Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verenta“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verenta“ dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Verslo efektas“, G. M., V. Č., A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), O. B. (O. B.), uždaroji akcinė bendrovė ,,Euromisa“, ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ (buvęs pavadinimas ,,Krynicki S. A.“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymų leidėjo valia naujų įrodymų priėmimas į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą yra išimtinė procesinė priemonė, taikytina tik labai ribotais atvejais.

36. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, atsakovė su prašymu priimti įrodymus į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2024 m. rugsėjo 18 d. (12 t., b. l. 83–86). Bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusi teisėja 2024 m. spalio 17 d. rezoliucija (žr. DOK-35054) prašymo netenkino, pripažinusi, kad teikiami įrodymai neatitinka jiems keliamo sąsajumo su byla reikalavimo.

38. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės pakartotinai su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus, atitinkamai, nėra ir pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimti bei juos priimti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

39. Ieškovės UAB ,,Verenta“ ir atsakovės BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ ginčas kilo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų teisėtumo ir atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį ir netesybas. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę mokėti patalpų nuomos mokestį, o atsakovė – negyvenamųjų patalpų sutarties sąlygų, kuriomis apibrėžtas perduoto nuomai turto plotas, nuomos mokesčio ir netesybų dydis, neteisėtumą ir negaliojimą bei pagrindą šios sutarties nuostatoms išdėstyti kitaip. Ginčas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas jau antrą kartą, todėl teisėjų kolegija visų pirma nurodo byloje nustatytas šiam ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.

40. Atsakovė BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ buvo įkurta 2008 m. rugsėjo 10 d., jos veiklos sritis – nepavojingų atliekų surinkimas ir perdirbimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. gegužės 18 d. išdavė atsakovei taršos integracijos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 4/40 (toliau – ir leidimas) (11 t., b. l. 6). Iš šio leidimo bendrosios dalies (11 t., b. l. 7–11) matyti, kad atsakovė nurodė ketinanti vykdyti stiklo atliekų rūšiavimą ir saugojimą pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso A. J., su kuriuo atsakovė yra sudariusi pastatų nuomos sutartį, galiojančią iki 2014 m. kovo 2 d. Pastate, kuris plane pažymėtas indeksu 2G2b (5 t., b. l. 55) (mechaninės dirbtuvės, plotas – 1 010,46 kv. m), turėjo būti vykdomas stiklo atliekų rūšiavimas, o pastate, plane pažymėtame indeksu 1G1b (garažas, plotas – 1 054,57 kv. m) – saugomos rūšiuotos ir nerūšiuotos stiklo atliekos. Žemė, kurioje stovi gamybiniai pastatai, priklauso Lietuvos Respublikai, veikla bus vykdoma tik nuomojamose patalpose. Leidimo sąlygose (11 t., b. l. 12), be kita ko, nurodyta, kad ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik nuomojamose, uždarose patalpose. Bendrovės teritorijoje negalima jokia veikla, kol nebus pateikti žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentai.

41. Atliekų naudojimo techniniame reglamente (11 t., b. l. 26–42) nurodyta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas saugoti atliekų kiekis sandėlyje (1 054,57 kv. m ploto) yra 1 500 t, sandėlio našumas – 25 000 t. Stiklo atliekos turi būti saugomos uždaroje patalpoje, suverstinai ant betoninio grindinio. Po stiklo rūšiavimo liekančios atliekos bus supilamos į metalinius konteinerius ir perduodamos atliekas tvarkančiai bendrovei. Po rūšiavimo ir smulkinimo gautas stiklas (žaliava) bus supilama į konteinerius, kurių talpa nuo 120 l iki 27 kub. arba tiesiai į savivartę krovininę transporto priemonę ir išvežama galutiniam pardavėjui.

42. Patalpos, kuriose pagal gautą leidimą atsakovė įsipareigojo vykdyti stiklo perdirbimo ir sandėliavimo veiklą, bei kiti pastatai jai buvo perduoti pagal 2009 m. kovo 2 d. su patalpų savininku A. J. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (5 t., b. l. 6–11). Nuomos sutartimi jos šalys, be kita ko, susitarė, kad A. J. perduos atsakovei naudotis už 5 683,67 Lt (1 646,10 Eur) nuomos mokestį per mėnesį 5 pastatus, t. y. administracinį pastatą, kuris plane pažymėtas indeksu 1B2p (407,57 kv. m ploto), mechanines dirbtuves, kurios plane pažymėtos indeksu 2G2b (1 010,46 kv. m), dirbtuves, kurios plane pažymėtos indeksu 3G1b (274,51 kv. m), automobilių remonto dirbtuves, kurios plane pažymėtos indeksu 1H1b (360 kv. m), ir pastatą – garažą, kuris plane pažymėtas indeksu 1G1b (1 054,57 kv. m); sulygtas nuomos terminas – 5 metai nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo (sutarties 1.3, 6.1 papunkčiai). Patalpų savininkas A. J. įsipareigojo vėliausiai iki 2008 m. lapkričio 1 d. perduoti atsakovei pastatus, kurių bendras plotas 3 107,12 kv. m, o atsakovė įsipareigojo naudoti patalpas išimtinai stiklo atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo bei kitai su atliekų tvarkymu susijusiai veiklai, mokėti nuomos mokestį ir vykdyti kitas sutartyje numatytas pareigas (sutarties 1.1 papunktis).

43. Taigi, pagal 2009 m. kovo 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį atsakovei buvo perduoti valdyti ir naudotis iš viso 5 pastatai, o atliekų rūšiavimo veikla pagal šiai veiklai išduotą leidimą bei jo sąlygas faktiškai turėjo būti vykdoma tik dvejuose iš jų, t. y. mechaninėse dirbtuvėse (2G2b) ir garaže (1G1b).

45. Praėjus beveik metams po bankroto bylos atsakovei iškėlimo patalpų savininkas A. J. 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi su prašymu į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl pasibaigusios 2009 m. kovo 2 d. nuomos sutarties išregistravimo (11 t., b. l. 121), prašymas buvo patenkintas ir 2014 m. spalio 15 d. nuomos sutartis išregistruota (5 t., b. l. 53).

46. Ginčo pastatus 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi A. J. perleido ieškovei UAB ,,Verenta“ už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kainą (11 t., b. l. 89–100). Pirkimo–pardavimo sutartyje, bei kita ko, nurodyta, kad ieškovei, kaip pirkėjai, yra žinomas teritorijoje ir pastatų patalpose esančių atliekų ir gamybinių šiukšlių kiekis, dėl to ji pardavėjui nereiškia jokių nei turtinių, nei teisinių pretenzijų. Pardavėjai perduoda, o pirkėja perima visas teises ir pareigas dėl šiukšlių surinkimo, išvežimo ar perdirbimo be jokių papildomų priemokų bet kuriai sutarties šaliai.

47. Ieškovė, naujoji ginčo patalpų savininkė, ir atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Verslo efektas“ įgalioto asmens G. M., 2014 m. lapkričio 14 d. sudarė tų pačių, kaip ir 2009 m. kovo 3 d. sutartyje, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (1 t., b. l. 12–15). Šios sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad ieškovė atsakovei perduoda nuomos teise naudotis 3 107,12 kv. m bendro ploto patalpas (5 pastatus), pagal sutarties 4.1 papunktį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei po 1,80 Lt už 1 kv. m nuomos mokestį, iš viso 5 592,85 Lt (1 619,82 Eur) plius 21 proc. PVM. Sutarties 5.1 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad, pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną pavėluoto mokėjimo dieną. Be to, sutarties 2.2 ir 7.1 papunkčiuose nurodyta, kad perduotos patalpos yra tinkamos atsakovės veiklai vykdyti – turtui laikyti (sandėliuoti), sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki 2015 m. lapkričio 14 d. Po mėnesio, 2014 m. gruodžio 14 d., šalys pasirašė 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties priedą Nr. 1 (1 t., b. l. 16), kuriuo susitarė nuo 2015 m. sausio 1 d. visus mokesčius, baudas ir kitus mokėjimus pagal sutartį skaičiuoti eurais.

48. Jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra, patikrinusi gamybinę teritoriją dėl stiklo atliekų saugojimo ir tvarkymo reikalavimų vykdymo, 2015 m. rugsėjo 10 d. surašė patikrinimo aktą (toliau – ir patikrinimo aktas) (2 t., b. l. 155–163). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atviroje kiemo teritorijoje, krūvose ant kietos dangos, sukauptos ir saugomos nerūšiuotos stiklo pakuotės atliekos, langų stiklas, smulkintas nerūšiuotas stiklas, plastiko atliekos ir kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, patalpose sukauptos plastiko ir susmulkinto stiklo atliekos. Iš viso gamybinėje teritorijoje ir patalpose, plane pažymėtose indeksais 1G1b ir 1H1b, saugoma 5 143 t stiklo ir jo atliekų, be to, šalia pastato (garažo) sukrautos ir saugomos galimai pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad ūkinė veikla privalo būti vykdoma tik uždarose patalpose, o teritorijoje negalima jokia veikla, kol nebus žemės sklypo nuosavybės (nuomos) dokumentų ir jie nebus pateikti, be to, atsakovės nemokumo administratorė turi imtis priemonių pašalinti pavojingas atliekas. Atliekos turi būti laikomos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

49. Pasibaigus 2014 m. lapkričio 14 d. sutartyje numatytam nuomos terminui, patalpų savininkė (ieškovė) 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė atsakovei pretenziją (1 t., b. l. 17), kurioje nurodė, kad nėra atlaisvintos 3 107,12 kv. m ploto patalpos nuo sandėliuojamų šiukšlių, nėra mokamas nuomos mokestis. Nurodė, kad jei atsakovės nemokumo administratorė nesiims aktyvių veiksmų patalpoms ir teritorijai sutvarkyti, ieškovė savo lėšomis organizuos jų sutvarkymą ir reikalaus šių išlaidų atlyginimo.

50. Šalys 2018 m. lapkričio 14 d. pasirašė susitarimą prie 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (1 t., b. l. 11), kuriame teigiama, kad atsakovė nėra atlaisvinusi nuomojamų patalpų ir neturi tam lėšų, todėl ieškovė negali jų naudoti pagal paskirtį, dėl šių priežasčių šalys susitaria pratęsti sutarties terminą dar 2 metams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 14 d. Jeigu viena iš šalių ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų iki sutarties termino pabaigos raštu neinformuos kitos šalies, kad nori nutraukti sutartį, sutarties terminas automatiškai pratęsiamas dar 1 metams – iki 2021 m. lapkričio 14 d.

51. Ieškovė nuomos sutartis dėl dalies tų pačių patalpų buvo pasirašiusi ir su kitais juridiniais asmenimis. Ieškovė su nuomininke UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras“ 2019 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (2 t., b. l. 30–32), kuria išnuomojo 1 000 kv. m ploto patalpas (5 pastatus) 4 metams, nuomos mokestis – 100 Eur/mėn., tačiau po poros mėnesių – 2019 m. kovo 26 d. – bendru susitarimu ją nutraukė (11 t., b. l. 122). Kaip matyti iš UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras“ 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikto atsakymo (2 t., b. l. 127), ši sutartis faktiškai nebuvo vykdoma, nes patalpos nebuvo perduotos eksploatuoti dėl teritorijoje ir joje esančiuose pastatuose (patalpose) laikomų atsakovės atliekų. 2020 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi (9 t., b. l. 161–163) ieškovė išnuomojo nuomininkei UAB ,,Vatto Eu“ 788 kv. m ploto patalpas, plane pažymėtas indeksu 3G1b (mechaninės dirbtuvės), nuomos mokestis – 478,20 Eur/mėn. plius PVM, nuomos sutarties terminas – iki 2021 m. balandžio 20 d.

52. Bylos šalys 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimu Nr. 2 (1 t., b. l. 18) dar kartą modifikavo 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, jame nurodžiusios, kad atsižvelgia į tai, jog dalis atsakovės jau atlaisvintų patalpų yra išnuomotos kitam nuomininkui, todėl susitariama, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nuomos mokestis atsakovei sumažinamas nuo 1 448,10 Eur iki 1 348,10 Eur plius PVM.

54. Ieškovė 2021 m. spalio 19 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimais kreipėsi į atsakovę dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuo 2021 m. lapkričio 14 d. nutraukimo ir jų atlaisvinimo, jose esančių atliekų išvežimo (3 t., b. l. 45–46; 8 t., b. l. 123). Kadangi atsakovė ir pasibaigus nuomos sutarties terminui iš ieškovei priklausiusių ginčo patalpų ir teritorijos gera valia neišsikraustė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu (6 t., b. l. 79–99) patenkino ieškovės UAB ,,Verenta“ ieškinį ir iškeldino BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ su visais jai priklausančiais daiktais (atliekomis) iš visų penkių pastatų ir teritorijos aplink juos. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (6 t., b. l. 66–78) Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

55. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2022 m. rugsėjo 27 d. – 2022 m. spalio 28 d. dar kartą atliko patikrinimą ir 2022 m. spalio 28 d. surašė patikrinimo aktą (8 t., b. l. 139–142), kuriame nurodyta, kad teritorijoje ir pastatuose esančios atliekos sutvarkytos laikantis aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų – atliekos iš teritorijos ir pastatų pašalintos bei perduotos atliekas tvarkančiai bendrovei. Teritorija ir pastatai sutvarkyti.

56. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra atlikusi ieškovei jokių mokėjimų pagal nuomos sutartį. Kaip matyti iš bylos, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 18 d. išrašė atsakovei 4 PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l .8–10; 7 t., b. l. 161), reikalaudama sumokėti iš viso 159 080,15 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. (iki faktinio išsikraustymo ir nuomos objekto grąžinimo nuomotojai).

57. Dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ir ieškinys, ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies bei nustatyta, pagal kokias sąlygas mokėtinas nuomos mokestis bei netesybos, apeliacinius skundus padavė abi šalys. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų reikalavimus bei juos pagrindžiančius argumentus, teisėjų kolegija įvertins teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškinio reikalavimo dalis dėl 86 656,17 Eur skolos ir 52 866,42 Eur delspinigių priteisimo ir patenkinta dalis dėl 56 933,40 Eur skolos ir 478,04 Eur delspinigių priteisimo, taip pat patenkinta priešieškinio dalis dėl 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties 1.1 papunkčio pripažinimo negaliojančiu ir jo kitokio išdėstymo, atmesta dalis dėl 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties 4.1 ir 5.1 papunkčių bei 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimo Nr. 2 1 punkto pripažinimo negaliojančiais ir jų kitokio išdėstymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumą bei pagrįstumą. Teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 15 490,58 Eur nuomos mokesčio, 521,96 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, teisėtumo bei pagrįstumo nė viena iš šalių nekvestionuoja, nekyla ir ieškinio senaties instituto taikymo klausimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl teisės patikslinti priešieškinį ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

58. Ieškovė nesutikimą su skundžiama teismo sprendimo dalimi visų pirma grindžia proceso teisės normų pažeidimu, siekdama įrodyti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalies teisę pakeisti ieškinio (šiuo atveju priešieškinio) dalyką ir pagrindą, rungimosi principą, peržengė bylos ribas, kurias, ginčą grąžindamas nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje. Teisėjų kolegija apeliaciniame skunde įvardytų proceso teisės pažeidimų, lemiančių teismo sprendimo panaikinimą, juo labiau dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nenustatė.

59. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką.

62. Patikslintame ir teismui 2021 m. lapkričio 4 d. pateiktame priešieškinyje (3 t., b. l. 13–20) atsakovė suformulavo vieną naują reikalavimą – pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties nuostatą dėl nuomojamų patalpų ploto ir nustatyti, kad nuomojamos dvi patalpos, kurių bendras plotas 1 414,75 kv. m. Taip pat atsakovė papildė priešieškinio reikalavimus dėl sutarties sąlygos, kuria buvo sulygta dėl mokėtinų delspinigių ir jų dydžio, prašydama teismo sprendimu nustatyti 0,02 proc. delspinigių dydį, bei patikslino reikalavimą dėl sutarties kainos, prašydama pripažinti, kad nuomos mokestis yra 141,46 Eur/mėn. plius PVM. Priešieškinio faktinis bei teisinis pagrindas nepakito – CK 6.66 straipsnyje numatytų sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu buvimas.

