Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų „Krynicki Recykling S.A.“, A. K. (A. K.) ir P. K. (P. K.), O. B. (O. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ ieškinį atsakovams V. Č., O. B. (O. B.), A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), „Krynicki Recykling S.A.“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi byla buvo perduota Specialiajai teisėjų kolegijai išspręsti ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą. Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-36/2019, buvo pripažinta, kad reiškiami žalos atlyginimo reikalavimai yra dvejopo pobūdžio, be kita ko, grindžiami ir viešąja valstybės civiline atsakomybe, dėl to yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

42.5. Teismas pagrįstai ir motyvuotai pripažino, kad atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei žalą solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Lithuanian glass recycling“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė ieškinį, siekdama prisiteisti iš bendrovės vadovo, valdybos narių ir akcininkės 400 988,82 Eur žalos kreditoriams atlyginimą (323 891,98 Eur kreditorių reikalavimai, susidarę iki bankroto bylos iškėlimo, ir 77 096,84 Eur patalpų, kuriose ir po bankroto bylos iškėlimo laikomos atliekos, savininko reikalavimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo už naudojimąsi jam priklausančiomis patalpomis) bei 2 034 529,37 Eur žalos atlyginimą už 5 519,168 t bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą, abu šiuos reikalavimus atsakovams pareikšdama solidariai.

45. Apeliantai „Krynicki Recykling S.A.“ (akcininkė), A. K. (valdybos narys, pirmininkas), P. K. (valdybos narys) ir O. B. (valdybos narys) apeliaciniais skundais ginčija tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės klausimas. Nei ieškovė BUAB „Lithuanian glass recycling“, nei kiti byloje dalyvavę asmenys apeliacinių skundų dėl teismo atmestų ieškinio reikalavimų nėra pateikę. Atsakovas V. Č. (vadovas) taip pat nėra pateikęs apeliacinio skundo dėl jo atžvilgiu priimtos teismo sprendimo dalies. Todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies, kuria iš apeliantų buvo priteistas žalos atlyginimas už kreditoriams padarytą žalą, atsiradusią iki bankroto bylos iškėlimo, ir už paliktų atliekų sutvarkymą teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų

46. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme, paskirto 2021 m. kovo 16 d., išvakarėse, t. y. 2021 m. kovo 15 d. apeliantė „Krynicki Recykling S.A.“ pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus: 1) 2015 m. spalio 30 d., 2016 m. sausio 31 d. 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. balandžio 31 d., 2016 m. gegužės 30 d. atliekų priėmimo–perdavimo aktų kopijas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2837-925/2021, kopiją; 3) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-233-855/2021, kopiją; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-42029-996/2020, kopiją; 5) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-509-432/2021, kopiją; 6) nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ 2020 m. gruodžio 7 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. elektroninių laiškų antstoliui R. Vižainiškiui kopijas; 7) 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2020 m. gruodžio 15 d. susirašinėjimą elektroniniais laiškais tarp antstolio R. Vižainiškio, nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ vadovo G. M. bei verslininko D. U.; 8) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-65-11 kopiją; 9) bendro kreditorių pareiškimo Vilniaus apygardos teismui dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus atstatydinimo kopiją; 10) 2020 m. lapkričio 16 d. UAB „Verenta“ PVM sąskaitos faktūros Nr. VER000298 kopiją; 11) UAB „Euromisa“ 2020 m. spalio 29 d. rašto kopiją; 12) BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ 2020 m. lapkričio 19 d. elektroninio laiško kopiją; 13) BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus UAB „Verslo efektas“ 2020 m. spalio 29 d. elektroninio laiško kopiją; 14) BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2014 m. balanso kopiją; 15) informacijos, skelbiamos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos interneto puslapyje, ištrauką.

47. CPK 314 straipsnyje nustatyta kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be kita ko, teikiami įrodymai turi atitikti ir jų sąsajumo su nagrinėjama byla kriterijų (CPK 180 straipsnis). Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

