Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos kreditorės ,,Krynicki Recykling S.A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos „Krynicki Recykling S. A.“ prašymas sumažinti kreditoriaus E. G. kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl kreditoriaus E. G. reiškiamo kreditorinio reikalavimo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ dydžio.

2. Pareiškėja „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė prašymą patikslinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą ir sumažinti kreditoriaus E. G. kreditorinį reikalavimą BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje nuo 138 162,74 Eur iki 126 014,94 Eur. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtino BUAB „MONMARKAS“ 477 048,32 Lt (138 162,74 Eur) kreditorinį reikalavimą. BUAB „MONMARKAS“ 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi galimai perleido dalį – 435 104,40 Lt (126 014,94 Eur) kreditorinio reikalavimo naujam kreditoriui E. G.. E. G. 2020 m. balandžio 15 d. prašymu bendrovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo efektas“ prašė kreiptis į teismą, kad bendrovės bankroto byloje būtų patvirtintas E. G. kreditorinis reikalavimas 126 014,94 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas, suklaidintas bendrovės bankroto administratorės, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių sąrašą, pakeisdamas kreditorių BUAB „MONMARKAS“ kreditoriumi E. G.. Nors 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje buvo nurodyta, kad E. G. perka 126 014,94 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Tai reiškia, kad E. G. patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra net 12 147,80 Eur didesnis, nei jo galimai įsigytas kreditorinis reikalavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:

3.1. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtino kreditorės BUAB „MONMARKAS“ 477 048,32 Lt (138 162,74 Eur) finansinį reikalavimą. 2018 m. birželio 18 d. BUAB „MONMARKAS“ ir E. G. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB „MONMARKAS“ E. G. perleido BUAB „Lithuanian glass recycling“ 435 104,40 Lt (126 014,94 Eur) debitorinę skolą, patvirtintą bankroto byloje – 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3064-560/2014. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patikslino BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, kreditorių BUAB „MONMARKAS“ pakeičiant jo teisių perėmėju E. G.. Į bylą pateiktas BUAB „MONMARKAS“ bankroto administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“ paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad administratorė perleidimo sutartyje įrašė savo suskaičiuotą sumą, per tiek metų pasimiršo, kad tikroji suma yra didesnė. Perleisti tik dalies skolos administratorius negalėjo, nes liktų nerealizuoto turto. Nurodė, kad E. G. buvo perleista visa BUAB „Lithuanian glass recycling“ debitorinė skola, o reikalavimo perleidimo sutartyje suma įrašyta klaidingai dėl užmaršumo praėjus ilgam laikotarpiui.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kokia buvo reikalavimo sutartį sudariusių šalių valia, atsižvelgė į tai, kad tiek reikalavimo teisę perleidęs BUAB „MONMARKAS“, tiek ją įsigijęs E. G. teigia, jog jų susitarimo objektas buvo visas BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje teismo patvirtintas BUAB „MONMARKAS“ kreditorinis reikalavimas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad šalys reikalavimo perleidimo sutartyje įvardino ne tik perleidžiamą sumą (kuri nurodyta klaidingai), tačiau nurodė iš kur toks reikalavimas yra kildinamas, tai yra nurodė 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Šalys sutartyje nenurodė, kad perleidžia tik dalį 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo. Teismo vertinimu, byloje esantys šalių paaiškinimai patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sutartyje šalys padarė, kaip jie ir patys nurodo, rašymo klaidą, todėl neteisingai nurodė perleidžiamą reikalavimo sumą. BUAB „MONMARKAS“ bankroto administratorė nurodė, kad perleidžiamo reikalavimo suma buvo įrašyta klaidingai dėl užmaršumo, tai yra ji patvirtino, kad rengdama sutartį padarė klaidą. Šalių valią perleisti visą reikalavimą patvirtina ir tai, kad BUAB „MONMARKAS“ yra likviduota bankrutavus, vadinasi ji reikalavimo teisių į BUAB „Lithuanian glass recycling“ negali turėti. Byloje nėra duomenų, kad dalis BUAB „MONMARKAS“ reikalavimo teisės į BUAB „Lithuanian glass recycling“ būtų perleista kitam kreditoriui. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad šalių valia buvo perleisti visą BUAB „Lithuanian glass recycling“ reikalavimą, tačiau reikalavimo perleidimo sutarties tekste buvo padarytas rašymo apsirikimas ir neteisingai nurodyta perleidžiama suma.

3.3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. G. įsigijo reikalavimą į visą BUAB „MONMARKAS“ turėtą reikalavimą UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje, todėl pagrindo sumažinti E. G. kreditorinį reikalavimą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-4001-560/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos „Krynicki Recykling S. A.“ 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymą tenkinti ir sumažinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditoriaus E. G. kreditorinį reikalavimą iki 126 014,94 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Kreditorė „Krynicki Recykling S. A.“ pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas jos teiktą prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie tai iš anksto nepranešęs kreditorei ir, tikėtina, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kreditorė nebuvo informuota apie tai, kad byloje numatytas 2020 m. vasario 17 d. žodinis teismo posėdis nevyks, dėl ko kreditorės atstovas posėdžiui ruošėsi ir nustatytu metu atvyko į teismą. Nors kreditorė „Krynicki Recykling S. A.“, atsižvelgdama į šalyje susiklosčiusią epidemiologinę situaciją, rašytiniam bylos nagrinėjimui neprieštaravo, vis dėlto teismas privalėjo apie savo sprendimą dėl bylos nagrinėjimo tvarkos informuoti kreditorę ir kitas bylos šalis, kad jos pagal tai galėtų pasirinkti savo procesinį elgesį.

4.2. Kreditorė 2020 m. gruodžio 17 d. iš ryto, iki numatyto teismo posėdžio, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė pagrindinius teisinius ir faktinius argumentus dėl bylos esmės. Šiuos rašytinius paaiškinimus iki teismo posėdžio kreditorė pateikė elektroniniu būdu per e.teismas.lt sistemą bei papildomai elektroniniu paštu teismo posėdžių sekretorei, kuri patvirtino, kad rašytinius paaiškinimus gavo. Šiuos rašytinius paaiškinimus kreditorė teismui pateikė atsižvelgdama į tai, kad ji sutiko su rašytiniu bylos nagrinėjimu, ir žinodama, kad teismui nusprendus bylą nagrinėti raštu, ji nebeturės galimybės savo pozicijos teismui išdėstyti žodžiu. Vis dėlto, ginčijamos nutarties turinys rodo, kad teismas kreditorės rašytiniais paaiškinimais nesivadovavo ir į juos visiškai neatsižvelgė. Teismas ginčijamoje nutartyje neįvertino nė vieno rašytiniuose paaiškinimuose pateikto kreditorės argumento ir dėl jų apskritai nepasisakė. Kreditorę „Krynicki Recykling S. A.“ Vilniaus apygardos teismo raštinė po nutarties paskelbimo informavo, kad teismas kreditorės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo neišsprendė. Taigi, teismas nutartį priėmė neišanalizavęs visos bylos medžiagos ir grubiai pažeidęs kreditorės teisę būti išklausytai. Rašytinių paaiškinimų priėmimo ir juose išdėstytų argumentų įvertinimo klausimas esminę reikšmę turėjo būtent dėl to, kad teismas neinformavęs šalių nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dėl susiklosčiusios situacijos kreditorė bylos nagrinėjimo metu iš esmės negalėjo teismui išdėstyti savo pozicijos. Apeliantė pažymi, kad žinodama, jog teismas apskritai nespręs kreditorės rašytinių paaiškinimų priėmimo klausimo, ji nebūtų sutikusi su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka.

4.3. Kreditorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui E. G. buvo perleista ne sutartyje nurodyta BUAB „MONMARKAS“ priklausiusio kreditorinio reikalavimo dalis, tačiau visas kreditorinis reikalavimas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra iš esmės nepagrįsta. Visų pirma, atkreipė dėmesį, kad šalių valia 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta. Perleidžiama reikalavimo teisės dalis (jos dydis) sutarties 1.1. punkte nurodyta du kartus – tiek eurais, tiek ir litais. Šiame sutarties punkte nenustatyta, kad naujajam kreditoriui pereina visa 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta BUAB „MONMARKAS“ reikalavimo teisė, o pati nutartis nurodyta tik kaip BUAB „MONMARKAS“ reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas. Sutarties 3 punkte taip pat pažymima, kad jos pasirašymo metu naujajam kreditoriui buvo perduoti visi perleidžiamą reikalavimo teisę pagrindžiantys dokumentai. Sutarties 4 punkte pabrėžiama, kad naujasis kreditorius su minimais dokumentais susipažino, įvertino reikalavimo teisės galiojimą. Galiausiai sutarties pabaigoje patvirtinama, jog šalys sutarties tekstą perskaitė ir jis atitinka šalių valią. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad sutarties tekste jokių klaidų nėra ir jos esmė bei šalių valia turėtų būti nustatomi būtent remiantis pačios sutarties tekstu.

4.4. Apeliantės teigimu, šalys nepadarė jokių rašymo apsirikimų Reikalavimo perleidimo sutartyje. Tai rodo ir aplinkybė, kad naujasis kreditorius tą pačią perleisto reikalavimo dalį (sumą) nurodė ir 2019 m. balandžio 15 d. prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą, pateiktame bendrovės nemokumo administratorei.

4.5. Tiek buvusios BUAB „MONMARKAS“ nemokumo administratorės UAB „Alternatyva verslui“ vadovas S. L., tiek ir naujasis kreditorius E. G., yra profesionalai, užsiimantys skolų išieškojimu ir turintys patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis. Dėl to, jų pateikiama versija, neva sudarant 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvo padaryta klaida, yra visiškai neįtikima. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad abiem sutarties šalims, ir ypač BUAB „MONMARKAS“ nemokumo administratorei, yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie suponuoja pareigą patikrinti bent jau pagrindinės sutarties nuostatos, numatančios perleidžiamą reikalavimo teisę ir jos dydį, tikslumą.

4.6. Tariamos klaidos versiją paneigia ir aplinkybė, kad sutartis net ir praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo jos sudarymo taip ir nebuvo pakeista ar papildyta. Akivaizdu, kad šalys, pastebėjusios klaidą sutartyje, būtų siekusios tą klaidą ištaisyti ir savo (neva) tikrąją valią tinkamai įforminti. Vis dėlto, tai nebuvo padaryta, kas rodo, kad 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis visiškai atitiko abiejų jos šalių valią ir ketinimus.

4.7. Tik pats kreditorius turi teisę nuspręsti, koks kreditorinis reikalavimas turėtų būti patvirtintas, ir ši kreditoriaus valia turi būti gerbiama tiek nemokumo administratoriaus, tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Galiausiai pažymėtina, kad 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios tekstas yra visiškai aiškus ir nereikalaujantis papildomo aiškinimo, yra galiojanti. Ši sutartis nėra pakeista, papildyta, nutraukta ar nuginčyta teisme. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo šia sutartimi nesivadovauti ir remtis ne jos nuostatomis, bet subjektyviais šios bylos šalių teiginiais.

5. Kreditorius E. G. pateikė atsiliepimą į apeliantės „Krynicki Recykling S. A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Kreditoriaus teigimu, jis Reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo debitorinę skolą, kuri buvo patvirtinta 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3064-560/2014. Skolos dydis teismo nutartyje ir Reikalavimo perleidimo sutartyje nesutapo. Dėl to, bankroto administratorius pateikė paaiškinimus šioje byloje. Kreditoriaus aiškinimu, pasitikėdamas bankroto administratorės kompetencija, pasirašydamas pateiktą sutartį, iš karto klaidos nepastebėjo.

5.2. BUAB „MONMARKAS“ bankroto administratorė paaiškino, kad bendrovės dokumentai buvo perduoti chaotiškai, todėl buvo sudėtinga tiksliai apskaičiuoti skolos dydį.

5.3. Atitinkamai, jei buvo perduota tik dalis skolos, tai kur tuomet dėjosi likusi skolos dalis. Tikėtina, kad tuomet turto realizavimu materialiai suinteresuotas administratorius ją būtų perleidęs kitam kreditoriui, o naujasis kreditorius būtų taip pat pareiškęs prašymą įtraukti jį į BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą. Tačiau tokių faktinių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria yra atsisakyta sumažinti kreditorinius reikalavimus BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl galimo proceso įstatymo normų pažeidimo

7. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jos teiktą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie tai iš anksto nepranešęs kreditorei ir, tikėtina, kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kreditorė nebuvo informuota apie tai, kad byloje numatytas 2020 m. gruodžio 17 d. žodinis teismo posėdis nevyks, dėl ko kreditorės atstovas posėdžiui ruošėsi ir nustatytu metu atvyko į teismą. Be to, kreditorė 2020 m. gruodžio 17 d. iš ryto, iki numatyto teismo posėdžio, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė pagrindinius teisinius ir faktinius argumentus dėl bylos esmės. Šių rašytinių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nepriėmė, jais nesivadovavo, todėl apeliantės teigimu, teismas grubiai pažeidė kreditorės teisę būti išklausytai. Teisėjų kolegija su šiais atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo sutikti.

8. Susipažinusi su bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. kreditorė „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Prašymas pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi išskirtas nagrinėjimui į atskirą civilinę bylą suteikiant jai civilinės bylos Nr. B2-4001-560/2020. Byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2020 m. spalio 28 d. 13.30 val., kurio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020 m. gruodžio 17 d. 10.00 val. Pagal 2020 m. spalio 28 d. 13.30 val. posėdžio informacinę pažymą matyti, kad teismo posėdžio metu dalyvavo pareiškėjos „Krynicki Recykling S. A.“ atstovas advokatas Eimantas Šimulis. 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismas per EPP išsiuntė šalims (pareiškėjos atstovui, BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorei UAB „Verslo efektas“ ir kreditoriui E. G.) pranešimą dėl galimybės teismo posėdį rengti rašytinio proceso tvarka arba elektroninėmis ryšio priemonėmis dėl Lietuvoje ir pasaulyje susiklosčiusios ypatingosios padėties bei pablogėjusios situacijos plintant COVID-19 virusui. Tą pačią dieną byloje gautas „Krynicki Recykling S. A.“ atstovo advokato Eimanto Šimulio prašymas rengti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. Ir tik nesant galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, rengti teismo posėdį nuotolinėmis elektroninių ryšių priemonėmis. 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gautas BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės UAB „Verslo efektas“ prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

9. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių yra aišku, kad nesant prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka iš bylos šalių, esant susiklosčiusiai ypatingai padėčiai, remiantis Teisėjų tarybos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nutarti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). LITEKO duomenimis visos bylos šalys, įskaitant ir fizinį asmenį kreditorių E. G., procesinius dokumentus gaudavo per EPP (elektroninių ryšių priemonėmis). Byloje nėra nustatyta, kad bylos šalys, kurios neturi pareigos gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, būtų išreiškusios pageidavimą procesinius dokumentus gauti registruotu paštu. Taigi, darytina išvada, kad visos byloje dalyvaujančios šalys turėjo galimybę susipažinti su byloje esančia medžiaga ir bylos eiga. Be to, visos byloje dalyvaujančios šalys gavo per EPP 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo pranešimą apie galimą bylos nagrinėjimą ne žodinio proceso tvarka, o rašytinio proceso tvarka.

11. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pabrėžta, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2011; kt.).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso įstatymo normų nusprendęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylos šalys apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotos tinkamai, bylos šalių paprašyta pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, prieštaravimų negauta. Pareiškėjos interesai šiuo aspektu taip pat pažeisti nebuvo, kadangi būtent apeliantė dieną iki paskirto posėdžio dienos pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kitos bylos šalys procesiniuose dokumentuose nepareiškė, jog jų interesai dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka buvo pažeisti, apeliantės argumentai dėl kitų bylos dalyvių interesų galimo pažeidimo yra atmetami.

13. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT ir Teismas), nagrinėdamas jo jurisdikcijai pateiktas Konvencijos 6 straipsnio problemas, į nacionalinį procesą žvelgia kaip į visumą (procesą vertina visose teisminėse instancijose), tad vienoje proceso stadijoje identifikuoti proceso trūkumai gali būti ištaisyti vėlesnėje (žr., pvz., mutatis mutandis Z. v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30). EŽTT galutiniam situacijos įvertinimui gali turėti įtakos tai, ar vėlesnėse stadijose asmeniui buvo užtikrinta veiksminga teisė į teisminę gynybą (analizuojama, ar asmuo turėjo galimybę aktyviai dalyvauti procese, pristatyti savo poziciją teisės ir fakto klausimais ir pan.).

14. Apeliantė taip pat mano, kad nepriėmęs jos pateiktų rašytinių paaiškinimų į bylą, pateiktų teismo posėdžio dieną, jais nesivadovavęs, pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai. Šie apeliantės argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti.

15. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjama civilinė byla buvo inicijuota būtent pačios apeliantės, t. y. ji pateikė pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo dydžio sumažinimo, jos prašymas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą, paskirtas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu apeliantės teisė į teisminę gynybą buvo užtikrinta tinkamai. Antra, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius pareiškimo argumentus yra atsakyta, išanalizuoti byloje pateikti įrodymai ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti pagrindiniai argumentai, ginčijama nutartis yra tinkamai motyvuota, paremta galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tas faktas, jog pirmosios instancijos teismas neparašė ant apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų rezoliucijos „priimti“ arba „į bylą“, negali būti pagrindas iš esmės spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta grubiai pažeidžiant apeliantės teises, yra neteisėta, todėl naikintina.

16. Įvertinusi bylos procesinę eigą teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei nebuvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi nebuvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 5 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Apeliantė „Krynicki Recykling S. A.“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. „Krynicki Recykling S. A.“ atstovo elektroninio laiško kopiją; 2020 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo elektroninio laiško kopiją.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Pažymėtina, kad apeliantė nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui prašymo dėl dokumentų prijungimo prie bylos ir vertinimo kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nepripažino, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė apeliantės interesus, pateiktus elektroninius laiškus atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad šalių valia 2018 m. birželio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta. Perleidžiama reikalavimo teisės dalis (jos dydis) sutarties 1.1. punkte nurodyta du kartus – tiek eurais, tiek ir litais. Šiame sutarties punkte nenustatyta, kad naujajam kreditoriui pereina visa 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta BUAB „MONMARKAS“ reikalavimo teisė, o pati nutartis nurodyta tik kaip BUAB „MONMARKAS“ reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas.

21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstas likvidavimo terminas.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamas konkretus reikalavimas į bankrutuojančią įmonę.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

24. Teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtino trečios eilės kreditorės BUAB „MONMARKAS“ 477 048,32 Lt (138 162,74 Eur) kreditorinį reikalavimą. 2018 m. birželio 18 d. BUAB „MONMARKAS“ ir E. G. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB „MONMARKAS“ E. G. perleido BUAB „Lithuanian glass recycling“ 435 104,40 Lt (126 014,94 Eur) debitorinę skolą, patvirtintą bankroto byloje – 2014 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3064-560/2014. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi patikslino BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, kreditorių BUAB „MONMARKAS“ pakeičiant jo teisių perėmėju E. G..

25. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kreditorius, siekdamas, kad jo kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties argumentais, nagrinėjamam klausimui aktualia teismų praktika bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė tinkamas išvadas apie pareikšto prašymo sumažinti patvirtintą kreditorinį reikalavimą nepagrįstumą.

27. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, byloje kilo ginčas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties turinio išaiškinimo, kadangi apeliantės manymu, sudarytą Reikalavimų perleidimo sutartį reikia aiškinti pažodžiui, o sutarties šalys aiškiai susitarė, kad kreditoriui E. G. yra perleidžiama tik dalis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtinto trečios eilės kreditorės BUAB „MONMARKAS“ 477 048,32 Lt (138 162,74 Eur) kreditorinio reikalavimo. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi vien pažodinis sutarties aiškinimas neatitiktų kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.

28. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl to, kad sudarydamos Reikalavimų perleidimo sutartį, sutarties šalys aiškiai išreiškė valią į dalies įsiskolinimo perleidimą. Priešingai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi šalys tiksliai įvardija, kokiu pagrindu atsiradusią skolą kreditoriui E. G. perleidžia BUAB „MONMARKAS“. Kaip ir pati apeliantė nurodė, sutartis numato, kad E. G. perleidžiamas debitorinis įsiskolinimas, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje, t. y. 477 048,32 Lt (138 162,74 Eur). Priešingai nei teigia apeliantė, Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad naujasis kreditorius (E. G.) priima reikalavimo teises bei su jomis susijusias papildomas teises (į netesybas, palūkanas, delspinigius, išieškojimo išlaidas ir kt.). Ši nuostata patvirtina E. G. argumentus apie tai, kad jo ketinimas buvo perimti teises į visą įsiskolinimą, o ne į jo dalį. Priešinga šalių valia byloje nenustatyta.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentus apie tai, kad E. G. perėmė visą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtintą BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje BUAB „MONMARKAS“ 477 048,32 Lt (138 162,74 Eur) dydžio kreditorinį reikalavimą, patvirtina ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorės 2019 m. gegužės 3 d. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kuriame bankroto administratorė prašo išbraukti iš kreditorių sąrašo BUAB „MONMARKAS“ vietoje jo įrašant naująjį kreditorių E. G.. Prašymo pagrindas – bankroto administratorei pateikti įrodymai, kad BUAB „MONMARKAS“ kreditorinis reikalavimas yra perleistas naujam kreditoriui E. G.. Tai savo ruožtu reiškia, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorė buvo tikra, jog naujajam kreditoriui buvo perleistas visas BUAB „MONMARKAS“ kreditorinis reikalavimas, o ne jo dalis. Priešingu atveju nebūtų pagrindo pašalinti BUAB „MONMARKAS“ iš trečios eilės kreditorių sąrašo su likusia neperleisto kreditorinio reikalavimo dalimi, kadangi tokiu atveju bendrovei būtų likę nerealizuoto turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad byloje esantys šalių paaiškinimai patvirtina, jog reikalavimo perleidimo sutarties šalys sutartyje padarė rašymo apsirikimą, todėl neteisingai nurodė perleidžiamą reikalavimo sumą. Atsižvelgiant į tai, kiti apeliantės argumentai dėl kreditorinio reikalavimo dydžio neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui.

31. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Apeliantė „Krynicki Recykling S. A.“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti jos patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti – 819,60 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.