Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ ir M. Š. skundas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius 2025 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku kreditoriams išsiuntė pranešimą informuodamas, jog 2025 m. vasario 19 d. šaukiamas LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimas. Elektroniniame pranešime buvo nurodyti ir elektroninių paštų adresai, tarp siunčiamų pranešimo adresatų buvo nurodytas ir kreditorius A. J., kuris yra miręs. Teismas sutiko su nemokumo administratoriaus teiginiais, kad į LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą nebuvo kreiptasi su prašymu dėl mirusio kreditoriaus pakeitimo ar jo išbraukimo iš kreditorių sąrašo, todėl nemokumo administratorius turėjo pagrindą vadovautis galiojančiu teismo patvirtintu kreditorių sąrašu ir pagrįstai pranešimą apie kreditorių susirinkimą siuntė visiems sąraše nurodytiems kreditoriams jų pačių nurodytais elektroninio pašto adresais. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius neturi pareigos prieš kiekvieną kreditorių susirinkimą aiškintis, ar kreditorius, fizinis asmuo, nėra miręs ir savo iniciatyva ieškoti tokių kreditorių teisių perėmėjų. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad net jei kreditoriaus A. J. teisių perėmėjas būtų dalyvavęs kreditorių susirinkime ir balsavęs prieš visus siūlomus nutarimus, atsižvelgiant į jam priklausančio finansinio reikalavimo dydį (15 301,65 Eur), kreditorių susirinkimo rezultatas būtų toks pats – vis tiek būtų priimti visi nemokumo administratoriaus pasiūlyti nutarimų projektai, nors ir mažesne balsų dauguma (51,83 proc.). Ši aplinkybė, teismo vertinimu, reiškia, kad net jei ginčo kreditorių susirinkime pažeidimas ir būtų buvęs padarytas, jis nesukeltų teisinių pasekmių, t. y. neturėtų įtakos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimui.

14. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų, padarė išvadą, kad pareiškėjai bei kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kelia pagrįstas abejones dėl to, ar bankroto procedūros buvo baigtos tinkamai, t. y. ar gautas bendrovės turtas paskirstytas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Teismas pažymėjo, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai tiesiogiai turi įtaką kreditorių teisėms ir jų interesams. Nors ĮBĮ nenumato pareigos tvirtinti galutinės ataskaitos, tačiau nagrinėjamu atveju galutinė ataskaita buvo pateikta tvirtinti kreditorių susirinkime, todėl nemokumo administratorius, įtraukdamas į darbotvarkę su pritarimu galutinei bankroto ataskaitai susijusį klausimą, preziumuoja, kad šiuo darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas gali turėti įtakos tolimesniems procesiniams veiksmams. Tiek pagal JANĮ, tiek pagal ĮBĮ yra suteikta kreditoriams teisė svarstyti bet kokius su bankroto proceso eiga susijusius klausimus.

15. Teismas pažymėjo, kad ginčui taikytiname ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, jog administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus ataskaita yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo kreditoriams už praeitą laikotarpį vykdytas bankroto procedūras forma, o tokią ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas, tačiau tokia teisė įstatymo nustatytu atveju (kreditoriams nepatvirtinus pakartotinai teikiamos ataskaitos) yra suteikta ir teismui. Kreditoriams yra suteikta teisė kreditorių susirinkime reikalauti, kad nemokumo administratorius pateiktų ir (ar) patikslintų jau teiktas savo veiklos ataskaitas; tokia kreditorių teisė – prašyti pateikti ir (ar) patikslinti jau teiktas nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitas, neišnyksta viso bankroto proceso metu (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas).

16. Teismas akcentavo, kad jeigu yra pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo, bendrovės pabaigos klausimo sprendimas turi būti sustabdytas, kol šios abejonės bus išspręstos. Nemokumo administratoriaus pareiga yra ne tik paskirstyti lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bet ir pagrįstai dokumentuoti bei atsiskaityti už kiekvieną paskirstymo etapą. Kreditorių skundas nėra nukreiptas į formalų galutinės ataskaitos tvirtinimo procesą, bet į esminį materialinį aspektą – gautų lėšų paskirstymo teisėtumą, efektyvią kreditorių interesų apsaugą ir objektyvią administratoriaus veiklos kontrolę.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad proceso normos (galiojusios veiksmo atlikimo metu), įtvirtintos JANĮ 76 straipsnyje, numato, jog atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais. Tačiau nemokumo administratorius šio draudimo nepaisė ir atsiskaitymams už bankroto proceso išlaidas vykdė būtent grynaisiais pinigais.

18. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad bankroto byloje vyksta teisminiai ginčai (pvz., civilinėje byloje Nr. e2-442-852/2025 nepriimtas galutinis sprendimas, civilinėje byloje Nr. e2-377-560/2023 yra pateiktas kasacinis skundas). Teismo vertinimu, jiems nesibaigus, gautinų lėšų ir patirtų išlaidų suma negali būti objektyviai įvertinta.

19. Teismas pažymėjo, kad, remiantis JANĮ 99 straipsniu, galutinėje ataskaitoje turi būti nurodama bankroto proceso pajamų suma, visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma, kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus, kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma. Teismas, remdamasis JANĮ 99 straipsnio 3 dalimi, 77 straipsnio 5 dalimi, padarė išvadą, kad galutinė bankroto ataskaita neatitinka keliamų reikalavimų, todėl nemokumo administratorius privalo parengti JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią galutinę bankroto ataskaitą ir šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl pritarimo galutinei ataskaitai.

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad pateiktoje tvirtinti galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, jog visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma yra 725 397,98 Eur, kurios esminė dalis (439 236,02 Eur) panaudota atliekų tvarkymui. Likutį (138,89 Eur) numatoma panaudoti pašto išlaidoms ir LUAB „Lithuanian glass recycling“ archyvo tvarkymui, o kreditorių (išskyrus darbuotojų) reikalavimai nebuvo tenkinami.

21. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime 1-uoju, 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus ir šiuos klausimus grąžinti kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

22. Apeliantas LUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorius R. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu. Remiantis teismų praktika, teismas turėjo atsisakyti priimti skundo dalį dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo panaikinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjos, nesutikdamos su kreditorių susirinkimo nutarimu, gali atitinkamus argumentus išdėstyti teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo procedūros eigoje, taip pat apeliaciniame skunde dėl galutinio teismo sprendimo, kuriuo bendrovė bus pripažinta pasibaigusia dėl bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021, 21–22 punktai).

22.2. Nemokumo administratorius, šaukdamas kreditorių susirinkimus (2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. vasario 22 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. vasario 24 d., 2024 m. rugpjūčio 19 d., 2025 m. vasario 19 d.), pateikdavo kreditoriams išsamią informaciją apie bankroto bylos eigą ir lėšų paskirstymą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (veiklos ataskaitas). Kreditoriai dėl to jokių pretenzijų nemokumo administratoriui nereiškė.

22.3. Teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu, nesant proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš 138,38 Eur numatoma 30,80 Eur pašto išlaidoms vykdant teismų įpareigojimus pranešti apie priimtus procesinius dokumentus kreditoriams, kurių elektroninio pašto adresai nebuvo žinomi: 1) i) teismas bendrovės bankroto byloje įpareigojo nemokumo administratorių informuoti kreditorius, jog teisme 2025 m. balandžio 15 d. 11 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas nemokumo administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos (šiam įpareigojimui įvykdyti reikėjo 30,80 Eur sumos); ii) teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti likusius kreditorius apie priimtą nutartį, taip pat pateikti įpareigojimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus (šiam įpareigojimui įvykdyti reikėjo 30,80 Eur sumos) bei 2) šaukiant kreditorių susirinkimus: i) šaukiant 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimą pašto išlaidoms 2025 m. vasario 3 d. išleista 30,80 Eur; ii) teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (sušaukti susirinkimą reikalinga papildomai 30,80 Eur, nes būtina pateikti jo medžiagą kreditoriams, kurių elektroninio pašto adresai nežinomi). Kiekvienam siuntimui (vienuolikai kreditorių), kurių elektroninio pašto adresai nežinomi, reikia 30,80 Eur. Likusi suma – 107,58 Eur (138,38 Eur – 30,80 Eur) skiriama paruošti dokumentus archyvavimui, t. y. tam, kad teismui priėmus sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos, galima būtų priduoti archyvui saugoti dokumentus ir bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Likusios lėšos (nors ir nepakankamos) yra būtinos bankroto procedūroms vykdyti.

22.4. Teismas panaikino 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nesant proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų. Kreditorių susirinkimo nutarimas siūlyti teismui priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling” pabaigos nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, nes toks kreditorių susirinkimo sprendimas yra procedūrinio pobūdžio. Tokio sprendimo nepakanka, kad bendrovė būtų pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, nes sprendimą dėl bendrovės pabaigos gali priimti tik teismas.