48. Nagrinėjamu atveju įvertinus prašomų priimti naujų įrodymų turinį ir įvertinus jį įrodymų sąsajumo kriterijaus aspektu, darytina išvada, kad teikiami nauji įrodymai, juolab teismų kitose bylose priimti procesiniai sprendimai, kurie nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis), nei patvirtina, nei paneigia įrodinėtinas aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti. Šios bylos įrodinėjimo dalykas yra ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ dalyvių ir valdymo organų veiksmų, atliktų iki bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo įvertinimas, atitinkamai, pripažinus juos neteisėtais ir / ar nesąžiningais, kitų jų civilinės atsakomybės, kildinamos dėl bankrutavusios bendrovės ūkinės komercinės veiklos metu neteisėtai sukauptų atliekų (t. y. sukauptų viršijant ieškovės veiklos nutraukimo plane nustatytą didžiausią leistiną kiekį) ir nesutvarkytų dėl lėšų tam nebuvimo, sąlygų nustatymas, taip pat jų civilinės atsakomybės už kreditoriams padarytą žalą, kai laiku neinicijuojama bankroto byla, sąlygų įvertinimas. Todėl žalai ir jos dydžiui nustatyti šiuo konkrečiu atveju būtų reikšmingi tik tie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie atliekų kiekį, susidariusį iki bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su atliekų kiekio kitimu po bankroto bylos iškėlimo, veikiant ieškovės nemokumo administratoriui ir, pasak apeliantės, su juo susijusiems asmenims.

49. Kita vertus, toks apeliantės „Krynicki Recykling S.A.“ prašymas, pateiktas tik teismo posėdžio išvakarėse, yra aiškiai pavėluotas ir neatitinkantis proceso operatyvumo ir sąžiningo bylinėjimosi principo (CPK 7 straipsnis). Teisėjų kolegija, neįžvelgdama jokių objektyvių kliūčių suformuluoti atitinkamus prašymus ar teikti įrodymus savo pozicijai pagrįsti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nenustačiusi sąlygų CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo išimties taikymui, prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkina.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą

53. Kaip pripažįsta ir pati apeliantė, ikiteisminiame tyrime bus nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su galimu ieškovės turto iššvaistymu jau po bankroto bylos iškėlimo, šiuo aspektu įvertinant ne ieškovės dalyvių ar valdymo organų, bet paskirto po bankroto bylos jai iškėlimo nemokumo administratorius veiksmus, administruojant bendrovę. Be to, priešingai nei tvirtina savo prašyme apeliantė, pirmosios instancijos teismas nurodė, kokie faktai yra nustatyti, be kita ko, nustatė ir ieškovės sukauptų, viršijant išduotą leidimą, ir likusių nesutvarkytų atliekų kiekį, pagal šį kiekį apskaičiavo bendrovės nuostolių dydį. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su teismo padarytomis išvadomis ar kitaip interpretuoja byloje esančių įrodymų turinį bei jų visumą, kitokio vertinimo nesuponuoja. Todėl prašymo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas atitinkamų faktų pats net apytikriai nenustatė, jie galėtų būti nustatyti tik atliekant apeliantės „Krynicki Recykling S.A.“ nurodytą ikiteisminį tyrimą, pripažintini nepagrįstais.

54. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (lot. prima facie) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020).

55. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Be to, CPK 7 straipsnio nuostatos nustato teismui pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, įpareigoja teismą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Ieškovė yra bankrutuojantis subjektas, kurios bankroto procedūros dar labiau užsitęstų neapibrėžtam laikotarpiui, jeigu civilinė byla būtų sustabdyta, dar daugiau, ieškovė yra iniciavusi ginčą dėl lėšų, reikalingų atliekų sutvarkymui, priteisimo, taigi kuo greitesniu teisinės taikos atkūrimu, išsprendus šį ginčą, yra suinteresuota didelė visuomenės dalis, ir ypač teritorijų, kuriose šios atliekos buvo sukauptos ir jau ilgą laiką netvarkomos, gyventojai.

Dėl žalos bendrovei ir jos kreditoriams už bendrovės vadovo ir akcininko pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, valdymo organų fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bendrovės prievolių nevykdymą dėl akcininko nesąžiningų veiksmų

56. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo, kad su kreditorių reikalavimai, patvirtinti ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje, nebus padengti. Taip pat nėra paneigta ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl nemokumo administratoriui neperduotų bendrovės dokumentų nėra galimybės identifikuoti tikslaus kiekvieno kreditorinio reikalavimo atsiradimo momento ir, atitinkamai, įvertinti, kokia konkrečia suma padidėjo šie reikalavimai nuo tada, kai bendrovė jau buvo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriaus ir jai turėjo būti inicijuojamas bankrotas. Tačiau tai negali reikšti, kad tokiu atveju atsakingi asmenys išvengia pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais ar neveikimu jų sukeltą bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kurią ieškovė šiuo konkrečiu atveju grindė keliais savarankiškais faktiniais bei teisiniais pagrindais: dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovui ir dalyviui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (galiojusio ĮBĮ 8 straipsnis), dėl žalos atlyginimo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, juridiniam asmeniui negali įvykdyti prievolių kreditoriams dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, dėl žalos atlyginimo juridinio asmens valdymo organams pažeidus fiduciarines pareigas, įtvirtintas CK 2.87 straipsnyje, pažeidimo, dėl žalos atlyginimo juridinio asmens valdymo organams ir dalyviams privedus bendrovę prie bankroto tyčia (galiojusio ĮBĮ 20 straipsnis), dėl kitais veiksmais, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkančiais generalinio delikto doktriną (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), sukeltos žalos atlyginimo.

57. Pagal ginčui aktualios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, inter alia (be kita ko), pažeisdamas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti, nepaisant to, ar tokia pareiga atitinkamu įmonės veikimo laikotarpiu buvo konkrečiai nustatyta ĮBĮ. Jeigu nustatoma, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju yra taikoma tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

59. Pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris atsako ir už juridinio asmens veiklos organizavimą. Skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama bei paskirstoma atsižvelgiant ir į tokį principą, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija.

60. Vienasmenis juridinio asmens valdymo organas – vadovas atsako už bendrovės komercinės veiklos organizavimą, jis privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, taigi nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

61. Bendrovės valdyba – kolegialus vykdomasis bendrovės valdymo organas – atsako už bendrovės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už bendrovės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas bendrovės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

62. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai. Taigi, net ir nenustačius jokių specialiųjų pareigų pažeidimo, vien paminėtoje teisės normoje įtvirtintų fiduciarinių pareigų pažeidimas yra neteisėti veiksmai / neveikimas bei pakankamas pagrindas valdymo organo civilinei atsakomybei kilti, jeigu nustatomos ir kitos jo civilinės atsakomybės sąlygos: žala, priežastinis ryšys tarp šių pareigų pažeidimo ir kilusios žalos bei kaltė, kuri yra preziumuojama.

63. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

64. Kitaip tariant, bendrovės valdymo organai atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs ir dėl to, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų (pagal analogiją ir kitų valdymo organų narių) atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Akcininkui taip pat draudžiama įgyvendinti savo kaip bendrovės dalyvio teises priešingai jų paskirčiai. Todėl akcininkui atsakomybė kyla tada, kai teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

65. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą vadovui ir (ar) dalyviui kyla atsakomybė. Neabejotina, kad visų pirma tokia pareiga tenka vadovui, nes jis geriausiai žino bendrovės finansinę būklę. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas argumentuotai pagrindė savo išvadą dėl to, kad ieškovės finansinė būklė buvo gerai žinoma ir apeliantei „Krynicki Recykling S.A.“ (akcininkei), dar daugiau, visi vadovo veiksmai bei sprendimai, nepaisant vis didėjančių baudų už veiklos pažeidimus, kurių dydis galiausiai viršijo daugiau nei vienerių metų gaunamas iš ieškovės mokamo darbo užmokesčio pajamas, buvo nulemti būtent akcininkės poreikio ir suinteresuotumo tęsti ieškovės veiklą. Pirmosios instancijos teismo išvardyti tokiai savo išvadai pagrįsti įrodymai bei teismo motyvai apie ieškovės ir jos akcininkės bei jai atstovavusių, jos vardu veikusių asmenų sąsajas, pasitarimus, koordinuojant ieškovės veiksmus, svariais argumentais nėra paneigti. Pažymėtina, kad savo procesiniuose dokumentuos ir pati apeliantė yra pripažinusi faktą, kad, negavusi apmokėjimo už perduotą ieškovei naudotis (išnuomotą) jai priklausančią įrangą, sąskaitų apmokėjimui nuo 2012 m. sausio 1 d. iš viso daugiau nebeteikė, laukdama ankščiau išrašytų apmokėjimo, kartu akcentuodama ir itin didelės skolos už nuomą susidarymą (žr., pavyzdžiui, apeliantų 2019 m. balandžio 10 d. atsiliepimo į ieškinį 12 punktą). Akivaizdu, kad bendrovės finansinė situacija, neatsiskaitant už prievoles net su savo akcininke, apeliantei buvo / turėjo būti žinoma, tačiau jokių teisinių veiksmų ji, turėdama kitų interesų ir išskaičiavimų, nesiėmė.