63. Dar kartą savo reikalavimą atsakovė patikslino 2023 m. liepos 3 d. (9 t., b. l. 81–90), prašydama pripažinti negaliojančia visą 2014 m. lapkričio 14 d. sutartį ir 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimą Nr. 2. Faktinis ir teisinis patikslinto priešieškinio pagrindas – CK 6.66 straipsnyje numatytas sandorio negaliojimo pagrindas. Pažymėtina, kad būtent tokios redakcijos priešieškinį pirmą kartą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, 2023 m. spalio 24 d. priėmęs sprendimą, kuriuo priešieškinis buvo patenkintas visiškai, o ieškinys atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino šį sprendimą, be kita ko, atkreipęs dėmesį į neaptartą restitucijos arba nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybę. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsakovės teisės neatlygintinai naudotis ieškovei priklausančiu turtu, nepatirti jokių išlaidų, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo sudaryta atlygintinė (nuomos) sutartis.

65. Priešingai nei tvirtinama ieškovės apeliaciniame skunde, atsakovė viso proceso metu, tiek dėl pradinio priešieškinio, tiek ir dėl visų jo patikslinimų, faktinį visų reikalavimų pagrindą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuomos sutarties ir (ar) jos sąlygų neteisėtumu, įrodinėdama, kad sutartis ir jos nuostatos pažeidė kreditorių teises, sumažino bankrutuojančios bendrovės turto masę, į kurią kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimų patenkinimą, sandorio šalių nesąžiningumą, neprivalėjimą sudaryti tokį sandorį, t. y. įrodinėjo CK 6.66 straipsnyje numatyto kreditorių teisių gynimo būdo sąlygas. Apeliacinio skundo argumentai, kad ankstesni priešieškiniai buvo grindžiami sandorių fiktyvumu bei jų pasirašymu atgaline data, nėra visiškai teisingi. Tokie motyvai buvo nurodyti kaip papildomi, įrodinėjant būtent Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygas.

66. Tai, kad atsakovė 2024 m. birželio 12 d. susiaurino reikalavimą ir nebeprašė pripažinti negaliojančia visos 2014 m. lapkričio 14 d. patalpų nuomos sutarties ir 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimo Nr. 2, įvardijusi tik tris sutarties sąlygas, kurios, jos teigimu, pažeidžia kreditorių teises bei interesus, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad iš esmės buvo pakeistas priešieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio (šiuo atveju – priešieškinio) reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 32 punktas).

67. Taigi, nei naujo (anksčiau byloje nenurodyto) priešieškinio dalyko, nei naujo priešieškinio pagrindo (naujų faktinių aplinkybių) atsakovė 2024 m. birželio 12 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė ir CPK 141 straipsnyje nustatytų draudimų ji nepažeidė. Todėl tokio pobūdžio ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.

69. Ir nors apeliaciniame skunde, pasinaudodama jai suteikta teise, ieškovė iš naujo dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo žodine nutartimi argumentus, šie apeliacinio skundo argumentai, kaip buvo aptarta pirmiau, aiškiai stokoja pagrįstumo. Stokoja pagrįstumo ir argumentai dėl rungimosi principo bei ieškovės procesinių teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismui nesuteikus jai galimybės pasisakyti dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, kuriuos išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

70. Pirma, CPK nėra nustatyto draudimo šalims bylos procese mažinti savo reikalavimus ar grįžti prie anksčiau pareikštų ir teismo priimtų reikalavimų, juos palaikant. Nagrinėjamu atveju tokius reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo skundžiamu sprendimu, atsakovė jau buvo byloje pareiškusi 2021 m. lapkričio 4 d. priešieškinyje, tik vėliau juos buvo padidinusi.

72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad, priėmus patikslintą 2024 m. birželio 12 d. atsakovės priešieškinį, buvo peržengtos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytos bylos nagrinėjimo ribos. Skirtingai negu teigia ieškovė, atsakovė paaiškinimuose išdėstė savo poziciją dėl bylą pirmosios instancijos teismui grąžinusio Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo ištirti bei įvertinti, t. y. dėl patalpų nuomos kainos, būtinybės sudaryti sandorį nebuvimą, visų sutarties sąlygų negaliojimo teisinių pasekmių.

Dėl nemokumo administratoriaus teisės CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti bendrovės sandorius, sudarytus po bankroto bylos iškėlimo

73. Kita argumentų grupė, kuria ieškovė grindžia skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, susijusi su actio Pauliana instituto taikymu bei jo paskirtimi. Ieškovė kvestionuoja nemokumo administratoriaus teisę CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu ginčyti jo paties po bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, todėl teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu.

74. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

75. Nuo bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ, t. y. teisės aktą, galiojusį bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties pasirašymo metu, nuostatas įmonės valdymas pereina teismo paskirtam bankroto (šiuo metu nemokumo) administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis). Bankroto administratorius, be kita ko, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktas); imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 23 punktas). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nemokumo administratoriaus pareigos yra numatytos ir šiuo metu galiojančiame, ĮBĮ pakeitusiame JANĮ (žr., šio įstatymo 66 straipsnį).

76. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ (šiuo metu JANĮ) nustatyta tvarka gindamas kreditorių bei bankrutuojančios įmonės teises bankroto administratorius turi teisę ir pareigą ginčyti sandorius, reikšti ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ĮBĮ nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 32–33, 38 punktai).

77. Ir nors praktikoje dažniausiai nemokumo administratoriai, veikdami pagal jiems suteiktus įgaliojimus, CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčija sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau, kitaip nei yra įsitikinusi ieškovė, draudimas aptariamu teisiniu pagrindu ginčyti ir sandorius, sudarytus po bankroto bylos iškėlimo, nemokumo administratoriui siekiant apginti jo administruojamos bendrovės ir jos kreditorių interesus, nėra numatytas nei CK, nei ĮBĮ (JANĮ) ar kituose teisės aktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios nemokumo administratoriaus teisės ribojimas nebūtų suderinamas su jo pareiga, veikiant bankrutuojančios bendrovės vardu, ginti jos ir jos kreditorių interesus, be kita ko, ginčijant bendrovės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius.

78. Šiame kontekste pažymėtina, kad analogiškas klausimas dėl nemokumo administratoriaus teisės ginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu sandorius, sudarytus po bankroto bylos iškėlimo ir jų pakeitimo, jau buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kurioje kilo šios bylos atsakovės BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ ginčas su UAB koncernu ,,Consus“, perėmusiu UAB ,,Žalvaris“ teises ir pareigas, dėl skolos pagal pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, sudaryta po atsakovės bankroto bylos iškėlimo, priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl tos sutarties dalies, kuria nustatyta paslaugų kaina, pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu ir jos kitokio išdėstymo. Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas toje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo, be kita ko priešieškinio dalis dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir kitokio išdėstymo buvo patenkinta, 2024 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-333-567/2024 (11 t., b. l. 125–156) jau yra padaręs išvadą, kad nei CK 6.66 straipsnio nuostatos, nei teismų suformuota praktika neriboja bankrutavusio juridinio asmens nemokumo administratoriaus teisės actio Pauliana instituto pagrindu (ar kitais pagrindais) ginčyti po bankroto bylos iškėlimo juridinio asmens sudarytų sandorių visa apimtimi ar iš dalies, t. y. tiek, kiek būtina bankrutavusios bendrovės ir kartu jos kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties 88 punktą).

79. Iš LITEKO esančių duomenų matyti, kad UAB koncernas ,,Consus“ kasacinį skundą, kuris be kita ko, buvo grindžiamas ir argumentais, kad įstatymuose nenumatyta nemokumo administratoriaus teisė ginčyti bendrovės sandorius, sudarytus po bankroto bylos iškėlimo, CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Nr. DOK-3152 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pažymėjusi, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

80. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo padaryti kitokią išvadą dėl nemokumo administratoriaus teisės ginčyti po bankroto bylos iškėlimo bendrovės sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu buvimo, nei jau buvo padaryta įvardytoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės buvo labai panašios.

Dėl sutarties nuostatų, kuriomis šalys susitarė dėl nuomos objekto, teisėtumo

82. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis visas Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygas 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties 1.1 papunkčiui, kuriuo šalys susitarė dėl sutarties objekto, t. y. nuomojamų patalpų kiekio ir jų ploto, pripažinti negaliojančiu. Tokių Pauliano ieškinio sąlygų, kaip neprivalomumas sudaryti sandorį ir kreditorių teisių pažeidimas, įrodinėjimo pareiga tenka ieškinį pareiškusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti šias sąlygas teko atsakovei, pareiškusiai Pauliano ieškinį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės pozicija, kad išspręsdamas šią priešieškinio dalį bei konstatuodamas, jog nebuvo būtinybės sudaryti nuomos sutarties dėl visų patalpų nuomos, o sutartį dėl visų patalpų sudarius buvo pažeisti kreditorių interesai, pirmosios instancijos teismas suklydo.

83. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tiek ĮBĮ, galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d., tiek ir jį pakeitusiame JANĮ, atitinkamai, šių įstatymų 31 straipsnio 5 punkte ir 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte, yra nustatyta, kad, likviduojant bankrutavusią bendrovę, teismo paskirtas nemokumo administratorius įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį ir JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktą atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra bankroto proceso administravimo išlaidų dalis.

84. Kitaip tariant, paskirtas nemokumo administratorius, perimdamas bendrovės valdymą, kartu prisiima ir prievolę sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį. Ginčo dėl to, kad atsakovė, kurios veikla ir buvo tiesiogiai susijusi su stiklo atliekomis, jų sandėliavimu bei perdirbimu, dalį sukauptų stiklo atliekų laikė ginčo nuomos sutartyje nurodytuose statiniuose (patalpose) ir aplink juos esančioje teritorijoje, nėra. Nemokumo administratorė, siekdama įvykdyti savo prievolę, t. y. ne tik sutvarkyti atliekas ir užterštą dirvožemį, bet ir užtikrinti sklandų, operatyvų bankroto procesą, privalėjo sudaryti patalpų, kuriose buvo (ar turėjo būti) laikomos atsakovei priklausančios stiklo atliekos, nuomos sutartį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad faktiškai egzistavo galimybė stiklą ir kitas teršiančias atliekas išvežti iš patalpų bei teritorijos, kuriose nuomos sutarties pagrindu iki bankroto bylos iškėlimo ir buvo vykdoma atsakovės ūkinė veikla, jas sandėliuoti kitur ir tai ekonomiškai būtų naudingiau bendrovei bei jos kreditoriams, nei sudaryti patalpų su atitinkama teritorija nuomos sutartį. Tokių aplinkybių atsakovė ir neįrodinėjo.

85. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą ir viešai prieinamą informaciją, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad poreikis ir privalomumas buvo sudaryti tik patalpų, kuriose 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo metu buvo rastos ir užfiksuotos stiklo atliekos, nuomos sutartį.

86. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nors pagal išduotą leidimą atsakovė veiklą, susijusią su stiklo atliekų rūšiavimu ir jų sandėliavimu, įsipareigojo vykdyti tik dalyje pastatų komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. dirbtuvėse, kurios plane pažymėtos indeksu 2G2b, ir garaže, kuris plane pažymėtas indeksu 1G1b, tačiau faktiškai veiklai vykdyti naudojosi ir nuomos sutartį su pradiniu turto savininku buvo sudariusi dėl viso pastatų komplekso, t. y. dėl penkių pastatų nuomos ir teisės naudotis visa teritorija, kurioje šie pastatai yra (žemės sklypu, ant kurio yra šie statiniai). Vadinasi, veiklai vykdyti buvo reikalingas visas turtinis kompleksas, neišskiriant jo atskirų dalių – pastatai ir aplink juos esanti teritorija.

87. Šiame kontekste svarbi ir tokia faktinė aplinkybė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo metu atliekos buvo rastos ir remonto dirbtuvėse, kurios plane pažymėtos indeksu 1H1b, t. y. patalpose, kuriose veikla pagal leidimą neturėjo būti vykdoma. Dar daugiau, tiek iš 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akto, tiek ir iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad atliekos faktiškai buvo sukauptos ir teritorijoje, kurioje iš viso buvo rasta 15 krūvų, išsidėsčiusių visame pastatų komplekso perimetre, nors pagal leidimą atliekas sandėliuoti išorėje, t. y. valstybei priklausančiame žemės sklype, buvo draudžiama. Šie įrodymai leidžia įsitikinti, kad stiklo ir kitos atliekos galėjo būti ir buvo laikomos visose patalpose bei žemės sklype, t. y. vietose, kurios tam nebuvo skirtos pagal išduotą veiklai leidimą.

88. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte, surašytame praėjus 9 mėnesiams nuo ginčo 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties sudarymo, užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina tai, jog nuomos sutartis turėjo ir galėjo būti sudaryti tik dėl dviejų visoje teritorijoje esančių patalpų nuomos, kurių bendras plotas yra 1 414,75 kv. m. Vertinant sandorio sudarymo privalomumą aktualios būtent sandorio sudarymo metu egzistavusios faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės, kiekvienu konkrečiu atveju įvertintos teismo, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 22 punktas; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021, 31 punktas).

89. Tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties sudarymo metu buvusią faktinę situaciją, t. y. konkretų stiklo atliekų kiekį ir jų laikymo vietas, atsakovė į bylą nėra pateikusi. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 atsakovės bankrotą pripažino tyčiniu, be kita ko, pripažinęs, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, o apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą buvo iškreipta bendrovės turto ir įsipareigojimų struktūra, nemokumo administratorei perduota tik dalis bendrovės dokumentų. Vadinasi, visiškai tiksliai identifikuoti 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutarties sudarymo metu, kurią su ieškove pasirašė buvusi atsakovės nemokumo administratorė UAB ,,Verslo efektas“, sukauptų (tuo metu faktiškai buvusių) atliekų kiekį, jų išsidėstymą teritorijoje ir konkrečiose patalpose, objektyviai nėra galimybės. Atitinkamai, nėra galimybės byloje esančiais įrodymais paneigti egzistavusio poreikio nuomotis iš ieškovės visą teritoriją su visais joje esančiais statiniais.

90. Iš byloje esančio kaltinamojo akto (2 t., b. l. 9–27) taip pat matyti, kad atsakovės nemokumo administratorės UAB ,,Verslo efektas“ vadovas G. M. buvo kaltinamas jo žinioje buvusio didelės vertės turto, t. y. atsakovei priklausiusių stiklo, stiklo pakuočių, plastiko ir gumos bei kitų mechaninių atliekų, laikytų UAB ,,Verenta“ (ieškovei) nuosavybės teise priklausančiose ginčo patalpose ir valstybės nuomojamame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), iššvaistymu. Kaip šioje nutartyje jau minėta, G. M. buvo išteisintas, o 2021 m. gruodžio 22 d. išteisinamajame nuosprendyje, be kita ko, nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius pateikė informaciją, kad nuo 2013 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. atliko dešimt patikrinimų ginčo objekte (patalpose ir žemės sklype). Taigi, įrodinėdama, kad stiklo atliekos buvo laikomos tik dalyje patalpų, todėl ir viso komplekso (visų patalpų) nuoma nebuvo būtina, paskirtoji atsakovės nemokumo administratorė turėjo ir galėjo pateikti ne tik 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo aktą, bet ir ankstesnius, t. y. ginčijamos sutarties sudarymo metu aktualius patikrinimo aktus. Kadangi atsakovė tokių duomenų į bylą nepateikė ir jai tenkančios sandorio sudarymo nebūtinumo (nagrinėjamu atveju sudarymo atitinkamomis sąlygomis nebūtinumo) ir bendrovės kreditorių interesų tokia sąlyga pažeidimo įrodinėjimo pareigos neatliko, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių privalomų actio Pauliana tenkinimo sąlygų nėra.

91. Be to, net leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodžius, kad 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties sudarymo metu atliekos faktiškai buvo laikomos tik dvejuose iš penkių komplekso pastatų, ši aplinkybė pati savaime nelemtų pripažinimo, jog turtinio komplekso, kaip visumos, nuomos sutarties sudarymo poreikio nebuvo. Kaip buvo nurodyta, faktiškai atliekos pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. akto duomenis buvo laikomos ne tik dvejuose pastatuose, bet ir išorėje – teritorijoje aplink pastatus. Iš byloje esančių nuotraukų (4 t., b. l. 122–130), kurias savo apeliaciniame skunde kaip nepagrįstai neįvertintas įvardijo ieškovė, ir 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akto priedo Nr. 3 (2 t., b. l. 161) matyti, kad stiklo bei kitos atliekos buvo sandėliuojamos ne tik viduje, bet ir išorėje – teritorijoje esančiose 15 krūvų yra nuo 9 t iki 369 t atliekų, šios atliekų krūvos išsidėsčiusios visoje teritorijoje.

92. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti ir su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pavojingų ir taršių atliekų (dėl to ginčo nekyla) buvimas atsakovės nuo 2009 m. kovo 2 d. nuomojamoje teritorijoje nesudarė kliūčių ieškovei išnuomoti dalį pastatų kitiems nuomininkams, taigi dar ir dėl priežasties atsakovė neprivalėjo sudaryti nuomos sutarties dėl visų 3 107,12 kv. m ploto patalpų. Priešingą teisėjų kolegijos vertinimą lemia ne tik atsakovės vykdytos ūkinės veiklos pobūdis ir ilgus metus išsinuomotoje teritorijoje kauptos pavojingos atliekos, bet ir tokia faktinė aplinkybė, kad 2019 m. sausio 2 d. ieškovės su UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras“ sudaryta dalies patalpų nuomos sutartis 2019 m. kovo 26 d. šalių bendru sutarimu buvo nutraukta jos faktiškai net nepradėjus vykdyti, nes tam trukdė teritorijoje esančios atsakovės atliekos (žr., šios nutarties 54 punktą).

93. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad viso komplekso nuomos sutarties, neatsižvelgiant į tai, kuriame iš pastatų faktiškai buvo (ar leidimo pagrindu galėjo būti) sandėliuojamos nerūšiuotos stiklo pakuotės atliekos, langų stiklas, smulkintas nerūšiuotas stiklas, plastiko atliekos ir kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, patalpose sukauptos plastiko ir susmulkinto stiklo atliekos, sudarymo būtinumą lėmė tuo metu objektyviai egzistavusios aplinkybės – po bankroto bylos iškėlimo lėšų sutvarkyti šias atliekas ir išgabenti jas iš nuomojamos teritorijos nebuvimas, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai (žr., šios nutarties 53 punktą), siekis kuo operatyviau, ekonomiškiau užtikrinti atliekų sutvarkymą, o tuo pačiu užtikrinti ir tinkamą bei sklandų bendrovės bankroto procesą. Turto kompleksą, kurio visoje teritorijoje buvo sukauptos atliekos, t. y. iš esmės šalia kiekvieno pastato sienų, privažiavimų prie jų, išnuomojus skirtingiems asmenims, turėtų būti derinami visų jų interesai, siekiant užtikrinti tinkamą atliekų utilizavimą, technikos privažiavimą ne tik prie pastatuose, bet ir teritorijoje aplink juos esančių atliekų krūvų. Tai neabejotinai būtų apsunkinę ir taip sudėtingą bankroto procesą.

94. Tai, kad bankroto proceso metu faktinė situacija kito, t. y. dalis atliekų buvo išvežtos, atlaisvinti patekimai į tam tikras patalpas, nėra reikšminga, nes, kaip minėta, aktuali yra būtent situacija, susiklosčiusi 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties pasirašymo metu. Neprivalėjimas sudaryti sandorį, kaip Pauliano ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų, turi būti vertinamas aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu, kontekste. Net jeigu išsinuomotu daiktu ar jo dalimi nuomininkas nesinaudoja, bet neinicijuoja sutarties pakeitimo ir nuomos objekto negrąžina nuomotojui, jo pareiga mokėti nuomos mokestį už išsinuomotą turtą, kuriuo jis nesinaudoja, neišnyksta.

95. Tai konstatavus, tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad faktinį naudojimąsi visomis 3 107,12 kv. m bendro ploto patalpomis patvirtina prejudiciniai faktai, nustatyti kitose civilinėse bylose, nėra aktualūs, kita vertus, jie nėra ir pagrįsti. Ieškovės nurodytų Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-671-430/2020 ir Kauno apylinės teismo Kaišiadorių rūmų civilinės bylos Nr. e2-2050-840/2022 nagrinėjimo dalyko nesudarė aplinkybių, susijusių su patalpų, kuriose 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties sudarymo metu buvo sukauptos ir laikomos atliekos, nustatymas, taigi nėra CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytos atleidimo nuo įrodinėjimo pareigos sąlygos. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-671-430/2020, kuri išnagrinėta 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (4 t., b. l. 25–32), nagrinėjimo dalyką sudarė atsakovės bendrovės akcininko, valdybos narių ir vadovo civilinės atsakomybės, jų veiksmų, netinkamai valdant bendrovę, ir jai padarytos žalos įvertinimas. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teismo civilinės bylos Nr. e2-2050-840/2022, išnagrinėtos 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu (6 t., b. l. 79–99), nagrinėjimo dalyką sudarė aplinkybių, susijusių su atsakovės pareiga išsikelti iš ginčo komplekso, nustatymu.

96. Teisėjų kolegijai padarius kitokią, nei pirmosios instancijos teismas, išvadą dėl 2014 m. lapkričio 14 d. sandorio sąlygos, susijusios su nuomos objektu, privalomumo, atitinkamai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos atsakovės kreditorių teisės. Bendrovės bankrotas – kolektyvinis procesas, kurio metu sprendžiami ne pavienių, bet visų kreditorių teisių bei teisėtų interesų klausimai, derinami skirtingi kreditorių interesai, ieškant protingos ir teisingos jų pusiausvyros. Be to, bankroto bylos yra susijusios ir su viešuoju interesu. Nemokumo administratoriaus pareiga užtikrinti bankrutuojančio juridinio asmens vykdytos veiklos metu atsiradusias atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą yra susijusi su viešuoju interesu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad bankroto byloje nustačius žemės sklypo užteršimo faktą, nemokumo administratoriui nustatytos pareigos sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą vykdymas tampa prioritetinis, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, t. y. visuomenės interesą į saugią ir švarią aplinką, likviduojant teršėją. Viešasis interesas yra užtikrinamas atkuriant aplinkos būklę iki pirminės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-313/2021, 43, 45 punktai).

97. Nagrinėjamu atveju sudarius nuomos sutartį būtent ir buvo užtikrintas tiek visų kreditorių interesas, susijęs su operatyviu ir ekonomišku bankroto procesu, tiek ir viešasis interesas, susijęs su atliekų sutvarkymu. Todėl kreditorių teisių pažeidimas, kaip būtina Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga, neegzistuoja.

98. Apibendrindama tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pagrindo taikyti actio Pauliana institutą 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.1 papunkčiui, kuriuo šalys susitarė dėl nuomojamų patalpų ir jų ploto, nebuvo. Atsakovei neįrodžius pagrindo šiai sutarties daliai pripažinti negaliojančia, skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas ir priešieškinio dalis dėl 2014 m. lapkričio 14 d. sutarties 1.1 papunkčio pripažinimo negaliojančiu ir kitokio jo išdėstymo atmetama kaip nepagrįsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl sutarties nuostatų, kuriomis šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio, teisėtumo

99. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 papunktį ir 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimo Nr. 2 1 punktą, kuriais buvo susitarta dėl nuomos mokesčio dydžio, buvo atmestas, grindžia proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigos paskirstymą bei įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimu. Atsakovės įsitikinimu, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti tai, kad patalpas atsakovei ji buvo išnuomojusi už sąžiningą kainą, atitinkančią rinkos kainas.

100. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad atsakovė nepagrįstai sutapatina du skirtingus procesus ir jiems taikomas proceso taisykles, t. y. procesą, kuriame sprendžiamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimas pagal jo pareiškimą, su procesu, kuriame nemokumo administratorius ginčija bankrutavusios bendrovės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, gindamas visų kreditorių interesus. Proceso taisyklės, taikomos finansinio reikalavimo tvirtinimo bylose, nėra aktualios, nes ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio grindžia rašytiniais įrodymais (sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis). Neginčydama, kad nuomos mokesčio visiškai nemokėjo, bet nesutikdama su nuomos sutartyje ir jos prieduose sulygtu jo dydžiu, nemokumo administratorė pareiškė Pauliano ieškinį (priešieškinį), siekdama, kaip teigia, bendrovei ir jos kreditoriams nenaudingos sandorio sąlygos nuginčijimo, o ne vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo nepatvirtinimo. Todėl atsakovei, kaip Pauliano ieškinį pareiškusiam asmeniui, ir teko pareiga įrodyti tokio savo reikalavimo faktinį pagrindą. Kitaip tariant, jai kyla procesinė pareigą įrodyti ir visas tokio ieškinio tenkinimo sąlygas, išskyrus CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijas, kurias paneigti turi asmuo, kurio nesąžiningumas yra preziumuojamas.

