- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-2194-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18948-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- A. J. C.
- Ieškovas
- J. A. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. J. C. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 ir Nr. e2A-29-981/2023, pagal ieškovo J. A. C. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. spalio 25 d. akto Nr. S-19-174-15935, vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453, panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, A. C., Lloyd's of London sindicatai, atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. C. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti turto iš varžytinių 2019 m. spalio 25 d. aktą Nr. S-19-174-15935, vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453, ir pritaikyti ginčo turtui restituciją, t. y. atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, todėl turtas (natūra) turi būti grąžintas jo buvusiam savininkui (ieškovui), turto perleidimo sandorį pripažinus negaliojančiu; pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausančius L. Ž., priteisti ieškovo nuosavybėn, priteisti iš UAB „Baltic debt management“ L. Ž. 29 000 Eur jo sumokėtus įsigyjant šį turtą iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovui L. Ž. iš ieškovo 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, netenkinti antstolio Donato Kisieliaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, grąžinti trečiajam asmeniui A. C. 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateiktą prašymą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023 nutarė apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. J. C. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė:
4.1. atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (pagal CPK 365 straipsnio ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto nuostatas atnaujinti procesą byloje, peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą dėl atsiradusių CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų, ir pagal CPK 371 straipsnio nuostatas pakeisti arba panaikinti byloje priimtas nutartis, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo pakoreguotą prašymą (pilna apimtimi) dėl atsakovo (antstolio) pasikeitimo, dėl ieškovo (laiduotojo) prašymų (reikalavimų) neišsprendimo, dėl nutarties esminių klaidų (trūkumų) panaikinimo;
4.2. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 dienos sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. dienos nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3;
4.3. išspręsti ginčo bylą iš esmės priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo (ieškovo) A. J. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą dviem pagrindais: CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eAS-345-968/2023, paaiškėjo nauja aplinkybė, nes nuo prašytas ir gautos informacijos priklauso šios bylos teisingas išnagrinėjimas. Su šiais teiginiais teismas nesutiko, konstatuodamas, jog minėtoje nutartyje teismas panaikino skundžiamą nutartį ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Taigi, jokia nauja aplinkybė nepaaiškėjo, o hipotetinės galimybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis įtakoti teismo sprendimo pagrįstumą ir/ar teisėtumą.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskaičiavimo nėra naujos aplinkybės, nes jos buvo žinomos ir vertinamos. Tai, kad pareiškėjas jas laiko galimai suklastotomis yra pareiškėjo nuomonė, bet ne nustatytas faktas. Be to, tai nėra esminės bylos aplinkybė. Todėl nėra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
9. Anot teismo, pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo atnaujintą ikiteisminį tyrimą dėl neva fiktyvaus pirkėjo, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, nei ikiteisminio tyrimo atnaujinimo faktas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, įtakojanti teismo sprendimo pagrįstumą ar teisėtumą. Tai tik hipotetinė galimybė kas būtų, jei ikiteisminis tyrimas ir vėlesnis teisminis procesas nustatytų tam tikrą aplinkybę. Hipotetinių galimybių buvimas nėra pagrindas atnaujinti procesą, nes tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.
10. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl galimo eksperto nepatikimumo ir galimai netinkamo turto vertinimo nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Teismas sprendime pasisakė dėl ekspertizės ir eksperto kvalifikacijos, todėl nėra pagrindo pakartotinai nagrinėti šių aplinkybių. Hipotetinės galimybės, jog galimai ekspertas nekvalifikuotas ir netinkamai nustatyti turto kainą nėra laikinos naujai paaiškėjusiomis, nes jos dar nėra nustatytos ir nėra paaiškėję, tai tik pareiškėjo nuomonė. Šios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusiomis, jei jos jau būtų faktiškai nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, o nebūtų pareiškėjo prielaidos. Teismas sprendė, kad ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės susijusios su teismų praktikos pasikeitimu, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
11. Spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų (ne)taikymo, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu, t. y. jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų, tačiau prašyme nėra nurodomas joks konkretus asmuo dėl kurio materialinių teisių ir/ar pareigų būtų pasisakęs teismas sprendime, kuriame prašoma atnaujinti procesą, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu laikytinas nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
