Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ ir M. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties atmesti šių pareiškėjų skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Rezoliucinė dalis

7.1. nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalies, kuria panaikintas LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu;

7.2. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas ir panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu, ir šią civilinės bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

7.3. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas ir panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir civilinės bylos dalį dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo nutraukti.

8. Nagrinėjant bylą iš naujo pagal pareiškėjų skundą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu, bendrovės nemokumo administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintas administravimo išlaidas (jų dalį – 30,80 Eur) numatyta skirti pašto išlaidoms, vykdant teismo įpareigojimus dėl 11 kreditorių, kurių elektroninio pašto adresai nežinomi, informavimo apie bankroto procese atliekamus veiksmus. Likusi administravimo išlaidų dalis (107,58 Eur) reikalinga būtinoms bankroto proceso išlaidoms, t. y. bendrovės dokumentų pateikimui archyvui saugoti ir bendrovės išregistravimui iš Juridinių asmenų registro. Minėtų lėšų nepakaks apmokėti būtinąsias išlaidas, nes bendrovė neturi turto, todėl trūkstamas išlaidas apmokės nemokumo administratorius iš savo lėšų.

9. Kreditorė UAB „Euromisa“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos skunde nenurodė argumentų dėl sprendimo patvirtinti administravimo išlaidas neteisėtumo, nes visi skundo argumentai yra susiję su kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimais.

10. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų UAB „Oreva“ ir M. Š. skundą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo ir priteisė kreditorei UAB „Euromisa“ iš pareiškėjų UAB „Oreva“ ir M. Š. po 311,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Teismas nustatė, kad 2025 m. vasario 19 d. LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 54,10 proc. visų reikalavimų. Už bendrovės nemokumo administratoriaus pasiūlymą leisti bendrovės sąskaitoje esančius 138,38 Eur panaudoti bankroto administravimo išlaidoms (pašto paslaugoms ir dokumentų perdavimo archyvui) balsavo kreditoriai, turintys 62,58 proc. balsų nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų bendros sumos, prieš balsavo – 37,42 proc.

12. Teismas nurodė, kad bylą pagal pareiškėjų skundą nagrinėjant esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, nenustatyta, o Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025 pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimų (ne)teisėtumo materialiniais (turinio) aspektais taikytinas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas teisinis reglamentavimas, nes bendrovei bankroto byla iškelta 2013 m., administravimo išlaidų sąmata patvirtinta, galiojant ĮBĮ.

13. Teismas pareiškėjų argumentus, kad bendrovės bankroto procese buvo gauta 725 536,87 Eur pajamų, kurios buvo panaudotos administravimo išlaidoms, o nemokumo administratorius nepateikė gautas pajamas ir patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertino, jog pareiškėjos iš esmės nesutinka su nemokumo administratoriaus galutinės veiklos ataskaitos patvirtinimu.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nepateikė argumentų ir (ar) įrodymų dėl antruoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo (ne)teisėtumo, t. y. iš esmės nepagrindė savo procesinės pozicijos, dėl ko kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bendrovės sąskaitoje esančių 138,89 Eur panaudojimo būtinoms administravimo išlaidoms turėtų būti panaikintas.

15. Teismas nurodė, kad bendrovės nemokumo administratorius pagrindė, jog bendrovė turi 11 kreditorių, kuriems apie bankroto byloje atliekamus procesinius veiksmus pranešama pašto siuntomis, vienkartinis minėtų kreditorių informavimas registruota pašto siunta reikalauja 30,80 Eur (viena siunta – 2,80 Eur) ir šios išlaidos buvo patirtos, informuojant kreditorius apie 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimą ir kelis kartus po šio susirinkimo. Likusių administravimo išlaidoms skirtų 108,90 Eur pagrįstumą patvirtina individualią veiklą vykdančios S. R. bendrovei išrašyta 2025 m. kovo 19 d. sąskaita faktūra, serija RAD Nr. 2025/03, už LUAB „Lithuanian glass recycling“ dokumentų paruošimą archyvui. Minėta sąskaita faktūra buvo apmokėta 2025 m. kovo 19 d., po to bendrovės sąskaitoje piniginių lėšų neliko.