22.5. Atsiskaityta grynaisiais pinigais (sumokėta iš viso 400 Eur (100 Eur + 200 Eur + 100 Eur) su asmeniu, turinčiu individualios veiklos pažymėjimą (išrašyti pinigų gavimo kvitai ir sąskaitos faktūros), už ekskavatoriaus, turinčio siaurą kaušą, nuomą tvarkant užterštą dirvožemį ir gruntą, kadangi šis asmuo nesutiko, kad bankrutuojanti įmonė už paslaugas atsiskaitytų per banką. Siekdamas kuo greičiau sutvarkyti užterštą dirvožemį ir gruntą, nemokumo administratorius iš savo asmeninių lėšų tris kartus atsiskaitė su paslaugos tiekėju ir po to atgavo pinigus iš bendrovės per avansinę apyskaitą per banką. Padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir buvo būtinas, jis neturėjo įtakos 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumui. Kitų atsiskaitymų grynaisiais pinigais nebuvo.

23. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias nuostatas, atliko išsamų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo.

23.2. Nors sprendimas dėl galutinės ataskaitos priimtas dalyvaujančių kreditorių susirinkime balsų dauguma, tačiau, remiantis JANĮ 99 straipsnio 3 dalimi, 77 straipsnio 5 dalimi, galutinė bankroto ataskaita neatitinka keliamų reikalavimų, todėl nemokumo administratorius privalo parengti JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią galutinę bankroto ataskaitą ir šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl pritarimo galutinei ataskaitai.

23.3. Apeliantas dalį mokėjimų atliko grynaisiais pinigais, nors JANĮ 76 straipsnyje numatyta, kad atsiskaitymai bankroto proceso metu negali būti vykdomi grynaisiais pinigais. Nemokumo administratorius šio draudimo nepaisė.

23.4. Teismas teisingai pažymėjo, kad kyla abejonių dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, dėl to, ar bankroto procedūros buvo baigtos tinkamai, t. y. ar gautas bendrovės turtas paskirstytas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, paneigiančių pagrįstas abejones dėl jo veiksmų teisėtumo.

24. Pareiškėjos (kreditorės) UAB „Oreva“ ir M. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti nemokumo administratoriaus nurodytais argumentais nėra pagrindo.

24.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti 1-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais, turi teisinę reikšmę, todėl gali būti skundžiami teismui. Nors ĮBĮ tiesiogiai nenumato pareigos tvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, tačiau kai toks klausimas įtraukiamas į darbotvarkę, jis įgyja teisinę galią ir lemia tolimesnį procesą – sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, šie nutarimai nėra vien rekomendacinio pobūdžio, tačiau turi realų poveikį kreditorių interesams.

24.3. Kreditoriai turi teisę reikalauti nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitų tvirtinimo ir jų tikslinimo viso bankroto proceso metu (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Ši teisė apima ir galutinę bankroto ataskaitą, kuri yra viena iš administratoriaus atsiskaitymo formų kreditoriams. Jeigu kreditoriai nurodo trūkumus, nemokumo administratorius privalo juos pašalinti ir pateikti ataskaitą pakartotinai. Nesuderintas ataskaitos tvirtinimas negali būti pagrindu kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos.

24.4. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad galutinėje bankroto ataskaitoje trūksta informacijos, kuri privaloma pagal JANĮ 99 straipsnio 3 dalį. Taip pat buvo pažeistas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais (JANĮ 76 straipsnis), o ataskaita teikiama tuo metu, kai vis dar vyksta teisminiai ginčai dėl bendrovės turto.

24.5. Atskirojo skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės vertinti kreditorių susirinkimo nutarimo dėl galutinės bankroto ataskaitos, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas ne teismo procesinis sprendimas, o kreditorių susirinkimo nutarimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuria remiasi apeliantas (nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-381/2021), šioje byloje netaikytina, nes jos faktinės aplinkybės nėra tapačios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Pažymėtina, kad šiuo atveju galutinės ataskaitos tvirtinimo procedūra pagal JANĮ 99 straipsnio 5 dalį apskritai nebuvo atlikta, kadangi pats apeliantas teigia, jog tokios procedūros nereikia, nes, jo vertinimu, bendrovės pabaigos klausimas turi būti sprendžiamas ne pagal JANĮ, bet pagal ĮBĮ nuostatas.

