Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. (V. G.) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; suinteresuoti asmenys: antstolis V. M., V. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. (V. G.) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020). Byla užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-576-798/2021).

2. Pareiškėjas teigė, kad paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl yra pagrindas atnaujinti bylos procesą, pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teismo ekspertas K. K. atliko turto vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertui 2019 m. birželio 28 d. paskirta nuobauda, kuri galiojo iki 2020 m. liepos 20 d. Teismo ekspertas surašė ekspertizės aktą 2020 m. liepos 9 d., t. y. dar galiojant nuobaudai. Dėl to jo išvada neteisinga. Ieškovas 2022 m. lapkričio 9 d. kitoje byloje gavo teismo ekspertų J. U. ir S. M. konsultacines išvadas, pagal kurias buto pardavimo kaina (148 596 Eur) skiriasi nuo teismo eksperto K. K. nustatytos turto rinkos vertės (rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. – 201 437 Eur) 52 841 Eur arba 36 proc., pridėjus baldų vertę (24 407 Eur) – 77 248 Eur arba 52 proc. (civilinė byla Nr. e2-436-603/2022). Pareiškėjas apie šias naujas aplinkybes sužinojo tik 2022 m. spalio 24 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos, kuri atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą, teisėja D. B. (kolegijos pirmininkė) yra antstolio A. B. žmona, todėl ji turėjo nusišalinti arba turėjo būti nušalinta nuo sprendimo priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, atmetė pareiškėjo prašymus stabdyti bylą ir priimti atskirąją nutartį, priteisė suinteresuotam asmeniui antstoliui V. M. iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia aplinkybe, kad teismo ekspertas K. K. atliko ekspertizę, nors dar galiojo paskirta nuobauda. Jis netinkamai atliko ekspertizę, galbūt suklastojo duomenis. Šias aplinkybes pareiškėjas 2022 m. spalio 24 d. sužinojo iš V. R.. Jis 2022 m. lapkričio 9 d. gavo ekspertų J. U. ir S. M. konsultacines išvadas (civilinė byla Nr. e2-436-603/2022).

5. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas nepagrindė, kad ekspertas K. K. netinkamai atliko ekspertizę. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie ekspertui paskirtą ir galiojusią nuobaudą ekspertizės atlikimo metu, t. y. kad jis negalėjo atlikti eksperto funkcijų. Nuobaudos paskyrimas nereiškia, kad ekspertas netinkamai surašė ekspertizės aktą ar ją grindė suklastotais dokumentais.

6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) 2022 m. lapkričio 25 d. rašte nurodė, kad negavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) pranešimų ir (ar) dokumentų apie teismo ekspertui K. K. paskirtas nuobaudas, t. y. turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą, kurių pagrindu minėtas teismo ekspertas turėjo būti išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo. Tarnyba raštu informavo, kad vertintojui K. K. nepaskirta drausminė nuobauda, kuri būtų pagrindas jį išbraukti ar laikinai išbraukti iš teismo ekspertų sąrašo. Teismas padarė išvadą, kad nebuvo pareiškėjo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės – netinkamos eksperto K. K. kvalifikacijos, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1223-864/2020.

7. Pareiškėjo pateikti duomenys iš interneto svetainės „www.NTsandoriai.lt“ nepagrindžia eksperto K. K. atliktos ekspertizės neteisėtumo ar duomenų klastojimo fakto.

8. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nesutinka su turto įvertinimu. Tikroji įkeisto turto vertė paaiškėja tik tada, kai parduodant tą turtą, atsiranda pirkėjas, sutinkantis sumokėti tam tikrą kainą. Turtas parduotas viešose varžytinėse už didžiausią pasiūlytą kainą. Išnagrinėtoje byloje teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti teismo ekspertizės aktu, kuriuo, kaip ir aukščiau sprendime nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, patvirtinta, jog antstolio nustatyta turto kaina atitiko turto pardavimo metu vyravusias rinkos kainas. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik ekspertizės aktu, bet įrodymų visuma. Sprendime konstatuota, kad teismo eksperto išvados patvirtina, jog antstolio 2014 m. lapkričio 21 d. nustatytos 159 291,01 Eur turto vertės ir eksperto nustatytos 162 000 Eur turto rinkos vertės 2015 m. lapkričio 24 d. yra nedidelis skirtumas. Teismas įvertino, kad toks skirtumas nėra esminis ir savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas ginčo turtą įkainojo netinkamai, t. y. ne rinkos kainomis (civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020).

