- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-342-450/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02029-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Laima Ribokaitė, Neringa Švedienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“, M. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ veikla pripažinta pasibaigusia, priimto bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo efektas“; nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 5 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė Rimgaudą Balevičių (toliau – nemokumo administratorius).
3. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimis.
4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Lithuanian glass recycling“); paskutinį kartą likvidavimo terminas 2023 m. gruodžio 29 d. teisėjo rezoliucija pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi pratęsti likvidavimo terminą atsisakyta.
Šalies argumentai
5. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pabaigos. Prašyme nurodė, kad Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2A-176-464/2025, paaiškėjo LUAB „Lithuanian glass recycling“ galutinis nepatenkintas bankroto proceso administravimo išlaidų dydis. Kartu su prašymu nemokumo administratorius pateikė bendrovės likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius, kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti, sąrašą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą bei turto nurašymo aktą.
6. Kreditorė UAB „Oreva“ pateikė skundą dėl nemokumo administratoriaus prašymo dėl bendrovės veiklos pabaigos, kuriame nurodė, kad nemokumo administratorius nėra pateikęs galiojančios galutinės bankroto ataskaitos, nes yra pateikti du kreditorių skundai, kuriais ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta šiai ataskaitai. Nemokumo administratorius teises ir pareigas administruojant LUAB „Lithuanian glass recycling“ įgijo galiojant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), dėl to bendrovės veiklos pabaigos procedūra turi būti atlikta pagal JANĮ normas. Be to, LUAB „Lithuanian glass recycling“ finansinės ataskaitos yra sudarytos apgaulingai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė prieštaravimus dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo, kuriuose prašė netvirtinti galutinės bankroto ataskaitos, įpareigoti nemokumo administratorių galutinę bankroto ataskaitą tvirtinimui pateikti kreditorių susirinkimui, kai pasibaigs ginčai kitose civilinėse bylose. Nurodė, kad galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas, nesibaigus teisminiams ginčams, pažeistų kreditorių interesus, nes gautinų lėšų ir patirtų išlaidų sumos negali būti įvertintos objektyviai, jų faktiniu dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklą pripažino pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro.
9. Teismas, įvertinęs, kad LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procedūros pradėtos iki JANĮ įsigaliojimo, nurodė, jog, sprendžiant dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pripažinimo pasibaigusia, vadovausis iki JANĮ priėmimo galiojusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcija.
10. Teismas atmetė kreditorės UAB „Oreva“ argumentus, kad negalima priimti sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos, nes nėra galiojančios galutinės bankroto ataskaitos. Nurodė, kad pagal ĮBĮ reikalavimus galutinė bankroto ataskaita neturi būti rengiama ir tvirtinama. Pažymėjo, kad aplinkybė, kokiu konkrečiu metu nemokumo administratorius tapo šios bendrovės nemokumo administratoriumi neturi reikšmės, nes sprendžiant, koks įstatymas yra taikytinas (ĮBĮ ar JANĮ), yra aktuali bendrovės likvidavimo proceso pradžia, o ne nemokumo administratoriaus paskyrimo momentas. Kadangi šioje byloje sprendžiant klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos galutinė bankroto ataskaita neturi būti tvirtinama, nes to nenumato ĮBĮ, todėl teismas kreditorės VMI skundą dėl galutinės bankroto ataskaitos netvirtinimo laikė teisiškai nereikšmingu, nesudarančiu pagrindo nepriimti sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos.
