Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. C. ieškinį atsakovams: antstoliui Donatui Kisieliui, L. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“, bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 20,50 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde dėsto ir argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kadangi šie argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi, jos teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl žyminio mokesčio indeksavimo

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas.

17. CPK 80 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis nustatytas 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751, įsigaliojusiu taip pat nuo 2017 m. liepos 1 d.

18. Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį CPK nustatyti žyminiai mokesčiai, išskyrus apskaičiuojamos procentais, teismas indeksuoja atsižvelgdamas į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). Teismų taikomus indeksus Vyriausybės įgaliota institucija skelbia vieną kartą per ketvirtį teisės aktams oficialiai skelbti nustatyta tvarka (CPK 82 straipsnio 3 dalis). Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos.

19. Pažymėtina, kad indeksuojami CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka tik tikslia pinigų suma, tuo tarpu procentais apskaičiuojami žyminiai mokesčiai nėra indeksuojami. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai ieškinyje pareiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žyminis mokestis yra mokamas tiek už ieškinį pagal jame pareikštus reikalavimus, tiek už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

20. Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą“ 2 punktu Lietuvos statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas) yra įgaliota institucija kartą per ketvirtį skelbti teismų taikomus indeksus. Konkretūs vartotojų kainų indeksai žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti numatyti oficialiame Statistikos departamento interneto tinklalapyje.

21. Kaip minėta CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatytas žyminis mokestis yra nustatytas 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751, įsigaliojusiu taip pat nuo 2017 m. liepos 1 d. Ieškovas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties, t.y. dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškė 2021 m. rugsėjo 23 d., t.y. trečią 2021 metų ketvirtį. Vadovaujantis oficialia Statistikos departamento interneto tinklalapyje nurodyta informacija, 2021 m. birželio mėn. indeksas (t. y. 2021 m. III ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudaro 110,5 ir yra didesnis už 110. Pažymėtina, kad rugsėjo mėnuo priklauso trečiajam metų ketvirčiui, kuriam taikomas birželio mėnesį paskelbtas vartojimo kainų indeksas, o ne rugsėjį skelbiamas vartojimo kainų indeksas kuris taikomas ketvirtą mėnesį. Atitinkamai 2021 m. rugsėjo mėnesį mokėtinas žyminis mokestis už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių sudarė 55,00 Eur, o atskirąjį skundą pateikiant elektroninio ryšio priemonėmis – 41,00 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas žyminio mokesčio dydis, nustatytas 2017 m. liepos mėnesį įsigaliojusiais CPK pakeitimais, turi būti indeksuojamas. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas su ieškiniu byloje yra pateikęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 13 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas 50 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei tai, kad atskirąjį skundą ieškovas pareikė elektroninio ryšio priemonėmis, teisingai nustatė, kad ieškovo mokėtinas žyminis mokestis atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sudaro 20,50 Eur (41/2).

Dėl teismo nustatytų trūkumų

23. Apeliantas nurodė, kad jis nėra finansiškai pajėgus sumokėti nustatyto 20,50 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, nurodė, kad ieškovas nepateikė naujų įrodymų ir nepagrįstai nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį nesuteikdamas alternatyvios galimybės pateikti motyvuoją prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pateikiant įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą.

24. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi teismui suteikta teisė, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ar tokio pagrindo nėra, taip pat spręsti ar yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, ar tokio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad teisės aktai suteikia teismui teisę asmenis atleisti nuo dalies, bet ne nuo viso už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio. Tiek prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti motyvuoti.

25. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

26. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 13 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas yra atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo.

27. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5 dalį valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka atsižvelgdama į asmens turtą bei pajamas: 1) 100 procentų apmoka, jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis, 2) 50 procentų apmokama, jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama 2021 m. liepos 13 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui, nustatė, kad ieškovas priskirtinas antrajam turto ir pajamų lygiui bei nustatė, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjui sudaro 50 procentų, taip pat nurodė, kad jis 50 procentų yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama minėtą sprendimą įvertino ieškovo turtinę padėtį bei galimybes sumokėti likusią, valstybės neapmokamą teikiamos pagalbos bei žyminio mokesčio dalį, įvertino ieškovo turtinę padėtį ir priėmė atitinkamą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas minėtą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimą būtų skundęs (CPK 178 straipsnis).

28. Ieškovas prašydamas jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą jokių naujų argumentų nei atskirajame skunde dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei nagrinėjamame skunde nenurodė, nepateikė jokių naujų įrodymų. Ieškovo nagrinėjamame atskirajame skunde nurodyti jo kartu 2021 m. liepos 8 d. prašymu pateikti įrodymai yra ankstesni (2021 m. vasario 22 d. bei 2021 m. kovo 9 d.) nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. liepos 13 d. sprendimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie įrodymai turi būti vertinami, kaip naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą tenkinti ieškovo prašymą atidėti ar atleisti jį nuo 20,50 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas jokių naujų aplinkybių nenurodė, naujų įrodymų, sudarančių pagrindą tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo jo sumokėjimo, nepateikė.

29. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad kitose bylose buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, neturi teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai, kadangi kiekvienoje byloje dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar dėl jo atidėjimo yra sprendžiama individualiai pagal prašančio asmens prašymą, jame nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis neturi galimybių sumokėti 20,50 EUR žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

31. Apelianto atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad netenkina ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai šiuo klausimu pasisakė nutarties motyvuojamoje dalyje, todėl šis procesinis netikslumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Be to, jei teismas būtų tenkinęs ieškovo prašymą, nebūtų nustatę termino žyminiam mokesčiui sumokėti. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad nutartis yra neaiški.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje alternatyviai nenustatė teisės pateikti pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, įstatymas nedraudžia ieškovui pakartotinai teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo. Todėl ieškovas šalindamas skundžiama nutartimi nurodytus trukumus taip pat turi teisę pakartotinai teikti tokį prašymą, atitinkamai nurodydamas naujas, teismo dar neištirtas aplinkybes, bei pateikdamas naujus įrodymus.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1504-619/2020 jau yra pasisakęs dėl ieškovo galimybės sumokėti 19,00 Eur žyminio mokesčio dalį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių; taip pat Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-74-614/2021 jau yra pasisakęs ir dėl ieškovo pakartotinai teikto prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, nurodydamas, kad įstatymai nedraudžia pakartotinai kreiptis su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimo atidėjimo, pateikiant naujus įrodymus. Taigi apeliantui buvo išaiškinta, kad teikiamas prašymas atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo turi būti motyvuotas bei pagrįstas įrodymais, o teikiant pakartotinai analogišką prašymą turi būti nurodytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo teismo įvertintos. Pažymėtina, kad ieškovo elgesys pakartotinai teikiant prašymus, nenurodant jokių naujų aplinkybių bei nepateikiant jokių naujų įrodymų, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

34. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 straipsnis), išaiškindamas, kad pareiškimas dėl trūkumų šalinimo turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeista.

Nustatyti ieškovui A. J. C. terminą iki 2021 m. lapkričio 18 d. atskirojo skundo trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, pašalinti, pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo pateikiant pirmosios instancijos teismui.