- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-74-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18948-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- A. J. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. J. C. prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti turto iš varžytynių 2019 m. spalio 25 d. aktą Nr. S-19-174-15935, vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 ir pritaikyti ginčo turtui restituciją. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą) ginčo turtui (žemės sklypo unikalus Nr. 0101-007-0161 ir sodo namelio unikalus Nr. 1397-7080-901).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovo A. J. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuriuo prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą) ginčo turtui (žemės sklypo unikalus Nr. 0101-007-0161 ir sodo namelio unikalus Nr. 1397-7080-901) pagal CPK 145 straipsnio nuostatas uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir apsaugoti ieškovo viešąjį interesą. Ieškovas prašė atleisti jį nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo už jo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir nustatė ieškovui J. A. C. terminą – ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos – pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, sumokėti 19 Eur žyminį mokestį.
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį paliko nepakeistą ir nutarė nustatyti ieškovui terminą iki 2020 m. spalio 15 d. pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. sumokėti 19 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
6. Ieškovas 2020 m. spalio 14 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą atleisti ieškovą nuo 19 Eur žyminio mokesčio mokėjimo arba jo mokėjimą atidėti. Prašymas grindžiamas epidemiologine padėtimi šalyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi nutarė ieškovo A. J. Cibulsko prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar atidėjimo atsisakyti priimti; atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
8. Nurodė, kad aplinkybės dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo įvertintos jau įsitesėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi (CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nustatytu laiku nepašalino atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties trūkumų (net nešalino) (terminas trūkumams šalinti baigėsi 2020 m. spalio 15 d.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovas A. J. Cibulskas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už jo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, arba atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą nagrinėjamoje byloje. Nurodo, kad:
10.1. teikdamas naują prašymą pridėjo ir naujus įrodymus, taip pat nurodė argumentus, motyvus, kurie sudarė tinkamą pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio už reiškiamą atskirąjį skundą ar atidėti jo mokėjimą, todėl teismas turėjo priimti naują prašymą, nes naujos aplinkybės dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo dar nebuvo įvertintos jau įsitesėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi;
10.2. teismo nutartis yra keistina, nes buvo priimta neatsižvelgus į apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovo turtinę padėtį ir teismų suformuotą praktiką analogiškose bylose (civilinė byla Nr. e2-2449-862/2020).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba likusios dalies žyminio mokesčio atidėjimo.
14. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies arba likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu dėl to, kad aplinkybės dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo įvertintos jau įsitesėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi. Ieškovas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas nevertino jo kartu su prašymu pateiktų naujų įrodymų, nurodytų argumentų ir motyvus, kurie dar nebuvo įvertinti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi ir sudarė tinkamą pagrindą atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio už reiškiamą atskirąjį skundą sumokėjimo arba jo mokėjimo atidėjimo.
15. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.
16. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.
17. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
18. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jo mokėjimą atidėti (CPK 84 straipsnis).
19. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotu asmens prašymu ir pateikus tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog asmuo, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, savo sunkią turtinę padėtį turi patvirtinti teismui pateikdamas objektyvius duomenis, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Teismas neturi tenkinti deklaratyviais teiginiais paremto, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo.
20. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nors įstatymai ir nedraudžia pakartotinai kreiptis su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimo atidėjimo, atitinkamai pateikiant naujus įrodymus, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo įvertintos jau įsitesėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi. Pateikdamas naują prašymą ieškovas nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad jo turtinė padėtis po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. priimtos nutarties priėmimo pasikeitė. Ieškovas prašymą grindžia epidemiologine padėtimi šalyje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad tai turėjo įtakos jo turtinei padėčiai, lėmė jos pablogėjimą, dėl ko ieškovas negali sumokėti 19 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, kad kartu su nauju prašymu teismui pateiktas susirgimo atvejų Lietuvoje grafikas nepatvirtina pablogėjusios ieškovo turtinės padėties, todėl nevertintinas kaip naujas pagrindas atleisti ieškovą nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba jo mokėjimo atidėjimo.
21. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pakartotiniame prašyme išdėstytus argumentus ir pridėtus įrodymus, pagrįstai pripažino, jog ieškovas pareiškė tapatų prašymą, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl pagrįstai ieškovo prašymą atsisakė priimti.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl to keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.