Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24492-1125/2020 pagal ieškovo A. J. C. ieškinį atsakovui antstoliui Donatui Kisieliui dėl turto iš varžytinių akto panaikinimo vykdomojoje byloje ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, L. Ž., A. C..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teikdamas ieškinį ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui (žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą bei pardavimą. Nurodė, kad atsakovas pardavė ginčo turtą už žymiai mažesnę kainą, nei yra reali rinkos vertė. Paaiškino, kad vykdymo proceso metu buvo svarbu nustatyti realią įkeisto turto kainą, kad nebūtų pažeisti visų šalių interesai, tačiau antstolis nepagrįstai ir neteisėtai ginčo turtą įvertino tik 25 000 EUR. Ieškovas nurodė, kad jo skola kredito unijai lygi 10 569,24 EUR (36 493,47 Lt) sumai, o iš ieškovo reikalaujama grąžinti skolos suma ir turto rinkos vertės suma viršijo suteiktos paskolos sumą beveik 7 kartus, todėl buvo pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai. Ieškovo vertinimu, tik iš esmės išnagrinėjus ieškinį dėl antstolio veiksmų teisėtumo, bus atsakyta, ar turto pardavimas buvo teisėtas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23118-833/2017 nutarė sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto-žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo patikslintą ieškinį bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, dėl paskolos sutarties Nr. 09-00081 LTL vykdymo ir pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškinį galėtų kiltų ginčai su galimais realizuoto turto naujais savininkais, o tai neatitiktų proporcingumo reikalavimų, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo, o pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kurį grindžia tariamai netinkamu atsakovo pasitelkto nepriklausomo kvalifikuoto turto vertintojo atliktu areštuoto turto įvertinimu ir nustatyta turto verte, lygia 25 000 EUR. Tačiau vietoje alternatyvaus areštuoto turto konkretaus vertinimo dokumentu ieškovas teikia deklaratyvius teiginius apie tariamai per mažą nustatytą areštuoto turto vertę, remdamasis 10 metų senumo turto vertinimo pažyma, nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte bei kitų rinkoje perduodamų objektų, neturinčių nieko bendra su ginčo turtu, kainomis.

7.2. Areštuotas turtas varžytinėse buvo įgytas už 29 000 EUR, t. y. ne mažesnę kainą, nei turto įsigijimo metu buvusi to turto rinkos vertė (nepriklausomo turto vertintojo nustatyta turto vertė – 25 000 EUR, kai pradinė turto pardavimo varžytinėse kaina buvo 20 000 EUR). Niekas, įskaitant ieškovą, varžytinėse už ginčo turtą nesiūlė didesnės kainos nei apeliantas.

7.3. Ieškovas areštuoto turto įkainojimo neginčijo, nors tokią teisę turėjo. Be to, ieškovas ieškinyje pateikia įrodymais nepagrįstus argumentus dėl atsakovui perduotos išieškoti 61 980,63 EUR skolos tariamo nepagrįstumo bei deklaratyvius ir neargumentuotus teiginius, neva antstolio patvarkymuose nurodytos skolos sumos yra neteisėtos ir turi būti pakeistos ar panaikintos.

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantas beveik 2 mėnesiais praleido atskirojo skundo padavimo terminą, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu. Atskirojo skundo teiginiai, neva apeliantas apie nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei ieškovo ieškinį sužinojo tik 2020 m. spalio 15 d., yra nepagrįsti, nes ieškovo sūnus dar 2020 m. rugpjūčio 26 dieną elektroninio pašto laišku persiuntė pirkėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir lydraštį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas atskirojo skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

14. Ieškovas savo pateiktame atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą, paduotą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, pridėjo naujus įrodymus: i) ieškovo sūnaus 2020 m. rugpjūčio 26 d. laišką ginčo turto pirkėjui; ii) Šalia ginčo turto esančio parduodamo namo skelbimo nuotraukas; iii) Šalia ginčo turto esančio sklypo pardavimo skelbimo nuotraukas (1 t., e. b. l. 180 nurodytoje ZIP laikmenoje esantys priedai).

15. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamais naujais įrodymais, sprendžia, jog aptartuose dokumentuose nefiksuojamos aplinkybės, kurios būtų reikšmingos vertinant atskirojo skundo argumentus; be to, dalis pateiktų duomenų (tie patys arba panašaus pobūdžio skelbimai apie parduodamus analogiškus objektus) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. teikiant ieškinį, kuriame, be kita ko, buvo suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, anksčiau aptarti dokumentai prie bylos pagal šį atskirąjį skundą neprijungtini.

Dėl apelianto teisės pateikti atskirąjį skundą

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas teigia, kad apeliantas yra praleidęs terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikti. Ieškovo vertinimu, atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas beveik 2 mėnesiais, o apelianto išdėstyti argumentai, jog apeliantas apie nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sužinojo tik 2020 m. spalio 15 d., yra nepagrįsti.

18. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis apeliantui buvo išsiųsta tik 2020 m. rugsėjo 10 d. (kartu su ieškiniu ir teismo pranešimu). Elektroninėje byloje pažymėta, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. apeliantui siųsti dokumentai, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įteikti nebuvo, todėl 2020 m. rugsėjo 30 d. dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti apelianto darbo adresu – (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 15 d. nustatyta, kad dokumentai apelianto darbovietei įteikti nebuvo.

19. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto teiginiai, jog šis apie priimtą nutartį sužinojo tik 2020 m. spalio 15 d. prisijungus prie EPP sistemos, laikytini tikėtinais, tad nagrinėjamu atveju 7 dienų terminas atskirajam skundui paduodi skaičiuojamas nuo tos dienos, kada apeliantui buvo įteikta nutartis (CPK 335 straipsnio 1 dalis), t. y. nuo 2020 m. spalio 15 d., kada apeliantas EPP sistemoje susipažino su 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo priimta nutartimi. Kadangi atskirasis skundas buvo paduotas 2020 m. spalio 20 d., konstatuotina, kad terminas paduoti atskirąjį skundą praleistas nebuvo.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

20. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, proceso dalyvio teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

21. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas, ginčydamas nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumą, remiasi vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimu – teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

22. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismas, atlikdamas ieškinio reikalavimų preliminarų vertinimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Tik padaręs tokią išvadą teismas gali vertinti, ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir, jei tokios sąlygos nustatomos, laikinąsias apsaugos priemones taikyti.

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad, ieškovas, ginčydamas ginčo turto įkainojimą, ieškinyje teikia deklaratyvius teiginius apie tariamai per mažą nustatytą realizuoto turto vertę, remdamasis 10 metų senumo turto vertinimo pažyma, neobjektyvia nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte bei kitų rinkoje esančių ir ginčo turtu nesusijusių objektų kainomis. Apelianto manymu, ieškovas neįrodė aplinkybės, jog antstolis (atsakovas) buvo suinteresuotas tik kuo greitesniu turto pardavimu už kuo mažesnę kainą; neįrodė pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija, antstolio bei turto vertintojo nešališkumu; taip pat ieškovas nepagrindė, jog varžytinėse buvo pateikta klaidinanti ir nepilna informacija apie turtą, dėl ko potencialūs pirkėjai negalėjo tinkamai įvertinti parduodamo turto kaip patrauklios investicijos. Apelianto vertinimu, šių išvardintų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

24. Teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, kad atskirojo skundo argumentai iš esmės susiję su pareikštų reikalavimų teisiniu materialiniu įvertinimu, o tokio pobūdžio aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali būti vertinamos.

25. Apelianto nurodomi argumentai, jog ieškovo pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia ginčo turto vertę, yra nepakankami ar negrįsti, taip pat apelianto argumentai dėl antstolio veiksmų ir turto vertinimo procedūrų teisėtumo, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šie klausimai bus išspręsti galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kai bus visapusiškai įvertinami byloje pateikti įrodymai ir jais grindžiamos aplinkybės.

26. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai yra nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

27. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

28. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais įrodymais, dėl kurių pakankamumo ar pagrįstumo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepasisakytina. Be to, aplinkybę, jog byloje yra pateikti tam tikri ieškovo poziciją grindžiantys įrodymai, pripažįsta ir pats apeliantas, teikdamas prieštaravimus dėl ieškovo teikiamų įrodymų pakankamumo ir sąsajumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys šioje proceso stadijoje yra tikėtinai pagrįstas.

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos bylos procesinei baigčiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo metu prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti nebuvo, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino civilinėje byloje surinktus duomenis, dėl ko priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.