- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2S-1517-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18948-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- A. J. C.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. C. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui D. K., L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Debt Management“ dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, A. C., „Lloyd‘s of London Sindicat“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. J. C. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. spalio 25 d. aktą Nr. S-19-174-15935 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš UAB „Baltic Debt Management“ L. Ž. 29 000 Eur, jo sumokėtus įsigyjant šį turtą iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui L. Ž. iš ieškovo 3 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktų pagrindais ir, atnaujinus procesą, pakeisti arba panaikinti byloje priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. J. C. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2023.
Šalies argumentai
5. 2023 m. gegužės 9 d. pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuriame taip pat prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimą, sugadinimą, pakeitimą (griovimo ir statybos darbus), pardavimą, uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą griovimo ir statybos darbus, pardavimą), keliančius grėsmę žalai atsirasti, apsaugoti ieškovo ir viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti laikomas preliminariai pagrįstu. Neegzistuojant vienai iš būtinųjų sąlygų, kurioms esant, gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškėjo prašymas atmestas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tenkinti jo prašymų reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, tačiau, kadangi ieškovas pateikė skundą, kuris dar nėra išnagrinėtas, todėl jo prašymo nepagrįstumas yra dar nepatvirtintas, ir todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galėjo būti laikomas preliminariai pagrįstų.
8.2. Nors pareiškėjas prašymą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones pateikė trečią kartą, tačiau, kadangi savo naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindė iš esmės naujomis aplinkybėmis, o ankstesnius savo prašymus, kurie teismo jau buvo atmesti, ir kurie buvo ieškovo apskųsti, todėl nėra pripažinti nepagrįstais, todėl darytina išvada, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikytinas preliminariai pagrįstu.
8.3. Ieškovas pateikė motyvuotą ir argumentuotą apeliacinį skundą dėl teismo nutarties panaikinimo apeliaciniam teismui, ir jame suformulavo ir pateikė savo prašymus būtent apeliaciniam teismui, o ne pirmosios instancijos teismui.
8.4. Teismo visiškai buvo ignoruota ir nebuvo net sprendžiama dėl ieškovo pateiktų naujų argumentų ir motyvų visumos dėl atsakovo nesąžiningumo, galimo jo nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje, ir kad ankstesnės teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtos byloje neturėjo turėti jokios prejudicinės galios sprendžiant dėl šio naujo skundo prašymo.
8.5. Nors didelė ieškinio suma pati savaime nesuponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl ko kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, ar jam ši ieškinio suma yra didelė, tačiau kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, kurio oficialios pajamos yra minimalios, todėl galima žalos suma, nesant tai paneigiančių įrodymų, vertintina kaip reikšminga.
8.6. Teismas ignoravo naujai paaiškėjusias aplinkybes ir kitus ieškovo prašymus.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo A. C. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nesprendė dėl ieškovo pateiktų naujų argumentų ir motyvų visumos dėl atsakovo nesąžiningumo, galimo jo nesąžiningumo kaip siekio pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
9.2. Ankstesnės teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimtos byloje neturėjo turėti jokios prejudicinės galios sprendžiant dėl šio naujo skundo prašymo, nes paaiškėjo naujų esminių aplinkybių (jų visuma), kurios visos ieškovo buvo pateiktos naujame skundo prašyme, ir kurios dar nebuvo nagrinėtos ir išnagrinėtos šioje ir kitose bylose.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovo skundo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti patenkintas ir užtikrintas ginčo turto stabilumas.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Apeliantas atskiruoju skundu prašo prijungti prie bylos naujus motyvus, aplinkybes, įrodymus, teigdamas, jog įrodymai (priedai) nebuvo pateikti ankščiau, nes jie atsirado vėliau. Įrodymai patvirtina prašymo pateikimo argumentus ir motyvus (pagrindus ir reikalavimus), kuriais ir turi vadovautis teismas priimdamas sprendimą byloje. Mano, kad nauji įrodymai teismo turi būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes jie atitinka visus reikiamus (įstatyme) nurodytus požymius.
14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių jo nurodomų naujų įrodymų (priedų). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tam tikrus papildomus įrodymus apeliantas teikė pirmosios instancijos teismui, kuriuo teismas jau priėmė. Atsižvelgiant į tai bei nustačius, jog kartu su atskiruoju skundu apeliantas jokių naujų įrodymų neteikė, apelianto prašymas dėl įrodymų prijungimo nesvarstytinas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašė priimti papildomus įrodymus apie nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes, juos pridedant prie atsiliepimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, šalių dėstomais argumentais, sprendžia, kad trečiojo asmens pateikiami įrodymai nėra prijungiami prie nagrinėjamos bylos, nes esančių įrodymų visuma yra pakankama reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, sprendžiant apelianto atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl atskirojo skundo esmės
18. Kaip galima suprasti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 13 d nutarties dalimi, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
20. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad kadangi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.
21. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismų praktikoje pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017, 2020 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1297-370/2020).
24. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022 ieškovo A. J. C. ieškinį dėl restitucijos taikymo atmetė ir priteisė atsakovui L. Ž. iš ieškovo 3 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d. Pareiškėjas 2024 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2022, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktų pagrindais ir, atnaujinus procesą, pakeisti arba panaikinti byloje priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo patikslintą ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-338-1125/2023 atmetė. 2024 m. gegužės 10 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl pastarosios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuriuo prašė ją panaikinti ir patenkinti visus jo reikalavimus, nurodytus pareiškime dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas prašymo atnaujinti procesą (ieškinio) pagrįstumas – šiuo atveju, atsižvelgiant į anksčiau aptartą nuoseklią teismų praktiką analogišku klausimu, neegzistuoja. Šios aplinkybės taip pat lemia išvadą, jog atskirojo skundo argumentai, kuriais iš esmės akcentuojamas pareiškėjų nurodytų pagrindų proceso atnaujinimui egzistavimas ar įrodinėjama antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (teigiamas atsakovo nesąžiningumas), netenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir plačiau nepasisako.
26. Pabrėžtina, jog šiuo atveju vis dar galioja įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas. Taip pat, kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas. Ši nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą ir minėtą nutartį palikus nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog šalių ginčas dėl ginčo turto priklausomybės ir jo pardavimo neteisėtumo vis dar yra sprendžiamas, tame tarpe ir šioje byloje, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
27. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį teismingumo aspektu. Anot pareiškėjo, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu, todėl jį turėjo nagrinėti apeliacinės instancijos teismas.
28. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokius prašymus taip pat nagrinėja apeliacinės instancijos teismas, tačiau tik tada, kai jo žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė dėl atskirojo skundo priėmimo, byla buvo pirmosios instancijos teismo žinioje, todėl procesinį klausimą dėl pareiškėjo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo buvo kompetentingas spręsti pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė teismingumo taisyklių.
29. Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tikėtino prašymo atnaujinti procesą (ieškinio) pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį pareiškėjo prašymą atmetė.
30. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl apskųstoji nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apelianto A. J. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.