9. Kasacinio teismo teisėjų atlikti veiksmai ir (ne)šališkumo klausimas šioje byloje negali būti vertinami, nes to neįtvirtinta teisės aktuose.

10. Ieškovas kreipėsi į prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nekilnojamojo turto vertintojo K. K. dokumentų suklastojimo, melagingo ekspertizės akto ir melagingų parodymų pateikimo byloje arba dėl bylos atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir gavus naujus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylos atnaujinimo klausimą, nenustatė dokumentų klastojimo aplinkybių. Dėl to nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį ir stabdyti civilinę bylą.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir atnaujinti procesą; 2) atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį; 3) priimti į bylą pareiškėjo pateiktus įrodymus: eksperto laišką, užsakymų lentelę Nr. 1, sandorių užsakymą, išrašą ir laišką iš interneto svetainės „NTsandoriai.lt“; 4) išreikalauti iš Tarnybos duomenis apie ekspertui K. K. paskirtą nuobaudą arba išduoti pareiškėjui teismo liudijimą šiam įrodymui gauti; 5) atmesti neteisėtus ir melagingus atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, nelaikyti jų įrodinėjimo priemone; 6) pranešti prokurorui apie eksperto K. K. galbūt suklastotą užsakymų lentelę; 7) sustabdyti civilinę bylą; priimti atskirąją nutartį, nes eksperto K. K. turto vertinimo aktas suklastotas, priimtas suklastotos užsakymų lentelės pagrindu, ir informuoti prokurorą.

12.1. Teismas neteisingai nustatė naujų aplinkybių visumą. Pareiškėjas negalėjo pateikti duomenų apie ekspertui K. K. paskirtą nuobaudą, kuri galiojo, kai buvo atliekama ekspertizė. Dėl to prašė šį įrodymą išreikalauti iš Tarnybos arba išduoti pareiškėjui teismo liudijimą.

12.2. Ekspertas pateikė teismui galbūt suklastotą (nepilną) ekspertizės aktą ir priedą – Lentelę Nr. 1 (civilinė byla Nr. e2-1223-864/2020). Tai kelia abejonių eksperto reputacija, kompetencija, kvalifikacija. Ekspertizę turėjo atlikti ekspertas, kuriam nebuvo paskirta nuobauda.

12.3. Teisingumo ministerija sprendžia, išbraukti ekspertą iš sąrašo ar ne. Teisingumo ministerija neturėjo duomenų apie paskirtą nuobaudą K. K.. Tai patvirtina, kad ekspertas neturėjo tinkamos kvalifikacijos bylos nagrinėjimo metu. Galiojant nuobaudai, antstolis V. M. negalėjo pavesti ekspertui K. K. atlikti ekspertizės, o teismas jos paskirti.

12.4. Iš eksperto J. U. vertinimo paaiškėjo, kad 2013–2015 metais sudaryti 36 nekilnojamojo turto sandoriai. Ekspertas K. K. nepagrįstai atmetė septynis didžiausios vertės sandorius ir pasirinko keturis mažiausios vertės sandorius. Lentelėje Nr. 1 nurodyti ne visi duomenys. Dėl to turto vertinimas neteisėtas. Jei šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjimo metu, teismo sprendimas būtų kitoks. Turtas įvertintas netinkamai, todėl parduotas už mažesnę kainą. Neteisingai nustatyta parduodamo turto kaina. Tai – esminis varžytynių vykdymo ir organizavimo pažeidimas. Teismas netyrė kitoje byloje gautų ekspertų išvadų (civilinė byla Nr. e2-436-603/2022).

12.5. Pareiškėjas abejoja antstolio V. M. kompetencija, kvalifikacija, reputacija, nes turto vertę nustatė jo neapžiūrėjęs, neteisingai taikė lyginamąjį kainos nustatymo metodą, vadovavosi eksperto K. K. aktu. Antstolis neteisingai nustatė buto kainą, kuri labai skyrėsi nuo rinkos vertės.

