Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1518-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-22
Bylos Nr.: e2S-1518-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18948-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Pareiškėjas: A. J. C.

Kategorijos

3.1.9.1.3Bauda
3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2S-1518-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2; 3.1.9.3; 3.1.9.5; 3.3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti ar sumažinti baudą, paskirtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo (ieškovo) A. J. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. C. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2023.

Šalies argumentai

2. 2023 m. gegužės 9 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuriame, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimą, sugadinimą, pakeitimą (griovimo ir statybos darbus), pardavimą, uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą griovimo ir statybos darbus, pardavimą), keliančius grėsmę žalai atsirasti, apsaugoti ieškovo ir viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašymą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones teikia trečią kartą, o prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia iš esmės tapačiomis aplinkybėmis kaip ir ankstesnius savo prašymus, kurie teismo jau buvo atmesti, tokį pareiškėjo elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesu, už kurį pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

Šalies argumentai

4. 2024 m. gegužės 28 d. pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą. Pareiškėjas prašyme dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo nurodė, kad teismas nutartyje nepagrįstai nustatė, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti laikomas preliminariai pagrįstu, nes, nors pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, tačiau ieškovas pateikė skundą, kuris dar neišnagrinėtas, todėl jo prašymo nepagrįstumas dar nepatvirtintas.

5. Pareiškėjas nesutiko su teismo vertinimu, kad pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo analogiškas ankstesniems prašymams. Pareiškėjo teigimu, nors jis prašymą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones pateikė trečią kartą, tačiau savo naują prašymą grindė iš esmės naujomis (skirtingomis nuo ankstesnių) aplinkybėmis, naujais įrodymais, o ankstesni jo prašymai nebuvo pripažinti nepagrįstais – pareiškėjas buvo apskundęs teismo sprendimus, kuriais jo prašymai buvo atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad buvo pateikęs naujų argumentų ir motyvų dėl atsakovo nesąžiningumo, galimo jo nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje, ir kad ankstesnės teismų priimtos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo turėti prejudicinės galios sprendžiant dėl šio naujo prašymo, nes, pareiškėjo teigimu, paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios visos ieškovo buvo pateiktos naujame prašyme ir dar nebuvo nagrinėtos. Pareiškėjas nurodė, kad papildomai pateikė teismui naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes: iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad užstatymo teisė (superficies), užstatymo teisės turėtojas: UAB „Ardahus“, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2023 m. lapkričio 9 d. Užstatymo teisės (superficies) sutartis Nr. JŠ-10850, įrašas galioja nuo 2023 m. lapkričio 10 d.; iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad J. J., įregistravimo pagrindas: 2014 m. liepos 22 d. Kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-2080, 2023 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įrašas galioja nuo 2023 m. spalio 10 d.; pareiškėjui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti; ieškovui 2024 m. kovo 23d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto naujai paaiškėjo, kad nors visi daiktai esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.) nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo. Pirkėjas galimai sudarė fiktyvų pardavimo sandorį, arba tyčia ir sąmoningai sudarė fiktyvią užstatymo teisės (superficies) sutartį, kad įtrauktų į ginčą naują šalį ir sumažintų savo riziką ir galimas išlaidas. Pareiškėjo nuomone, nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismų pritaikytas priemones, tačiau pirkėjas dar galiojant laikinosios apsaugos priemonėms sąmoningai ir tyčia 2023 m. rugsėjo 26 d. užsakė J. J. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų naują bylą (sklypui), kas rodo, kad pirkėjas veikė neteisėtai ir pažeidė įstatymus. Be to, pirkėjo nesąžiningumą rodo ir tai, kad nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismuose vykstančias bylas, ir kad ieškovas savo pažeistas teises dar gina ginčo bylose, kurios nėra baigtos, tačiau ginčo turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti. Pirkėjo nesąžiningumą rodo ir tai, kad, nors pirkėjui yra žinoma, kad visi daiktai, esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.), nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo sunaikinti arba pradingo. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu.

6. Prašyme dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo pareiškėjas teigė, kad minėtas prašymas buvo skirtas apeliacinės instancijos teismui ir Vilniaus miesto apylinkės teismas neturėjo jo nagrinėti. Pasak pareiškėjo, byloje jam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl jis turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio bei nuo baudos sumokėjimo. Pareiškėjo nuomone, bauda jam turi būti panaikinta, nes jo turtinė ir neturtinė padėtis yra sunki, jam teikiama socialinė pagalba apmokant komunalinius mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-7802-1169/2024, atmetė pareiškėjo A. J. C. prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami tapačiais argumentais, todėl trečio analogiško prašymo teikimas, įvertinus tai, kad ankstesni prašymai buvo atmesti, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, o piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad tai, jog tam tikros prašymų formuluotės skiriasi, nereiškia, kad prašymų pagrindas ir dalykas taip pat skiriasi.