16. Teismas konstatavo, kad ginčijamos administravimo išlaidos būtinos bankroto procedūroms pabaigti, nes byloje nekilo ginčo dėl patvirtintų pašto ir archyvavimo išlaidų būtinumo, tokių išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai pateikti į bylą ir nėra ginčijami.

17. Teismas priėjo išvadą, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas yra pagrįstas, nes pareiškėjos nenurodė, o teismas nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, todėl teismas atmetė pareiškėjų skundą.

18. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja UAB „Oreva“ bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir (arba) tokių duomenų nepateikė, o atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos procesinė pozicija dėl visų trijų skundžiamų kreditorių susirinkimo spendimų apeliacinės instancijos teismo argumentais iš esmės buvo pripažinta nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su bendrovės nemokumo administratoriaus argumentais ir procesą dėl pirmojo ir trečiojo kreditorių susirinkimo sprendimų nutraukė, o klausimą dėl antrojo kreditorių susirinkimo sprendimo bylą perdavė nagrinėti iš naujo ir ši skundo dalis atmesta. Teismas nusprendė, kad pareiškėja UAB „Oreva“ neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Teismas įvertino, kad kreditorė UAB „Euromisa“ nesutiko su pareiškėjų skundu visa apimtimi, o skundas dėl 1/3 dalies (dėl sprendimo pirmuoju darbotvarkės klausimu) buvo patenkintas, todėl kreditorei iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisė 623,34 Eur (935 Eur x 2/3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Pareiškėjos UAB „Oreva“ ir M. Š. (toliau – ir apeliantės) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjų skundą dėl bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalėjo vadovautis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis bei priimtais procesiniais sprendimais, taip pat įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025 iš esmės išspręstą ginčą trečiuoju darbotvarkės klausimu. To nepadarius, susidarė situacija, kai dėl teisiniu aspektu tapačių klausimų egzistuoja vienas kitam prieštaraujantys teismo procesiniai sprendimai.

20.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025 išspręstas klausimas dėl bendrovės pabaigos iš esmės atitinka bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime spręstą klausimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl siūlymo teismui priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Šis klausimas yra reikšmingas konstatuojant tai, kad iš pradžių teismas išsprendė tarpinį procesinį klausimą, byla buvo užbaigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, o vėliau Lietuvos apeliaciniame teisme, kai ginčas buvo išspręstas iš esmės, šios aplinkybės tapo esminės, vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

20.3. Teismas neatsižvelgė, kad dar 2014 m. bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 16 535 Eur sąmata ūkio išlaidoms, įskaitant pašto ir dokumentų archyvavimo išlaidas. Nepaisant to, bendrovės nemokumo administratorius papildomai inicijavo naujos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą toms pačioms paslaugoms apmokėti, kurios dydis sutapo su bendrovės sąskaitoje buvusia lėšų dalimi. Tai kelia pagrįstų abejonių, kur buvo panaudotos anksčiau patvirtintos lėšos ir kodėl jų neužteko.

20.4. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neteisingai taikė proceso teisę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme nepatyrė išlaidų bei neturi teisės į jų atlyginimą. Pareiškėjų procesinis elgesys buvo tinkamas ir jų kreipimasis buvo pagrįstas objektyviomis priežastimis. Ginčas kilo dėl nemokumo administratoriaus veiksmų, kurie vėliau kitoje byloje dėl bendrovės pabaigos apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti, kaip nepagrįsti ir sukėlę pagrįstų abejonių. Tai patvirtina, kad kreditorių procesinis elgesys buvo sąžiningas, jų veiksmai pagrįsti, todėl net ir nutraukus bylą bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti eliminuotos.