11. Teismas nustatė, kad bendrovė veiklos nevykdo, jos mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų nėra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad teismuose yra nagrinėjamos trys civilinės bylos, kuriose dalyvauja LUAB „Lithuanian glass recycling“: (1) Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-130-587/2025 dėl nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo; (2) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-273-560/2025, kurioje nagrinėjamas UAB „Verenta“ ieškinys atsakovams LUAB „Lithuanian glass recycling“ ir Rimgaudui Balevičiui dėl nuostolių atlyginimo; (3) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-442-852/2025 nagrinėjamas netiesioginis ieškinys, ieškovės UAB „Oreva“ pareikštas LUAB „Lithuanian glass recycling“ vardu atsakovams: „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“, A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), O. B. (O. B.), V. Č., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, LUAB „Lithuanian glass recycling“. Šios bendrovės likvidavimo proceso termino pratęsimo klausimą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 nurodė, kad nėra aiškus aptariamų bylų išnagrinėjimo terminas, o likvidavimo procedūrų tęsimas neapibrėžtą laiką sudarytų prielaidas pažeisti nemokumo proceso operatyvumo bei veiksmingumo reikalavimus; byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad, išnagrinėjus civilines bylas, atsiras reali galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ši bankroto byla tęsiasi jau daugiau nei 11,5 metų (nuo 2013 m.), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog artimiausiu metu nemokumo administratorius galėtų patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus didesne apimtimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovės likvidavimo procedūros užbaigimas neužkerta kelio bendrovės kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti iš dalies), pretenduoti į naujai atsiradusį likviduotos dėl bankroto bendrovės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020), tai, anot teismo, patvirtina, kad vykstantys teisminiai ginčai netrukdo priimti sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos.
12. Teismas nustatė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2023 m. sausio 9 d. pažymoje nurodyta, jog nėra duomenų, kad LUAB „Lithuanian glass recycling“ būtų palikusi sukauptas atliekas, užterštą dirvožemį ar gruntą. Pažymėjo, kad nors kreditorės nesutinka su nemokumo administratoriaus parengtomis ir patvirtintomis bendrovės finansinėmis ataskaitomis, tačiau ataskaitų parengimas, patvirtinimas ir jų teisingumo užtikrinimas yra nemokumo administratoriaus pareiga. Pasak teismo, kreditorės nurodyti argumentai nepatvirtina, kad nemokumo administratoriaus parengtos bankroto ataskaitos būtų netikslios ar melagingos, todėl tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
13. Atsižvelgdamas, kad byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso darbus, tinkamai užbaigė bankroto procedūras ir išnaudojo visas galimybes, jog būtų patenkinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, vadovaudamasis ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, teismas priėmė sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pabaigos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Kreditorės UAB „Oreva“ ir M. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Iki nemokumo administratoriui pateikiant teismui prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, 3 bendrovės kreditoriai pateikė skundą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto proceso dalies – bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo tvarkos pažeidimo. Nuo kreditorių yra nuslėpta, kur ir kokia forma yra panaudoti per visą bankroto procesą gauti 725 536,87 Eur.
14.2. Nemokumo administratorius pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovės likvidavimo pradžiai (2014 m.) ir pabaigai (2025 m.), likvidavimo pabaigos balansą. Tačiau įstatymai nustato, kad bankroto proceso metu sudaromos finansinės ataskaitos yra tokios pačios formos, kaip ir ataskaitos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka juridinis asmuo, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ir specifiką, buvo pasirinkęs rengti iki bankroto proceso pradžios. LUAB „Lithuanian glass recycling“ iki bankroto bylos iškėlimo priklausė didelės įmonės kategorijai, dėl to buvo sudaromi pilni (ne sutrumpinti) pelno (nuostolių) balansai. Taip pat privalomai sudaromi ir aiškinamieji raštai. Nepaisant to, nemokumo administratorius į bylą pateikė sutrumpintą, o ne pilną likvidavimo pabaigos balansą; aiškinamasis raštas iš viso nepateiktas.
14.3. Nemokumo administratoriaus pateiktose finansinėse ataskaitose nėra laikomasi nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenų palyginimo. Teisinis reguliavimas numato, kad ataskaitinio laikotarpio pradžios sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų laikotarpio sumomis. Šiuo atveju pateikta pelno (nuostolių) ataskaita likvidavimo pradžiai 2014 m. birželio 10 d. yra tuščia, nors nemokumo administratoriui perėmus LUAB „Lithuanian glass recycling“ administravimą, jam buvo perduoti finansinės apskaitos dokumentai, įskaitant ir pelno (nuostolių) ataskaitą likvidavimo pradžiai už 2014 m., iš kurios matyti, kad finansinio dokumento grafos yra užpildytos. Atitinkamai, kokiu teisiniu pagrindu nemokumo administratorius 2025 m. kovo 25 d. pakeitė bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitą likvidavimo pradžiai, nėra paaiškinta.
