- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1569-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00517-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, antstoliui V. M., V. G. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas A. C. ieškiniu prašo teismo pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restituciją.
2. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugų pritaikymo šioje civilinėje byloje, kuriame ieškovas prašė uždrausti atlikti veiksmus (iškeldinimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui ir sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr.0042/20/00241 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, iki pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo.
3. Teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas ieškovo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašoma: panaikinti jau atliktus veiksmus (iškeldinimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui, taip pat pašalinti pirkėjo nesąžiningą ir neprotingą veiksmą, įpareigojant jį iki šio pakartotino prašymo išnagrinėjimo pabaigos atstatyti pašto dėžutės spyną.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas jokiu galimu būdu negalėtų užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio bei vertės išlaikymo. Ieškovas neteisėtai buvo iškeldintas iš kito stovio, būsenos ir vertės ginčo buto, o naujai paaiškėjusios aplinkybės dar nebuvo įvertintos priimant sprendimus kitose ginčo bylose. Neteisėto ir prievartinio iškeldinimo metu, antstolio padėjėja ir pirkėjas netinkamai dėvėjo apsaugos priemones ir ignoravo ieškovo pastabas, taip sukeldami pavojų ieškovui ir aplinkiniams. Esant tokiai situacija, iškeldinimas privalomai turėjo būti atidėtas. Taip pat ieškovas teikė pakartotinį prašymą dėl skubaus ekspertizės atlikimo, nes ekspertas tokiu atveju (nesustabdymo ir iškeldinimo bei turto pasikeitimo atveju) negalės atlikti būtent tokio stovio, būsenos ir vertės buto pakartotinės ekspertizės. Teismas turi paskirti pakartotinę ekspertizę ir ją pavesti daryti kitam ekspertui ar ekspertams, kadangi paskirto eksperto atlikta ekspertizė (išvada) buvo neteisinga ir teismą klaidinanti, nepakankamai aiški ir neišsami, neatsakyta į pateiktus visus klausimus, kilo rimtų abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Anot ieškovo, kadangi jis prievartiniu būdu neteisėtai buvo iškeldintas ir neturėjo galimybių pasiimti visų svarbiausių daiktų ir dokumentų, o pirkėjas tuo pačiu sąmoningai pakeitė pašto dėžutės spyną ir raktus, suprasdamas, kad ieškovas negalės gauti jam skirtų laiškų paštu, yra būtina panaikinti jau atliktus neteisėtus veiksmus ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi nutarė ieškovo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas poreikį taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas negalėtų užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos ir stovio, bei vertės išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovo išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat neįrodo grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ne konkretaus ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau iš esmės nustatyti tam tikrus duomenis apie ginčo bute esamą faktinę situaciją, t. y. ginčo buto stovį, būseną ir vertę.
8. Teismo vertinimu, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Todėl prašomos taikyti priemonės, kuriomis siekiama iš esmės materialių reikalavimų patenkinimo negali būti taikomos.
9. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas jau kelintą kartą prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš esmės jokių naujų aplinkybių bei argumentų, kurios (kurie) sąlygotų pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ir neįrodė. Nors ieškovas prašyme teigia, jog atsirado naujos aplinkybės, sąlygojančios prašymo teikimo būtinumą, tačiau teismas pažymėjo, jog pateiktame prašyme nurodytais patikslinimais bei papildymais yra tik iš esmės dar kartą atkartojami ieškovo argumentai, kurie jau buvo teismo vertinami, sprendžiant šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
10. Teismas nustatė, jog prašyme nurodytos aplinkybės dėl galimai, ieškovo nuomone, nesilaikomų ribojimų dėl pandemijos ir ekstremalios situacijos bei pakeistų pašto dėžutės raktų galėtų būti svarbios bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo pakartotinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos prieminių taikymo yra nepagrįtas ir todėl netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas (ieškovas) A. C. atskiruoju skundu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir patenkinti ieškovo pareikštus reikalavimus: 1) priimti naujus argumentus ir įrodymus; 2) panaikinti jau atliktus veiksmus (iškeldinimą) ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui (butui ir automoboilių stovėjimo aikštelės daliai) iki šio pakartotinio prašymo išnagrinėjimo pabaigos; 3) įpareigoti pirkėją iki šio prašymo išnagrinėjimo pabaigos atstatyti pašto dėžutės spyną.
13. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas neatsižvelgė į Lietuvoje susiklosčiusią potencialiai pavojingą visuomenės saugumui ir sveikatai situaciją.
13.2. Teismas nenagrinėjo visų prašymo argumentų ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
13.3. Sprendimas dėl pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, restitucijos ir pakartotinės ekspertizės atlikimo įvykdymas tapo nebeįmanomas, nes ieškovas nebegali užtikrinti turto (buto) stabilumo, nepasikeitimo, jo būsenos, stovio ir vertės išlaikymo. Be to, ekspertas jau nebegali įvertinti realaus buto stovio
13.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimis ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas, nes šios nutartys yra apskųstos atskiraisiais skundais, kurie dar nėra išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme
13.5. Iškeldinimas kėlė pagrįstą grėsmę žalai atsirast, todėl priverstinio vykdymo panaikinimas vykdomojoje byloje galėjo sukelti teisines pasekmes, t.y. galėjo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą, sustabdyti veiksmus ir jų vykdymo padarinius. Kol vyks ginčo bylos nagrinėjimas pirkėjas galės perleisti butą ir paslėpti gautas pajamas, nes pirkėjas dažnai vyksta į Kiprą ir kitas ofšorines finansines zonas, todėl ženkliai pasikeitus ginčo buto stoviui, būsenai ir vertei ateityje iškils papildomų ginčų ir ginčo bylų poreikis,o nėra suderinama su protingumo, racionalumo ir ekonomiškumo kriterijais, kurių turėjo laikytis teismas ir šioje ginčo byloje.
Šalies argumentai
13.6. Nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, ieškovas pateikė teismui šias aplinkybes ir pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13.7. Ieškovas prievartiniu būdu neteisėtai buvo iškeldintas ir neturėjo galimybių pasiimti visų svarbiausių daiktų ir dokumentų, o pirkėjas tuo pačiu sąmoningai pakeitė pašto dėžutės spyną ir raktus, suprasdamas, kad ieškovas negalės gauti jam skirtų laiškų paštu, dėl ko yra būtina panaikinti jau atliktus neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
14. Atsakovas, antstolis V. M., atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą. Taip pat, atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:
15.1. Ieškovas nepagrindė, kad egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, t. y. ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad negalėtų būti užtikrintas ginčo turto stovis, stabilumas. Ginčo butas net ir pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, vis vien turės būti parduotas, o ieškovas, jei jis patirs žalą, galės kreiptis dėl žalos atlyginimo.
15.2. Turto perdavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę (jos pasikeitimą) patvirtinantis dokumentas. Taigi, jau nuo 2018 m. vasario 21 d. teisėtai nebėra ginčo buto savininkas, todėl jo reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti ginčo turto būklę vien dėl to jau savaime yra nepagrįsti.
15.3. Be kita ko, ieškovo nurodyti argumentai, kad jis prievartiniu būdu neteisėtai buvo iškeldintas ir neturėjo galimybių pasiimti visų svarbiausių daiktų ir dokumentų, o pirkėjas tuo pačiu sąmoningai pakeitė pašto dėžutės spyną ir raktus, suprasdamas, kad ieškovas negalės gauti jam skirtų laiškų paštu, dėl ko yra būtina panaikinti jau atliktus neteisėtus veiksmus ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra susiję su pareikštu ieškinio reikalavimu dėl turto perdavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančio.
15.4. Byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškinio pagrįstumą, be to jau, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas bei procesinius sprendimus peržiūrėjęs apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad byloje nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovo ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie objektyviai ir tikėtinai pagrįstų jo ieškinyje suformuluotus reikalavimus, dėl to lieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi, todėl nutartimi pagrįstai spręsta, kad ieškovo reikalavimas nėra prima facie pagrįstas.
15.5. Ieškovas byloje neįrodė būtinumo (kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas) taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės, skirtingai negu supranta ieškovas, nėra savarankiškas teisių gynimo būdas, ir nėra taikomos kiekvienu atveju, kai pareiškiamas ieškinys ar pateikiamas skundas. Ieškovo samprotavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatitinka CPK 144 – 145 straipsnių nuostatų.