20.5. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dalyvavo ne tik pareiškėjos, bet ir VMI, kuri pateikė atsiliepimą į bendrovės atskirąjį skundą bei aktyviai gynė savo procesinę poziciją. Pareiškėjos ir VMI kėlė tapačius klausimus dėl nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumo ir apeliacinės instancijos teismas pripažino šiuos klausimus pagrįstais, todėl nėra teisinio pagrindo skirtingai vertinti pareiškėjų ir VMI procesinio statuso, priteisiant bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsakovė LUAB „Lithuanian glass recycling“, atstovaujama nemokumo administratoriaus R. B., atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1. Bendrovės 2022 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkime 16 535 Eur sąmata buvo patvirtinta ūkio išlaidoms be atliekų sutvarkymo už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 28 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2025 m. liepos 31 d. buvo panaudota ūkio išlaidoms apmokėti 8 685,14 Eur, į kuriuos patenka ir ginčijami 138,38 Eur. Administravimo išlaidoms patvirtinta 16 535 Eur sąmata nebuvo viršyta.

21.2. Ginčas dėl bendrovės pabaigos nebuvo išspręstas iš esmės, nes klausimas buvo perduotas nagrinėti iš naujo, todėl teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nesprendė 1/3 dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjoms klausimo.

21.3. Teismas pagrįstai priteisė kreditorei UAB „Euromisa“ iš pareiškėjų 2/3 dalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes skundas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo antrojo ir trečiojo sprendimų buvo atmesti, o dėl pirmojo sprendimo ginčas iš esmės neišnagrinėtas.

22. Kreditorė UAB „Euromisa“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

22.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartyje nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad pareiškėjos negalėjo skųsti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė UAB „Euromisa“ iš pareiškėjų atitinkamą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį.

22.2. Apeliantės nepagrįstai šią bylą sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi, nes minėta nutartimi klausimas dėl bendrovės pabaigos perduotas nagrinėti iš naujo dėl nepakankamai išsamios galutinės veiklos ataskaitos. Teismas nėra paneigęs pagrindo nemokumo administratoriui kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos. Taigi, negali būti laikoma, kad pareiškėjų skundas nagrinėjamoje byloje joms buvo išnagrinėtas palankiai.

22.3. Skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu nebuvo padidinta administravimo išlaidų sąmata, o tik patvirtintos faktinės išlaidos ir nustatytas jų mokėjimo eiliškumas.

22.4. Teismas neturėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš VMI, nes VMI savarankiško skundo nepateikė ir prie pareiškėjų skundo neprisidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjų skundą dėl reikalavimo panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą leisti bendrovės nemokumo administratoriui 138,38 Eur panaudoti bankroto administravimo išlaidoms (pašto paslaugos ir dokumentų paruošimas archyvui) pirmiau kitų bankroto proceso administravimo išlaidų yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

24. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Verslo efektas“, nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 5 d. Teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d., 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. gruodžio 22 d., 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. gruodžio 6 d., 2023 m. sausio 25 d., 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimis. Teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš bendrovės nemokumo administratorės pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė R. B. Bendrovės likvidavimo terminas 2023 m. gruodžio 29 d. teisėjo rezoliucija buvo pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Teismas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė pratęsti likvidavimo terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. dėl tebevykstančių teisminių ginčų ir įpareigojo bendrovės nemokumo administratorių iki 2025 m. vasario 27 d. pateikti teismui dokumentus, reikalingus teismui priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-299-934/2025 paliko pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą.

25. 2025 m. vasario 19 d. įvyko LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimas pagal nemokumo administratoriaus R. B. paskelbtą susirinkimo darbotvarkę: 1) pritarti LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą; 2) LUAB „Lithuanian glass recycling“ 138,38 Eur administravimo išlaidų už pašto paslaugas ir archyvo tvarkymą mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas; 3) siūlyti teismui priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos.

26. Bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo protokolo duomenimis kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 54,10 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Už veiklos ataskaitą (pirmasis sprendimas) balsavo kreditoriai, turintys 55,52 proc. finansinių reikalavimų, prieš – 44,48 proc. Už administravimo išlaidas (antrasis sprendimas) balsavo kreditoriai, turintys 62,58 proc. finansinių reikalavimų, prieš – 37,42 proc. Už siūlymą kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos (trečiasis sprendimas) balsavo kreditoriai, turintys 55,52 proc. finansinių reikalavimų, prieš – 44,48 proc.