24.6. Teismas pagrįstai vertino, kad galutinė ataskaita buvo patvirtinta neįvertinus visų aplinkybių, susijusių su bankroto proceso eiga, išlaidomis, ir tai sudarė pagrindą tokį kreditorių nutarimą panaikinti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad trūko aiškaus pagrindimo ir dokumentų dėl administravimo išlaidų paskirstymo, o prioritetinė tvarka, kuria siūlyta jas apmokėti pirmiau kitų išlaidų, nebuvo derinama su kreditoriais. Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad tik kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti ir koreguoti išlaidų sąmatą.

24.7. Skirtingai nei nurodo apeliantas, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai nėra tik formalumas – tai procedūrinis žingsnis link bendrovės išregistravimo. Jei yra pagrįstų abejonių dėl skaidrumo ir išlaidų pagrįstumo, teismas turi teisę kreditorių nutarimus panaikinti ir nesiimti tolimesnių sprendimų dėl juridinio asmens pabaigos. Pažymėtina, kad tokią pačią išvadą padarė ir apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto administruojamos bendrovės pabaigos. Nemokumo administratoriaus ataskaita nėra tik formalus procesas, jos turinys yra svarbus ne tik informavimo, bet ir nemokumo administratoriaus kontrolei vykdyti.

25. Kreditorė „Euromisa” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas visus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikino be pakankamo pagrindo, iš esmės nemotyvuotai, vadovaudamasis visiškai formaliais argumentais.

25.2. LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesas buvo pradėtas dar galiojant ĮBĮ, kuris atsiskaitymo grynaisiais pinigais bankroto proceso metu nedraudė. Tai reiškia, kad materialioji JANĮ 76 straipsnio 5 dalies nuostata, draudžianti atsiskaitymą grynaisiais pinigais, bendrovės bankroto procesui netaikytina. Kita vertus, net jei JANĮ 76 straipsnio 5 dalies nuostata ir būtų taikoma, tai vis tiek nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus, kadangi nemokumo administratorius niekada neslėpė nuo kreditorių apie 400 Eur sumokėjimą (iš savo lėšų) už ekskavatoriaus nuomą, ši informacija kartu su pirminiais dokumentais buvo pateikta kreditorių susirinkimui. Pinigų sumokėjimas buvo tinkamai įformintas pagal galiojančius teisės aktus, apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Be to, pareiškėjos net ir nekelia abejonių dėl bendrovės lėšų panaudojimo tikslingumo (būtinybės nuomoti ekskavatorių), tačiau akcentuoja tik atsiskaitymo formą. Vienkartinis atsiskaitymas grynaisiais pinigais nereiškia, kad kuri nors nemokumo administratoriaus ataskaita buvo neteisinga, neišsami, kad nemokumo administratorius nuslėpė kokią nors informaciją nuo kreditorių ar kad buvo netinkamai panaudotas bendrovės turtas. Dėl to, vien šis faktas negalėjo būti pagrindu naikinti kurį nors iš kreditorių susirinkimo nutarimų. Be to, teismas atsiskaitymo fakto nesusiejo su kuriuo nors iš skundžiamų nutarimų, todėl nėra aišku, koks yra šio fakto ryšys su kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais.

25.3. Teismas nepagrįstai akcentavo faktą, kad šiuo metu dar nėra pasibaigę teisminiai ginčai, kuriuose dalyvauja LUAB „Lithuanian glass recycling“. Pažymėtina, kad argumentus dėl nesibaigusių teisminių ginčų įtakos bankroto proceso užbaigimui jau yra atmetęs tiek Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusioje 2025 m. sausio 20 d. nutartyje, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje 2025 m. kovo 6 d. nutartyje, kuriose buvo sprendžiamas likvidavimo termino pratęsimo klausimas. Teismai šiose nutartyse aiškiai konstatavo, kad šiuo metu vykstantys teisminiai ginčai, atsižvelgiant į jų turinį ir esmę, nesudaro kliūčių likviduoti bendrovę dėl bankroto. Be to, pirmosios instancijos teismas apskritai klaidingai konstatavo, kad dar nėra pasibaigęs ginčas civilinėje byloje Nr. e2-377-560/2023.