9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikto kartu su atskiruoju skundu. Teismas argumentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 147 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė kai byla dėl ginčo esmės dar nebuvo perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ne tik galėjo, bet ir privalėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas.

10. Teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nepanaikina pareiškėjo pareigos nepiktnaudžiauti procesu ir neatleidžia nuo baudų mokėjimo. Be to, 2024 m. vasario 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl civilinės bylos Nr. e2-338-1125/2023 proceso atnaujinimo atstovauti tik pirmos instancijos teisme. Minėtas sprendimas dėl teisinės pagalbos teikimo galiojo tik iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Sprendimo, kuriuo būtų nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalba apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas nepateikė, todėl, teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui vis dar teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vien tai, kad pareiškėjas savo procesinių dokumentų pabaigoje nurodo, jog dokumentą parengė advokatė J. U., nereiškia, kad pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tuo labiau, kad, teismo teigimu, visus procesinius dokumentus elektroniniu parašu pasirašo ir į EPP sistemą įkelia pats pareiškėjas.

11. Teismas pažymėjo, kad asmens finansinė padėtis gali būti pagrindu sumažinti baudos dydį, bet ne ją apskritai panaikinti, be to, pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda, kuri yra daugiau nei 36 kartus mažesnė už maksimalų baudos dydį. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl, net ir įvertinus pareiškėjo finansinę padėtį, papildomai neturėtų būti mažinama.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. C. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-7802-1169/2024, ir panaikinti ar sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjui paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami tapačiais argumentais, todėl trečiojo prašymo teikimas, įvertinus tai, kad ankstesni prašymai buvo atmesti, nepagrįstai laikytas piktnaudžiavimu procesu. Nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasikeitus aplinkybėms, neužkirto kelio kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami netapačiais (skirtingais) argumentais ir naujomis aplinkybėmis, todėl trečiojo prašymo teikimas, net įvertinus tai, kad ankstesni prašymai buvo atmesti, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu. Ankstesni pareiškėjo prašymai nebuvo pripažinti nepagrįstais – pareiškėjas buvo apskundęs teismo sprendimus, kuriais jo prašymai buvo atmesti.

12.2. Teismas negalėjo ir neturėjo nagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikto kartu su atskiruoju skundu, kuris buvo skirtas apeliaciniam teismui. Byla turėjo būti perduota su skundu Vilniaus apygardos teismui, todėl, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 ir 2 dalimis, būtent Vilniaus apygardos teismas turėjo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

12.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2024 m. vasario 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl civilinės bylos Nr. e2-338-1125/2023 proceso atnaujinimo tik atstovauti pirmos instancijos teisme, nes bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos dar nėra. Byla nėra baigta, nes ieškovo skundas dėl nutarties nėra išnagrinėtas, ir todėl atskirojo skundo pateikimui galioja tas pats 2024 m. vasario 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas. Analogiškai sprendė ir teismai analogiškoje byloje ieškovui pateikus pirmą prašymą dėl bylos atnaujinimo (civilinės bylos Nr. eA2-13897-820/2023, Nr. e2S-2194-866/2023). Tai, kad pareiškėjas savo procesinių dokumentų pabaigoje nurodo, jog dokumentą parengė advokatė, reiškia, kad pareiškėjui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

12.4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymo panaikinti ar sumažinti baudą argumentą, jog pareiškėju byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl pareiškėjas galėjo būti atleistinas nuo baudos sumokėjimo.

12.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sunki asmens finansinė padėtis gali būti pagrindu sumažinti baudos dydį, bet ne ją apskritai panaikinti, nes teismas turėjo teisę panaikinti baudą. Konkreti kiekvieno pareiškėjo turtinė ir neturtinė padėtis yra pagrindas ir dalykas spręsti dėl baudos panaikinimo. Teismo buvo visiškai ignoruotas ieškovo socialinis pažeidžiamumas, amžius, sveikata, pajamos, valstybės skiriama pagalba, kad turtinė ir finansinė padėtis iš esmės pablogėjo dėl pradėto priverstinio suklastotų atsakovo bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Bauda turėjo būti panaikinta arba mažinama.