14.4. Pagal finansines taisykles tiek balansas, tiek ir pelno (nuostolių) ataskaita yra vienas kitą papildantys dokumentai, kurių turinys turi sutapti, tačiau šiuo atveju duomenys nesutampa, t. y. jei balanso eilutės C dalyje „Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“, IV eilutėje „Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)“ už praėjusius metus ir finansinius metus yra nurodyta atitinkamai (408 508 Eur) ir (672 501 Eur), tai ataskaitoje XI eilutėje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ balanse nurodytos sumos turi sutapti su pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau jos nesutampa.
14.5. Nemokumo administratoriaus galutinėje bankroto ataskaitoje, dėl kurios yra paduotas kreditorių skundas, pirmajame punkte nurodyta, kad bankroto procese gautų pajamų suma yra 725 536,87 Eur, antrame punkte nurodyta, jog visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma yra 725 397,98 Eur. Taigi, 725 397,98 Eur turi atsispindėti pelno (nuostolių) ataskaitoje bendrovės likvidavimo pabaigai. Šiuo atveju į bendrųjų ir administracinių sąnaudų ataskaitos dalį įtraukti tik 2 619 Eur, o iš viso nuostolių suma sudaro tik 263 993 Eur, t. y. net 461 404,98 Eur mažiau nei nurodoma galutinėje bankroto ataskaitoje. Būtent dėl galutinės bankroto ataskaitos, dėl akivaizdžių neatitikimų tarp nemokumo administratoriaus deklaruojamų išlaidų sumos ir finansinėse ataskaitose nurodomų išlaidų sumų yra paduoti kreditorių skundai, kurių teismas neišnagrinėjo.
14.6. Nemokumo administratorius į bylą pateikė bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d., iš kurio matyti, kad banko sąskaitoje yra 0 Eur. Tačiau kitoje civilinėje byloje Nr. e2-130-587/2025 nemokumo administratorius yra pateikęs LUAB „Lithuanian glass recycling“ banko sąskaitos išrašą nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2023 m. gegužės 10 d., iš kurio matyti, kad banko sąskaitoje 2025 m. gegužės 1 d. yra 195,22 Eur, o išlaidų – 497 528,94 Eur. Taigi, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d. buvo išleista 195,22 Eur, o įplaukų į sąskaitą nebuvo, t. y. iki 2023 m. kovo mėn. ir per 2024 m. įplaukų nebuvo, o išlaidos sudarė tik apie 200 Eur. Tačiau iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad LUAB „Lithuanian glass recycling“ per 2024 m. gavo grynojo pelno (t. y. lėšų) – 372 065 Eur.
14.7. Nemokumo administratorius kreditoriams neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Per visą administravimo laikotarpį jis tik vieną kartą, 2021 m. birželio 28 d., buvo pateikęs kreditoriams bendrovės balanso apžvalgą; nėra pateikti finansinių ataskaitų dokumentai už 2021–2024 m. Todėl kreditoriai kelia pagrįstas abejones dėl bankroto proceso metu gauto turto paskirstymo; kreditoriai yra pateikę skundą dėl nemokumo administratoriaus galutinės bankroto ataskaitos neteisėtumo, t. y. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimo. Nors teismas nurodė, kad galutinė bankroto ataskaita pagal ĮBĮ nebūtina, tačiau jos turinys ir skundo esmė, jog nėra žinoma, ar bankroto proceso metu gauti 725 536,87 Eur paskirstyti pagal ĮBĮ 36 straipsnio nustatytą tvarką; ar visos 725 536,87 Eur lėšos priskirtinos bankroto proceso administravimo išlaidoms; ar per 2024 m. gauti 372 065 Eur buvo panaudoti bendrovės bankroto procese. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, o kreditorių skundą atsakovės bankroto byloje išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-1822-560/2025, tačiau kreditorių skundas neišnagrinėtas.
14.8. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-442-852/2025, kurioje netiesioginį ieškinį LUAB „Lithuanian glass recycling“ vardu yra pareiškusi kreditorė UAB „Oreva“; byla po sustabdymo yra atnaujinta. Dėl to teismo argumentai remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 pateiktais išaiškinimais dėl likvidavimo proceso termino pratęsimo prarado aktualumą .