28. Bendrovės nemokumo administratorius 2025 m. kovo 25 d. pateikė prašymą priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. sprendimu LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklą pripažino pasibaigusia ir nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pripažinimo pasibaigusia perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

29. 2025 m. rugpjūčio 22 d. įvyko LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorių dauguma nepritarė bendrovės nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitai už 2025 m. vasario 1 d.–2025 m. liepos 31 d. laikotarpį ir galutinei bankroto ataskaitai. Bendrovės nemokumo administratorius 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikė skundą dėl bendrovės 2025 m. rugpjūčio 22 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų panaikinimo, skundas šiuo metu neišnagrinėtas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2904-392/2025).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką

30. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą sprendimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 38 punktas).

31. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartyje nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su ginčui aktualaus kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo ir nurodė, jog sprendžiant ginčo klausimą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo (ne)teisėtumo materialiniais (turinio) aspektais taikytinas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas teisinis reglamentavimas. Apeliantės nagrinėjamu atveju atskirajame skunde taip pat nenurodė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, taigi, ginčas kilo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, susijusio su administravimo išlaidomis, turinio.

32. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio, reglamentavusio kreditorių susirinkimo teises, 5 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. ĮBĮ 36 straipsnio, reglamentavusio administravimo išlaidas, 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

33. Kasacinis teismas išaiškino, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017, 27 punktas; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018, 28 punktas).

34. Administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo bankroto bylos iškėlimo, tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūros apimtį ir kitas konkrečios įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes. Kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą pagal administratoriaus prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020, 20 punktas).

35. Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą, 36 straipsnio 2 dalį tiek bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (jos keitimas), tiek mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas yra kreditorių susirinkimo kompetencija. Kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų, susijusių su administravimo išlaidų sąmata, tokį ginčą išsprendžia teismas.

36. Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas bylą dėl bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo antrojo sprendimo nagrinėti iš naujo, 2025 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartyje nenurodė jokių argumentų dėl minėto kreditorių susirinkimo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl leidimo bendrovės nemokumo administratoriui bendrovės sąskaitoje banke turimas 138,38 Eur lėšas skirti pašto ir dokumentų archyvavimo išlaidų apmokėjimui pirmiau už kitas administravimo išlaidas.

37. Apeliantės atskirajame skunde pažymėjo, kad bendrovės ūkio išlaidoms, įskaitant ginčijamas išlaidas, buvo nustatyta 16 535 Eur administravimo išlaidų sąmata, todėl nemokumo administratorius nepagrindė papildomų administravimo išlaidų tvirtinimo būtinumo toms pačioms išlaidoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijamu bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimu kreditorių dauguma nepatvirtino naujos ar papildomos administravimo išlaidų sąmatos, bet leido LUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriui bendrovės turimas 138,38 Eur lėšas skirti būtinoms bankroto administravimo išlaidoms, t. y. pašto ir dokumentų archyvavimo paslaugoms, apmokėti pirmiau kitų bankroto proceso administravimo išlaidų. Bendrovės bankroto byloje esantis bendrovės 2022 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bendrovės kreditoriai nusprendė patvirtinti 16 535 Eur LUAB „Lithuanian glass recycling“ ūkio išlaidoms be atliekų sutvarkymo nuo 2021 m. birželio 28 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, leidžiant administratoriui naudoti lėšas pagal poreikį. Minėta administravimo išlaidų sąmata patvirtinta, atsižvelgiant į bendrovės nemokumo administratoriaus 2021 m. gruodžio 7 d.–2022 m. vasario 3 d. laikotarpio veiklos ataskaitoje pateiktą būtinų administravimo išlaidų detalizaciją, kurioje nurodyta, jog bendrovės dokumentų archyvavimo paslaugoms reikalingi 1 000 Eur, kitoms išlaidoms – 1 000 Eur (2022 m. vasario 22 d. dokumento registracijos Nr. DOK-7117). Bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje bendrovės nemokumo administratoriaus 2024 m. rugpjūčio 1 d.–2025 m. sausio 31 d. laikotarpio veiklos ataskaitoje nurodyta, jog ūkio išlaidoms iš 2022 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo nustatytos 16 535 Eur administravimo išlaidų sąmatos buvo patirta 8 474,35 Eur išlaidų. Taigi, bendrovės nemokumo administratorius nėra išnaudojęs visos 2022 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ūkio išlaidoms, todėl apeliančių argumentai, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu buvo patvirtinta nauja (papildoma) administravimo išlaidų sąmata, yra nepagrįsti.

