- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-22
- Bylos Nr.
- AS-133-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09711-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, atsakovas) 2022 m. spalio 31 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSAT panaikinti VSAT 2021 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. TE-1394 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) arba panaikinti Įsakymą; 3) grąžinti pareiškėją į tarnybą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas pažymėjo, jog po jo priėmimo į vidaus tarnybą pakeistas teisinis reguliavimas negali būti taikomas susiklosčiusiems teisiniams santykiams. VSAT Sprendime nurodė, kad pareiškėjas buvo padaręs nusikalstamą veiką, kas akivaizdžiai yra netiesa. Nuosprendis ir nutartis yra skirtingi procesiniai dokumentai, todėl toks teisinis pagrindas yra netinkamas. Dėl pareiškėjo nebuvo atliktas ir baigtas tarnybinis patikrinimas, nebuvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, o pareiškėjas buvo tiesiog atleistas. Nėra aišku už kokius tarnybinius pažeidimus pareiškėjas buvo atleistas. Pareiškėjas sužinojęs apie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. spalio 20 d. nutarimą kreipėsi į VSAT siekdamas, jog VSAT geranoriškai panaikintų neteisėtą Įsakymą dėl atleidimo, kuris buvo paremtas antikonstitucinėmis nuostatomis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nuteisto asmens ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisinis statusas skiriasi. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VSAT su prašymu panaikinti Įsakymą, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimo išaiškinimus. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad atsisako patenkinti pareiškėjo prašymą. Sprendimo argumentus grindė tuo, kad Įsakymas buvo priimtas pagal Įsakymo priėmimo metu esančias faktines aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas su skundu nėra pateikęs įrodymų, kad būtų Įsakymą skundęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymo teisėtumo nuginčijimo tvarką reglamentuoja ABTĮ nuostatos, todėl, siekiant patikrinti Įsakymo teisėtumą, pareiškėjas su skundu turėjo / turėtų kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka, prašydamas Įsakymą panaikinti, arba pakeisti. Teismas nurodė, jog nei Statutas, nei kiti įstatymai nenumato galimybės VSAT pačiai pasinaikinti Įsakymo pareiškėjo prašyme nurodytais pagrindais. Tuo tarpu Sprendimas, kuriuo atsakyta pareiškėjui į jo prašymą panaikinti Įsakymą, pirmiau nurodytų išaiškinimu prasme, nėra laikytinas aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes. Tokia išvada padaryta dėl to, kad net ir tuo atveju, jei teismas Sprendimą pripažintų neteisėtu, teismas neturėtų teisinio pagrindo įpareigoti VSAT patenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Įsakymą, o tai reiškia, kad pareiškėjo teisės vis tiek nebūtų apgintos iki galo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tai reiškia, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Kaip jau minėta pats savaime tokio turinio aktas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Sprendimo, kaip individualaus akto, panaikinimo, yra negalimas.
Teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nepriėmus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo atitinkamai, kaip nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, atsisakytas priimti ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo VSAT panaikinti Įsakymą.
Pareiškėjas teismui suformulavo alternatyvų reikalavimą „arba panaikinti VSAT Įsakymą“. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jam apie Įsakymo priėmimą nebuvo tinkamai pranešta, todėl įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjui apie Įsakymą savalaikiai buvo žinoma, tačiau pareiškėjas į teismą dėl Įsakymo panaikinimo (alternatyvus reikalavimas) kreipėsi ženkliai praleidęs terminą Įsakymui apskųsti.