Atsiliepimas
15. Atsakovė LUAB „Lithuanian glass recycling“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. LUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byla trunka virš 11,5 m. Apeliantės nepateikė argumentų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai ir neišnaudotos visos galimybės kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Bendrovė turto neturi, veiklos nevykdo, jos mokumas neatstatytas; atsakovės bankrotas pripažintas tyčiniu.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantės klaidingai teigia, kad nuo kreditorių yra nuslėpta, kur yra panaudoti bankroto proceso metu gauti 725 536,87 Eur. Nemokumo administratorius pateikė kreditoriams informaciją apie bankroto procese gautas ir panaudotas lėšas kreditorių susirinkimuose, kuriuose jo veiklos ataskaitos laikytos išklausytomis, bei tokią informaciją pateikė ir kreditorei UAB „Oreva“, šiai pareikalavus.
15.3. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti 2014 m. birželio 9 d. likvidavimo pradžios balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos bei nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2021 m. birželio 29 d. sudaryti buhalterinės apskaitos registrai ir kiti buhalteriniai dokumentai, todėl, sudarant 2014 m. birželio 9 d. bendrovės likvidavimo pradžios balansą, buvo vadovaujamasi buvusios nemokumo administratorės UAB „Verslo efektas“ pateikta likvidavimo ataskaita, o pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo nurodyta 0 Eur.
15.4. Parengiant likvidavimo pradžios finansines ataskaitas (balansą) įsipareigojimuose buvo įtraukti visi kreditoriai (teismo patvirtinti ir nepatvirtinti), įvardijant atsiskaitymo sumas; 2024 m. įsipareigojimai, kurie susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti iš naujo, koreguojant ir įtraukiant tik teismo patvirtintus kreditorius, nurodant konkrečias skolų jiems sumas.
15.5. LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. kovo 25 d. likvidavimo pabaigos balanse teisingai atvaizduota, kad bendrovėje nėra turto ir jos įsipareigojimai sudaro 669 605 Eur. Nuostolių dydžiai pelno nuostolių ataskaitose neturi teisinės reikšmės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. 2021 m. birželio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaita nebuvo pateikta naujai paskirtam nemokumo administratoriui, todėl nuostolių dydžiai galėjo būti netikslūs, tačiau tai esminės įtakos bendrovės veiklos pabaigai neturi. Buvusi nemokumo administratorė naujai paskirtam nemokumo administratoriui perdavė tik 2021 m. birželio 29 d. balansą ir aiškinamąjį raštą. Likvidavimo pabaigos pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytas ataskaitinis laikotarpis yra 2025 m. kovo 25 d., o praėjęs ataskaitinis laikotarpis – 2024 m. gruodžio 31 d., nes likvidavimo procesas vyko virš 11,5 metų, nuo 2014 m. birželio 10 d.
15.6. LUAB „Lithuanian glass recycling“ pateikė banko sąskaitos išrašą nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2023 m. gegužės 10 d., t. y. 2023 m. gegužės 10 d. banko sąskaitoje buvo 195,22 Eur, o išlaidų – 497 528,94 Eur. Apeliantės neįvertino laikotarpio nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2025 m. kovo 1 d., todėl priėjo prie klaidingos išvados, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. kovo 20 d. buvo išleista 195,22 Eur ir įplaukų į sąskaitą nebuvo. Be to, apeliantės nesikreipė į nemokumo administratorių ir neprašė pateikti LUAB „Lithuanian glass recycling“ banko išrašų bei paaiškinimų.
15.7. Nors kreditoriams nėra pateikti finansinių ataskaitų dokumentai už 2021–2024 m., tačiau šie dokumentai pateikti VĮ Registrų centrui. Kreditoriai neprašė nemokumo administratoriaus pateikti jiems finansinių ataskaitų dokumentus.
