Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Verenta“ prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas UAB „Verenta“ pateikė prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 60 963,34 Eur kreditoriniu reikalavimu. Nurodo, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ iki šiol nėra atlaisvinusi UAB „Verenta“ nuosavybės teise priklausančių 3 107,12 m² ploto patalpų nuo bankrutavusios įmonės sandėliuojamų šiukšlių, taip pat yra susidaręs įsiskolinimas už minėtų patalpų nuomą. BUAB „Lithuanian glass recycling“ yra likusi skolinga už atliekų sutvarkymą.

2. Papildomai nurodė, kad atliekos buvo sutvarkytos tiek iš įvažiavimo pusės, tiek iš mechaninių dirbtuvių. Išvežtas atliekų kiekis yra visas pristatytas stiklo gamykloms, kurios išrūšiavo stiklo atliekas ir pagamino produkciją. UAB „Verenta“ išrašė sąskaitas vėliau, nes yra žinoma informacija, kad nemokumo administratorius lėšų neturi ir nėra tikslinga rašyti sąskaitas, nors jos nebus apmokėtos. Patalpos yra įsigytos 2014 m., po bankroto bylos iškėlimo. Nemokumo administratorius daugybę kartų ragintas dėl atliekų išvežimo ir teritorijos. UAB „Verenta“ šešis metus negali naudotis savo turtu. Prašo teismo patraukti atsakomybėn advokatą Š. dėl CPK 95 straipsnio.

3. BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ įgaliotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą į UAB „Verenta“ prašymą, kuriame nurodė, jog pateiktam reikalavimui prieštaravimų neturi ir su prašymu sutinka. Pažymėjo, kad dalis reikalavimo kyla iš nuomos santykių, kurie priverstinai tęsiasi iki šiol. Kol nėra galimybių sutvarkyti atliekas, BUAB „Lithuanian glass recycling“ yra priversta tęsti nuomos santykius su teritorijos savininkais UAB „Verenta“. Kita sąskaitų dalis yra už atliekų sutvarkymą.

4. Papildomai nemokumo administratorius nurodė, kad už nuomą nėra mokama, nes nėra tam lėšų. Atliekų nėra kur išvežti, nes tokio kiekio transportavimas taip pat yra brangiai kainuojantis. Dėl reiškiamo reikalavimo kilusio iš atliekų sutvarkymo – tai šios sąskaitos pateiktos, atliekų minimas kiekis yra sutvarkytas ir tai pripažinta aplinkosaugos specialistų.

5. Kreditorius Krynicki Recykling S. A. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad UAB „Verenta“ prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir sietinas su administratoriaus siekiu išvengti atsakomybės už bendrovei galimai padarytą turtinę žalą. Abi UAB „Verenta“ PVM sąskaitos faktūros, kuriomis grindžiamas kreditorinis reikalavimas, buvo išrašytos 2020 m. lapkričio mėnesį. Tariamos paslaugos (patalpų nuomos bei atliekų sutvarkymo), už kurias jos buvo išrašytos, buvo suteiktos (neva) jau po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Net jeigu tokios paslaugos iš tikrųjų būtų buvusios suteiktos, jų pagrindu kilęs UAB „Verenta“ piniginis reikalavimas turėtų būti dengiamas iš bendrovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų ir negalėtų būti įtraukiamas į teismo bendrovės bankroto byloje tvirtinamą kreditorių finansinių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto pradžios, sąrašą. Jokių atliekų tvarkymo paslaugų UAB „Verenta“ bendrovei faktiškai nesuteikė. UAB „Verenta“ dideliais kiekiais išvežė ir savo vardu pardavė bendrovei priklausančią produkciją (stiklo žaliavą), gaudama už ją pajamas. Bendrovės kreditoriai apie tai nebuvo informuoti ir sužinojo atsitiktinai. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o taip pat inicijuota civilinė byla dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Didelius kiekius produkcijos, kurios įvardijamos kaip atliekos, UAB „Verenta“ išvežė dar 2015 m., tačiau sąskaitą už šias „paslaugas“ bendrovei išrašė praėjus net 5 metams. UAB „Verenta“ prašymas bei sąskaita yra visiškai neinformatyvūs – neaišku už kokių „atliekų“, kokio kiekio, kokioje teritorijoje ir kada vykdytą „sutvarkymą“ prašoma atlyginti. Taip pat neaišku, kokiu būdu apskaičiuota „atliekų“ „sutvarkymo“ kaina ir kokiu teisiniu pagrindu jos apskritai buvo „tvarkomos“.