Skundą dalyje dėl Įsakymo panaikinimo atsisakyta priimti praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Atsisakius priimti reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, kaip išvestinį atsisakyta priimti ir reikalavimą – grąžinti pareiškėją į tarnybą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog sužinojęs apie galimą teisės akto prieštaravimo nagrinėjimą Konstituciniame Teisme analogiškoje byloje, būdamas apdairus ir rūpestingas 2022 m. spalio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenustačius pagrindų atnaujinti praleistą terminą. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino teisės akto, kurio pagrindu pareiškėjas buvo atleistas neteisėtumą bei antikonstitucines nuostatas. Po Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į VSAT prašydamas pačiam panaikinti Įsakymą ir grąžinti pareiškėją į tarnybą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose. VSAT atsisakė atlikti minėtus veiksmus bei nurodė skųsti Sprendimą teismui. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą ir neatlikęs tyrimo vertino jo pasekmes bei išvadas. Šiuo atveju VSAT sužinojęs apie Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą privalėjo imtis veiksmų siekiant pašalinti pareiškėjui sukeltas neigiamas teisines pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į tai, kad Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjo konstitucinę teisę stoti į valstybinę tarnybą, įgytas subjektines teises, teisėtus lūkesčius, yra neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo. Pareiškėjui stojant į tarnybą vidaus reikalų sistemoje 1998 metais nebuvo ribojimų dėl pareigūno statuso, susijusių su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Po pareiškėjo priėmimo į vidaus tarnybą pakeistas (sugriežtintas) teisinis reguliavimas negali būti taikomas anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams.
VSAT Sprendime nurodo, kad pareiškėjas buvo padaręs nusikalstamą veiką, kas akivaizdžiai yra netiesa. Dėl pareiškėjo buvo priimtas prokuroro nutarimas, kuris buvo patvirtintas teismo nutartimi. Nuosprendis ir nutartis yra skirtingi procesiniai dokumentai, todėl pastarasis teisinis pagrindas yra netinkamas. Dėl pareiškėjo nebuvo atliktas ir baigtas joks tarnybinis patikrinimas, nebuvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, jis tiesiog buvo atleistas. Nėra aišku už kokius tarnybinius pažeidimus pareiškėjas buvo atleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jį atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kaip išvestinis reikalavimas vertintas dėl įpareigojimo VSAT panaikinti Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas skundą dalyje dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsisakius priimti reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, kaip išvestinį reikalavimą atsisakyta priimti reikalavimą – grąžinti pareiškėją į tarnybą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, jog Sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai, o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-70-520/2023; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į VSAT, prašymas panaikinti Įsakymą dėl to, kad Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018-07-16, Nr. 12049) 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022-01-04, Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
VSAT priėmė Sprendimą, kuriuo informavo, kad VSAT neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir panaikinti Įsakymą bei grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą. VSAT nurodė, kad vadovaujantis pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu galiojusiu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir 78 straipsniu, atsižvelgdamas į įsiteisėjusią Utenos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šiuo atveju nėra akivaizdu, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir bylą nagrinėjant iš esmės galima įvertinti, ar bus sukeliamos teisinės pasekmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad net ir tuo atveju, jei teismas Sprendimą pripažintų neteisėtu, teismas neturėtų teisinio pagrindo įpareigoti VSAT tenkinti pareiškėjo prašymo ir panaikinti Įsakymo, o tai reiškia, kad nebūtų apgintos pareiškėjo teisės, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokias išvadas darė skundo priėmimo stadijoje, neįvertinęs bylos medžiagos, neišklausęs pareiškėjo bylą nagrinėjant iš esmės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VSAT panaikinti Įsakymą nepagrįstai nepriimti nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šis klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas skundą dalyje dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020).
Pažymėtina, jog viena iš reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Įsakymą, kuris buvo priimtas 2021 m. spalio 6 d., tačiau skundą teismui pateikė tik 2022 m. gruodžio 14 d., t. y. daugiau nei po metų ir praleido terminą skundui paduoti. Pareiškėjas skunde neprašo atnaujinti termino skundui paduoti. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog apie Įsakymo priėmimą nebuvo tinkamai pranešta, todėl laikytina, kad pareiškėjui apie Įsakymo priėmimą buvo žinoma savalaikiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Taigi, pareiškėjas turi teisę teikti skundą pirmosios instancijos teismui, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas svarbias priežastis, dėl kurių jis praleido terminą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl termino praleidimo yra pagrįsta. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsisakius priimti reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, kaip išvestinį atsisakyta priimti reikalavimą grąžinti į tarnybą VSAT Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigose.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje nutarties dalyje tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarties dalį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalis panaikinama ir perduodamas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 31 d. sprendimo ir įpareigojimo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. TE-1394 „Dėl V. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nepriimtas nagrinėti panaikinti ir šią skundo dalį perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.