101. Kreditorių teisių pažeidimas, kaip Pauliano ieškinio sąlyga, nėra preziumuojama, todėl atsakovė turi procesinę pareigą pagrįsti savo priešieškinio argumentus, kad 2014 m. lapkričio 14 d. nuomos sutartyje, o vėliau ir 2020 m. lapkričio 3 d. susitarime Nr. 2 nustatytas nuomos mokesčio dydis buvo akivaizdžiai per didelis, pažeidžiantis atsakovės ir jos kreditorių interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikusi.

102. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, kai nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės bankroto procese, t. y. po bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nemokumo administratorei siekiant užtikrinti viešojo intereso tinkamą įgyvendinimą. Atsakovės teigimu, 2009 m. kovo 2 d. nuomos sutartyje, sudarytoje atsakovei pradėjus savo veiklą, už 3 107,12 kv. m ploto patalpas buvo nustatytas 1,83 Lt (0,53 Eur) plius PVM už 1 kv. m nuomos mokestis, iš viso 5 683,67 Lt (1 646,10 Eur) plius PVM, o 2014 m. lapkričio 14 d. sutartyje, sudarytoje praėjus net 5 metams ir pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, nurodytas nežymiai mažesnis nuomos mokestis – 1,80 Lt (0,52 Eur) plius PVM už 1 kv. m, iš viso – 5 592,82 Lt (1 619,79 Eur) plius PVM. Tačiau jokių leistinų įrodymų, kurie teiktų pagrindą teisėjų kolegijai padaryti išvadą, kad 2014 m. lapkričio 14 d. pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją rinkoje ir patalpų būklę, be kita ko, atsižvelgiant į teritorijoje atsakovės jau sukauptą didelį kiekį įvairų atliekų, nuomos kaina turėjo ir galėjo būti mažesnė, arba tokias pačias ar labai panašias patalpas atliekų sandėliavimui (atsakovė jau nevykdė jokios ūkinės veiklos) rinkoje tuo metu buvo galima išsinuomoti už gerokai mažesnę kainą, atsakovė į bylą nėra pateikusi.

104. Taigi, vien deklaratyvių atsakovės teiginių apie objektyviai egzistavusią galimybę išsinuomoti patalpas atliekų sandėliavimui už gerokai mažesnę kainą aiškiai nepakanka komercinio sandorio, sudaryto po bankroto bylos iškėlimo, sąlygai nuginčyti. Todėl nėra ir pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad 2014 m. lapkričio 14 d. sutartyje nurodytas nuomos mokestis buvo neprotingai didelis ir neatitiko rinkoje buvusių kainų, o už tokią kainą sudarytas sandoris, kurį, kaip minėta pirmiau, atsakovė turėjo prievolę sudaryti, pažeidžia jos kreditorių teises.

105. Vertindama 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimo Nr. 2, kuriuo nuomos mokestis sumažintas nuo 1 448,10 Eur plius PVM iki 1 348,10 Eur plius PVM, šios sąlygos teisėtumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į aplinkybę, kad dalis 788 kv. m ploto patalpų buvo išnuomotos UAB ,,Vatto Eu“ (nuomos sutartis su UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras“ nutraukta iki šio susitarimo pasirašymo). Pagal 2020 m. lapkričio 3 d. susitarimą, įvertinus tai, kad nuomos plotas sumažėjo 788 kv. m, t. y. iki 2 319,12 kv. m (3 107,12 kv. m – 788 kv. m), o nuomos mokestis – iki 1 348,10 Eur plius PVM už visas patalpas, 1 kv. m nuomos kaina buvo 0,58 Eur plius PVM (1 348,10 Eur : 2 319,12 kv. m). Patalpų dalį, t. y. 788 kv. m ploto dirbtuves, plane pažymėtas indeksu 3G1b, ieškovė išnuomojo UAB ,,Vatto Eu“ už 478,20 Eur plius PVM kainą. Atitinkamai, 1 kv. m kaina, atsižvelgiant į išnuomotą plotą ir nuomos kainą, buvo 0,61 Eur (478,20 Eur : 788 kv. m).

107. Aptarti ir kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovė neįrodė kreditorių teisių pažeidimo – patalpų nuomos mokesčio neatitikimo rinkos kainoms, kaip vienos iš būtinųjų Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygos. Todėl pagrindo ir šioje ginčo dalyje priimti kitokį, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, sprendimą nėra.

Dėl sutarties nuostatų, kuriomis šalys susitarė dėl netesybų dydžio

109. Pirmosios instancijos teismas šią atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmetė pripažinęs, kad nuomos sutartyje nurodytas delspinigių dydis – 0,2 proc., pats savaime neleidžia konstatuoti atsakovės ir jos kreditorių interesų pažeidimo bei sutartį modifikuoti, nes neparodo konkrečios mokėtinos delspinigių sumos. Teismas pažymėjo, kad klausimą dėl delspinigių atitikimo protingumo reikalavimams išspręs vertindamas atsakovės prašymą sumažinti 53 866,42 Eur delspinigių už vėlavimą sumokėti nuomos mokestį sumą. Pasisakydamas dėl priteistinos iš atsakovės delspinigių sumos pagal nuomos sutarties 5.1 papunktį, teismas priėjo prie išvados, kad delspinigiai, atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo su bankrutuojančia bendrove, kuri neturėjo turto ir lėšų, bet turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, faktą yra neprotingai dideli, todėl juos sumažino iki 1 000 Eur.

111. Visgi minėtas motyvavimo prieštaringumas pats savaime neeliminuoja teismams tenkančios teisės kontroliuoti netesybų dydį, be kita ko, net ir tada, kai pačios šalys to neprašo (savo iniciatyva). Kadangi nagrinėjamoje byloje toks prašymas buvo pareikštas, ieškovė, atitinkamai, turėjo procesinę galimybę dėl to pasisakyti, taip pat galėjo įrodinėti patyrusi didesnius nuostolius, nei atsakovės prašomas nustatyti netesybų dydis. Tačiau tokia teise ieškovė nepasinaudojo ir su faktiniais savo nuostoliais susijusių aplinkybių neįrodinėjo. Šiame kontekste pažymėtina, kad mažindamas netesybas teismas taiko netesybų santykio su nuostoliais kriterijų, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Sutiktina ir su tokia ieškovės pozicija, kad netesybų sumažinimui nebūtinas (neturi būti taikomas) ir sutarties pripažinimo negaliojančia (ar jos keitimo) institutas. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, o ji kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Konkrečių argumentų dėl didesnių, nei prašomos priteisti, sumažinti ar teismo priteistos netesybos, savo nuostolių ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde, iš esmės apeliuodama tik į labai ilgą naudojimosi patalpomis laikotarpį, už naudojimąsi jomis nuomos sutarties pagrindu net iš dalies neatsiskaičius ir tada, kai tam buvo lėšų.

112. Kaip yra išaiškinta aktualioje kasacinio teismo praktikoje, nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011).

113. Tačiau teismo teisė mažinti netesybas taip pat nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

114. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis vadovaudamasis teismas ir nusprendė sumažinti delspinigius, leidžia įsitikinti, kad ieškovės prašytos priteisti netesybos yra neprotingai didelės, o tokia aplinkybė, atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo metu buvusį atsakovės statusą (bankrutuojantis juridinis asmuo) bei jos itin ribotą ar net labai abejotiną galimybę vykdyti bankroto procese sudarytą komercinį sandorį, buvo visiškai akivaizdi. Byloje nebuvo paneigta ir tai, kad neprotingu netesybų dydžiu ieškovė galėjo siekti pasinaudoti susidariusia situacija ir pranašesne šioje situacijoje savo padėtimi.

115. Iš byloje esančių 2014 m. vasario 7 d. – 2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčių, priimtų atsakovės bankroto byloje (2 t., b. l. 99–108), matyti, kad tuo laikotarpiu patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma siekė 1 048 249,94 Eur. Atsakovės turėto turto pagal 2013 m. spalio 8 d. balanso, pateikto kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, duomenis vertė buvo 214 234,61 Eur, o turėto turto masę sudarė trumpalaikis turtas. Atsakovės kreditorių susirinkimo 2014 m. vasario 28 d. patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje (1 t., b l. 149–154) turto nuomos išlaidos nebuvo numatytos.