12.6. Teismas nepasisakė, kad, sprendžiant pareiškėjo kasacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo nusišalinti kolegijos pirmininkė teisėja D. B.. Duomenys apie antstolio A. B. santuokinius ryšius vieši, todėl pareiškėjas neteikė į bylą tai pagrindžiančių duomenų.

12.7. Teismas neįvertino eksperto išvados Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio prasme.

12.8. Teismas neišsprendė 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 8 d. pateiktų reikalavimų, prašymų.

12.9. Teismas neteisingai nusprendė, kad antstolis patyrė 400 Eur už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą surašymą, nes advokatas nurodė, kad suteiktų paslaugų suma – 40 Eur. Advokato darbo valandos įkainis nepagrįstai didelis – 80 Eur. Advokato padėjėjo įkainis dar mažesnis. Valstybės paskirto advokato valandinis įkainis kelis kartus mažesnis – 16 Eur už valandą (nuo 2023 metų – 18 Eur).

12.10. Bylos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti socialinį poreikį iš naujo įvertinti bylos aplinkybe, susijusias su pareiškėjo, kaip vartotojo, teisių gynimu. Ieškovas – ne teisininkas, negalėjo savęs tinkamai atstovauti, todėl išnagrinėtose bylose nustatyti faktai nelaikytini prejudiciniais.

12.11. Pirkėjas V. G. atsiliepime nurodė klaidinančias aplinkybes, todėl jo atsiliepimas nelaikytinas įrodymu. Pirkėjas melavo ir kitose bylose, jo veiksmuose yra nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 294, 154 straipsniuose, požymių, todėl apie tai praneština prokurorui. Pirkėjas nelaikytinas sąžiningu įgijėju. Jis neteisingai apskaičiavo buto kainą. Pareiškėjas 2004 m. už butą sumokėjo 41 966,52 Eur. Jis pakeitė buto išplanavimą, įrengė pertvaras, židinį, įstatė medinius langus, papildomai investavo 79 975 Eur, todėl buto savikaina – 121 941 Eur. Buto rinkos vertė padidėjo. Jo vertė turėtų būti 2235 828,58 Eur.

12.12. Teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartis priimta teismui neįsigilinus į bylos aplinkybes.

12.13. Pareiškėjas neturėjo finansinių galimybių sumokėti už ekspertizę vykdymo procese, kad kvalifikuoti ekspertai nustatytų turto kainą. Teismai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su eksperto nešališkumu.

12.14. Pirkėjas V. G. kitoje byloje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis – nepateikė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą (civilinė byla Nr. e2-436-603/2022). Jis atsisakė parodyti butą ekspertams.

13. Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. atsiliepime prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti nutartį. Pareiškėjas siekia, kad byla būtų dar kartą išnagrinėta, nurodo argumentus, kurie jau buvo teismo įvertinti.

13.2. Pareiškėjas sutelkė dėmesį ne į apskųstos nutarties neteisėtumą, bet vykdymo procesą. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys būtų padarę kokias nors nusikalstamas veikas, dėl kurių būtų netinkamai įvertintas turtas.

13.3. Pareiškėjas, teigdamas, kad antstolis nustatė per mažą kainą, nesurado potencialių pirkėjų, kurie būtų įsigiję turtą už pareiškėjui priimtiną kainą.

13.4. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, kuris turėjo išaiškinti įrodymų leistinumui ir sąsajumui keliamus reikalavimus. Pareiškėjas nepagrindė turto vertės leistinais rašytiniais įrodymais.

13.5. Maksimali suma už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą – 2 338,70 Eur. Patirtos 400 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas yra daug mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

14. Pagal CPK 110 straipsnį, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai – šių asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.