6. Teigia, jog nėra aišku, kokiu pagrindu UAB „Verenta“ išrašė sąskaitą bendrovei už patalpų nuomą. Kreditoriai niekada nebuvo informuoti ir niekada nėra pritarę jokiems bendrovės sudarytiems nuomos sandoriams. Nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokia tvarka bendrovei yra skaičiuojamas nuomos mokestis. UAB „Verenta“ išrašytoje sąskaitoje nurodyta patalpų nuomos kaina už vienus metus yra net 6 kartus didesnė, nei kaina, už kurią UAB „Verenta“ patalpas įsigijo. Tos pačios patalpos šiuo metu yra nuomojamos atliekų tvarkymo veikla užsiimančiai įmonei UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ už daugiau nei 12 kartų mažesnę nuomos kainą.

Prašymas netenkinamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstas likvidavimo terminas.

8. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Verenta“ įtraukimo į BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus, arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Verenta“ 2020 m. lapkričio 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 47 730,63 Eur sumai. Ši PVM sąskaita faktūra yra išrašyta už 2018 m., 2019 m., 2020 m. patalpų nuomą. Taip pat UAB „Verenta“ 2020 m. lapkričio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 13 332,71 Eur už atliekų sutvarkymą. Minėta, jog bankroto byla UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta 2013 m. spalio 21 d., kas reiškia, jog UAB „Verenta“ ginčo darbus atliko ir paslaugas suteikė jau po bankroto bylos iškėlimo.

10. Kaip nurodo nemokumo administratorius ir UAB „Verenta“, UAB „Verenta“ atliko atliekų išvežimo darbus ir suteikė patalpų nuomos paslaugas. JANĮ 73 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau – bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą); 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Kaip matyti iš šio straipsnio 2 dalies 5 punkto į bankroto proceso administravimo išlaidas patenka turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos, pagal 4 šio straipsnio punktą – turto išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos.

11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas bankroto administravimo išlaidų sampratą (išaiškinimai atlikti remiantis anksčiau galiojančiu Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, tačiau šį įstatymą pakeitusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bankroto proceso administravimo išlaidų samprata iš esmės nepakito, todėl šie Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai išlieka aktualūs) nurodė, kad sprendžiant konkrečių išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms klausimą, būtina turėti omenyje tą, kad teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentas yra tas teisiškai reikšmingas momentas, nuo kurio įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą ir prasideda bankroto administravimo veikla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnis ir kt.). Todėl išlaidų atsiradimo (susidarymo) momentas (iki ar po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) yra pirminė sąlyga, pagal kurią turi būti sprendžiama dėl išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms. Pažymėtina, kad šis (išlaidų atsiradimo (susidarymo) momento) aspektas akcentuojamas ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Be to, kasacinis teismas yra išskyręs ir dar vieną kriterijų, kuris turi esminę reikšmę sprendžiant, ar atitinkamos išlaidos priskirtinos bankroto administravimo išlaidoms, – išlaidų teisinė prigimtis ir paskirtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2008; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, vykdymo yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu įmonė, iškėlus bankroto bylą, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio, inter alia (be kita ko), kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdydama savo įsipareigojimų ar juos vykdydama netinkamai. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme (pvz., 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

13. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog UAB „Verenta“ tiek nuomos, tiek atliekų išvežimo paslaugos buvo suteiktos po bankroto bylos UAB „Lithuanian glass recycling“ iškėlimo ir šios nutarties įsiteisėjimo. Šie UAB „Verenta“ atlikti darbai buvo skirti bankrutavusios įmonės atliekų sutvarkymui ir turto saugojimui, kas, vadovaujantis JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktu bei nurodyta teismų praktika, reiškia, kad šios išlaidos negali būti priskiriamos įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administravimo išlaidomis ir turi būti dengiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu teismas sprendžia, jog UAB „Verenta“ prašymas dėl įtraukimo jį į kreditorių sąrašą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Šalims išaiškinama, jog UAB „Verenta“ reikalavimas apmokėti įsiskolinimą turi būti dengiamas atsakovės bankroto administravimo išlaidoms skirtomis lėšomis, jeigu šios išlaidos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Teismas nustatęs, jog šios išlaidos negali būti priskiriamos prie kreditorinių reikalavimų, papildomai dėl atliktų darbų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

14. UAB „Verenta“ prašė skirti Krynicki Recykling S. A. atstovui baudą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad Krynicki Recykling S. A. atstovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad Krynicki Recykling S. A. pateikė atsiliepimą į UAB „Verenta“ prašymą patvirtina tik tai, kad kreditorius naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta UAB „Verenta“ prašymą dėl baudos skyrimo (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Netenkinus UAB „Verenta“ prašymo dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą, tenkinamas kreditoriaus Krynicki Recykling S. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš UAB „Verenta“ kreditoriaus Krynicki Recykling S. A. naudai priteisiama 219,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB Verenta“ prašymų įtraukti į jį BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą ir skirti baudą netenkinti.

Priteisti iš UAB „Verenta“ kreditoriaus Krynicki Recykling S. A. naudai 219,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.