116. Ieškovei turėjo ir galėjo būti žinomas ne tik bankroto bylos atsakovei iškėlimo faktas, bet ir jos finansinė padėtis, galėjimas vykdyti prievoles pagal nuomos sutartį. Atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į ieškovės sąsajas su buvusia atsakovės nemokumo administratore UAB ,,Verslo efektas“, dėl kurių ieškovei galėjo būti žinoma ta pati, kaip ir nemokumo administratorei, informacija, susijusi su bendrovės finansine padėtimi. Tokią teisėjų kolegijos išvadą suponuoja į bylą pateiktas UAB ,,Verslo efektas“ akcininkų sąrašas (1 t., b. l. 129), patvirtinantis, kad pusės jos akcijų (50 proc.) savininke yra ieškovė. Be to, 2014 m. lapkričio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovės vardu pasirašiusiam jos direktoriui D. U. atsakovės nemokumo administratorė 2013 m. lapkričio 20 d. buvo išdavusi įgaliojimą (5 t., b. l. 49) atstovauti administratorei UAB ,,Verslo efektas“ atsakovės bankroto byloje.

117. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jau sandorio sudarymo metu abiem jo šalims turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovė, įsipareigodama mokėti nuomos mokestį, bus finansiškai pajėgi tai daryti laiku (tinkamai vykdyti sutartį). Atitinkamai, protingo dydžio delspinigių už vėlavimą mokėti nuomos mokestį nustatymas turėjo būti svarbus tiek pačiai bendrovei ir jos kreditoriams, tiek jos sutarties kontrahentei (ieškovei). Duomenų, kad atsakovės nemokumo administratorė, derindama sutarties tekstą, būtų siekusi susitarti dėl mažesnio procentinio delspinigių dydžio ar ieškovė nebūtų sutikusi sudaryti sutarties, jeigu joje būtų nurodyta mažesnė delspinigių norma, byloje nėra.

118. Kadangi delspinigių dydis, jo pagrįstumas ir protingumas, turi būti įvertintas kiekvienu atveju individualiai, be kita ko, derinant abiejų sutarties šalių interesus, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, delspinigius sumažindamas iki simbolinės 1 000 Eur sumos, prioritetą suteikė tik vienai iš sutarties šalių (atsakovei) ir tik dėl jos teisinio statuso (bankrutavęs juridinis asmuo), kurį ši jau buvo įgijusi ir susitarimo dėl delspinigių sudarymo momentu, teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad abiejų šalių interesus labiausiai atitiktų 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ieškovės su UAB ,,Atliekų rūšiavimo centras“ ir UAB ,,Vatto Eu“ sudarytose nuomos sutartyse taip pat buvo numatytas tokio paties dydžio, t. y. 0,02 proc. delspinigių mokėjimas (žr., sutarčių 5.1 papunkčius).

119. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pagrindo dar labiau sumažinti delspinigius šiuo konkrečiu atveju nėra. Kaip pagrįstai akcentavo ieškovė, atsakovė patalpomis neatlygintinai naudojosi beveik 10 metų, per šį laiką ji nėra sumokėjusi net dalies nuomos mokesčio, t. y. net ir tos dalies, kurios neginčijo ir su kuria sutiko.

Dėl sutarties modifikavimo CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu pagrindu

120. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, siekdama ne tik ginčijamo sandorio sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, bet ir jų modifikavimo, turėjo savo reikalavimą grįsti ne CK 6.66 straipsnio, o CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, įrodinėdama šioje teisės normoje nurodytas specialiąsias sąlygas, t. y. pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių sutartis negali būti vykdoma nustatytomis sąlygomis, atmetami kaip nepagrįsti.

121. Atsakovės priešieškinio faktinis pagrindas ir dalykas buvo suformuluoti įrodinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygas. Kaip pripažįsta ir pati ieškovė, priešieškinio faktinis pagrindas nebuvo grindžiamas jokiais kitais faktiniais ar teisiniais pagrindais, pavyzdžiui, sutarties vykdymo suvaržymu. Iš atsakovės priešieškinio dalyko formuluočių, prašant nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir, atitinkamai, mažesnių nei ieškinyje nurodė ieškovė nuomos mokesčio bei netesybų sumų priteisimo, matyti, kad atsakovės tikslas buvo sumokėti mažesnę nuomos mokesčio skolą ir nemokėti arba sumokėti mažesnio dydžio sutartines netesybas pagal jau pasibaigusią sutartį, bet ne vykdyti nuomos sutartį pakeistomis sąlygomis.

122. Tai, kad siekdama pirmiau minėto materialinio teisinio rezultato atsakovė savo reikalavimą suformavo kaip prašymą pripažinti negaliojančiomis kelias sutarties sąlygas, jas išdėstant pagal jos pasiūlymą, nesudaro pagrindo pritarti ieškovei, kad atsakovė turėjo reikšti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

Dėl nuomos mokesčio skolos ir delspinigių apskaičiavimo

124. Taigi, teisėjų kolegijai nenustačius teisinio pagrindo nuomos sutarties objektui ir jos kainai pakeisti, o ieškovei apeliaciniame skunde prašant pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priteisti visą ieškinyje nurodytą nuomos mokesčio skolą, šis jos ieškinio reikalavimas tenkinamas visiškai, o reikalavimas priteisti delspinigius – iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

127. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. negalėjo atlaisvinti patalpų ne dėl savo kaltės, o dėl jos kreditorės UAB ,,Oreva“, kuri pateikė nepagrįstą skundą dėl 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl lėšų atliekoms sutvarkyti skyrimo, todėl ir nuomos mokestis už šį laiką negali būti priteistas, atmetami. Nors iš byloje esančio 2022 m. gegužės 30 d. kreditorių susirinkimo protokolo (5 t., b. l. 128–130) matyti, kad UAB ,,Oreva“ atstovu buvo D. U., kuris pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis (2 t., b. l. 167–170) taip pat yra ir ieškovės vadovas, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ši aplinkybė nešalina atsakovės prievolės sumokėti nuomos mokestį už nuomotas patalpas.

129. Taigi, ieškovei įrodžius skolos faktą bei dydį, o atsakovei neginčijant sąskaitose nurodytų skaičiavimų teisingumo, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 159 080,15 Eur skolą už patalpų nuomą.

131. Pažymėtina, kad ieškovė, tikslindama ieškinį, nepatikslino reikalavimo dėl delspinigių dydžio už 2021 m. birželio 9 d. sąskaitoje nurodytos sumos laiku nesumokėjimą (už 31 d.), t. y. neprašė jai delspinigių priteisti už ilgesnį terminą. Todėl teisėjų kolegija, perskaičiuodama delspinigius pagal šiuo konkrečiu atveju protingu pripažintą 0,02 proc. delspinigių dydį ir neperžengdama ieškiniu apibrėžtų ginčo ribų, vadovausis ieškovės nurodytais vėlavimo terminais. Už vėlavimą 180 d. apmokėti 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą delspinigiai sudaro 2 775,49 Eur (77 096,84 Eur x 0,02 proc. x 180 d.); už vėlavimą 180 d. apmokėti 2020 m. lapkričio 16 d. sąskaitą delspinigiai sudaro 1 718,30 Eur (47 730,63 Eur x 0,02 proc. x 180 d.); už vėlavimą 31 d. apmokėti 2021 m. birželio 9 d. sąskaitą delspinigiai sudaro 70,79 Eur (11 417,56 Eur x 0,02 proc. x 31 d.); už vėlavimą 180 d. apmokėti 2022 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą delspinigiai sudaro 822,06 Eur (22 835,12 Eur x 0,02 proc. x 180 d.). Pagal visas keturias sąskaitas bendra delspinigių suma yra 5 386,64 Eur (2 775,49 Eur + 1 718,30 Eur + 70,79 Eur + 822,06 Eur).

132. Taigi, teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pakeičiama, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiama 159 080,15 Eur nuomos mokesčio skola ir 5 386,64 Eur delspinigiai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Taip pat atsakovei kyla pareiga mokėti ieškovės prašomas 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 164 466,79 Eur (159 080,15 Eur + 5 386,64 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009 išaiškinimais, nurodė išsamius argumentus, kodėl procesinės palūkanos šiuo konkrečiu atveju gali būti priteisiamos (žr., skundžiamo sprendimo 87 punktą), analogiški išaiškinimai dėl procesinių palūkanų mokėjimo pateikti ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018, 46 punktas), be to, šios teismo sprendimo dalies teisėtumo klausimo šalys ir nekelia, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

133. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

135. Įvertinusi aptartas ieškovės ir atsakovės patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijas, teisėjų kolegija nusprendžia, kad 72 proc. (77 proc. patenkinto ieškinio + 67 proc. atmesto priešieškinio dalinama pusiau) bylos buvo išspręsta ieškovės naudai, o 28 proc. (23 proc. atmesto ieškinio + 33 proc. patenkinto priešieškinio dalinama pusiau) – atsakovės ir trečiojo asmens ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ (buvęs pavadinimas ,,Krynicki S. A.“), kuris palaikė atsakovės reikalavimą, o su ieškovės reikalavimu nesutiko, naudai. Vadovaujantis šia proporcija ir paskirstytinos byloje dalyvaujančių asmenų pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos.

138. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (5 658,44 Eur – 342,55 Eur), ieškovei iš atsakovės priteisiama 5 315,89 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

139. Ieškovės už ieškinį, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir už keturis atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo sumokėtas 2 573 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 19–20, 33, 47; 5 t., b. l. 149; 8 t., b. l. 155; 9 t., b. l. 8) jai grąžinamas. Šios bylos atsakovė, kuriai ieškovė yra pareiškusi turtinį reikalavimą, yra bankrutuojantis juridinis asmuo, o CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011; 2015 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-253-464/2015) plečiamai aiškinamas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas, kuris yra nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojantis juridinis asmuo gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui ar turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Šios normos taikymu taip pat yra užtikrinamas ir šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Todėl ieškovei grąžinamas jos sumokėtas 2 573 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 87 straipsnio 3, 5 dalys).

140. Trečiojo asmens ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ (buvęs pavadinimas ,,Krynicki S. A.“) 2024 m. lapkričio 12 d. prašyme (12 t., b. l. 127–129) prašomos priteisti 17 070 Eur atstovavimo išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstos ir realios, todėl pagrindo visas jas kompensuoti teisėjų kolegija neįžvelgia. Pirma, priešingai nei nurodyta trečiojo asmens prašyme, pagal byloje esančius duomenis bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė – 15 818,40 Eur (8 868 Eur + 2 400 Eur + 3 421,20 Eur + 1 129,20 Eur). Antra, dalį išlaidų, kurių bendra suma yra 1 109,16 Eur, trečiasis asmuo nurodo patyręs susipažinimui su atskiruoju skundu, su priešingos šalies atsiliepimu į atskirąjį skundą, su kitais procesiniais prašymais, su registruose esančia informacija, su priešieškiniais ir atsiliepimais į juos, komunikacija su klientu. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška, rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Dalį išlaidų, t. y. 140,40 Eur, trečiasis asmuo teigia patyręs rengiant prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, atidėti bylos nagrinėjimą, kurios taip pat neatitinka pagrįstumo reikalavimo, nes šie dokumentai yra techninio pobūdžio, jų parengimas nereikalavo teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 64 punktas). Tokiu atveju 1 249,56 Eur (1 109,16 Eur + 140,40 Eur) išlaidos neatitinka pagrįstumo reikalavimo ir jų atlyginimas nepriteisiamas.

141. Kita išlaidų dalis, t. y. 14 568,84 Eur (15 818,40 Eur – 1 249,56 Eur), kurias trečiasis asmuo ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ teigia patyręs už atsiliepimų į ieškinį, priešieškinius, atskiruosius skundus, rašytinius paaiškinimus, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, atsiliepimą į skundą, parengimą, formaliai neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Kaip minėta, pagal bendrąją taisyklę bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Visgi, tiek pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, tiek ir pagal Rekomendacijų 2.8 papunktį teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, turi atsižvelgti ir į tokį kriterijų, kaip šalių elgesys teismo proceso metu, taip pat gali net nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į aplinkybę, ar šalių elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Į bet kurias svarbias aplinkybes atsižvelgti privalu ir pagal Rekomendacijas (Rekomendacijų 2.10 papunktis).

142. Šiuo konkrečiu atveju pats trečiasis asmuo ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ (buvęs pavadinimas ,,Krynicki S. A.“), o ne bylos šalys ar teismas, inicijavo jo įtraukimą į šios bylos nagrinėjimą, tai buvo padaryta jo, kaip bendrovės kreditoriaus, prašymo pagrindu. Nors vėliau trečiasis asmuo savo, kaip kreditoriaus, finansinį reikalavimą atsakovei perleido kitam juridiniam asmeniui – UAB ,,Euromisa“, ir dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartimi buvo eliminuotas iš bylos proceso dalyvių sąrašo, juo tapus UAB ,,Euromisa“, vadinasi, galėjo nepatirti bent dalies bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir toliau reiškė pageidavimus dalyvauti šalių ginčo nagrinėjime kaip atsakovės pusės akcijų savininkas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ buvo pakartotinai įtrauktas dalyvauti byloje trečiojo asmens atsakovės pusėje procesinėje pozicijoje vien jo pareikšto pageidavimo pagrindu.

143. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pakartotinai pareikštas pageidavimas dalyvauti bylos, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl bankrutavusiam subjektui po bankroto bylos iškėlimo suteiktų nuomos paslaugų apmokėjimo, procese vien dėl tos priežasties, kad jis yra (buvo) bankrutavusio juridinio asmens dalyvis (akcininkas), neleidžia identifikuoti teisiškai pakankamo įstojimo į bylos procesą pagrindo buvimo. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje turi būti grindžiamas bylos baigties nors ir netiesiogine, bet svarbia įtaka asmens teisinei padėčiai, t. y. būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Trečiasis asmuo prašyme nepagrindė būsimo sprendimo svarbios įtakos jo paties teisinei padėčiai, kitaip tariant, siekdamas pakartotinai įstoti į procesą jis veikė savo paties rizika. Todėl šiuo konkrečiu atveju didžioji bylinėjimosi kaštų dalis tenka pačiam trečiajam asmeniui, šalims pareiga jų kompensuoti nekyla.

144. Be to, aptariamas trečiojo asmens ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“ procesinis elgesys, kai jis iš pradžių itin aktyviai siekė būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tačiau proceso metu savo reikalavimo teises perleido, o vėliau dar kartą panoro įstoti į bylą, turėjo reikšmės ne tik proceso trukmei, bet ir šalių bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, šalys patyrė papildomas dokumentų vertimo išlaidas. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pagrįstais gali būti pripažinti 35 proc. šio trečiojo asmens patirtų išlaidų, t. y. 5 099,09 Eur (14 568,84 Eur x 35 proc.) (Rekomendacijų 2, 8 punktai). Kadangi trečiasis asmuo veikė atsakovės pusėje, 1 427,75 Eur (5 099,09 Eur x 28 proc.) išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, jam priteisiamos iš ieškovės.

145. Trečiojo asmens G. M. prašymas priteisti 4 800 Eur išlaidas (9 t., b. l. 174), jo siejamas su negautoms pajamoms, kurių jis negavo, nes rengė procesinius dokumentus ir dalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjamoje byloje, netenkinamas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, negautos pajamos nepatenka į CPK 88 straipsnyje išvardintas su bylos nagrinėjimu susijusias ir atlygintinas išlaidas.

146. Byloje susidariusių 55,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo pareiga tenka tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog asmuo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nesuponuoja išvados, kad jis yra atleistas ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, taip pat ir išlaidų valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, valstybei iš ieškovės priteisiama 15,65 Eur (55,88 Eur x 28 proc.), o iš atsakovės – 40,23 Eur (55,88 Eur x 72 proc.) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

147. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nėra pateikusios, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“, juridinio asmens kodas 301851672, administravimui skirtų lėšų 159 080,15 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų ir 15 ct) skolos, 5 386,64 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 64 ct) delspinigių ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 164 466,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“, juridinio asmens kodas 301851672, administravimui skirtų lėšų 5 315,89 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus penkiolika eurų ir 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui ,,Sibelco green solutions Poland S. A.“, juridinio asmens kodas 519544043, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 1 427,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 15,65 Eur (penkiolika eurų ir 56 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“, juridinio asmens kodas 301851672, administravimui skirtų lėšų 40,23 Eur (keturiasdešimt eurų ir 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verenta“, juridinio asmens kodas 123633749, 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 20 d., 2021 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d. ,,Luminor Bank AS“, 2023 m. kovo 15 d., Swedbank, akcinės bendrovės, mokėjimo nurodymais sumokėtą 2 573 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.