1. Bylų, kuriose sprendžiama dėl neįsiteisėjusių teismo nutarčių pagrįstumo, procesas apeliacinės instancijos teisme reglamentuotas CPK 334–339 straipsniuose. Įstatymų leidėjas, užtikrindamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, įtvirtino, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę pateikti teismui tokius procesinius dokumentus: atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 334, 335 straipsniai). Rašytiniai paaiškinimai apeliacinis instancijos teisme gali būti teikiami tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, teismui pareikalavus patikslinti byloje reikšmingas aplinkybes, pasikeitus ar naujai paaiškėjus aplinkybėms, kurios turėtų esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. CPK neįtvirtinta byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikertama į atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus. Be to, priėmus apelianto rašytinius paaiškinimus, būtų apribota kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė pateikti atsikirtimus į juos. Dėl to teismas atsisako priimti į bylą apelianto rašytinius paaiškinimus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme

2. CPK 199 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo išreikalauti rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Dėl to asmuo, prašydamas išreikalauti rašytinį įrodymą, turi nurodyti aplinkybes, kurias jis gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

4. Apeliantas pridėjo išrašą iš interneto svetainės „infolex.lt“. Išraše nurodyta, kad suinteresuoto asmens antstolio V. M. atstovas V. B. dirba advokato padėjėju. Nurodyti duomenys skelbiami viešai. Teismas turi teisę naudotis kitų sistemų ir registrų duomenimis, jos patikrinti, todėl atsisako priimti šį įrodymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

5. Apeliantas pateikė į bylą Tarnybos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) raštus, susijusius su teismo ekspertui paskirta nuobauda. Nurodytuose raštuose nenurodytos naujos ar priešingos anksčiau Teisingumo ministerijos ar Tarnybos raštuose nurodytoms aplinkybės. Finansų ministerijos raštas išsiųstas ieškovui 2023 m. sausio mėn. kartu su tarnybos 2023 m. sausio 4 d. atsakymu. Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kada apeliantas juos gavo (nepateikti rašto metaduomenys); galėjo pateikti juos pirmosios instancijos teismui, ar ne. Priėmus naujus įrodymus, pateiktus su apelianto rašytiniais paaiškinimais, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, apribota kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisė su jais susipažinti ir dėl jų pareikšti savo nuomonę. Dėl to teismas nepriima naujų įrodymų į bylą.

6. Atskirajame skunde taip pat suformuluotas prašymas priimti į bylą apelianto pateiktus įrodymus: eksperto laišką, užsakymų lentelę Nr. 1, sandorių užsakymą, išrašą ir laišką iš interneto svetainės „NTsandoriai.lt“. Pirmosios instancijos teismas nurodytus įrodymus priėmė į bylą, todėl šis pareiškėjos prašymas pakartotinai nespręstinas.

7. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti iš Tarnybos duomenis apie ekspertui K. K. paskirtą nuobaudą arba išduoti pareiškėjui teismo liudijimą šiam įrodymui gauti. Atskirajame skunde nurodyta, kad ekspertas K. K. negalėjo atlikti ekspertizės, nes tuo metu dar galiojo jam paskirta nuobauda.

8. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad į bylą pateikti Teisingumo ministerijos ir Tarnybos raštai, kuriuose aptarta teismo ekspertui paskirta nuobauda. Nagrinėjamoje byloje nevertintinas ekspertui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, bet svarbu nustatyti, galėjo ekspertas atlikti savo funkcijas, esant paskirtai nuobaudai (t. y. buvo kompetentingas), ar ne. Nurodytas aplinkybes galima nustatyti iš kitų bylos duomenų. Dėl to teismas, konstatuoja, kad prašomi išreikalauti duomenys apie teismo ekspertui paskirtą nuobaudą neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ir netenkina apelianto prašymo.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

1. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

2. Apeliantas teigia, kad paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).

4. Apeliantas nurodo tokias naujai paaiškėjusias aplinkybes: 1) ekspertizės turto vertei nustatyti metu galiojo teismo ekspertui K. K. paskira nuobauda, todėl jis neturėjo teisės jos atlikti; 2) gautos ekspertų J. U. ir S. M. konsultacinės išvados; eksperto J. U. 2022 m. lapkričio 9 d. išvadoje nustatyta turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. – 173 197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) ir 201 093,76 Eur (esant 100 proc. baigtumui); 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja D. B. (kolegijos pirmininkė) buvo šališka, todėl nepriimtas apelianto kasacinis skundas; 4) ekspertas K. K. pateikė teismui suklastotą priedą – lentelę Nr. 1, kurioje nurodyti suklastoti nekilnojamojo turto pardavimo sandorių užsakymai; 5) Tarnyba galėtų pateikti duomenis apie K. K. paskirtą nuobaudą, jeigu apeliantui būtų išduotas teismo liudijimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad, išnagrinėjus bylą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas priimti kitokį teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. spalio 24 d. iš V. R. sužinojo, kad 2019 m. birželio 28 d. teismo ekspertui K. K. paskirta nuobauda, galiojusi iki 2020 m. liepos 20 d., todėl šis ekspertas 2020 m. liepos 9 d. neturėjo teisės atlikti ekspertizės turto vertei nustatyti.

6. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo eksperto atsakomybė už savo surašyto teismo ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį priesaikos sulaužymą teismo ekspertas, kuriam skiriama atlikti teismo ekspertizę, atsako pagal proceso įstatymus, BK ir (ar) įstatymus, reguliuojančius drausminę ar tarnybinę atsakomybę (TEĮ 17 straipsnio 2 dalis).

7. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri koordinuoja teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų veiklą (nuobaudos teismo ekspertui K. K. paskyrimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktas). Taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų ir TEĮ nustatyta tvarka priima sprendimus (Nuostatų 5.3 papunktis). Fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų (toliau ? skundus) nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi teisingumo ministro patvirtintu darbo reglamentu (TEĮ 4¹ straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. liepos 1 d.)). Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo; 4) siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba TEĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar prie jos tam tikslui sudarytai komisijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą (TEĮ 4¹ straipsnio 4, 6 dalys; teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 24.3–24.5 papunkčiai).

8. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – TVVPĮ) nustato turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVVPĮ 1 straipsnis). Turto arba verslo vertintojų garbės teismas nagrinėja turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, priima sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo (TVVPĮ 28 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai). Už TVVPĮ, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui gali paskirti vieną iš šių drausminių nuobaudų, jeigu nuo pažeidimo padarymo nepraėjo treji metai: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas (TVVPĮ 29 straipsnio 1, 4 dalys).

9. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad nuobaudos paskyrimas teismo ekspertui savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad jo kvalifikacija kelia abejonių ir jis dėl to negali atlikti eksperto funkcijų. Teismo ekspertas negali vykdyti ekspertinės veiklos tik tuo atveju, jeigu ji išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo, laikinai apribota teisė vertis turto vertintojo veikla ir paskirtas jo kvalifikacijos patikrinimas.

1. Teisingumo ministerija 2022 m. lapkričio 25 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad neturi duomenų apie 2019 m. birželio 28 d. teismo ekspertui paskirtą nuobaudą. Teisingumo ministerija negavo Tarybos siūlymo išbraukti teismo ekspertą K. K. iš Teismo ekspertų sąrašo, Teismo ekspertų sąraše nebuvo skelbiamas viešas įspėjimas nurodytam teismo ekspertui. Taip pat Teisingumo ministerijoje nebuvo gauta nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją K. K. suteikusios Tarnybos pranešimų ir (ar) dokumentų apie teismo ekspertui K. K. paskirtas nuobaudas, t. y. turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą, kurių pagrindu nurodytas teismo ekspertas turėjo būti išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš Teismo ekspertų sąrašo.

2. Tarnyba, atsakydama į apelianto 2022 m. gruodžio 12 d. elektroninį laišką, informavo, kad vertintojui K. K. nebuvo paskirta drausminė nuobauda, kuri būtų pagrindas jį išbraukti ar laikinai išbraukti iš teismo ekspertų sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Turto vertintojų garbės teismo paskirta nuobauda nepaneigia eksperto K. K. kvalifikacijos, jo teisės vertinti nekilnojamąjį turtą ir surašyti ekspertizės aktus, taip pat ir to, kad teismo ekspertizės aktas surašytas netinkamai ar kvalifikuotai. Tenkinus apelianto prašymą išduoti jam teismo liudijimą gauti iš Tarnybos duomenis galėtų apie teismo ekspertui K. K. paskirtą nuobaudą, būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Be to, byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad paskirta nuobauda neturėjo įtakos eksperto kvalifikacijai ar teisei verstis tokia veikla. Taigi, nors apeliantas sužinojo naują aplinkybę, susijusią su teismo ekspertui paskirta ir ekspertizės atlikimo metu dar galiojusia nuobauda, ji nėra pagrindas atnaujinti bylos procesą. Paskirta nuobauda nesuvaržė eksperto teisės versti eksperto veikla, nepaneigė jo kvalifikacijos ir kompetencijos.