25.4. Teismas klaidingai nurodė, nemokumo administratoriaus parengta ataskaita neatitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to nemokumo administratorius turi parengti naują ataskaitą. Pažymėtina, kad LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesas buvo pradėtas dar galiojant ĮBĮ, kuriame galutinės bankroto ataskaitos rengimas nėra numatytas, todėl bendrovės bankroto procesui JANĮ 99 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. Nemokumo administratoriaus parengta ataskaita (jos turinys) galėtų būti vertinama tik atsižvelgiant į ĮBĮ bei teismų praktikos nustatytus kriterijus. Tačiau šiuo aspektu teismas nekonstatavo, kad nemokumo administratoriaus ataskaitoje būtų buvę pateikti kokie nors klaidingi duomenys ar informacija. Taigi teismas kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino ne dėl ataskaitos klaidingumo, kokių nors esminių trūkumų, tačiau tik dėl jos neatitikimo JANĮ 99 straipsnio 3 daliai, kuri netaikytina.

25.5. Pareiškėjos tik deklaratyviai kelia abejones dėl bendrovės lėšų panaudojimo tinkamumo, tačiau jokių konkrečių argumentų dėl patirtų išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms nepateikė. Pareiškėjos nenurodė, kurių konkrečiai išlaidų panaudojimas joms kelia klausimų. Be to, pareiškėjos niekada nesikreipė į nemokumo administratorių dėl kokios nors informacijos ar paaiškinimų pateikimo. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui nuolat teikė išsamią informaciją ir kreditoriams (įskaitant pareiškėjas) jokių klausimų dėl lėšų panaudojimo niekada nekilo.

25.6. Teismas visiškai be argumentų nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu. Teismas nepaaiškino, kodėl laiko neteisėtu kreditorių susirinkimo sprendimą leisti nemokumo administratoriui panaudoti 138,38 Eur, apmokant pašto ir archyvavimo išlaidas. Akivaizdu, kad tai yra būtinosios išlaidos, be kurių bankroto procesą tinkamai vykdyti būtų neįmanoma. Pati išlaidų suma taip pat yra nedidelė ir nekelia jokių abejonių dėl galimo jos dirbtinio padidinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad net pareiškėjos jokių argumentų dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo nepateikė.

25.7. Teismas be argumentų nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu. Pastebėtina, kad šis nutarimas apskritai nesukelia teisinių padarinių, todėl negali būti teisminio nagrinėjimo objektu. Teismas sprendimą dėl įmonės pabaigos gali ir turi priimti, kai egzistuoja objektyvios ĮBĮ nustatytos sąlygos. Dėl šių sąlygų egzistavimo teismas turi teisę ir pareigą spręsti pats, tam kreditorių susirinkimo nutarimas nėra būtinas, juolab kreditorių susirinkimas šiuo klausimu niekaip negalėtų įpareigoti teismo. Įstatymas taip pat nesuteikia teisės kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl bankrutavusio juridinio asmens pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų (kreditorių) UAB „Oreva“ ir M. Š. skundas dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 1-uoju, 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

28. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo efektas“. Teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš LUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės pareigų ir nauju bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė R. B.

29. 2025 m. vasario 19 d. įvyko LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimas pagal bendrovės nemokumo administratoriaus R. B. paskelbtą susirinkimo darbotvarkę: 1) pritarti BUAB „UAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą; 2) BUAB „Lithuanian glass recycling“ 138,38 Eur administravimo išlaidų, už pašto paslaugas ir archyvo tvarkymą, mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas – leisti LUAB „Lithuanian glass recycling“ administratoriui 138,38 Eur bankroto administravimo išlaidoms (pašto paslaugos ir archyvo tvarkymui bei pridavimui) pirmiau kitų bankroto proceso administravimo išlaidų; 3) siūlyti teismui priimti sprendimą dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 54,10 proc. visų reikalavimų. Visiems nemokumo administratoriaus pateiktiems darbotvarkės klausimams buvo pritarta.

30. Pareiškėjos (kreditorės) UAB „Oreva“ ir M. Š. 2025 m. kovo 6 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju, 2-uoju ir 3-iuoju darbotvarkės klausimais.

