Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. C. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. C. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui D. K., L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytynių 2019 m. spalio 25 d. akto Nr. S-19-174-15935, vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453, panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, A. C., Lloyd's of London sindicatai,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentų esmė

9. Atsiliepimu trečiasis asmuo A. C. palaiko atskirojo skundo prašymus bei savo poziciją grindžia tokiais pat argumentais kaip ir apeliantas, todėl šie nekartotini.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, prieštaraujantis tiek byloje esantiems įrodymams, tiek logikai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka bei pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismas 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismas 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1998 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 204124/92). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi aukščiau pateikta teismų praktika, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas pakankamai, priimtas sprendimas neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš teismo motyvų yra aišku, kodėl priimtas skundžiamas procesinis sprendimas, pasisakyta apie esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip norėjo apeliantas ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio tikėjosi apeliantas, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir gali būtinai naikinamas absoliutaus negaliojimo pagrindais.

12. Apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo peržengi atskirojo skundo nagrinėjimo ribas, kadangi šio vertimu pirmosios instancijos teismas ne tik skundžiamojoje nutartyje priėmė nepragrįstą sprendimą, tačiau šį teismo sprendimą sąlygojo pirmiau pirmosios instancijos teismo nepriimtų nagrinėti, netinkamai išspręstų prašymų klausimai.

13. Apeliantui pažymima, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą CPK 301 straipsnis). CPK 320 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra šio CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nustatyta, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, o išnagrinėjus bylos aplinkybes bei atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, priešingai nei teigia apeliantas ir trečiasis asmuo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamiu atveju nenustatyta, kad skundo nagrinėjimo ribų peržengimo reikalautų viešasis interesas ir kad neperžengus atskirojo skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl atskirasis skundas nagrinėjamas apeliacinio (atskirojo) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, kurie susiję tik su skundžiama nutartimi.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo PVM sąskaitas faktūras dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16. Apeliantas pateiktais įrodymais siekia įrodyti, kad dauguma byloje teiktų atsakovo PVM sąskaitų faktūrų yra fiktyvios, siekdamas taip sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą arba peržengti bylos nagrinėjimo ribas.

17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Šiuo atveju naujai pateikti įrodymai galėjo būti apelianto pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nepriima, nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

18. Apeliantas 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismui taip pat pateikė ir naują prašymą ir naujus įrodymus. Iš šių turinio matyti, kad dalis priedų jau buvo teikti teismui kartu su atskiruoju skundu, kiti nauji įrodymai teismo sprendimu nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai kaip: 2023 m. liepos 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apskrities prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimas atmesti apelianto skundą ir palikti galioti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat apeliantas dėl neaiškių priežasčių apeliacinės instancijos teismui pateikia ir atsakovo pateiktą prašymą į bylą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas rašytinius įrodymus pateikė jau po ir atskirojo skundo pateikimo termino pabaigos siekdama papildyti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su skundu ir į tai, jog, vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą draudžiama, todėl atsižvelgus į išdėstytą. apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

19. Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškinių atsakovams D. K., L. Ž. ir UAB „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytynių 2019 m. spalio 25 d. akto Nr. S-19-174-15935, vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453, panaikinimo ir restitucijos taikymo. Šio ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu buvo atmestas.

21. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi apelianto prašymą tenkinto iš dalies: išdėstė teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atsakovui L. Ž. iš ieškovo 3 200,20 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 8 mėnesių laikotarpiui nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą nuo šios nutarties įsiteisėjimo 8 mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 400,03 Eur. Taip pat teismas priteisė atsakovui iš apelianto ir 423,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui L. Ž. priteista 3 200,20 Eur už teisines paslaugas. Taip pat nustatė, kad ieškovas prašymą atidėti sprendimo įvykdymą grindė tuo, kad jis neturi finansinių galimybių iš karto įvykdyti teismo sprendimo, yra pensininkas, serga įvairiomis ligomis.

23. Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką bei įvertinęs šalių pateiktus argumentus nutarė, kad skolininkas A. J. C. yra pensininkas, byloje, įvertinus jo finansines galimybes jam buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir sprendimu atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma pagal ieškovo gaunamas pajamas yra pakankamai ženkli, todėl buvo pagrindas spręsti išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu iš J. A. C. atsakovui L. Ž. priteistą 3 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą 8 mėnesių laikotarpiui, ieškovui kas mėnesį mokant atsakovui po 400,03 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, kad toks įvykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus.

Dėl vykdomojo rašto vykdymo atidėjimo/mokėjimų išdėstymo

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė tenkinti šio prašymą iš dalies nutardamas išieškotiną sumą už bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiu, mokant po kas mėnesį atsakovui po 400,03 Eur. Nurodo, kad apeliantas prašė atidėti vykdomojo rašto vykdymą 12 – 18 mėnesių, o ne išdėstyti mokėjimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinęs bylos aplinkybių priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi apeliantas yra pensininkas ir dėl esančių sveikatos sutrikimų šio turtinė padėtis yra labai sunki, jis savo pensiją daugumoje išleidžia vaistams bei maistui. Mano, kad tokiu teismo sprendimu pažeistos jo kaip asmens teisės.

25. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

26. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kaip matyti iš išdėstyto, dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo pagrindą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

27. Išnagrinėjus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamos nutarties teismo išvadas, atskirojo skundo ir trečiojo asmens atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, priešingai apelianto teiginiams, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto prašymo atidėti vykdomojo rašto vykdymą atitinkamam laikotarpiui, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas (laiduotojas) yra socialiai pažeidžiamas, t. y. jis yra garbaus amžiaus, sunkaus neįgalumo (tą apeliantas pagrindė į bylą pateiktu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 14 d. išduotu neįgaliojo pažymėjimu Nr. 1436317) ir kadangi jis gauna tik pensiją, todėl apeliantas negali sumokėti tokios didelės sumos iš karto, teismas pagrįstai nusprendė šią išdėstyti nustačius protingą terminą bei sumos dydį atsižvelgiant į šalių interesus, tokiu būdu kuris labiausiai, nagrinėjamu atveju, atitinka šalių interesus.

28. Taip pat apeliantui dar kartą pabrėžiama, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

29. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, teismas kiekvienu atveju gali spręsti dėl tinkamiausio įsiskolinimo būdo sumokėjimo išieškotojui atsižvelgus į skolininko turtinę padėtį, ar atitinkamas sprendimas nesuteisk nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis bei pažeisti bendrieji teisės principai. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nusprendė, įvertinęs bylos aplinkybes, apelianto (laiduotojo) turtinę padėtį, šalių interesus, atsižvelgęs į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas įsiteisėjęs ir laikantis bendrųjų teisės principų, skolingą sumą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui mokant kas mėnesį atsakovui.

Dėl prašymų (ne)priėmimo

30. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šio pateiktą prašymą.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos faktinės bylos aplinkybės turi būti nustatomos ir įrodymai ištiriami bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami.

32. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-865-381/2020).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, 2023 m. gegužės 29 d. apeliantas pateikė papildomus prašymus. Pažymėtina, kad prašymai buvo pateikti po prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėjimo, t. y. tuomet, kai 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo atidėtas teismo sprendimo (nutarties) priėmimas, paskelbimas. Atsižvelgiant į prašymo turinį ir į bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti būtino išsiaiškinti naujas aplinkybes, galimai turinčias reikšmės bylai. Todėl atsižvelgiant į tai, kad prašymas pateiktas po prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo išnagrinėjimo, teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, prašymas pagrįstai buvo nepriimtas ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui (CPK 258 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

34. Atsakovas teismui 2023 m. birželio 1 d. prašymą skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas mano, kad pateiktas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis – siekiant išvengti byloje priimto sprendimo vykdymo ar jį maksimaliai atitolinti. Atsakovas pažymi, kad toks apelianto elgesys pasireiškia teikiant įvairius prašymus, t. y. apeliantas teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo Ieškovas skundė civilinėje byloje Nr. e2A-29- 981/2023 Vilniaus apygardos teismo priimtas nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti apelianto prašymą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. kovo 9 d. nutarčių. Tuomet, kaip nurodo atsakovas, apeliantas pateikė atskirąjį skundą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 14 d. papildomą nutartį, prašymas buvo atmestas, nes nutartis buvo neskundžiama, teikia pakartotinus atskiruosius skundus, kuriais vėl skundžia neskundžiamas nutartis. Atsakovė taip pat nurodo, kad daugumoje apelianto teiktų prašymų, kurie buvo priimti teismo, buvo išnagrinėti kaip nepagrįsti, todėl atmesti. Todėl atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju apeliantui turėtų būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomas nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

36. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo spręstina, kad nors apeliantas teikia begales prašymų, kurių dauguma buvo nepriimti, o jeigu priimti, tai dėl jų nepagrįstumo buvo atmesti, taip pat į tai, kad apeliantas daugumoje atvejų išnaudoja savo teisę skųsti jo vertinimu neteisingus teismo sprendimus, jog apeliantas aktyviai domisi bylos eiga, savo veiksmais įrodo, kad apeliantas siekia, kad byla būtų išnagrinėta teisingai teikdamas įvairius prašymus, skundus dėl teismo nutarčių, kurios šio vertinimu atrodo nepagrįstos ir neteisingos, išreiškiant savo poziciją nagrinėjant aktualius klausimus. Taip pat nors didžioji dauguma apelianto teikiamų naujų įrodymų būna nesusiję su nagrinėjamu klausimu, tačiau apeliantas stengiasi teismui atskleisti visas jo manymu vertingas ir būtinas galimai naujas aplinkybes. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamuu atveju nėra pagrindo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi pagrįstai nusprendė išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą pagal vykdomąjį raštą, todėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo pagrindais nėra pagrindo naikinti, atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto (ieškovo) A. J. C. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.