12.6. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, nes turėjo teisę pateikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kaip ir turėjo teisę pateikti tokį prašymą apeliaciniam teismui, o ne pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas naujame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikęs naujų argumentų ir motyvų dėl atsakovo nesąžiningumo, galimo jo nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Ankstesnės teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos byloje, neturėjo turėti jokios prejudicinės galios sprendžiant dėl šio naujo skundo prašymo, nes paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios visos ieškovo buvo pateiktos naujame skundo prašyme. Pareiškėjas papildomai pateikė teismui naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes: 1) iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad užstatymo teisė (superficies), užstatymo teisės turėtojas: UAB „Ardahus“, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2023 m. lapkričio 9 d. Užstatymo teisės (superficies) sutartis Nr. JŠ-10850, įrašas galioja nuo 2023 m. lapkričio 10 d.; 2) iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad J. J., įregistravimo pagrindas: 2014 m. liepos 22 d. Kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2M-M-2080, 2023 m. rugsėjo 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įrašas galioja nuo 2023 m. spalio 10 d.; 3) pareiškėjui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti; 4) ieškovui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto naujai paaiškėjo, kad, nors visi daiktai esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.) nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo. Taigi, iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad 2023 m. lapkričio 10 d. pirkėjas pasirašė su UAB „Ardahus“ užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. JŠ-10850, kas leidžia spręsti, kad pirkėjas arba pateikė fiktyvų pranešimą apie turto pardavimą, arba sudarė fiktyvią pardavimo sandorį, arba tyčia ir sąmoningai sudarė fiktyvią užstatymo teisės (superficies) sutartį, kad įtrauktų į ginčą naują šalį ir sumažintų savo riziką ir galimas išlaidas. Be to, iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad pirkėjas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms (iki 2023 m. spalio 2 d.), dar 2023 m. rugsėjo 26 d. užsakė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų naują bylą (sklypui), kas taip pat rodo, kad pirkėjas veikė neteisėtai ir pažeidė įstatymus. Nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismuose vykstančias bylas ir kad ieškovas savo pažeistas teises dar gina ginčo bylose, kurios nėra baigtos, tačiau, ieškovui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti, bei, kad nors visi daiktai, esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.), nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo. Namas buvo sunaikintas arba pradingo. Darbai vykdomi neturint leidimų, nesilaikant darbo saugos reikalavimų. Be to, atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, teikia analogiškus, nepagrįstus prašymus dėl baudų ieškovui skyrimo, kurie teismų buvo atmesti. Atsakovo siekimas kaip galima greičiau pakeisti turto stovį dar vykstant ginčo byloms, apie jas gerai žinant, ir jo nenoras susitarti dėl laikino ieškovo naudojimosi sodu (dėl ieškovo garbaus amžiaus) ar jo pardavimo ieškovo pasiūlytam pirkėjui negali būti teismo toleruojamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

15. Šuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti ar sumažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą baudą.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme

16. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – skelbimą dėl parduodamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir atsakovo 2024 m. gegužės 31 d. dienos prašymą teismui. Apelianto nuomone, skelbimo dėl parduodamo žemės sklypo turinys pagrindžia atskirojo skundo argumentą, jog ginčo turtas buvo parduotas už beveik dvigubai mažesnę kainą nei jo reali rinkos kaina ir kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos būtina pritaikyti ginčo turtui laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo teigimu, atsakovo L. Ž. 2024 m. gegužės 31 d. prašymas informuoti Nekilnojamojo turto registrą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra iškelta civilinė byla, susijusi su nekilnojamuoju turtu: žemės sklypu ir pastatu – sodo nameliu, esančių (duomenys neskelbtini) 7, įrodo, kad atsakovas nori kaip galima greičiau parduoti ginčo turtą, todėl ginčo turtui yra taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

17. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas įrodymas – 2024 m. gegužės 31 d. prašymas teismui, jau yra byloje, todėl pakartotinai nepriimtinas. Apelianto su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas – skelbimas dėl parduodamo žemės sklypo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės nesusijęs su sprendžiamo klausimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu; informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymo turinį, negali patvirtinti arba paneigti aplinkybių, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys neatitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimų. Nagrinėjamu atveju skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi nebuvo nagrinėjamos aplinkybės ir / ar sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo 2024 m. gegužės 28 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)pagrįstumo, taip pat nebuvo sprendžiama dėl ginčo turto pardavimo kainos pagrįstumo, todėl apelianto argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ginčo turto pardavimo kainos pagrįstumo nesusiję su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, atitinkamai, neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismui teikiamą papildomą įrodymą – skelbimą dėl parduodamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Ieškovas A. J. C. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti turto iš varžytinių (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš UAB „Baltic debt management“ L. Ž. 29 000 Eur, jo sumokėtus įsigyjant šį turtą iš varžytynių.