15.8. Apeliantės nepateikė įrodymų, kad skirstant lėšas buvo pažeista ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta bankroto proceso administravimo išlaidų skirstymo tvarka. Kreditoriai, iki priimant sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, nesikreipė į nemokumo administratorių dėl papildomos informacijos gavimo. LUAB „Lithuanian glass recycling“ gautos lėšos buvo paskirstytos pagal kreditorių susirinkimuose patvirtintas bei pakeistas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatas ir disponavimo bankroto proceso administravimo išlaidomis nustatytą tvarką (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). LUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorius panaudojo lėšas bankroto procedūroms vykdyti pagal kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus ir ginčijo teismuose bankroto proceso administravimo išlaidų, kurios nebuvo patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimais, atsiradimą .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl kreditorės UAB „Euromisa“ pateikto atsiliepimo ir apeliančių teikiamo prašymo priimti naujus įrodymus į bylą
17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 2 d. gautas kreditorės UAB „Euromisa“ atsiliepimas į apeliančių pateiktą skundą. Kreditorė UAB „Euromisa“, be kita ko, nurodė, kad ji, laikydamasi įstatyme nustatyto termino, pateikė Vilniaus apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau teismui atsiliepimo nepriimant ir jo nesiunčiant Lietuvos apeliaciniam teismui, atsiliepimą su priedais pateikė tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydama jį priimti ir juo vadovautis priimant sprendimą byloje.
18. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys per dvidešimt dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis).
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kreditorių apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2025 m. gegužės 16 d., o byla kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį į apeliacinės instancijos teismą išsiųsta 2025 m. gegužės 19 d.; kreditorė UAB „Euromisa“ atsiliepimą į apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2025 m. birželio 2 d., kurį pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 3 d., t. y. jau po bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės, teisėjų kolegijai 2025 m. birželio 3 d. nutartimi atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, išsiuntė į apeliacinės instancijos teismą.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorė UAB „Euromisa“ atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidusi terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, tokio termino atnaujinti neprašė ir nenurodė jo praleidimo priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą nepriimamas ir grąžinamas kreditorei UAB „Euromisa“. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grąžinus kreditorei, atitinkamai jos prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstini ir taip pat grąžinami juos pateikusiam asmeniui, t. y. UAB „Euromisa“.
21. Apeliantės 2025 m. birželio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus, Vilniaus apygardos teisme 2025 m. birželio 6 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-1822-967/2025 nutartį, kuria panaikinti LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimai ir klausimai perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl teikiama nutartis nepriimama į bylą.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi LUAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla.
23. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi LUAB „Lithuanian glass recycling“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; bendrovės likvidavimo terminas ne kartą buvo pratęstas, pvz., 2022 m. rugsėjo 23 d. – iki 2023 m. gruodžio 31 d.; paskutinį kartą bendrovės likvidavimo terminas 2023 m. gruodžio 29 d. teisėjo rezoliucija pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
24. Nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti bendrovės likvidavimo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. dėl vykstančių teisminių ginčų, kuriuose bendrovė yra dalyvaujantis bylose asmuo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė pratęsti likvidavimo terminą ir įpareigojo LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorių iki 2025 m. vasario 27 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui priimant sprendimą dėl atsakovės LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ veiklos pabaigos.
25. Bendrovės kreditorė UAB „Oreva“, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors bendrovės likvidavimas dėl bankroto negalėjo trukti ilgiau kaip 24 mėn. (ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalis), tačiau jis trunka daugiau nei 9 metus ir bendrovės nemokumo administratorius jau ne kartą pasinaudojo įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti bendrovės likvidavimo terminą, o naujų išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pateisinti termino pratęsimą, apeliantė nenurodė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 32 punktas). Pasak teismo, nėra aiškus vykstančių teisminių ginčų išnagrinėjimo terminas, o likvidavimo procedūrų tęsimas neapibrėžtą laiką, sudarytų prielaidas pažeisti nemokumo proceso operatyvumo bei veiksmingumo reikalavimus; kita vertus, byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad išnagrinėjus civilines bylas atsiras reali galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus; atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vykstantys teisminiai ginčai netrukdo užbaigti likvidavimo procedūrų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 34 punktas).