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliančių atskirojo skundo argumentu, kad bendrovės nemokumo administratorius nepagrindė 138,38 Eur lėšų panaudojimo pašto ir dokumentų archyvavimo paslaugoms. Bendrovės nemokumo administratoriaus prie atsiliepimo į pareiškėjų skundą pateikti įrodymai (2025 m. liepos 25 d. dokumento registracijos Nr. DOK-26491) patvirtina, kad bendrovė turi 11 kreditorių, kuriems bendrovės nemokumo administratorius apie bankroto procese atliekamus procesinius veiksmus praneša registruotu paštu, nes jie nėra nurodę elektroninio pašto adresų, vienos registruotos pašto siuntos kaina yra 2,80 Eur, atitinkamai 11 siuntų – 30,80 Eur. Nemokumo administratoriaus pateikti pranešimai apie kreditorių informavimą ir akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ kvitai patvirtina, kad bendrovės nemokumo administratorius registruotu paštu informavo kreditorius apie 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimą, 2025 m. balandžio 15 d. teismo posėdį dėl bendrovės pabaigos, 2025 m. birželio 16 d. priimtą nutartį. Pateikta individualią veiklą vykdančios S. R. bendrovei išrašyta 2025 m. kovo 19 d. sąskaita faktūra ir bendrovės sąskaitos banke išrašas už 2025 m. kovo 1 d.–2025 m. liepos 25 d. laikotarpį patvirtina, kad bendrovė sumokėjo 108,90 Eur už dokumentų paruošimą archyvui.

39. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrovės nemokumo administratorius bendrovės sąskaitoje esančius 138,38 Eur panaudojo būtinoms bankroto administravimo išlaidoms. Kaip minėta, administravimo išlaidų sąmata 16 535 Eur ūkio išlaidoms, įskaitant dokumentų archyvavimui ir pašto išlaidoms (kitos išlaidos), buvo patvirtinta dar 2022 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkime. Ginčijamu bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu nauja (papildoma) administravimo išlaidų sąmata nepatvirtinta, o tiesiog leista bendrovės sąskaitoje esančius 138,38 Eur panaudoti pašto ir dokumentų archyvavimo išlaidoms apmokėti pirmiau kitų administravimo išlaidų. Byloje nėra duomenų apie nemokumo administratoriui patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, skirtos ūkio išlaidoms, viršijimą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Apeliantės atskirajame skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą ir bylą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pripažinimo pasibaigusia perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl tai reiškia, jog ginčas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu apeliantėms buvo išnagrinėtas palankiai ir joms turėjo būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

41. Apeliantės iš esmės laiko, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025 panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas ir panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl šio pareiškėjų skundo reikalavimo buvo tarpinė, o ginčas galutinai buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025, kuria klausimas dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos pripažinimo pasibaigusia buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie apeliančių argumentai nėra susiję su skundžiamu bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimu antruoju darbotvarkės klausimu. Kaip minėta, bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimu trečiuoju darbotvarkės klausimu bendrovės nemokumo administratorius buvo įpareigotas siūlyti teismui priimti sprendimą dėl LUAB „Lithuanian glass recycling“ pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartyje nurodė, kad kreditorių susirinkimo sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu pareiškėjoms nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Kadangi pareiškėjų skundas visa apimtimi pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, panaikinant minėtą kreditorių susirinkimo sprendimą, ši skundžiamos nutarties dalis panaikinta ir civilinės bylos dalis dėl pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu nutraukta.