3. Apeliantas teigia, kad teismo eksperto K. K. ekspertizės akte nustatyta turto rinkos kaina (162 000 Eur) per maža. Šią aplinkybę jis grindžia eksperto J. U. 2022 m. lapkričio 9 d. išvada. Išvadoje nustatyta turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. – 173 197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) ir 201 093,76 Eur (esant 100 proc. baigtumui).

4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertės ekspertizę ir pavedė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytam ekspertui K. K. atsakyti į klausimus: 1) kokia buvo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies vertė 2015 m. lapkričio 24 d. (antrųjų turto varžytinių pradžios data); 2) ar antstolio V. M. 2014 m. lapkričio 21 d. nustatyta 159 291,01 Eur vertė atitiko nurodyto turto rinkos kainą 2015 m. lapkričio 24 d., atsižvelgiant į tai, jog buto baigtumas buvo 86 proc. Ekspertas K. K. ekspertizės akte padarė išvadą, kad turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. buvo 162 000 Eur; antstolio 2014 m. lapkričio 21 d. nustatyta 159 291,01 Eur turto vertė atitiko šio turto rinkos vertę 2015 m. lapkričio 24 d., kuri buvo nustatyta lyginamuoju metodu ir buvo 162 000 Eur. Be to, ekspertas išvadose taip pat nurodė, kad šis vertinimas butas rinkos vertės nustatymo dieną ir galbūt anksčiau buvo 100 proc. statybos baigtumo.

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės parduoti tik iš antrųjų varžytynių. Pirmosiose varžytynėse, kuriose nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 127 433 Eur (80 proc. turto vertės), nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl antstolis V. M. 2015 m. rugsėjo 7 d. paskelbė jas neįvykusiomis Varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje „www.evarzytynes.lt“ (varžytynių Nr. 111404). Antrąsias varžytynes 2015 m. lapkričio 12 d. laimėjo A. P., pasiūlęs didžiausią kainą – 1 345 600 Eur, bet jis tą pačią dieną paprašė atšaukti varžytines ir grąžinti pareiškėjui varžytynių dalyvio mokestį. Antstolis pardavė nurodytą turtą iš antrųjų pakartotinių varžytynių didžiausią kainą – 148 596 Eur – pasiūliusiam suinteresuotam asmeniui V. G. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-17191-433/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6. Eksperto J. U. konsultacinėje išvadoje nustatyta 173 197,76 Eur (esant 86 proc. baigtumui) turto vertė nepaneigia eksperto K. K. ekspertizės išvados, kad turto rinkos vertė 2015 m. lapkričio 24 d. buvo 162 000 Eur. Pirmiau nustatytos aplinkybės, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas butas parduotas tik iš antrųjų pakartotinių varžytynių, taip pat tai, kad apeliantas turėjo galimybę pasiūlyti savo pirkėją, kuris būtų nupirkęs turtą už didesnę kainą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ekspertų nustatytas buto su automobilių stovėjimo aikštelės dalimi kainų skirtumas nėra esminis. Aplinkybės, kad apeliantas pakeitė buto išplanavimą, įrengė pertvaras, židinį, įstatė medinius langus, papildomai investavo, įvertintos prašomoje atnaujinti byloje, todėl jos nelaikytinos naujomis.

7. Apeliantas teigia, kad duomenys iš interneto svetainės „www.NTsandoriai.lt“ pagrindžia, kad eksperto K. K. teismui pateiktame priede (Lentelėje Nr. 1) suklastoti pardavimo sandorių užsakymai Nr. 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO. Aplinkybė, kad 2013–2015 metais sudaryti trisdešimt šeši nekilnojamojo turto sandoriai, bet ekspertas K. K. pasirinko tik keturis, nepagrindžia, kad jis suklastojo duomenis. Ekspertizės akte ekspertas K. K. aprašė ekspertizės eigą, pasirinktą metodą, padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus. Tai, kad apeliantas nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, nereiškia, kad ekspertas vadovavosi suklastotais duomenimis ar suklastojo ekspertizės aktą.

1. Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos D. B. (ne)šališkumo, sprendžiant jo kasacinio skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisės aktuose neįtvirtinta galimybė vertinti kasacinio teismo teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) nuo bylos klausimą, taip pat ir procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Aplinkybė, kad teisėjų kolegijos pirmininkės sutuoktinis yra antstolis, savaime nepagrindžia jos šališkumo. Byloje nėra duomenų, kad antstolis A. B. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su apeliantui priklausiusio nekilnojamojo turto įvertinimu. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atsisakė priimti apelianto kasacinį skundą, nėra pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu. Nurodyta aplinkybė negali vertinama kaip naujai paaiškėjusi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

2. Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, užtikrinant teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancine tvarka būdais, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į tai, kad paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 15 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 15, 16 punktai; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 28 punktas).

3. Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė 2022 m. lapkričio 30 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 8 d. pateiktų reikalavimų, prašymų. Nurodyti apelianto procesiniai dokumentai priimti į bylą, juose suformuluoti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, sustabdyti bylos nagrinėjimą, išreikalauti iš Tarnybos duomenis apie teismo ekspertui paskirą nuobaudą išnagrinėti, kai kurių procesinių teismo sprendimų teisėtumas patikrintas instancine tvarka, pavyzdžiui, nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-126-553). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymo pateikimas nereiškia, kad jis bus patenkintas. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, kuriuose netenkinti apelianto prašymai, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas jų neįvertino ir neišsprendė.

4. Asmuo, siekdamas pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, turi pagrįsti bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindą. Spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl šioje bylos stadijoje vertina tik tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašomo atnaujinti procesą pagrindas. Dėl to apelianto argumentai, kad teismas neįvertino visų jo nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, kad pažeistos jo, kaip vartotojo teisės, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų argumentų, kuriuos teismas turėtų įvertinti, jeigu būtų nustatęs, kad yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, atmestini kaip nepagrįsti.

5. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apelianto nurodyti duomenys neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, būtinų jas kvalifikuojant pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą procesui, užbaigtam civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atnaujinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antstolis patyrė 400 Eur už atsiliepimo į prašymo atnaujinti procesą.

7. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad priteista suma per didelė, be to, paslaugas suteikė advokato padėjėjas. Interneto svetainėje „Infolex“ nurodyta, kad V. B. dirba advokato padėjėju Advokato V. V. kontoroje. Interneto svetainėje „Advokatūra.lt“ nurodyta, kad V. B. dirba Advokato V. B. kontoroje ir verčiasi advokato praktika nuo 2018 m. spalio 19 d. Taigi interneto svetainėje „Infolex“ duomenys neatnaujinti, todėl jais teismas nesivadovauja. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad antstoliui V. M. teisines paslaugas suteikė ne advokato padėjėjas, kaip nurodo apeliantas, bet advokatas.

8. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

9. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, atsižvelgia į CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (toliau – Rekomendacijos) (2.1, 2.2, 2.7, 2.9, 8.16 papunkčiai), suinteresuoto asmens darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį (atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą, kurio apimtis – 58 lapai), turinį, bylos sudėtingumą. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Antstolis bylinėjimosi išlaidų patyrė 2023 metų pirmą ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2022 metų trečio ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 799 Eur. Dėl to maksimali priteistina suma už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą 719,60 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

Dėl bylos procesinės baigties

10. Apeliantas prašė stabdyti civilinę bylą ir pranešti prokurorui apie eksperto K. K. galbūt suklastotą užsakymų lentelę ir turto vertinimo aktą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Apeliantas mano, kad ekspertas taip pat atliko veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nurodytų aplinkybių (ikiteisminio tyrimo duomenys Nr. M-2-02-00802-20, M-2-02-01131-21 ir M-2-02-01116-21). Taigi apeliantas šia teise pasinaudojo, todėl teismas netenkina pareiškėjo prašymo priimti atskirąją nutartį kreiptis į prokurorą. Teismas, spręsdamas, yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ar ne, nenustatė aplinkybių, kad teismo ekspertas galėjo suklastoti ekspertizės akto duomenis, todėl netenkintinas apelianto prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163, 164 straipsniai).

11. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

12. Apibendrindamas pirmiau apartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK nuostatas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, taikė aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto skundas atmestinas.

13. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių duomenų, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.