66. Išvada dėl nemokumo bei apeliantės „Krynicki Recykling S.A.“ žinojimo apie jį darytina ir iš apeliantės atstovo pateiktų paaiškinimų teismo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 27 d., metu (garso įrašas nuo 2:04:00), teigiant, kad apeliantė nuo 2012 m. nebeišrašinėjo ieškovei sąskaitų už stiklo rūšiavimo įrangos nuomą, nes ši jau ir taip buvo skolinga už nuomą, todėl, pasak apeliantės, tokiu būdu ji siekusi padidinti apyvartines lėšas ir mažinti kreditorinių reikalavimų sumą. Iš esmės analogiški apelianto A. K. atstovo paaiškinimai, t. y. kad nebuvo imamas nuomos mokestis už linijos nuomą 2012 ir 2013 metais, kad nuomos mokestis sutartyje numatytas mažesnis nei rinkos kaina, kad „Krynicki Recycling S.A.“ nenutraukė nuomos sutarties, nors nuomininkas ir nemokėjo nuomos mokesčio, kad „Krynicki Recycling S.A.“ teikė ieškovei paslaugas (ieškovė galėjo parduoti išvalytą stiklą), taigi tik dėl akcininkės veiksmų bendrovė dirbo nuo 2009 iki 2013 metų ir nebankrutavo anksčiau, yra užfiksuoti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovės finansinė padėtis 2012 metais, jeigu ne anksčiau, buvo sudėtinga. Pažymėtina, kad dar 2011 m. spalio 20 d. ieškovės vadovas, prašydamas pratęsti 2011 m. rugsėjo 16 d. privalomojo nurodymo Nr. 23 terminą, nurodė, jog bendrovėje susiklosčiusi sunki materialinė padėtis, atjungta elektra, todėl gamybos linija neveikia, visgi bendrovės vadovybei dedant pastangas išsiieškoti skolas iš savo skolininkų, jau atsirado galimybė padengti įsiskolinimus už elektros tiekimą ir technikos, kuria šalins atliekas, nuomą.

68. Be to, kaip matyti iš atsakovo V. Č. atžvilgiu priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-713-1015/2020, buvęs ieškovės vadovas nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – aplaidų BUAB „Lithuanian glass recycling“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Minėtame įsakyme nurodyta, kad baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, jog V. Č. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. būdamas UAB „Lithuanian glass recycling“, direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimą, įpareigojantį ūkio subjektus apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat pažeisdamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. spalio 31d. aplaidžiai tvarkė UAB „Lithuanian glass recycling“ buhalterinę apskaitą

69. Kaip ieškinyje tvirtina ieškovė, remiantis vieninteliu VĮ Registrų centrui pateiktu BUAB „Lithuanian glass recycling“ balansu už 2012 finansinius metus, matyti, kad tiek 2012 finansiniais metais, tiek ankstesniais 2011 finansiniais metais bendrovė jau buvo nemoki pagal ĮBĮ nustatytus kriterijus, tačiau atsakovai (nei bendrovės vadovas, nei akcininkai) nevykdė pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veiklą tęsė ir tada, kai jos tęsimas nebuvo pateisinamas verslo rizika ir veiklos perspektyvomis, o nuostoliai tik didėjo.

70. Ir nors, viena vertus, šiuo konkrečiu atveju balanso duomenų patikimumas atsižvelgiant į teisėjų kolegijos pirmiau nurodytas aplinkybes, kad bendrovės vadovas V. Č. buvo nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, be kita ko, į ją neįtraukė finansines operacijas tarp ieškovės ir apeliantės „Krynicki Recykling S.A.“ patvirtinančių dokumentų (žr. šios nutarties 13 punktą), kad bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, abejotinas, kita vertus, ir jokių kitų dokumentų, kurių pagrindu būtų galima visiškai tiksliai identifikuoti nemokumo atsiradimo momentą ir kiekvieno iš teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų atsiradimą ar padidėjimą nuo nemokumo momentą, į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikta.

71. Todėl šioje byloje susiklosčiusiomis išskirtinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas, nustatęs valdymo organų ir bendrovės dalyvių veiksmų bendrumą bei jų derinimą, ekonominės logikos neatitinkantį ieškovės veiklos tęstinumą, apeliantės žinojimą (per susijusius asmenis) apie tikrąją BUAB „Lithuanian glass recycling“ padėtį, turėjo pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad visi teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kuriems padengti bendrovė piniginių lėšų ar turto neturi, vertintini kaip atsiradę pavėlavus inicijuoti bankroto bylą, nes tikslaus nemokumo momento ir atskirų kreditorių reikalavimų atsiradimo laikotarpių, nemokumo administratoriui neperdavus visų finansinių ieškovės dokumentų, nėra galimybės nustatyti.

