Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ įgalioto asmens G. M. prašymą dėl kreditorių sąrašo patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2015 m. rugsėjo 10 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros patikrinimo akte konstatuota, jog gamybinėje teritorijoje, šalia pastato sukrautos ir saugomos galimai pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos, kurių paskutinio planinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Paskutinis planinis bendrovės patikrinimas buvo atliktas 2015 m. balandžio 20 d., kas reiškia, jog į bendrovės teritoriją buvo atvežtos naujos pavojingos atliekos laikotarpiu tarp 2015 m. balandžio 20 d. ir 2015 m. rugsėjo 10 d., kai bendrovė jau dvejus metus jokios komercinės veiklos nebevykdė ir buvo valdoma bankroto administratoriaus. Bendrovės nemokumo administratorius bendrovės vardu siekia prisiimti svetimų pavojingų atliekų tvarkymo kaštus.

Prašymas netenkinamas.

5. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Verslo efektas“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. kovo 3 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. liepos 7 d., 2014 m rugsėjo 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. birželio 6 d. nutartimi pratęstas likvidavimo terminas.

6. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl UAB „Žalvaris“ įtraukimo į BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus, arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „Žalvaris“ 2020 m. lapkričio 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 41 140 Eur sumai. Ši PVM sąskaita faktūra yra išrašyta už 2017 m. vasario 15 d. atliktus darbus – kitų mechaninių atliekų apdorojimo atliekų utilizavimą. Bankroto byla UAB „Lithuanian glass recycling“ iškelta 2013 m. spalio 21 d., kas reiškia, jog UAB „Žalvaris“ ginčo darbus atliko jau po bankroto bylos iškėlimo.

8. Kaip nurodo nemokumo administratorius ir UAB „Žalvaris“, UAB „Žalvaris“ atliko pavojingų (kineskopinių) atliekų tvarkymo darbus. JANĮ 73 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau – bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą); 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Kaip matyti iš šio straipsnio 2 dalies 5 punkto į bankroto proceso administravimo išlaidas patenka turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos.

9. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas bankroto administravimo išlaidų sampratą (išaiškinimai atlikti remiantis anksčiau galiojančiu Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, tačiau šį įstatymą pakeitusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme bankroto proceso administravimo išlaidų samprata iš esmės nepakito, todėl šie Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimai išlieka aktualūs) nurodė, kad sprendžiant konkrečių išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms klausimą, būtina turėti omenyje tą, kad teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo momentas yra tas teisiškai reikšmingas momentas, nuo kurio įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą ir prasideda bankroto administravimo veikla (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 5 dalis, 14 straipsnis ir kt.). Todėl išlaidų atsiradimo (susidarymo) momentas (iki ar po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) yra pirminė sąlyga, pagal kurią turi būti sprendžiama dėl išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms. Pažymėtina, kad šis (išlaidų atsiradimo (susidarymo) momento) aspektas akcentuojamas ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Be to, kasacinis teismas yra išskyręs ir dar vieną kriterijų, kuris turi esminę reikšmę sprendžiant, ar atitinkamos išlaidos priskirtinos bankroto administravimo išlaidoms, – išlaidų teisinė prigimtis ir paskirtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2008; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, vykdymo yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu įmonė, iškėlus bankroto bylą, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedūroms vykdyti (ĮBĮ 17 straipsnis), ir dėl to kreditorius patiria nuostolių, tokių sandorių šalys laikytinos lygiateisėmis. Bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio, inter alia (be kita ko), kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Priešingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdydama savo įsipareigojimų ar juos vykdydama netinkamai. Dėl to tokių sandorių šalies padėtis negali būti tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės patiriamos tokių sandorių vykdymo išlaidos laikytinos administravimo išlaidomis ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme (pvz., 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

11. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog UAB „Žalvaris“ paslaugos suteiktos 2017 m. lapkričio 4 d., tai yra jau po bankroto bylos UAB „Lithuanian glass recycling“ iškėlimo ir šios nutarties įsiteisėjimo. Šie UAB „Žalvaris“ atlikti darbai buvo skirti bankrutavusios įmonės atliekų sutvarkymui, kas remiantis JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir nurodyta teismų praktika, reiškia, kad šios išlaidos negali būti priskiriamos įmonės kreditoriniams reikalavimams ir turėtų būti laikytinos bankroto administravimo išlaidomis ir turi būti dengiamos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, jeigu jos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, jog UAB „Žalvaris“ prašymas dėl įtraukimo jį į kreditorių sąrašą yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Šalims išaiškinama, jog UAB „Žalvaris“ reikalavimas apmokėti įsiskolinimą turi būti dengiamas atsakovės bankroto administravimo išlaidoms skirtomis lėšomis, jeigu šios išlaidos atitinka bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Teismas nustatęs, jog šios išlaidos negali būti priskiriamos prie kreditorinių reikalavimų, papildomai dėl atliktų darbų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus UAB „Žalvaris“ prašymo dėl jo įtraukimo į kreditorių sąrašą, tenkinamas kreditoriaus Krynicki Recykling S. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš UAB „Žalvaris“ kreditoriaus Krynicki Recykling S. A. naudai priteisiama 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Žalvaris“ prašymo įtraukti į jį BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių sąrašą netenkinti.

Priteisti iš UAB „Žalvaris“ kreditoriaus Krynicki Recykling S. A. naudai 129,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.