43. Pažymėtina, kad kreditorė UAB „Euromisa“ Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025 pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat laikėsi pozicijos, jog kreditorių susirinkimo sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartyje iš esmės konstatavo, kad pareiškėjos neturėjo teisinio materialinio suinteresuotumo skųsti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu. Tuo tarpu Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025 buvo sprendžiama ne dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamo bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu ar kitų kreditorių susirinkimo sprendimų, dėl kurių atitinkamai buvo nutraukta bylos dalis (trečiasis sprendimas) ir nutrauktas apeliacinis procesas (pirmasis sprendimas), o dėl sąlygų priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos (ne)egzistavimo, bankroto procedūrų tinkamo (ne)užbaigimo, piniginių lėšų tinkamo (ne)paskirstymo, t. y. bendrovės 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebuvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Kasacinis teismas išaiškino, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sukurtos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas). Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).

46. CPK 93 straipsnio 1 dalies normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16–17 punktai; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

47. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2023, 28 punktas).

48. Apeliacinės instancijos teismas 2025 m. liepos 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-697-854/2025 nurodė, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu ir šią dalį perdavus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus perduotą bylos dalį ir priimant šioje byloje galutinį teismo procesinį sprendimą. Taigi, nagrinėjamu atveju procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, o ne tarpinė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis ar Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis, kuria apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalies, kuria panaikintas LUAB „Lithuanian glass recycling“ 2025 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu, buvo nutrauktas, taip pat nutraukta civilinės bylos dalis kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjų skundo dalį tik dėl kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu.

49. Taigi, remiantis procesiniu galutinio sprendimo rezultatu, „laimėjusia šalimi“ yra su pareiškėjų skundu nesutikusi bendrovė ir jos poziciją palaikiusi kreditorė UAB „Euromisa“, todėl apeliantės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui 2025 m. birželio 16 d. panaikinus kreditorių susirinkimo sprendimą dėl pritarimo LUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių susirinkimo pirmininkui pasirašyti galutinę bankroto ataskaitą ir šį klausimą perdavus iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, klausimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo nėra išspręstas iš esmės, t. y. tokia nutartis (jos dalis) nelaikytina teismo nutartimi dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išsprendžiant šį klausimą iš esmės.

50. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi buvo patenkinta tik dalis pareiškėjų skundo reikalavimų (dėl pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti galutinei bankroto ataskaitai), ir pareiškėja UAB „Oreva“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė, pateikdama atsiliepimą į bendrovės atskirąjį skundą, tokios išlaidos nėra atlyginamos, nes vertinant pareiškėjų veiksmus atsakomybės už šį procesą kontekste, matyti, jog byla dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo buvo inicijuota nepagrįstai, o skundas dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo atmestas.

51. Tai, kad pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo patenkinta ir apeliacinės instancijos teismas dėl minėto kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo nutraukė apeliacinį procesą, nepaneigia aplinkybės, jog bylą iš esmės pagal skundžiamą nutartį, kuri paliekama nepakeista, laimėjo bendrovė ir jos poziciją viso proceso metu palaikiusi kreditorė UAB „Euromisa“. Tai reiškia, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgiama į galutinį bylos išnagrinėjimo iš esmės rezultatą.

52. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Euromisa“ savarankiško atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies priteisti jai iš pareiškėjų 2/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, t. y. ši kreditorė nesiekia, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų būtų pakeista ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas būtų patenkintas visiškai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva revizuoti kreditorės UAB „Euromisa“ neskundžiamos pirmosios instancijos nutarties dalies ir peržengti pareiškėjų atskirojo skundo ribas. Apeliantės atskirajame skunde taip pat nenurodė argumentų dėl kreditorei UAB „Euromisa“ iš pareiškėjų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

53. Nagrinėjamu atveju skundą dėl bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pateikė pareiškėjos, o ne kreditorė VMI, todėl apeliančių argumentai, jog bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „Euromisa“ turėjo būti priteistos ne tik iš jų, bet ir iš VMI, kuri savarankiško skundo dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo nepateikė (pateikė tik atsiliepimą į skundą), atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

54. Atskirasis skundas atmetamas, todėl apeliantės neįgijo teisės į žyminio mokesčio už atskirąjį skundą grąžinimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Bendrovė ir kreditorė UAB „Euromisa“ nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantės neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93, 98 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, nes byla išspręsta teisingai. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.