72. Už tokią bendrovei (jos kreditoriams) padarytą žalą atsakomybė tenka ir vadovui V. Č. (dėl kurio priimtas teismo sprendimas, kaip minėta, apeliacine tvarka neskundžiamas), ir juridinio asmens dalyvei, apeliantei „Krynicki Recykling S.A.“, ir kitiems valdymo organo (valdybos) nariams. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl kiekvieno iš šių atsakomybės subjektų faktiškai atliktų veiksmų vertinimo ir tų pačių argumentų nekartoja.

73. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini tiek apeliantės „Krynicki Recycling S.A.“, tiek apeliantų A. K. bei P. K. skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neanalizavo, kada būtent pablogėjo ieškovės finansinė padėtis, kada ieškovė tapo nemoki ir kada apeliantei „Krynicki Recykling S. A.“ atsirado pareiga inicijuoti ieškovei bankroto bylą, juolab kad vien aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas paneigia galimybę tokius faktus tiksliai nustatyti.

75. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti.

76. Kai valdybos nariai, pagal pareigas įgyvendindami valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, veikia kolegialiai, valdybos narių veiksmų, veikiant valdybos vardu, bendrumas nereiškia, kad visų narių civilinė atsakomybė dėl žalos, kildinamos iš sprendimo (nutarimo), priimto dėl vieno ar kito valdybos kompetencijai priskirto klausimo, išimtinai visais atvejais yra bendra, t. y. kad visi nariai pagal pareigas automatiškai atsako už tokią žalą. Kai žalos atsiradimą lemia atitinkamas valdybos sprendimas (nutarimas), civilinės atsakomybės subjektai yra patys valdybos nariai. Kita vertus, kai valdybos nariai neatlieka jų kompetencijai priskiriamų veiksmų, jiems taip pat gali atsirasti atsakomybė prieš bendrovę ar jos kreditorius, jeigu dėl to bendrovė negali su kreditoriais atsiskaityti.

77. Pasisakydamas dėl valdybos narių atsakomybės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad net ir po valdybos kadencijos pabaigos, valdybos nariai, nors to ir neįformindami protokolais, rinkdavosi į susirinkimus, kuriuose priimdavo visus sprendimus dėl veiklos tęstinumo, veiklos krypčių, ir tai darė ne vykdydami bendrovės vadovo kontrolę, o de facto kartu su bendrovės vadovu aktyviai valdė bendrovę. Teismas vertino, kad, spręsdami dėl bendrovės veiklos, valdybos nariai žinojo apie kaupiamas stiklo ir kitas atliekas, atliekų kaupimą ne tik uždarose patalpose, nors pagal leidimą veikla galėjo būti vykdoma tik uždarose patalpose, apie Kaišiadorių rajono agentūros aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų atliktus planinius ir neplaninius patikrinimus, apie tai, kad iš esmės visu bendrovės veiklos periodu sukauptos stiklo atliekos viršijo leistiną kiekį, apie bendrovės vardu vadovo sumokamas baudas, tačiau neužtikrino tinkamos bendrovės veiklos. Taip pat sprendė, kad tiek vadovas, tiek akcininkė, tiek valdybos nariai žinojo apie faktinę, sistemingai blogėjančią finansinę situaciją, o vėliau ir nemokumą, kaupiamas ir netvarkomas atliekas, tačiau ieškovės veiklos nestabdė, o visi kartu de facto valdydami bendrovę ir priimdami netinkamus sprendimus, nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo, tikslingai siekdami privesti prie bankroto, prisidėjo prie žalos kreditoriams atsiradimo.

78. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kiekvienas iš apeliantų, kurių pareigos, kaip valdybos narių, faktiškai tęsėsi ir pasibaigus paskyrimo į jas terminui, tokias pareigas atliko pažeisdami protingumo, sąžiningumo ir lojalumo pareigas, iš esmės veikdami ne ieškovės, o jos akcininkės (apeliantės „Krynicki Recykling S. A.“) naudai ir interesais, ir, veikdami kaip faktiniai vadovai, nesiėmė veiksmų tokiems padariniams, kaip žalos atsiradimas, išvengti ar juos sumažinti, todėl yra solidariai atsakingi su vienasmeniu valdymo organu (vadovu) už tai, kad bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos bei ją pagrindžiančių teismo argumentų dėl apeliantų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų apeliaciniuose skunduose įvardijami motyvai, apeliantams pateikiant kitokį faktiškai susiklosčiusios ieškovės veikloje situacijos vertinimą, nei atliko bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepaneigia.

79. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

80. Tačiau šiuo atveju akcininkės „Krynicki Recykling S.A.“ atžvilgiu ieškinio reikalavimas dėl kreditoriams padarytos 323 891,98 Eur žalos atlyginimo visų pirma buvo grindžiamas ĮBĮ 8 straipsnio 4 straipsnio dalimi, t. y. kad akcininkė, turėdama pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, to nepadarė, ir tokiu būdu pažeidė įstatymu jai nustatytą pareigą (apie tai teisėjų kolegija iš dalies jau pasisakė), taip pat tuo, kad akcininkė savo veiksmais privedė BUAB „Lithuanian glass recycling“ prie tyčinio bankroto ir dėl to ieškovė nebegali atsiskaityti su savo kreditoriais.

81. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcininkės veiksmus – stiklo rūšiavimo įrangos atsiėmimą – įvertino kaip pažeidžiančius bendrąją sąžiningumo pareigą ir piktnaudžiavimo ribota atsakomybe atvejį, pažymėjęs, kad, akcininkei atsiėmus įrangą, atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas jau negalėjo būti įgyvendintas, stiklo atliekos negalėjo būti baigtos rūšiuoti, nes kitos įrangos, užtikrinančios veiklos tęstinumą, nebuvo.

83. Visų pirma pažymėtina, kad minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, motyvuojamoje dalyje yra nurodyta, kad, teismo vertinimu, UAB „Lithuanian glass recycling“ vadovo, savininkų veiksmai, kuriais netinkamai vykdytos įstatymų jiems nustatytos pareigos, pasireiškė ir nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad nors akcininkė „Krynicki Recykling S.A.“ ir P. K. siekė atnaujinti bankroto pripažinimo tyčiniu bylos procesą, nurodydami, kad jie šiame procese nedalyvavo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3262-852/2019 tokį jų prašymą atmetė nustatęs, kad: A. K. yra „Krynicki Recykling S. A.“ valdybos pirmininkas ir vadovas, o P. K. – valdybos narys; BUAB „Lithuanian glass recycling“ akcininke nuo 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo „Krynicki Recykling S. A.“; BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2008 m. rugsėjo 3 d. Akcininkų steigiamuoju sprendimu valdybos nariais, be kitų, buvo paskirti A. K. ir P. K.; A. K., jo prašymu, 2016 m. sausio 12 d. teisėjo rezoliucija buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad A. K., kuris yra „Krynicki Recykling S. A.“ valdybos pirmininkas ir vadovas, buvo žinoma apie civilinę bylą Nr. B2-997-603/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios UAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl laikė, kad tai buvo žinoma ir „Krynicki Recykling S. A.“ bei jos valdybos nariui P. K.. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir minėtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties turinio, A. K. toje byloje teikė paaiškinimus. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi visgi buvo konstatuota, kad ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ savininkė, t. y. apeliantė „Krynicki Recykling S. A“, pažeidė pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

84. Net ir vertinant bankroto pripažinimo tyčiniu byloje nustatytus faktus kitaip, ieškovės akcininkės neteisėti veiksmai buvo identifikuoti šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir atskirai aprašyti skundžiamame sprendime (žr. sprendimo 26–30 punktus), tokiais veiksmais įvardinant akcininkės ieškovei nuomotos stiklo atliekų rūšiavimo linijos atsiėmimą, apeliantei suvokiant, kad kitos įrangos veiklai tęsti ieškovė neturi. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtos įrangos atsiėmimo teisėtumą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas), o teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019).

85. Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas (atsakovas) O. B. savo atsiliepime, tiek atsakovas V. Č. teismo posėdžių metu rėmėsi tokiu argumentu, kad minėtos įrangos išsivežimas buvo lemtingas ieškovės veiklos tęstinumui. Be to, ir ieškovės atstovė 2020 m. liepos 23 d. teismo posėdyje neteisėtais akcininkės veiksmais taip pat įvardijo vadovui ir bendrovės darbuotojams netikėtą įrangos išmontavimą ir išvežimą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, be kita ko, pažymėdama tai, kad visos šiai akcininkei priklausiusios ieškovės akcijos buvo perleistos UAB „Boneka“ (garso įrašas nuo 19:53 min. iki 21:08 min.). Taigi, negalima vertinti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė faktais, kurių šalys nenurodė.