32. Nemokumo administratorius pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu (dėl galutinės bankroto ataskaitos), kadangi, remiantis teismų praktika, toks klausimas nėra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) teismas, nesant procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu; teismas neįvertino, kad visos 138,38 Eur išlaidos yra susijusios su privalomais teismo pavedimais informuoti kreditorius ir paruošti dokumentus archyvavimui; 3) teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu; nutarimas siūlyti teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos yra procedūrinio pobūdžio ir pats savaime nesukelia teisinių pasekmių – tik teismas gali priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo

33. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

34. Nagrinėjamu atveju ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai priimti jau galiojant JANĮ, tačiau šiuo atveju nutarimai nėra ginčijami dėl esminių procedūrinių pažeidimų, todėl sprendžiant ginčo klausimą dėl šių nutarimų (ne)teisėtumo materialiniais (turinio) aspektais taikytinos ĮBĮ nuostatos.

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020).

36. Teismo nutartis dėl LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2014 m. birželio 2 d., o JANĮ 99 straipsnis reglamentuoja galutinės ataskaitos tvirtinimą iki sprendimo dėl pabaigos priėmimą likvidavimo dėl bankroto procedūrose, pradėtose po 2020 m. sausio 1 d. Vadinasi, iki JANĮ įsigaliojimo pradėtas bankrutavusios įmonės likvidavimo etapas yra vykdomas ir užbaigiamas pagal ĮBĮ nuostatas, nes juridinio asmens pabaigos procedūra laikytina ne savarankiška procedūra, o likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę bankrutavusia, užbaigimas. Tai reiškia, kad LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus paskutinė veiklos ataskaita neturėjo atitikti JANĮ 99 straipsnio nuostatų, nes bendrovės likvidavimo etapas turėjo būti užbaigtas pagal ĮBĮ nuostatas, nenustatančias nemokumo administratoriui pareigos pateikti galutinę bankroto ataskaitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-205-567/2022, 41 punktas). Be to, šiuo atveju pagal ĮBĮ nuostatas spręstini ir klausimai, susiję su bankroto administravimo išlaidų tvirtinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 37 punktas; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 28 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu 1-uoju darbotvarkės klausimu, iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo administratoriaus galutinės veiklos ataskaitos (nors ji ir įvardinta galutine bankroto ataskaita – JANĮ 99 straipsnyje vartojama sąvoka), patvirtinimo, 2-uoju darbotvarkės klausimu – dėl administravimo išlaidų (pašto ir archyvavimo) mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo, 3-iuoju darbotvarkės klausimu – dėl siūlymo teismui priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, į tai, kad LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto iki JANĮ įsigaliojimo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi, šiuo atveju sprendžiant kilusį ginčą taikytinos ĮBĮ nuostatos, nes iki JANĮ įsigaliojimo pradėtas bankrutavusios įmonės likvidavimo etapas yra vykdomas ir užbaigiamas pagal ĮBĮ nuostatas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-205-567/2022; 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-980-933/2022).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu

38. Nemokumo administratorius 1-uoju darbotvarkės klausimu siūlė pritarti LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą. Nutarimas balsų dauguma buvo priimtas: „už“ pasiūlymą balsavo 119 601,64 Eur finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Euromisa“ (sudaro 55,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų bendros 215 421,24 Eur sumos), „prieš“ – iš viso 95 819,60 Eur finansinius reikalavimus turintys kreditoriai VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, UAB „Oreva“ (sudaro 44,48 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų bendros 215 421,24 Eur sumos).

39. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pažymi, kad ginčui aktualiame ĮBĮ galutinės bankroto ataskaitos rengimas ir tvirtinimas nenumatytas, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nemokumo administratoriaus teikiama paskutinė (galutinė) veiklos ataskaita neturi atitikti JANĮ 99 straipsnio nuostatų (žr. šios nutarties 36 punktą). Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir vertindamas pateiktą galutinę ataskaitą, papildomai ir rėmėsi JANĮ 99 straipsniu, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktą ataskaitą iš esmės vertino ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkto kontekste. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkto nuostatą, nemokumo administratoriaus pareigą ne tik paskirstyti lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bet ir pagrįstai dokumentuoti bei atsiskaityti už kiekvieną paskirstymo etapą, bankroto proceso metu nemokumo administratoriaus teikiamų veiklos ataskaitų paskirtį, kreditorių teisę reikalauti, kad nemokumo administratorius pateiktų ir (ar) patikslintų jau teiktas savo veiklos ataskaitas, veiklos ataskaitoje užfiksuotus duomenis, nusprendė, jog ši nemokumo administratoriaus ataskaita turi būti tikslinama, taip išsklaidant kreditoriams kilusias abejones dėl to, ar bankroto procedūros iš tiesų buvo baigtos tinkamai, t. y. ar gautas įmonės turtas paskirstytas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikino ir šį klausimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo turinį, pirmosios instancijos teismo motyvus, daro išvadą, kad šiuo atveju kyla būtinybė pasisakyti dėl galimybės skųsti teismo nutarties dalį, kuria teismas nusprendė, jog nemokumo administratorius turi patikslinti paskutinę (galutinę) veiklos ataskaitą, nurodydamas joje reikšmingą informaciją apie bankroto proceso metu atliktus veiksmus, bendrovės gautas pajamas, patirtas išlaidas ir pan. ir tokią ataskaitą pateikti kreditorių susirinkimui, siekiant gauti kreditorių pritarimą.

41. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Jei ĮBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).

42. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektas, iš pradžių tikrinama, ar ĮBĮ normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę, vėliau tikrinama, ar CPK normos nustato tokios nutarties apskundimo galimybę. Nustačius, kad įstatymo leidėjas šios nutarties apskundimo galimybės expressis verbis (tiesiogiai) neįvardijo nei ĮBĮ, nei CPK, vertinama, ar tokia nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Nustačius, kad dėl šios nutarties priėmimo procesas byloje, nagrinėjamoje pirmosios instancijos teisme, nebegali prasidėti arba yra užbaigiamas bent vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, laikoma, kad ši nutartis užkerta kelią proceso eigai, dėl to ji gali būti apeliacijos objektas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).

44. Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto ir 23 straipsnio 4 punkto nuostatomis administratoriaus ataskaitą pirmiausia yra kompetentingas tvirtinti kreditorių susirinkimas, tačiau tokia teisė įstatymo nustatytu atveju (kreditoriams nepatvirtinus pakartotinai teikiamos ataskaitos) yra suteikta ir teismui. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte numatyta, kad jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių.

46. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismo nutarties, kuria išspręstas kreditoriaus prašymas dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, apskundimo galimybė expressis verbis (tiesiogiai) nėra numatyta nei ĮBĮ, nei CPK nuostatose. Įmonės bankroto procedūros yra tęstinis procesas. Bankroto administratorius turi atlikti savo pareigas viso bankroto proceso metu ir jo pareigų vykdymas, be kita ko, duomenų apie bendrovės turto areštus, ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, debetinius įsiskolinimus, turto pirkimus, pardavimus, nurašymus, sandorius, pajamas ir išlaidas rinkimas, nepasibaigia pirmajam kreditorių susirinkimui ar teismui patvirtinus bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Esminė administratoriaus veiklos ataskaitos funkcija – informacinė. Ja kreditoriai informuojami apie administratoriaus atliktus veiksmus ir taip kreditoriai gali vykdyti nuolatinę administratoriaus veiklos kontrolę. Net ir patvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitą, kreditorių teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis) ir kreditorių susirinkime reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), neišnyksta. Taigi net ir po administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo, joje pateikta informacija gali būti tikslinama, pildoma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-579-381/2020 22–23 punktus).

47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nutartis (ar jos dalis), kuria patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui, todėl tokia pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nepriskiriama prie CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-579-381/2020 24 punktą; 2020 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1155-881/2020 38 punktą; 2021 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-253-585/2021). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šioje byloje susiklostė kiek kitokia procesinė situacija, t. y. teismas nutartimi ne patvirtino nemokumo administratoriaus galutinę veiklos ataskaitą, tačiau nurodė nemokumo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus ir grąžino klausimą dėl ataskaitos tvirtinimo kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas), vis dėlto pirmiau nurodyti teismų praktikos išaiškinimai dėl nutarties neskundžiamumo taikytini ir šiuo atveju, kadangi šiuo klausimu priimta teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bankroto bylos eigai ar su bankroto procedūrų vykdymu susijusių klausimų sprendimui.

48. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir dėl atskirųjų skundų (CPK 338 straipsnis).

49. Kadangi šiuo atveju atskirasis skundas, be kita ko, paduotas dėl teismo nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šios bylos dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ši nutartis (jos dalis) gali būti skundžiama, nekeičia pirmiau nurodytos išvados.

