Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjo A. C. prašymą priimti papildomą nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. (V. G.) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; suinteresuoti asmenys: antstolis V. M., V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, atmetė pareiškėjo prašymus stabdyti bylą ir priimti atskirąją nutartį, priteisė suinteresuotam asmeniui antstoliui V. M. iš pareiškėjo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas priimti papildomą sprendimą ir atnaujinti skundo nagrinėjimą iš esmės, išspręsti pareiškėjo prašymus, ištaisyti nutarties klaidas (trūkumus).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas. Papildomą nutartį atsisakytina priimti.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

5. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti dėl visų anksčiau priimtų teismo procesinių sprendimų, nes jis neišnagrinėjo dalies atskirajame skunde nurodytų argumentų, atsisakė priimti naujai paaiškėjusias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas turėjo įvertinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra padarytų klaidų ir trūkumų, kuriuos reiktų ištaisyti. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl eksperto K. K. kvalifikacijos, teisės verstis eksperto veikla, ekspertizės akte nustatyto turto verte.

6. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, visuomet ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Jeigu teismas būtų nustatęs absoliučius apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindus, jis būtų juos nurodęs nutartyje ir pritaikęs CPK nustatytus teisinius padarinius.

7. Pareiškėjas pateiktu prašymu siekia, kad teismas iš naujo išnagrinėtų atskirąjį skundą ir pakartotinai įvertintų jame nurodytus argumentus. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad teismai nagrinėja prašymus atnaujinti procesą pagal CPK XVIII skyriaus taisykles. CPK 366 straipsnyje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai. Tik nustatęs, kad yra bent vienas CPK įtvirtintas pagrindas, teismas atnaujina bylos procesą. Spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, teismas nevertina anksčiau priimtų kitų procesinių teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ir byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių ir argumentų, jeigu jie nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai prašo papildomą sprendimą.

8. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

9. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).

10. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, išsprendė naujų įrodymų priėmimo klausimą, įvertino ekspertui paskirtos nuobaudos reikšmę jo kvalifikacijai ir teisei atlikti eksperto pareigas, taip pat pasisakė dėl ekspertizės aktų. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis ir laikosi priešingos pozicijos, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas padarė klaidų, kurias turi ištaisyti, nes priešingu atveju būtų pakeista teismo nutarties esmė. Dėl to pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276, 277 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. C. prašymo priimti papildomą nutartį.