86. Apeliantė „Krynicki Recykling S. A.“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog ji nesąžiningai atsiėmė stiklo rūšiavimo įrangą prieš ieškovės bankroto bylos inicijavimą, ieškovei dar tebevykdant veiklą, o įrangos atsiėmimas sukėlė ieškovės nemokumą, visiškai neatitinka tikrovės ir akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismui ignoravus jos pateiktus įrodymus ir nepaaiškinus, kodėl juos atmeta. Apeliantės teigimu, 2015 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame pareiškime pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu pati ieškovės nemokumo administratorė UAB „Verslo efektas“ nurodė, kad, pradėjus bankroto procedūrą, „Krynicki Recykling S. A.“ atstovai atvykę į bankrutuojančios įmonės teritoriją nemokumo administratoriui bei policijos pareigūnams pateikę dokumentus, patvirtinančius jų nuosavybės teisę į liniją, ją išsivežė į Lenkiją. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad pareigūnas patikrino stiklo rūšiavimo liniją, esančią (duomenys neskelbtini1), taigi dar 2013 m. rugsėjo 25 d. linija buvo ieškovės gamybinėse patalpose. Ieškovės pateiktame 2013 m. rugsėjo 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad įranga vis dar yra patalpose, pasak ieškovės, įranga yra aiškiai užfiksuota ir prie protokolo pridėtose gamybinių patalpų bei aplinkinės teritorijos nuotraukose. Taip pat 2019 m. spalio 28 d. patikslintame savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą akcininkė „Krynicki Recycling S.A.“ nedelsiant išsigabeno stiklo rūšiavimo įrangą.

87. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė tikslios stiklo atliekų rūšiavimo linijos išmontavimo ir išsivežimo iš ieškovės gamybinės teritorijos datos, taip pat konkrečiai neįvardijo ir to, ar minėta įranga buvo išvežta iki ar po ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, teismas padarė išvadą, kad būtent akcininkės sprendimas atsiimti ieškovei nuomotą įrangą lėmė veiklos pabaigą, nes kitos tokios įrangos ieškovė neturėjo ir pagal tuo metu buvusią finansinę situaciją įsigyti negalėjo, o išsiveždama įrangą apeliantė suprato, kad paralyžiuoja bendrovės veiklą ir bendrovė toliau tęsti veiklos ir sutvarkyti sukauptų stiklo atliekų negalės. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai visgi leidžia sutikti su apeliante, kad teismas sprendė, kad įranga buvo atsiimta dar iki bankroto bylos iškėlimo.

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai neaptarė visų įrodymų ir nepateikė kiekvieno iš jų atskirai įvertinimo, nereiškia, kad teismas nevertino priimtų įrodymų kaip visumos ar neatskleidė ginčo esmės. Teismo vidinio įsitikinimo vienokio ar kitokio fakto buvimu lemia ne pavienių įrodymų turinys, o jų visumos įvertinimas. Todėl tai, kad pirmiau apeliantės nurodyti įrodymai atskirai nebuvo aptarti, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jų turinį.

89. Kaip matyti iš apeliantės nurodyto antstolio G. Badikonio 2013 m. rugsėjo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 40/13/777 ir prie jo pridėtų fotonuotraukų, 2013 m. rugsėjo 5 d. stiklo rūšiavimo įranga vis dar buvo ieškovės gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini1) Apeliantės įvardytame Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte Nr. 127 įžanginėje dalyje nurodyta, kad šios agentūros vyresnysis specialistas A. B. patikrino UAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo rūšiavimo liniją, esančią (duomenys neskelbtini1). Tačiau iš konstatuojamosios šio akto dalies matyti, kad tikrinta, ar bendrovė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, jog būtų įtraukta į turinčių išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Iš esmės yra analogiška beveik visų šios agentūros surašytų patikrinimo aktų įžanginė dalis, t. y. patikrinimo aktuose nurodoma, kad specialistas patikrino UAB „Lithuanian glass recycling“ stiklo rūšiavimo liniją, esančią (duomenys neskelbtini1) (žr. 2009 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktą Nr. 117, 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo aktą Nr. 91, 2010 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 165, 2011 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo aktą Nr. 105, 2011 m. gruodžio 12 d. patikrinimo aktą Nr. 151, 2012 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktą Nr. 63, 2012 m. spalio 29 d. patikrino aktą Nr. 129, 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo aktą Nr. 5, 2013 m. gegužės 13 d. patikrinimo aktą Nr. 58), nors patikrinimų metu faktiškai tikrinta ne pati stiklo rūšiavimo įranga, o ar saugomų atliekų kiekis atitinka ieškovės atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planui, ar atliekos laikomos ne tik uždarose patalpose, bet ir lauko teritorijoje ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės nurodyto 2013 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto Nr. 127 negalima vertinti kaip savaime patvirtinančio faktą, kad stiklo rūšiavimo linija patikrinimo metu vis dar buvo ieškovės gamybinėje teritorijoje.