50. Kadangi apeliacinis procesas dėl šios bylos dalies nutrauktinas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, susijusių su šios ginčo dalies esme.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu

51. Nemokumo administratorius 2-uoju darbotvarkės klausimu siūlė leisti LUAB „Lithuanian glass recycling“ administratoriui 138,38 Eur panaudoti bankroto administravimo išlaidoms (pašto paslaugos ir archyvo tvarkymui bei pridavimui) pirmiau kitų bankroto proceso administravimo išlaidų. Nutarimas balsų dauguma buvo priimtas: „už“ pasiūlymą balsavo iš viso 134 810,48 Eur finansinius reikalavimus turintys kreditoriai (sudaro 62,58 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų bendros 215 421,24 Eur sumos), „prieš“ – iš viso 80 610,76 Eur finansinius reikalavimus turintys kreditoriai (sudaro 37,42 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų bendros 215 421,24 Eur sumos).

52. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų skundo reikalavimą ir panaikino kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad tą teismas padarė nepagrįstai, nesant proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, neatsižvelgęs į tai, jog 138,38 Eur lėšos buvo būtinos teismo įpareigojimams įvykdyti (pašto išlaidoms) ir bendrovės dokumentų archyvavimui.

53. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiais pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, nurodė, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas; 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 64 punktas).

55. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintas 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu, negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-iuoju darbotvarkės klausimu

56. Nemokumo administratorius 3-iuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimui pateikė svarstyti pasiūlymą teismui priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos. Nutarimas balsų dauguma buvo priimtas: „už“ pasiūlymą balsavo 119 601,64 Eur finansinį reikalavimą turinti kreditorė UAB „Euromisa“ (sudaro 55,52 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų bendros 215 421,24 Eur sumos), „prieš“ – iš viso 95 819,60 Eur finansinius reikalavimus turintys kreditoriai VMI, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VĮ Turto bankas, UAB „Oreva“ (sudaro 44,48 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų bendros 215 421,24 Eur sumos).

57. Pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, nurodydamas, kad jeigu yra pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo, bendrovės pabaigos klausimo sprendimas turi būti sustabdytas, kol šios abejonės bus išspręstos. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai, nesant proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų panaikino aptariamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Apelianto vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas siūlyti teismui priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, nes toks kreditorių susirinkimo sprendimas yra procedūrinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka.

58. Kaip jau išdėstyta pirmiau šioje nutartyje, sprendžiant klausimus, kurie siejami su bendrovės veiklos pabaiga ir jos išregistravimu, taikytinos ĮBĮ nuostatos. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatą, savo praktikoje yra nurodęs, kad bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos, teismas turi išanalizuoti visas sprendimo priėmimui galinčias turėti reikšmės faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti tokio sprendimo priėmimo galimybę patvirtinančius įrodymus ir jais remiantis pagrįsti savo išvadas. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog išnaudotos visos galimybės, kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Šios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013; 2A-1182-881/2019).

59. Sprendimą dėl įmonės pabaigos priima teismas (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nemokumo administratoriaus pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos įvykdžius tam visus būtinus veiksmus, kyla iš įstatymo imperatyvo, o ne iš kreditorių susirinkimo nutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021). ĮBĮ nenumato administratoriui pareigos pateikti pavieniams kreditoriams ar teismui veiklos ataskaitą arba gauti kreditorių susirinkimo pritarimą kreiptis į teismą sprendimui dėl įmonės veiklos pabaigos priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-798-241/2019).

60. Įvertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3-iuoju klausimu, suinteresuotiesiems asmenims nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-553/2022).

61. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).

62. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi pareiškėjų skundas visa apimtimi pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, be kita ko, panaikinant aptariamą nutarimą, ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir civilinės bylos dalis dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63. Apibendrindamas pirmiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kreditorių skundų nagrinėjimo tvarką ir sąlygas. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalis, kuria panaikintas LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą dėl šios skundžiamos nutarties dalies nutrauktinas. Skundžiamos nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas ir panaikintas LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu, yra nemotyvuota, todėl naikintina ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundžiamos nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 3-iuoju darbotvarkės klausimu, naikintina ir civilinės bylos dalis dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo nutrauktina.

64. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jie apeliacine tvarka nevertinami.

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Todėl, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinus ir dalį bylos perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus perduotą bylos dalį ir priimant šioje byloje galutinį teismo procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalies, kuria panaikintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 1-uoju darbotvarkės klausimu, ir šis klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ ir M. Š. skundo reikalavimas ir panaikintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu, ir šią civilinės bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjų (kreditorių) uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ ir M. Š. skundo reikalavimas ir panaikintas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 3-iuoju darbotvarkės klausimu, ir civilinės bylos dalį dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo nutraukti.