20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 3 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą; nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi priimtas pareiškėjo (ieškovo) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktų pagrindais ir, atnaujinus procesą, pakeisti arba panaikinti byloje priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo patikslintą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1426-340/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartis palikta nepakeista.

22. Pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą ginčo turtui (žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sodo nameliui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktų nuostatas, uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, apsaugoti ieškovo ir viešąjį interesą. Pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad, atsakovas, dar galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (pritaikytoms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi), veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, 2023 m. balandžio 20 d. pateikė ginčo turto pardavimo skelbimą. Taip pat, pareiškėjo teigimu, pirkėjas jau ne pirmą kartą išlaužė namelio duris (sugadino turtą) ir padarė jo vidaus nuotrauką. Be to, atsakovas L. Ž., galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (taikytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-13897-820/2023), veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, dar 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė naują ginčo turto pardavimo skelbimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas teikė teismams analogiškus ir nepagrįstus prašymus dėl baudų pareiškėjui skyrimo, kurie teismų buvo atmesti, kas vertintina kaip nesąžiningas elgesys.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-7802-1169/2024, pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1117-794/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą.

24. Pareiškėjas 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą (griovimo ir statybos darbus), pardavimą ginčo turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktų nuostatas, uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą (griovimo ir statybos darbus), pardavimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, apsaugoti ieškovo ir viešąjį interesą. Pareiškėjas 2024 m. kovo 25 d. prašyme teigė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjo teigimu, iš naujų esminių aplinkybių visumos matyti, kad atsakovas L. Ž. siekia iš esmės pakeisti ginčo turtą ir sudarė naują susitarimą. Pasak pareiškėjo, jam naujai paaiškėjo, kad ginčo žemės sklype įregistruota užstatymo teisė (užstatymo teisės turėtojas UAB „Ardahus“), įregistruota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, be to, ieškovui nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turtą paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti, o turtas ir objektai, kurie nebuvo parduoti varžytynėse buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo. Iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad 2023 m. lapkričio 10 d. pirkėjas pasirašė su UAB „Ardahus“ užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. JŠ-10850, kas leidžia spręsti, kad pirkėjas arba pateikė fiktyvų pranešimą apie turto pardavimą, arba sudarė fiktyvią pardavimo sandorį, arba tyčia ir sąmoningai sudarė fiktyvią užstatymo teisės (superficies) sutartį, kad įtraukti į ginčą naują šalį ir sumažinti savo riziką ir galimas išlaidas. Be to, iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad pirkėjas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms (iki 2023 m. spalio 2 d.), dar 2023 m. rugsėjo 26 d. užsakė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų naują bylą (sklypui). Be to, nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismuose vykstančias bylas ir kad ieškovas savo pažeistas teises dar gina ginčo bylose, kurios nėra baigtos, tačiau, ieškovui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti, bei, kad nors visi daiktai, esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.), nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo. Namas buvo sunaikintas arba pradingo. Darbai vykdomi neturint leidimų, nesilaikant darbo saugos reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas siekia kaip galima greičiau pakeisti turto stovį dar vykstant ginčo byloms, apie jas gerai žinant, ir jo nenoras susitarti dėl laikino ieškovo naudojimosi sodu (dėl ieškovo garbaus amžiaus) ar jo pardavimo ieškovo pasiūlytam pirkėjui negali būti teismo toleruojamas. Pareiškėjo nuomone, turi būti užtikrintas turto stovio, vertės stabilumas, nepasikeitimas bei stovio, vertės išlaikymas (užkonservavimas), todėl yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ženkliai pasikeitus (pagerėjus ar pablogėjus) ginčo turto stoviui, vertei, nebus galima užtikrinti būtent ieškinio reikalavimų patenkinimą (restituciją), t. y. galimas palankus teismo sprendimas negalės būti įgyvendintas. Kol vyks ieškovo naujo prašymo nagrinėjimas, pirkėjas gali iš esmės pakeisti arba perleisti turtą ir paslėpti gautas pajamas, todėl iškils papildomų ginčo bylų poreikis. Prašomos taikyti laikinosios priemonės yra laikinos ir pirkėjui neigiamų padarinių neturėtų kilti, nes jis dirba ir turi butą, yra registruotas bei gyvena Vilniuje, ginčo turtu nesinaudoja, todėl laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti skubos tvarka, dar neišnagrinėjus prašymo iš esmės. Ieškovas gali geriau pasirūpinti ir užtikrinti turto stabilumą, nepasikeitimą, jo būsenos ir stovio, bei vertės išlaikymą (užkonservavimą). Be to, pareiškėjo nuomone, pirkėjas yra nesąžiningas. Jo dažnas dalyvavimas varžytinėse spekuliaciniais tikslais turi būti vertinamas kaip verslas, todėl pirkėjas turi prisiimti tokio verslo ir dalyvavimo varžytinėse riziką, ir jam negali būti taikoma sąžiningo turto įgijėjo teisių ir interesų apsauga. Pirkėjas yra ne tik nesąžiningas, bet ir neatidus (nerūpestingas) ir neatsakingas, nes jam niekas netrukdė pasidomėti vykdomąja byla ar susisiekti su antstoliu, ieškovu ir sužinoti, kad ginčo bylos vyksta net nuo 2011 metų, ir kad jos dar nebuvo pasibaigę, todėl negalėjo tikėtis minimalios rizikos, operatyvumo ir sandorio stabilumo bei teisės aktais užtikrintų garantijų. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas siekia iš esmės pakeisti ginčo turtą ir sudarė naują susitarimą. Atsakovui pakeitus ar perleidus turtą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, ieškovo reikalavimų tenkinimo atveju būtų neįmanoma įvykdyti arba teismo sprendimo įvykdomumas pasunkėtų, nes atsakovas gali nebeturėti ginčo daikto, kuris gali būti restitucijos objektu. Ieškovas taip pat pabrėžė, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Žemesnės instancijos teismas

