885392-23 (iki 2023 m. lapkričio 13 d., 15.00 val.).
17. Iš apelianto pateiktų duomenų nustatyta, jog apeliantas yra pateikęs skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kuria buvo sprendžiamas apelianto prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą.
18. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
19. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto nurodytus argumentus dėl bylos sustabdymo, daryti išvados, jog nurodytos bylos yra tarpusavyje susijusios neturi pagrindo. Iš pateiktos skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties duomenų nustatyta, jog apeliantas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastotų ar netikrų dokumentų - sąskaitų faktūrų ir bankinių pavedimų išrašų, kuriais remiantis byloje buvo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atskirasis skundas pateiktas dėl nutarties dėl vykdomojo rašto byloje išdavimo pagal įsiteisėjusią pirmosios instancijos teismo nutartį išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl atskirojo nagrinėjimo ribas sudaro tik vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo klausimas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas nepatenka į atskirojo skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teismo posėdį prašo atidėti tuo pačiu pagrindu, kaip ir sustabdyti civilinę bylą, nenustačius, kad nagrinėjama byla ir baudžiamoji byla susijusios, apeliacinės instancijos teismas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmeta.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
22. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi išdėstė teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą: 1) atsakovui L. Ž. iš ieškovo 3 200,20 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 8 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą nuo šios nutarties įsiteisėjimo 8 mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 400,03 Eur; 2) priteisė atsakovui L. Ž. 423,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo J. A. C.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 423,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino, apeliantas, nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
23. CPK 334 straipsnio, reglamentuojančio teisės paduoti atskirąjį skundą sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartys atskirai nuo teismo sprendimo gali būti skundžiamos atskiruoju skundu šiais atvejais: 1) kai tai tiesiogiai numatyta CPK; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
24. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka reglamentuojama CPK 646 straipsnyje. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Dėl teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, įstatyme nenustatyta jos apskundimo atskiruoju skundu galimybė, išskyrus dėl teismo nutarties, kuria išduodamas vykdomasis raštas vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
25. Kadangi CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, tiesiogiai nenustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą apeliacinės instancijos teismui, taip pat tiesiogiai nenustatyta, kad tokios pirmosios instancijos teismo nutartys yra neskundžiamos atskiruoju skundu, dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu galimybės sprendžiama pagal bendrąją normą, nustatytą CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurią vertinama, ar tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
26. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014 ir 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018).
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisinis reguliavimas suponuoja, jog vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) pradėti vykdymo procesą – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Todėl teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426-969/2021).
28. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokios pačios procesinės taisyklės taikytinos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutartis, kuria nutarta išduoti ieškovui vykdomąjį raštą, yra skundžiama. Kita vertus, tokia teismo nuoroda negali pakeisti pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo dėl apeliacinio apskundimo objekto. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl atsakovo prašymo skirti baudą
30. Atsakovas 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo konstatuoti, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. atskirasis skundas pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, skirti ieškovui 1 000 Eur dydžio baudą, pusę skirtos baudos skirti atsakovo L. Ž. naudai.
31. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje.
32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).Teisėjų kolegijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningi siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus vykstant bylos nagrinėjimui. Atsižvelgus į tai, atmetamas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei.
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas baudos skyrimą grindžia atskirojo skundo pateikimu bei tuo, kad apeliantas įvertinti tai, jog siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ir bylinėtis kiek įmanoma ilgiau, tokiu būdu siekia atitolinti atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymo (bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien atskirojo skundo pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą – atskirasis skundas pateiktas savalaikiai, įstatyme nustatytais terminais. Tai, kad apeliantas apskundė procesinį sprendimą, patvirtina tik tai, kad apeliantas naudojosi savo procesinėmis teisėmis, įtvirtintomis įstatyme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties nutraukti.
Atmesti A. J. C. prašymą sustabdyti bylą.
Atmesti atsakovo L. Ž. prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.