26. Bendrovės kreditorės UAB „Oreva“ ir M. Š. 2025 m. kovo 6 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1–uoju darbotvarkės klausimu „Pritarti LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą“; 2–uoju darbotvarkės klausimu „LUAB „Lithuanian glass recycling“ 138,38 Eur administravimo išlaidų už pašto paslaugas ir archyvo tvarkymą mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“; 3–uoju darbotvarkės klausimu „Siūlyti teismui priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos“. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas UAB „Oreva“ ir M. Š. skundą dėl LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo išskyrė į atskirą bylą Nr. eB2-1822-967/2025. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1822-967/2025, išnagrinėjęs apeliančių skundą, jį patenkino ir panaikino LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus bei perdavė kreditorių susirinkimui juos svarstyti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartyje nurodė, kad apeliančių ir VMI keliamos abejonės, ar bankroto procedūros buvo baigtos tinkamai, t. y. ar gautas bendrovės turtas paskirstytas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, yra pagrįstos; ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai tiesiogiai turi įtaką kreditorių teisėms ir jų interesams; nors ĮBĮ nenumato pareigos tvirtinti galutinės ataskaitos, tačiau nagrinėjamu atveju galutinė ataskaita buvo pateikta tvirtinti kreditorių susirinkime, todėl nemokumo administratorius, įtraukdamas į darbotvarkę su pritarimu galutinei bankroto ataskaitai susijusį klausimą preziumavo, jog šiuo darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas gali turėti įtakos tolimesniems procesiniams veiksmams; tiek pagal JANĮ, tiek pagal ĮBĮ kreditoriams yra suteikta teisė svarstyti bet kokius su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1822-967/2025 38 punktas). Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu yra pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo, įmonės veiklos pabaigos klausimo sprendimas turi būti sustabdytas, kol šios abejonės bus išspręstos, nes nemokumo administratoriaus pareiga yra ne tik paskirstyti lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bet ir pagrįstai dokumentuoti bei atsiskaityti už kiekvieną paskirstymo etapą. Šiuo atveju kreditorių skundas nėra nukreiptas į formalų galutinės ataskaitos tvirtinimo procesą, bet į esminį materialųjį aspektą – gautų lėšų paskirstymo teisėtumą, efektyvią kreditorių interesų apsaugą ir objektyvią administratoriaus veiklos kontrolę (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1822-967/2025 41 punktas).
27. Nemokumo administratorė 2025 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ veiklos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokį nemokumo administratorės prašymą patenkino, nes nustatė, kad bendrovė veiklos nevykdo, jos mokumas neatstatytas, nerealizuoto turto ar nepanaudotų lėšų nėra, o nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso veiksmus, tinkamai užbaigė bankroto procedūras ir išnaudojo visas galimybes, jog būtų patenkinti bankrutavusios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas nurodė, kad bendrovės likvidavimo procesas buvo pradėtas dar galiojanti ĮBĮ, todėl sprendimas dėl įmonės pabaigos turi būti priimamas pagal ĮBĮ reikalavimus, pagal kuriuos galutinė bankroto ataskaita neturi būti rengiama ir tvirtinama. Taip pat teismas nesutiko, kad nemokumo administratoriaus parengtos ataskaitos yra netikslios ar melagingos. Be to, teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 pateiktais išaiškinimais, nurodė, kad vykstantys teisminiai ginčai netrukdo užbaigti likvidavimo procedūros ir priimti sprendimą dėl bendrovės veikos pabaigos. Nesutikdamos su šiuo teismo sprendimu, apeliantės (kreditorės) pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad sprendimas dėl bendrovės veiklos pabaigos negali būti priimtas, nes: (1) nemokumo administratoriaus parengti finansinės atskaitomybės dokumentai neatitinka imperatyvių įstatymų reikalavimų, o juose pateikta informacija apie išlaidas yra netiksli ir neatitinkanti galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytų duomenų, dėl to kreditoriai yra pateikę skundus; (2) nemokumo administratoriui kreditoriams neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, o teismui nurodžius, kad galutinė ataskaita pagal ĮBĮ nebūtina, kreditoriams kilo pagrįstos abejonės dėl bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo tvarkos pažeidimo, kurių teismas, priimdamas sprendimą, nepašalino ir dėl jų nepasisakė; (3) Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-442-852/2025 pagal kreditorės UAB „Oreva“ pareikštą netiesioginį ieškinį LUAB „Lithuanian glass recycling“ vardu po sustabdymo yra atnaujinta, dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 nurodyti išaiškinimai prarado aktualumą.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto teisėtumo ir pagrįstumo, šalims nesutariant dėl tokiam sprendimui priimti būtinų sąlygų.
Dėl bendrovės veiklos pabaigos
29. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.
30. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).
31. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos konstatavęs, kad jam yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso veiksmus, tinkamai pabaigė bankroto procedūras ir išnaudojo visas galimybes, jog būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
32. Apeliantės skundą iš esmės grindžia ir argumentu, kad nemokumo administratorius ir pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl atsakovės bankroto procedūrų netinkamo užbaigimo. Pasak apeliančių, nemokumo administratoriui kreditoriams neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų, galutinės bankroto ataskaitos, nėra žinoma, ar bendrovėje gautas turtas – 725 536,87 Eur piniginės lėšos buvo paskirstytas pagal ĮBĮ 36 straipsnio nustatytą tvarką.
33. Teisėjų kolegija su tokiais apeliančių argumentais sutinka dėl toliau nurodomų priežasčių.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, kaip pagrįstai nurodė apeliantės, tiek jos, tiek ir kreditorė VMI kėlė klausimą dėl bankroto procese gautų piniginių lėšų tinkamo paskirstymo, laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Analogišką klausimą dėl gautų piniginių lėšų tinkamo paskirstymo apeliantės ir kreditorė VMI taip pat kėlė ir ginčydamos LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1–uoju darbotvarkės klausimu „Pritarti LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą“; 2–uoju darbotvarkės klausimu „LUAB „Lithuanian glass recycling“ 138,38 Eur administravimo išlaidų už pašto paslaugas ir archyvo tvarkymą mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas“; 3–uoju darbotvarkės klausimu „Siūlyti teismui priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos“.
35. Kaip jau nurodyta nutarties 26 punkte, kreditorių UAB „Oreva“ ir M. Š. skundas dėl LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1822-967/2025 išnagrinėtas ir patenkintas; teismas panaikino LUAB ,,Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus bei perdavė kreditorių susirinkimui klausimus svarstyti iš naujo. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad apeliančių ir kreditorės VMI keliamos abejonės, ar bankroto procedūros buvo užbaigtos tinkamai, t. y. ar gautas bendrovės turtas paskirstytas laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, yra pagrįstos; ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai tiesiogiai turi įtaką kreditorių teisėms ir jų interesams; nors ĮBĮ nenumato pareigos tvirtinti galutinės ataskaitos, tačiau nagrinėjamu atveju galutinė ataskaita buvo pateikta tvirtinti kreditorių susirinkime, todėl nemokumo administratorius, įtraukdamas į darbotvarkę su pritarimu galutinei bankroto ataskaitai susijusį klausimą, preziumavo, jog šiuo darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas gali turėti įtakos tolimesniems procesiniams veiksmams; tiek pagal JANĮ, tiek pagal ĮBĮ yra suteikta kreditoriams teisė svarstyti bet kokius su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1822-967/2025 38 punktas).
36. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu yra pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo, įmonės pabaigos klausimo sprendimas turi būti sustabdytas, kol šios abejonės bus išspręstos, nes nemokumo administratoriaus pareiga yra ne tik paskirstyti lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bet ir pagrįstai dokumentuoti bei atsiskaityti už kiekvieną paskirstymo etapą. Šiuo atveju kreditorių skundas nėra nukreiptas į formalų galutinės ataskaitos tvirtinimo procesą, bet į esminį materialųjį aspektą – gautų lėšų paskirstymo teisėtumą, efektyvią kreditorių interesų apsaugą ir objektyvią administratoriaus veiklos kontrolę (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1822-967/2025 41 punktas).
37. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą nemokumo administratorius teikia tvirtinti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui ir, kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitas savo veiklos ataskaitas. Nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos reikšmė ir turinys atskleisti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte, kuriame nurodyta, kad pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje turi būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumą, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; kita kreditoriams svarbi informacija.
38. ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad nemokumo administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių.
39. Taigi iš esmės nemokumo administratoriaus ataskaita – informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia / esama / būsima bendrovės finansine būkle, turtu bei veikla. Kita vertus, jos pagrindu kreditoriai gali atlikti ir kontrolės funkciją, ar pats nemokumo administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatyme nustatytas pareigas, siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar jis tinkamai panaudoja bankroto proceso administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan.