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1119-794/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis palikta nepakeista.

26. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuriame, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą ginčo turtui (žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus numeris Nr. 1397-7080-901), pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktų nuostatas, uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, apsaugoti ieškovo ir viešąjį interesą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

27. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 9 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu. Atsakovas, dar galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (pritaikytoms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi), veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, dar 2023 m. balandžio 20 d. pateikė ginčo turto pardavimo skelbimą. Taip pat pirkėjas jau ne pirmą kartą išlaužė namelio duris (sugadino turtą) ir padarė jo vidaus nuotrauką. Be to, atsakovas, galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (taikytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi c. b. Nr. eA2-13897-820/2023), veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, dar 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė naują ginčo turto pardavimo skelbimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas teikė teismams analogiškus ir nepagrįstus prašymus dėl baudų pareiškėjui skyrimo, kurie teismų buvo atmesti, kas vertintina kaip nesąžiningas elgesys. Be to, iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad 2023 m. lapkričio 10 d. pirkėjas pasirašė su UAB „Ardahus“ užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. JŠ-10850, kas leidžia spręsti, kad pirkėjas arba pateikė fiktyvų pranešimą apie turto pardavimą, arba sudarė fiktyvią pardavimo sandorį, arba tyčia ir sąmoningai sudarė fiktyvią užstatymo teisės (superficies) sutartį, kad įtrauktų į ginčą naują šalį ir sumažintų savo riziką ir galimas išlaidas. Be to, iš teismo byloje 2024 m. kovo 20 d. pateikto išrašo naujai paaiškėjo, kad pirkėjas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms (iki 2023 m. spalio 2 d.), dar 2023 m. rugsėjo 26 d. užsakė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų naują bylą (sklypui), kas taip pat rodo, kad pirkėjas veikė neteisėtai ir pažeidė įstatymus. Pareiškėjas nurodė, kad nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismuose vykstančias bylas ir kad ieškovas savo pažeistas teises dar gina ginčo bylose, kurios nėra baigtos, tačiau, ieškovui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti, bei, kad nors visi daiktai, esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.), nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo. Namas buvo sunaikintas arba pradingo. Darbai vykdomi neturint leidimų, nesilaikant darbo saugos reikalavimų. Atsakovo siekimas kaip galima greičiau pakeisti turto stovį dar vykstant ginčo byloms, apie jas gerai žinant, ir jo nenoras susitarti dėl laikino ieškovo naudojimosi sodu (dėl ieškovo garbaus amžiaus) ar jo pardavimo ieškovo pasiūlytam pirkėjui negali būti teismo toleruojamas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas.

28. Šiame faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami tapačiais argumentais, o ankstesni prašymai buvo teismo atmesti, trečiojo prašymo teikimą pripažino piktnaudžiavimu procesu ir pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą, pažymėdamas, jog paskirta bauda yra daugiau nei 36 kartus mažesnė už maksimalų baudos dydį, sprendė, jog paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl, net ir įvertinus pareiškėjo finansinę padėtį, papildomai neturėtų būti mažinama, ir, atitinkamai, netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti ar sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjui, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą 200 Eur baudą.

29. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodamas tuo, kad: 1) pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami netapačiais (skirtingais) argumentais ir naujomis aplinkybėmis, todėl trečio prašymo teikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, juolab, kad ankstesni pareiškėjo prašymai nebuvo pripažinti nepagrįstais – pareiškėjas buvo apskundęs teismo sprendimus, kuriais jo prašymai buvo atmesti, o atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisę pateikti tokį prašymą apeliaciniam teismui; 2) teismas negalėjo ir neturėjo nagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikto kartu su atskiruoju skundu, kuris buvo skirtas apeliaciniam teismui, todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 3) teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog teikiant atskirąjį skundą pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; 4) pareiškėjas galėjo būti atleistinas nuo baudos sumokėjimo, nes jam byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba; 5) atsižvelgiant į sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, bauda turėjo būti panaikinta arba mažinama.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir / ar (ne)pagrįstumo

6. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones kvalifikavimo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad, pareiškėjas, pateikdamas teismui trečią prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes, pareiškėjo teigimu, jo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami netapačiais (skirtingais) argumentais ir naujomis aplinkybėmis, todėl trečio prašymo teikimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu, juolab, kad ankstesni pareiškėjo prašymai nebuvo pripažinti nepagrįstais – pareiškėjas buvo apskundęs teismo sprendimus, kuriais jo prašymai buvo atmesti, o atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neeliminuoja teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisę pateikti tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliaciniam teismui.

7. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys faktinės situacijos ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai kvalifikavo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes egzistuoja visos būtinos aplinkybės konstatuoti pareiškėjo nesąžiningą procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pagrįstai nenustatė pagrindo sumažinti paskirtą baudą.

8. CPK 95 straipsnis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

9. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiami netapačiais (skirtingais) argumentais ir naujomis aplinkybėmis. Iš pirmiau šioje nutartyje aptartų trijų pareiškėjo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio ir juose dėstomų argumentų bei aplinkybių matyti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kuriais grindžiami pareiškėjo pirmesni du prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

12. Kaip matyti iš pareiškėjo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto pirmojo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad: 1) atsakovas, dar galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (pritaikytoms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi), veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, dar 2023 m. balandžio 20 d. pateikė ginčo turto pardavimo skelbimą; 2) atsakovas jau ne pirmą kartą išlaužė namelio duris (sugadino turtą) ir padarė jo vidaus nuotrauką; 3) atsakovas dar kartą, galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (taikytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-13897-820/2023), veikdamas neteisėtai ir nesąžiningai, dar 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė naują ginčo turto pardavimo skelbimą; 4) atsakovas teikė teismams analogiškus ir nepagrįstus prašymus dėl baudų pareiškėjui skyrimo, kurie teismų buvo atmesti, kas vertintina kaip nesąžiningas elgesys.

13. 2024 m. kovo 25 d., t. y. antrasis pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad: 1) 2023 m. lapkričio 10 d. pirkėjas pasirašė su UAB „Ardahus“ užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. JŠ-10850, kas leidžia spręsti, kad pirkėjas arba pateikė fiktyvų pranešimą apie turto pardavimą, arba sudarė fiktyvią pardavimo sandorį, arba tyčia ir sąmoningai sudarė fiktyvią užstatymo teisės (superficies) sutartį, kad įtraukti į ginčą naują šalį ir sumažinti savo riziką ir galimas išlaidas; 2) pirkėjas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms (iki 2023 m. spalio 2 d.), dar 2023 m. rugsėjo 26 d. užsakė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų naują bylą (sklypui); 3) nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismuose vykstančias bylas ir kad ieškovas savo pažeistas teises dar gina ginčo bylose, kurios nėra baigtos, tačiau, ieškovui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti, bei, kad nors visi daiktai, esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.), nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo, namas buvo sunaikintas arba pradingo; 4) darbai vykdomi neturint leidimų, nesilaikant darbo saugos reikalavimų; 5) atsakovas teikia teismui nesąžiningus nepagrįstus analogiškus prašymus dėl baudų pareiškėjui skyrimo, kurie teismų buvo atmesti; 6) tai, kad atsakovas siekia kaip galima greičiau pakeisti turto stovį dar vykstant ginčo byloms, apie jas gerai žinant, ir jo nenoras susitarti dėl laikino ieškovo naudojimosi sodu (dėl ieškovo garbaus amžiaus) ar jo pardavimo ieškovo pasiūlytam pirkėjui negali būti teismo toleruojamas.