12. Apeliantas (ieškovas) A. J. C. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo tenkinti; priimti į bylą ieškovo pateiktus naujus argumentus ir motyvus, aplinkybes, įrodymus (priedus); priimti ieškovo pakoreguotą prašymą, tinkamai išnagrinėti visus jo reikalavimus, pateiktas visas šios bylos reikšmingas ir esmines naujai paaiškėjusios aplinkybes (jų visumą), bei naujus įrodymus(priedus); atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. dienos nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priimti į civilinę bylą pateiktus ir dar nepriimtus (su trečiojo asmens 2022 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. sausio 8 d. prašymais prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti į civilinę bylą visi nauji įrodymai) naujus argumentus ir motyvus, įrodymus bei dokumentus (priedus); įvertinti L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimą civilinėje byloje ir inicijuoti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo padarytų pažeidimų pagal BK 300 straipsnį; pripažinti antstolio Donato Kisieliaus dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; įgalioti L. Ž., pateikti ginčo turto pardavimo – pirkimo sutartį; įtraukti naują bylos šalį(naują turto savininką) į šios bylos nagrinėjimą; atlikti L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų ekspertizę arba kreiptis į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl L. Ž. suklastotų ir fiktyvių dokumentų pateikimo civilinėje byloje, t.y. dėl jo padarytų pažeidimų pagal BK 300 straipsnį; įvertinti atsakovo L. Ž. neteisėtą ir nesąžiningą veikimą civilinėje byloje, ir atmesti jo prašymo nepagrįstus argumentus ir prašymus; priimti į bylą skolininko pateiktus naujus argumentus ir motyvus, aplinkybes, įrodymus (priedus); nepriimti (arba atmesti) nagrinėti atsakovo pateiktų prašymo argumentų ir motyvų, kadangi jie nepatvirtina arba nepaneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, be to sąmoningai klaidina teismą, nes jis pateikė suklastotus (sugalvotus) teiginius iš nutarčių, t. y. suklastojo (sugalvojo) teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, ir atmesti jo prašymus ir jų motyvus ir argumentus kaip nepagrįstus ir nesąžiningus, kt.
13. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad aplinkybės, kiek jos susijusios su apelianto nurodomais teismų sprendimais, bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrįstumu, ikiteisminio tyrimo eiga, eksperto nepatikimumu ir galimai netinkamu turto vertinimu, teismų praktikos išaiškinimais, nėra naujos aplinkybės, lemiančios objektyvų pagrindą atnaujinti procesą pareiškėjo nurodomais teisiniais pagrindais.
14. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atskirajame skunde, iš esmės kartoja pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, bei nesutikimo su teismų procesiniais sprendimais argumentus, kurie buvo dėstomi ir apeliaciniame skunde nagrinėjant bylą iš esmės, teismas jų nekartoja. Taip pat teismas neaptaria apelianto nurodomų procesinių prašymų (įrodymų išreikalavimo, įrodymų vertinimo ir kt.) ir teismų išvadų šiuo aspektu, nes pastarieji nėra susiję su proceso atnaujinimo pagrindų (ne)taikymu.
15. 2023 m. rugsėjo 26 d. apeliantas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kartu prašydamas atidėti teismo posėdį arba sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-8903-473/2023, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05526-2023-8 įvykdymo, t. y. iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iš naujo išnagrinės pareiškėjo 2023 m. vasario 27 d. skundą ir suteiks prašomą administracinę paslaugą (informaciją).
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo A. C. atsiliepimu/pareiškimu, kaip seka iš jo turinio, palaiko atskirojo skundo argumentus ir formuluoja tuos pačius prašymus, taip pat aptardamas nagrinėtos bylos aplinkybes, todėl tesimas jų kaip iš esmės analogiškų nurodytiems apelianto nekartoja.
Šalies argumentai
17. Atsakovas L. Ž. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė, tačiau 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo ir prašo konstatuoti, jog 2023 m. rugpjūčio 11 d. atskirasis skundas bei prašymas dėl civilinio proceso atnaujinimo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
18. Nurodo, kad ieškovas visomis įmanomomis priemonėmis siekia kuo labiau vilkinti bylos procesą – skundžia absoliučiai visas teismų priimamas nutartis, teikia prašymus praktiškai dėl visų klausimų, kuriais įmanoma ko nors prašyti. Tokių priemonių ieškovas imasi, kadangi iki šiol jis nesulaukė absoliučiai jokių neigiamų padarinių, t. y. ieškovas naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, taigi, plačios apimties nepagrįstų procesinių veiksmų atlikimas Ieškovui nesąlygoja jokių išlaidų; ieškovas dėl savo senyvo amžiaus yra pastoviai atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, taigi skundų pateikimas Ieškovui nesudaro jokių išlaidų; nors iš ieškovo atsakovo naudai yra priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kas turėtų būti laikoma neigiamomis ieškovo pasekmėmis procese, tačiau ieškovas jų, net ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2S-1698-967/2023, kuria buvo galutinai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, šiai dienai nepradėjo mokėti.
19. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti aiškią išvadą, jog visi šiuo metu ieškovo atliekami procesiniai veiksmai yra tikslingai skirti neteisėtam tikslui – jau išnagrinėtos bylos vykdymo maksimaliam užvilkinimui ir jau bylą laimėjusio atsakovo teisių ir teisėtų interesų maksimaliam apsunkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų), atmesti.
Dėl naujų paaiškinimų, įrodymų prijungimo ir posėdžio atidėjimo ir/ar bylos sustabdymo
23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas priimti naujai teikiamus įrodymus, todėl tiek apelianto, tiek trečiojo asmens papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų neprijungia, bei jų nevertina. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto prašymų ir argumentų, kurie peržengia apeliacijos objekto ribas (CPK 312 straipsnis).
24. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma administracinė byla neturės įrodomosios ar prejudicinės reikšmės, todėl prašymas dėl posėdžio atidėjimo ir/ar bylos sustabdymo netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
26. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant užtikrinti civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
28. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)taikymo
29. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015;2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui.
30. Nagrinėjamu atveju, apeliantas detaliai aptardamas nagrinėtos bylos aplinkybes, kartodamas savo nesutikimo argumentus su teismų priimtais procesiniais sprendimais, apeliuoja į byloje atliktų ekspertinių vertinimų ir ekspertų nepatikimumą, bei dokumentų klastojimo faktą.
31. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendime, kuriuo ieškinys atmestas, tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartyje, itin detaliai aptarti pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde kartojami argumentai.
32. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl priverstinio vykdymo procese realizuoto turto vertės, buvo vertinami teismo ekspertų Darijaus Grigo ir Juozo Urbono, bei antstolio paskirtas ekspertas Kastyčio Kumpino išvados, detaliai pasisakant dėl jų įrodomosios reikšmės.
33. Kaip nurodyta, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartyje (72 punktas), pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino trečiajam asmeniui A. C. jo galimybę savo subjektines teises ginti pateikus pareiškimą ikiteisminio tyrimui institucijai ir ja trečiasis asmuo yra pasinaudojęs.
34. Taigi, konstatuotina, kad apeliantas jokių naujų aplinkybių dėl ekspertinių aktų vertinimo, dokumentų klastojimo, bylos įrodymų vertinimo, jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodo, o iš esmės pakartotinai dėsto argumentus, dėl nepagrįstai priverstinio vykdymo procese realizuoto turto, tačiau tai nelemia išvados, kad pastarieji turėtų būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, galinčios turėti esminės reikšmės bylai.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujino pagrindo (ne)taikymo
35. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, procesas turi būti atnaujinamas tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad tokiu būdu išnagrinėjus bylą yra pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).
36. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymo yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų arba teismo sprendimas sukuria jam teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju procesas turi būti atnaujintas remiantis šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti įvertinta, kokie klausimai buvo nagrinėjami prašomoje atnaujinti byloje ir kokie sprendimai buvo joje priimti, ar teismo nustatytos aplinkybės daro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms (jas sukuria, pakeičia, pažeidžia), ar pareiškėjas pateikė įrodymus, galinčius sudaryti pagrindą panaikinti ar pakeisti jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu, t. y. jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų, tačiau prašyme nėra nurodomas joks konkretus asmuo dėl kurio materialinių teisių ir/ar pareigų būtų pasisakęs teismas sprendime, kuriame prašoma atnaujinti procesą, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu laikytinas nepagrįstu. Atskirajame skunde, skunde jokių argumentų, kurie galėtų paneigti, pirmosios instancijos išvadų pagrįstumą šiuo aspektu nepateikta.
Dėl baudos (ne)skyrimo
38. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
39. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
40. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).
41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir skundė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą, savaime nėra laikoma nesąžiningu elgesiu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Todėl, teismas atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui netenkina.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Pažymėtina, kad iš esmės visas atskirojo skundo turinys yra skirtas nesutikimo su teismo sprendimais argumentų išdėstymu, bei procesinių prašymų (ne)išsprendimu, kurie nėra susiję su proceso atnaujinimo pagrindų (ne)taikymu, todėl teismas jų nedetalizuoja, bei dėl jų nepasisako.
44. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Prašymo dėl posėdžio atidėjimo ir/ar bylos sustabdymo netenkinti.
Atsakovo L. Ž. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.