Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Euromisa“ atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Verslo efektas“.

2. Bendrovės kreditorė UAB „Euromisa“ kreipėsi į teismą, prašydama atstatydinti Bendrovės nemokumo administratorę UAB „Verslo efektas“, nes pastaroji daro žalą Bendrovei, šiurkščiai pažeidžia įstatymų reikalavimus ir kreditorių teises. Dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ turto iššvaistymo jau ilgiau kaip metus atliekamas didelio masto ikiteisminis tyrimas. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas netiesioginis ieškinys BUAB „Lithuanian glass recycling“ vardu, kuriuo prašoma, kad iš nemokumo administratorės būtų priteistas žalos atlyginimas BUAB „Lithuanian glass recycling“ naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas areštavo nemokumo administratorės turtą, konstatuodamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir kad administratorė elgiasi nesąžiningai ir slepia informaciją nuo BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių. Negalima toleruoti tokios situacijos, kai ilgiau kaip metus laiko atliekant ikiteisminį tyrimą dėl administratorės galimai padaryto turto iššvaistymo, administratorei bylinėjantis su Bendrove dėl žalos atlyginimo, administratorė ir toliau administruoja tą įmonę. Tokia situacija reiškia visišką interesų konfliktą.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Euromisa“ prašymo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju dėl administratorės atstatydinimo į teismą kreipėsi kreditorė UAB „Euromisa“, kurios kreditorinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip pusės teismo patvirtintų reikalavimų sumos, taigi ši kreditorė neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu atstatydinti teismo paskirtą nemokumo administratorę, kas sudaro pagrindą tokio prašymo netenkinti.

4. UAB „Euromisa“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atstatydinti Bendrovės bankroto administratorę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Euromisa“ atskirąjį skundą, nes nutartys, kuriomis atmesti kreditorių prašymai dėl administratoriaus pakeitimo / atstatydinimo, nėra apeliacijos objektas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. UAB „Euromisa“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir grąžinti UAB „Euromisa“ atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis nėra nutartis dėl atsisakymo pakeisti nemokumo administratorių, nes Vilniaus apygardos teismas UAB „Euromisa“ prašymo dėl administratorės atstatydinimo net nenagrinėjo. Šiuo atveju UAB „Euromisa“ savo atskiruoju skundu skundė ne Vilniaus apygardos teismo atsisakymą atstatydinti nemokumo administratorių, bet teismo atsisakymą apskritai nagrinėti UAB „Euromisa“ prašymą, todėl tokia nutartis turi būti skundžiama.

6.2. Teismo išvada, kad UAB „Euromisa“ turės teisę visus savo atskirojo skundo argumentus pateikti apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos yra nepagrįsta. Tokius argumentus nurodyti apeliaciniame skunde būtų beprasmiška, nes priimant galutinį sprendimą dėl įmonės pabaigos visos bankroto procedūros jau būna atliktos ir administratorius nebebūna keičiamas.

6.3. Jeigu UAB „Euromisa“ neturėjo teisės pateikti prašymo dėl administratorės atstatydinimo, tai teismas turėjo jo nepriimti. Kadangi teismas prašymą priėmė, tai turėjo jį išnagrinėti iš esmės. Kiekvienas kreditorius turi teisę pateikti teismui reikšmingą informaciją dėl nemokumo administratoriaus veiklos ir teismas turi tokią informaciją išnagrinėti. Kartais gali susiklostyti tokia situacija, kai labai svarbu kuo greičiau atstatydinti nemokumo administratorių, nes kitaip gali atsirasti didelė nepataisoma žala, o kreditorių susirinkimą sušaukti reikia gana daug laiko.

6.4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis pažeidžia kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Euromisa“ teisę į teismą. UAB „Euromisa“ jau nebegali pati kreiptis tiesiai į teismą, bet tik į kreditorių susirinkimą. Toks draudimas įstatymuose nėra numatytas.

6.5. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorė pradėjo veikti visiškai tik savo interesais ir visiškai nebeatsižvelgia į BUAB „Lithuanian glass recycling“ interesus.

7. Bendrovės kreditorė „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime su UAB „Euromisa“ atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, be to, prašo sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar JANĮ, tiek, kiek jame nėra tiesiogiai įtvirtinta teisė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmetamas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis nėra nutartis dėl atsisakymo atstatydinti nemokumo administratorę UAB „Verslo efektas“. Minima nutartimi teismas kreditorės UAB „Euromisa“ pareiškimo dėl administratorės atstatydinimo nenagrinėjo – visiškai nevertino kreditorės pateiktos informacijos, kuri patvirtina nemokumo administratorės interesų konfliktą ir padarytus pažeidimus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, kad UAB „Euromisa“ pareiškimas yra paliekamas nenagrinėtas. Vien tai, kad teismas iš esmės ydingai suformulavo nutarties rezoliucinę dalį, savaime nepaneigia pačios nutarties esmės. Pareiškimo dėl nemokumo administratorės atstatydinimo palikimas nenagrinėto užkerta kelią tolimesnei bylos – klausimo dėl UAB „Euromisa“ teisės kreiptis į teismą dėl administratorės atstatydinimo nagrinėjimo – eigai, vadinasi, tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

7.2. Vadovaujantis JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas, iš kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) kreditorinis reikalavimas viršija 50 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, gavęs motyvuotą prašymą atstatydinti nemokumo administratorių, privalo tokį prašymą patenkinti, nebent jį patenkinus būtų pažeistas viešasis interesas, tačiau cituojama nuostata niekaip neriboja ir bet kurio kito kreditoriaus, kurio kreditorinis reikalavimas yra mažesnis, teisės kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Teismas, gavęs tokį prašymą, privalo jį išnagrinėti, tačiau neprivalo jo tenkinti. Laikantis pozicijos, kad teismas gali atstatydinti nemokumo administratorių tik konkrečiai JANĮ 39 straipsnio 1 dalyje išvardintais atvejais, galėtų susidaryti situacijos, kai administratoriaus iš esmės nebus įmanoma atstatydinti, nors tam bus akivaizdus pagrindas.

7.3. Net jeigu 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį būtų galima laikyti nutartimi dėl atsisakymo atstatydinti Bendrovės nemokumo administratorę, šią nutartį vis tiek turėtų būti galima apskųsti atskiruoju skundu. Dabartinė teismų praktika, pagal kurią tokios nutartys nėra apeliacijos objektai, yra nekonstitucinė, nepagrįstai atimanti kreditoriaus teisę į teisminę gynybą, neatitinka bankroto proceso principų ir dėl to turėtų būti keičiama.

7.4. Teisė atskirai nuo galutinio teismo sprendimo nemokumo byloje apskųsti visais klausimais, kurie turi esminę reikšmę bankroto proceso dalyvių interesams, priimamus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, yra būtina teisės į apeliaciją ir bankroto proceso teisėtumo sąlyga. Galutinio teismo sprendimo, kuriuo Bendrovė bus pripažinta pasibaigusia, skundimas tuo pagrindu, jog Bendrovės nemokumo administratorius turėjo būti atstatydintas, būtų beprasmis, kadangi tuo metu visos bankroto procedūros jau bus užbaigtos ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimas ankstesnio administratoriaus padarytų pažeidimų nepašalintų bei bankroto proceso tinkamo vykdymo nebeužtikrintų. Situacija, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos apeliacinės instancijos teismo būtų panaikinamas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas proceso eigoje nepagrįstai atmetė kreditoriaus prašymą atstatydinti nemokumo administratorių, yra apskritai labai sunkiai įsivaizduojama.

7.5. Apeliacijos dėl nutarčių atsisakyti atstatydinti administratorių draudimas ne tik mažina bankroto proceso skaidrumą bei kreditorių pasitikėjimą administratoriais ir teismais, tačiau taip pat iš esmės neprisideda prie proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, kas reiškia, jog toks draudimas nėra pateisinamas jokiomis reikšmingomis priežastimis. Toks draudimas neatitinka Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“, kurioje nurodyta, jog visi pirmosios instancijos teismų priimami sprendimai turėtų būti apeliacijos objektu, išskyrus tam tikrus tarpinius sprendimus, dėl kurių neteisėtumo yra galimybė pasisakyti teikiant apeliacinį skundą dėl teismo baigiamojo akto. Be to, Lietuvos teismų pozicija, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys, kuriomis netenkinamas kreditoriaus prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, kuriame nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

8. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Verslo efektas“ su kreditorės UAB „Euromisa“ atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Tiek JANĮ, tiek prieš tai galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas nenustato, kad nutartis, kuria atmestas prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, galėtų būti skundžiama apeliacine tvarka.

8.2. Ligšiolinėje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, neužkerta kelio tolimesnei bankroto bylos eigai. Toks aiškinimas niekaip neriboja ir tokį prašymą teikusio kreditoriaus teisių, nes kilus pagrįstų abejonių dėl administratoriaus (jo įgalioto asmens) nešališkumo, suinteresuotumo ar tinkamo pareigų vykdymo, dėl to, kad jo veiksmai prieštarauja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos kreditorių interesams ar viešajam interesui, teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, neužkerta kelio kreditoriams iš naujo teikti tokią informaciją teismui ar įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kartu su kitais kreditoriais teisme inicijuoti jo nušalinimą. Nutartis, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai, nes tokiu būdu neapribojama galimybė toliau vykti bankroto procesui, proceso dalyviams toliau dalyvauti bankroto procese.

8.3. Nutarties, kuria atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių, peržiūrėjimas apeliacine tvarka neužtikrintų bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, o nemokumo administratorius būtų nepagrįstai įtraukiamas į papildomą teisminį procesą, todėl neretai susidarytų tokia situacija, kada nemokumo administratorių bet kokiomis priemonėmis siekia nušalinti bendrovės kreditorius, kurio tikrasis tikslas yra ne bankroto proceso operatyvumas, ekonomiškumas ar tariamai deklaruojama kitų kreditorių interesų apsauga, o siekis išvengti žalos atlyginimo nemokiai bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pareiškėja UAB „Euromisa“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos pranešimus, kuriuose pateikta informacija apie nemokumo administratorės UAB „Verslo efektas“ vadovui G. M. paskirtas poveikio priemones, kreditorė „Krynicki Recykling S. A.“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį, kuria UAB „Verslo efektas“ (duomenys neskelbtini) G. M. paskirta 300 Eur dydžio bauda už antstolio reikalavimo pateikti duomenis nevykdymą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamos bylos dalyku yra pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti atskirąjį skundą, o ne nemokumo administratorės veiksmų teisėtumas, naujai pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

13. Bylos duomenimis, pareiškėja UAB „Euromisa“, būdama BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditore, kreipėsi į Bendrovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atstatydinti Bendrovės nemokumo administratorę UAB „Verslo efektas“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, spręsdamas dėl UAB „Euromisa“ pareiškimo, nurodė, kad kreditorės 31 964,93 Eur reikalavimas nesudaro daugiau kaip pusės teismo BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos, taigi pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu atstatydinti teismo paskirtą bendrovės nemokumo administratorę (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau, rezoliucinėje 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties dalyje teismas nurodė, kad prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo netenkina. Taigi, motyvuojamoje nutarties dalyje nurodydamas, kad pareiškimo nepriima JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kas iš esmės sąlygoja pareiškimo palikimą nenagrinėtu, rezoliucinėje nutarties dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės nutarė dėl pareiškimo esmės – kreditorės pareiškimo netenkino.

14. Pareiškėjai UAB „Euromisa“ dėl aukščiau nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties pateikus atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad atmesti kreditorių prašymai dėl administratoriaus pakeitimo / atstatydinimo, nėra apeliacijos objektas.

15. JANĮ 40 straipsnyje reglamentuojama teismo nutarčių dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, neskyrimo ar atstatydinimo priėmimo ir apskundimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama; 3 dalyje – teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu; 4 dalyje – Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi, atstatydina paskirtą nemokumo administratorių ir juridinio asmens nemokumo administratoriumi paskiria asmenį, kuris buvo atrinktas naudojantis atrankos programa, bet nepaskirtas, arba grąžina juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos; 6 dalyje – teismo nutartis atstatydinti netekusį teisės administruoti nemokumo procesus nemokumo administratorių neskundžiama.

16. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-313/2021, vienareikšmiškai išaiškinta, kad prašymas atstatydinti nemokumo administratorių negali būti apeliacijos objektas pagal JANĮ nuostatas, taip pat pagal CPK nuostatas, nes ji nesukelia tokių pasekmių, dėl kurių toliau nevyktų nemokumo procesas, taip pat tiesiogiai neriboja byloje dalyvaujančių asmenų materialiųjų teisių, dėl kurių būtų būtina suteikti šios nutarties peržiūros galimybę. JANĮ naujai nereglamentuojamas nemokumo administratoriaus neatstatydinimo klausimas, todėl nėra pagrindo peržiūrėti (pakeisti) formuojamą teismų praktiką dėl normų, reglamentuojančių nutarčių dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo apskundimą, aiškinimo ir taikymo.

17. Taigi aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika, patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta atstatydinti nemokumo administratorių neskundžiamumą apeliacine tvarka. Tačiau, nagrinėjamu atveju iš esmės susiklostė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą ne dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, o dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus skundą, nes jį pateikė kreditorius, kurio reikalavimas nesudarė daugiau kaip pusės teismo bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumos. Nutartys, kuriomis atsisakoma priimti pareiškimą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, t. y. pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo palikus nenagrinėtu, yra skundžiamos apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1516-553/2020).

18. Kita vertus, ginčo, kad pareiškimą atstatydinti pateikusios UAB „Euromisa“ kreditorinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, byloje nėra, tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, neginčijo ir apeliantė. JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas. Vadovaujantis šia įstatymo norma bei aplinkybe, kad UAB „Euromisa“ kreditorinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nekyla abejonių, kad pareiškėja neturėjo teisės inicijuoti proceso dėl administratorės atstatydinimo, nes neatitiko JANĮ keliamų reikalavimų. Tokiu atveju ir tolimesnis klausimo dėl bankroto administratorės atstatydinimo sprendimas pagal UAB „Euromisa“ pareiškimą neturi prasmės ir neužkerta kelio bankroto proceso eigai. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo procesas negali būti savitikslis; to reikalauja universalieji teisės principai – teisingumo, protingumo, ekonomiškumo. Juo labiau kad apeliantė kaip bendrovės kreditorė turi teisę teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas). Kreditorių susirinkimas, nustatęs tam pagrindą, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo (JANĮ 44 straipsnio 4 punktas.). Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad Vilniaus apygardos teismas pažeidė kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „Euromisa“ teisę į teismą, ji tokią teisę šiuo atveju gali realizuoti įstatymo nustatyta tvarka per bendrovės kreditorių susirinkimą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

19. Kreditorė „Krynicki Recykling S. A.“ atsiliepime į UAB „Euromisa“ atskirąjį skundą prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar JANĮ, tiek, kiek jame nėra tiesiogiai įtvirtinta teisė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmetamas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

20. Šios nutarties 16 punkte minėtoje kasacinio teismo nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas analogišką kreditorės „Krynicki Recykling S. A.“ prašymą, nurodė, kad įvertinęs kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (kurie atitinka atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytiems) dėl JANĮ normų santykio su Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdamas į nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl nutarties, kuria atsisakyta atstatydinti bankroto administratorių, apskundimo galimybės teisės normos taikymo, į vieną esminių šio įstatymo priėmimo tikslų, neįžvelgė aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl JANĮ atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinybė dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą.

21. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, aplinkybę, kad šiuo atveju bylos dalyku iš esmės buvo atsisakymas priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pareiškimas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo paliktas nenagrinėtu, prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, netenkina.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Teisėja, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, nors ir sutinka su atskirtojo skundo argumentais dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties skundžiamumo apeliacine tvarka, tačiau, įvertinusi aplinkybę, kad UAB „Euromisa“ neturėjo teisės inicijuoti proceso dėl administratorės atstatydinimo, pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

23. Pareiškėjos UAB „Euromisa“ skundo netenkinus, atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau pastarajai nepateikus tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.