14. Minėta, pareiškėjo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktas pirmasis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2024 m. kovo 25 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto apylinkės teismo, atitinkamai, 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. kovo 28 d. nutartimis atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimis minėtas pirmosios instancijos teismo nutartis paliko nepakeistas.

15. Tuo tarpu pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas visomis ir visiškai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti tiek pareiškėjo kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateiktame pirmajame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir pareiškėjo antrajame 2024 m. kovo 25 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme dėl baudos panaikinimo bei atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties panaikinimo nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jis teikė trečiąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nėra naujos, nes jos jau buvo nurodytos pareiškėjo 2024 m. kovo 25 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. dar 2024 m. kovo 25 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad: 1) 2023 m. lapkričio 10 d. pirkėjas pasirašė su UAB „Ardahus“ užstatymo teisės (superficies) sutartį Nr. JŠ-10850, kas leidžia spręsti, kad pirkėjas arba pateikė fiktyvų pranešimą apie turto pardavimą, arba sudarė fiktyvią pardavimo sandorį, arba tyčia ir sąmoningai sudarė fiktyvią užstatymo teisės (superficies) sutartį, kad įtraukti į ginčą naują šalį ir sumažinti savo riziką ir galimas išlaidas; 2) pirkėjas, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms (iki 2023 m. spalio 2 d.), dar 2023 m. rugsėjo 26 d. užsakė Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų naują bylą (sklypui); 3) nors pirkėjui yra žinoma informacija apie teismuose vykstančias bylas ir kad ieškovas savo pažeistas teises dar gina ginčo bylose, kurios nėra baigtos, tačiau, ieškovui 2024 m. kovo 23 d. nuvykus po žiemos apžiūrėti ginčo turto, naujai paaiškėjo, kad turtas yra pradėtas iš esmės pakeisti, bei, kad nors visi daiktai, esantys name (baldai, buitinė technika, įrengimai, įrankiai, daiktai, ir kt.), kaip ir visi sklype esantys objektai (medžiai, krūmai, gėlės, augalai, ir kt.), nebuvo parduodami ir parduoti iš varžytinių, tačiau pirkėjo buvo neteisėtai sunaikinti arba pradingo, namas buvo sunaikintas arba pradingo; 4) darbai vykdomi neturint leidimų, nesilaikant darbo saugos reikalavimų; 5) atsakovas teikia teismui nesąžiningus nepagrįstus analogiškus prašymus dėl baudų pareiškėjui skyrimo, kurie teismų buvo atmesti; 6) tai, kad atsakovas siekia kaip galima greičiau pakeisti turto stovį dar vykstant ginčo byloms, apie jas gerai žinant, ir jo nenoras susitarti dėl laikino ieškovo naudojimosi sodu (dėl ieškovo garbaus amžiaus) ar jo pardavimo ieškovo pasiūlytam pirkėjui negali būti teismo toleruojamas. Taigi, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad trečias prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo teikiamas dėl pasikeitusių aplinkybių. Atsižvelgiant į paminėtą, atmestinas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad 2024 m. gegužės 9 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir argumentais, lyginant su pirmais dviem teiktais ir atmestais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280/2012). Tai reiškia, kad paaiškėjus ar iškilus naujoms aplinkybėms, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalys, 147 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju teismas turi iš naujo vertinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nustatinėdamas, ar pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu egzistuoja prašyme nurodytos naujos aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-482-823/2016). Taigi, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime neeliminuoja teisės, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju baudą pareiškėjui skyrė ne dėl to, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskritai, o dėl to, kad pareiškėjas pateikė trečią tapačiais argumentais ir aplinkybėmis grindžiamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai du tokio turinio prašymai teismo jau buvo atmesti. Pagal teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimo bei taikymo praktiką, pakartotinį kreipimąsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo suponuoti tik po teismo nutarčių, kuriomis buvo atmesti pareiškėjo pirmi du prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradusios ir / ar pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas, minėta, teikdamas 2024 m. gegužės 9 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokių pasikeitusių aplinkybių nenurodė, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tapačiomis aplinkybėmis kaip ir ankstesnius prašymus. Dėl paminėto, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 2024 m. gegužės 9 d. teikiant trečią prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas buvo apskundęs pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis buvo atmesti abu pirmesni pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudarė pagrindo kreiptis į teismą su tapačiu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindo spręsti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – sąmoningai, nesąžiningai 2024 m. gegužės 9 d. kartu su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties pateikė trečią prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo grindžiamas tapačiais argumentais, kaip pareiškėjo du pirmesni 2024 m. kovo 20 d. ir 2024 m. kovo 25 d. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie teismo buvo atmesti, tokiu būdu tyčia ignoruojant teismo sprendimus dėl analogiškų prašymų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Toks pakartotinis tapataus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas peržengia įprastas ir logiškai paaiškinamas įstatyminės pareiškėjo turimos teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ribas ir sudaro pagrindą spręsti, kad tokį pareiškėjo kreipimąsi lėmė ne teisinės subjektyvios priežastys ir siekis ginti savo interesus, o siekis piktnaudžiauti procesu, trikdyti teismo darbą, įtraukiant teismą į nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų svarstymą, trukdyti išspręsti ginčą, naudojantis savo procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

18. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikto kartu su atskiruoju skundu. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas. Pagal CPK 147 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiąjį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė proceso stadijoje, kai byla dėl ginčo esmės dar nebuvo perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal nustatytą teisinį reglamentavimą turi būti sprendžiami nedelsiant, kuo operatyviau, teismo, kurio žinioje tuo metu yra byla.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas turėjo būti atleistas nuo baudos mokėjimo, nes jam byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, o, atsižvelgiant į sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, bauda turėjo būti panaikinta arba mažinama.

20. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti ar sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Minėta, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nebuvo pagrindo skundžiama nutartimi paskirtą baudą panaikinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunki pareiškėjo turtinė padėtis savaime nesudaro pagrindo panaikinti baudą ar ją mažinti. Viena vertus, turi būti įrodyta, jog paskirtos baudos asmuo negali sumokėti dėl sunkios turtinės padėties. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudos skyrimas CPK 95 straipsnyje, be kita ko, nustatytas ir tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų dėl piktnaudžiavimo atsiradusią žalą, kuri gali pasireikšti ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažesnės baudos skyrimas ar baudos nepaskyrimas šiuo atveju neatitiktų teismo nuobaudos paskirties, t. y. užkirsti kelią proceso apsunkinimui pareiškėjui reiškiant tapačius prašymus. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodė argumentus, kad paskirtos baudos dydis neatitinka teisingumo, proporcingumo principų dėl pareiškėjo sunkios finansinės padėties ir kitų aplinkybių, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog paskirtos 200 Eur baudos sumokėjimas sukels pareiškėjui sunkius finansinius padarinius. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį ir paskyrė artimą minimaliai baudą (200 Eur), todėl, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tokio dydžio baudos jis negalėtų sumokėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo sumažinti paskirtą baudą nėra. Asmens turtinė padėtis, amžius, sveikatos būklė ar socialinis pažeidžiamumas neeliminuoja jo pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiaujant.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nepanaikina pareiškėjo pareigos nepiktnaudžiauti procesu ir neatleidžia nuo baudų mokėjimo. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis, be kita ko, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principu (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau –ir VGTPĮ) 3 straipsnio 4 punktas). Be to, VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis. Įstatymai, taip pat ir VGTPĮ, nenustato turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenų atleidimo nuo teismo paskirtų baudų mokėjimo. Baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimas ir teisinės pagalbos teikimo institutai yra skirtingi teisiniai instrumentai, nustatyti siekiant skirtingų tikslų bei turintys jiems būdingas paskirtis, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (ne)teikimas neturi įtakos sprendžiant dėl baudos skyrimo ir / ar jos sumažinimo, panaikinimo, jei nustatomas tam būtinas pagrindas ir sąlygos. Atsižvelgiant į nurodytą, sprendžiant dėl teismo paskirtos baudos (ne)sumažinimo ar (ne)panaikinimo pagrįstumo, nėra teisiškai reikšminga tai, ar pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nes, kaip minėta, baudos skyrimo, panaikinimo ir / ar sumažinimo klausimas sprendžiamas įvertinant teisiškai reikšmingą asmens elgesį ir naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Turtinė padėtis yra vertintina aplinkybė tik tokiu atveju, kai įrodoma, jog dėl turtinės padėties paskirtos baudos asmuo objektyviai negali sumokėti. Šiuo atveju, kaip minėta, tai nebuvo įrodyta (CPK 178 straipsnis).

23. Apibendrinant išdėstytą, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti, konstatuojant, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, sumažinimą ir panaikinimą.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą, sumažinimą ir panaikinimą, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-7802-1169/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė