- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- eAS-345-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05526-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsakymą (atsakovo 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. (1.16E)7R-898 ir 2023 m. kovo 23 d. raštą Nr. (1.23Mr)7R-1320), iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir atsakyti į pareiškėjo užduotus klausimus, pateikti informaciją apie visus eksperto K. K. (toliau – ir ekspertas) atliktus pažeidimus (paskirtas nuobaudas), įvertinti eksperto atliktą pažeidimą (turto vertinimą galiojant nuobaudai).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas iš esmės prašo, kad būtų panaikinti atsakovo 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. kovo 23 d. raštai ir pareiškėjui atsakyta į jo užduotus klausimus, kurie susiję su teismo ekspertui paskirta nuobauda. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją – atsakovas pateikė 2023 m. vasario 24 d. atsakymą, vėliau pareiškėjas pateikė skundą dėl 2023 m. vasario 24 d. rašto ir atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2023 m. kovo 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad 2023 m. vasario 24 d. rašte pateikta informacija yra pagrįsta.
Teismas sprendė, jog jau skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio, kuriais pareiškėjas pakartotinai informuotas apie aplinkybes, susijusias su teismo ekspertui paskirta nuobauda. Visgi ginčijami raštai teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo ginčijami aktai negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, nes nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas negalėtų apginti pareiškėjo teisių, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o procesas būtų iš esmės beprasmis.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir išnagrinėti ginčą iš esmės – panaikinti atsakovo atsakymą (atsakovo 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. (1.16E)7R-898 ir 2023 m. kovo 23 d. raštą Nr. (1.23Mr)7R-1320), iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir atsakyti į pareiškėjo užduotus klausimus, pateikti informaciją apie visus eksperto atliktus pažeidimus (paskirtas nuobaudas), įvertinti eksperto atliktą pažeidimą (turto vertinimą galiojant nuobaudai).
Pareiškėjas nurodo, jog ginčijami aktai nebuvo informacinio pobūdžio. Pareiškėjas atsakovo nebuvo informuotas apie aplinkybes, susijusias su teismo ekspertui paskirta nuobauda ir jos nuo pareiškėjo buvo nuslėptos. Ginčijami aktai sukelia teisines pasekmes, nes pareiškėjas kitoje bylose įrodinėja, jog eksperto ekspertizės aktas neturėtų būti vertinamas kaip prejudicinę reikšmę turintis dokumentas, taip pat pareiškėjas siekia atnaujinti procesą kitoje byloje. Tokiu atveju, jeigu procese bei teismo sprendimu kitoje byloje būtų paneigtas ekspertizės aktas, kitoje byloje būtų pagrindas ekspertizės akto nelaikyti prejudiciniu dokumentu, nes ekspertizė buvo atlikta galiojant ekspertui pritaikytai nuobaudai bei ekspertui suklastojus pradinius duomenis.
Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai nenustatė ginčo teisinių ir faktinių aplinkybių spręsdamas, jog skundžiami raštai teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nes priešingai, kadangi skundžiami raštai ir atsakovo veiksmai (nesuteikti informacijos) sukėlė ir dabar sukelia pareiškėjui teisines pasekmes net trijose skirtingose bylose, kuriose galėjo arba gali būti priimti visai kiti sprendimai. Pareiškėjas neprašė atsakovo pateikti atitinkamos informacijos, kurią pateikė atsakovas, o atsakovas turėjo atsakyti į visus neatsakytus pareiškėjo klausimus, todėl šie atsakymai naikintini, nes jais nebuvo atsakyta į pareiškėjo klausimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, pareiškėjui nesukeliantys teisinių pasekmių, o pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad raštai patys savaime sukelia jam teisines pasekmes. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Šiuo atveju pareiškėjas siekia, kad jam būtų atsakyta į jo užduotus klausimus, kurie susiję su teismo ekspertui paskirta nuobauda, o ginčijami raštai yra tik informacinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog pareiškėjo ginčijami aktai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijami aktai yra informacinio pobūdžio, nes pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos, susijusios su teismo ekspertui paskirta nuobauda, o atsakovo raštais tinkamai neatsakyta į pareiškėjo suformuluotus klausimus atsakovui ir ginčijami aktai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes kitose bylose.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje. Visgi ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos kreiptis į teismą ir įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-246-525/2023).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą iš esmės prašydamas panaikinti atsakovo 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. (1.16E)7R-898 ir 2023 m. kovo 23 d. raštą Nr. (1.23Mr)7R-1320. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, konstatavo, jog jau skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad pareiškėjo skundžiami aktai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-133-1188/2023).
Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, o teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Be to, pagal bendrąją taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vis dėlto, tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją ir iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateikto atsakymo (visų pirma, 2023 m. vasario 24 d. rašto Nr. (1.16E)7R-898) išsamumu ir pateiktos informacijos apimtimi, t. y. su atitiktimi, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą su prašymu suteikti informaciją (VAĮ 2 str. 10 d.), šis asmuo yra laikytinas pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyviu VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją), arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023).
Taigi, šiuo atveju pareiškėjui kreipusis į atsakovą su prašymu suteikti informaciją buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga, informacijos teikimu (VAĮ 2 str. 1 d.), o kaip įtvirtinta VAĮ 14 straipsnyje, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, be kita ko, administraciniam teismui.
Atsižvelgus į išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra neabejotinai akivaizdu, kad pareiškėjo ginčijami aktai nesukelia teisinių pasekmių ir tik bylą nagrinėjant iš esmės bei atliekant įrodymų vertinimą (be kita ko, pareiškėjo prašytos suteikti informacijos ir atsakovo suteiktos informacijos atitiktį) būtų galima pagrįstai spręsti dėl ginčijamų aktų pobūdžio. Kartu pažymėtina tai, jog nors pareiškėjas nurodė argumentus, susijusius su ginčijamu aktų pobūdžiu ir pareiškėjui sukeliamomis individualiomis teisinėmis pasekmėmis, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, t. y. užkirsdamas kelią pareiškėjo teisminei gynybai, nutartyje priimto sprendimo tinkamai neargumentavo ir nepagrindė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijami aktai yra informacinio pobūdžio ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.