40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantėmis, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, klausimus dėl nemokumo administratoriaus parengtos galutinės bankroto ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, iš kurios nėra aišku, ar bendrovės bankroto procese gautas turtas – 725 536,87 Eur piniginės lėšos – buvo tinkamai paskirstytas pagal ĮBĮ 36 straipsnio nustatytą tvarką, išsprendė pernelyg formaliai, neatsižvelgęs į kreditorių išsakytas klausimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jų neišnagrinėjęs. Teismas iš esmės nevertino apeliančių nurodytų abejonių dėl bendrovės piniginių lėšų tinkamo paskirstymo, laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos, ir dėl to skundžiamame sprendime iš esmės nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nemokumo administratoriaus paaiškinimai dėl tokių lėšų paskirstymo, nesant juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nėra pakankami sprendimui dėl bendrovės veiklos pabaigos priimti, ypač kai bendrovės kreditorės kelia abejones dėl bendrovės bankroto procedūrų tinkamo užbaigimo, paskirstant bendrovės pinigines lėšas bankroto procese. Juo labiau kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliančių ir kreditorės VMI tapačias abejones, jas pripažino pagrįstomis, nurodydamas, jog nemokumo administratoriaus pareiga yra ne tik paskirstyti lėšas įstatymų nustatyta tvarka, bet ir pagrįstai dokumentuoti bei atsiskaityti už kiekvieną paskirstymo etapą, todėl, esant pagrįstų abejonių dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo, bendrovės veiklos pabaigos klausimo sprendimas turėtų būti sustabdytas, kol šios abejonės bus išspręstos.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad greitas bankroto proceso pabaigimas nėra ir neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas. Vis tik daug svarbiau, kad būtų užtikrintas teisingas bankroto bylos nagrinėjimas ir visų aplinkybių išsiaiškinimas, nes bankroto proceso operatyvumas per se (savaime) nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei nemokumo administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios bendrovės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2013; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-644-241/2020 26 punktas). Nagrinėjamu atveju nemokumo administratoriui tinkamai nepagrindus bendrovės lėšų paskirstymo pagal ĮBĮ nustatytą tvarką, vien tik bankroto proceso operatyvumo principo reikalavimai savaime negali lemti teismo sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos priėmimo.
42. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas ieškinio teisenos taisykles, todėl šiose bylose taip pat reikia laikytis CPK XV skyriaus reikalavimų teismo sprendimų priėmimo tvarkai ir sprendimų turiniui. Bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos teismas turi išanalizuoti visas sprendimo priėmimui galinčias turėti reikšmės faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti tokio sprendimo priėmimo galimybę patvirtinančius įrodymus ir jais remiantis pagrįsti savo išvadas (CPK 263 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo dėl bendrovės veiklos pabaigos argumentai turi atitikti CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Išanalizavusi bylos aplinkybes bei įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pabaigos iš esmės nenustatęs ir neįvertinęs, ar šiame bankroto bylos nagrinėjimo etape tokiam sprendimui priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, o tai taip pat lėmė ir bylos esmės neatskleidimą, tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą dėl bendrovės veiklos pabaigos perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
43. Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kiti apeliančių skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nurodytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręstas LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pabaigos klausimas. Tokie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes apeliaciniame procese nurodytos ginčo aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovės veiklos pabaigos naikintinas ir klausimas dėl galimybės priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas nemokumo administratoriaus prašymą dėl bendrovės veiklos pabaigos, pirmosios instancijos teismas turėtų pareikalauti nemokumo administratoriaus ĮBĮ reikalavimus atitinkančios jo veiklos ataskaitos (rašytinių duomenų), kurioje, be kita ko, būtų pagrįstas bendrovės lėšų paskirstymo teisėtumas. Ir tik nustatęs, kad apeliančių keliamos abejonės dėl bendrovės lėšų paskirstymo pagal ĮBĮ nustatytą tvarką yra nepagrįstos ir, jog nemokumo administratorius bendrovės lėšas paskirstė teisėtai bei pagrindė tokių lėšų paskirstymo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas galėtų priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.
45. Klausimą dėl bendrovės veiklos pabaigos perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ veiklos pripažinimo pasibaigusia perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ atsiliepimą į apeliacinį skundą bei prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šiuos procesinius dokumentus grąžinti juos pateikusiam asmeniui.