15.6. Iš bylos medžiagos yra akivaizdžiai įžvelgiamas ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra pagrįstas ne tik pavieniu ieškovo elgesiu šioje byloje, tačiau sistemingu jo elgesio išieškojimo proceso metu tiek šioje, tiek ir vykdomojoje byloje, kurioje iš esmės visi ieškovo skundai/prašymai buvo atmesti. Tai nėra pavienis ar tik netinkamas ieškovo subjektinių teisių įgyvendinimas, tai yra nuolatinis ir pasikartojantis, ilgą laiką trunkantis ieškovo bylos vilkinimas, kuriuo siekiama ne savo subjektinių teisių gynimo, o kuo ilgesnį laiką ginčo turtą išsaugoti savo dispozicijoje visiškai paminant varžytynes laimėjusio asmens interesus. Nei vienas teisės aktas nenumato tokios ieškovo nesąžiningo elgesio galimybės, nepateisina jo tokio elgesio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus.
16. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Teismas atkreipia dėmesį įtai, kad duomenys apie užsikrėtimo COVID-19 virusu atvejus Lietuvoje yra viešai skelbiami, todėl tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, juos atsisakytina priimti į bylą.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktų naujų įrodymų
18. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos įvardijo atsikirtimais prie atskirojo skundo. Teismo vertinimu, toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui, apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
19. Apeliacinis teismas taip pat sprendžia, kad su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui, todėl juos atsisakytina priimti į bylą (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
20. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.
21. Kitaip tariant, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
22. Todėl ir šioje byloje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, visų pirma, spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (apeliantas), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu ji būtų palankus apeliantui, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto ieškinyje yra suformuluoti du reikalavimai – pripažinti 2018 m. vasario 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 negaliojančiu ir taikyti restituciją. Tai reiškia, kad apeliantas turėjo pareigą pagrįsti aplinkybę, jog konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti sprendimo įvykdymas, t.y. apribojimai/įpareigojimai galėtų užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
24. Kaip jau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1458-236/2020, teismo sprendimas dėl pripažinimo, jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros nereikalauja, todėl konkrečioje situacijoje apeliantui reikia įrodyti, kad pasunkėtų byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas dalyje, kurioje prašoma taikyti restituciją. Apeliantas teigia, kad restitucijos taikymas jau nebeįmanomas, nes nebeįmanoma užfiksuoti nekilnojamo turto vertės, asmuo yra iškeldintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. e2-1458-236/2020, vien tai, kad apeliantas bus iškeldintas (yra iškeldintas) iš ginčo turto nereiškia, kad pablogės šio turto būklė ar sumažės vertė, bei dėl šios priežasties negalės būti taikoma restitucija.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ir galioja tik į ateitį, t.y. jos neveikia retrospektyviai. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas yra nustatęs, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą pirkėjo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. vasario 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2228-803/2019; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pats apeliantas atskirąjame skunde patvirtina, kad atitinkami veiksmai jau yra atlikti, t.y. pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, pirkėjui perėjusi nuosavybė, ieškovas iškeldintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslai nebus pasiekti ir nėra pagrindo taikyti apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
26. Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020), 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2-987-407/2020) ir 2020 m. spalio 29 d. nutartyje jau konstatavo, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek priverstinio vykdymo veiksmų (išieškojimo, turto perdavimo) sustabdymas, tiek apelianto iškeldinimo sustabdydamas) nėra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nagrinėjamais reikalavimais dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, t. y. neatitinka sąsajumo kriterijaus. Taigi, konkrečiu atveju, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su iškeldinimo panaikinimu, nes jos nėra susijusios su ieškinio reikalavimų užtikrinimu.
27. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantas neįrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Šiuo atveju, teismui nėra pateikta jokių duomenų apie buto naujojo savininko siekį pabloginti turto būklę, sumažinti jo vertę ar kitaip išvengti sprendimo įvykdymo, kuris gali būti palankus ieškovei. Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
28. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, iš esmės atkartoja anksčiau pateiktų jo prašymų ir atskirųjų skundų argumentus, kuriuos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai jau yra įvertinę, šioje byloje spręsdami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pakartotinis šių argumentų vertinimas negalimas.
29. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bauda apeliantui pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį neskirtina. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl atsiliepime į atskirąjį skundą teiginių apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pažymėtina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Taigi, ateityje nepagrįstai reiškiant identiškus (pakartotinius) prašymus, kurie grindžiami jau išnagrinėtomis aplinkybėmis, teismas gali byloje spręsti klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Dėl proceso baigties
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reguliuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
32. Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinėje instancijoje nėra spręstinas ir dėl jų teismas nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nepakeistą.