90. Priešingai, į bylą pateikto vos po dviejų dienų, t. y. 2013 m. rugsėjo 27 d., surašyto patikrinimo akto Nr. 128 konstatuojamoje dalyje buvo nustatyta, kad stiklo rūšiavimo linija yra visiškai išmontuota, bendrovė stiklo rūšiavimo darbų nevykdo nuo šių metų rugsėjo 16 d., bendrovės teritorijoje kaupiamos stiklo ir stiklo pakuotės atliekos. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2014 m. kovo 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-01010-13 taip pat užfiksuoti bendrovės darbuotojų liudijimai, kad įranga akcininkų buvo išsivežta 2013 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, remiantis šiuo patikrinimo aktu (oficialiu rašytiniu įrodymu; CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitais duomenimis, taip pat įvertinus faktines aplinkybes, kad ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013 m. lapkričio 4 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos inicijavimo paduotas 2013 m. rugsėjo 9 d. (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO), darytina išvada, kad minėta įranga buvo išmontuota ir išvežta dar iki ieškovei oficialiai įgyjant bankrutuojančios bendrovės statusą (ĮBĮ 2 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 7 dalis, redakcija, galiojusi bankroto bylos iškėlimo metu).

91. Labiau tikėtina, kad ikiteisminis pranešimas pačiai bendrovei apie inicijuojamą jai bankroto bylą leido ir akcininkei sužinoti apie tokio ieškovės statuso galima įgijimą, imtis aiškiai nesąžiningų veiksmų, kurie buvo naudingi tik jai pačiai, net ne didelį kiekį atliekų sukaupusiai ieškovei. Šiame kontekste pažymėtina, kad net ir iškėlus bankroto byla bendrovė neprivalo nutraukti visų sandorių, ypač tų, kurie jai generuoja pajamas ir gali padėti mažinti skolas kreditoriams, padengti administravimo proceso, be kita ko, ir privalomos pareigos sutvarkyti atliekas, kaštus.

92. Todėl nesutiktina su apeliantės „Krynicki Recycling S.A.“ skundo teiginiais, kad stiklo rūšiavimo įrangos negalima vertinti kaip nesąžiningo akcininkės veiksmo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2009 m. gegužės 18 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. 4/40. Bendrovė 2009 m. gegužės 25 d. įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre (ATĮR), jos veiklos pobūdis: stiklo atliekų surinkimas ir rūšiavimas (S1); stiklo atliekų perdirbimas (atnaujinimas) (R5); stiklo atliekų saugojimas (R13); stiklo pakuotės eksportas (S4). TIPK leidimo bendrosios dalies (Duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę) 7.1 punkte kaip ūkinės veiklos rūšis nurodyta stiklo atliekų surinkimas ir rūšiavimas (S1) ir stiklo atliekų saugojimas (R13). Remiantis 7.2 punktu, leidimas bendrovei išduotas kaip atliekas surenkančiai bendrovei, kuri eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kurioje atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamas iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms. 8 punkte nurodyta, kad bendrovė stiklo atliekų rūšiavimui naudos sertifikuotą stiklo atliekų rūšiavimo liniją, kuri yra visiškai automatizuota ir šiame punkte detaliai aprašytas visas rūšiavimo procesas. Minėtame 7.2 punkte nurodoma, kad įrenginio projektinis pajėgumas sudaro apie 25 000 t/m arba 98 t/parą nerūšiuotų stiklo atliekų.

93. Bendrovės atliekų naudojimo techniniame reglamento 3.1 punkte aprašytas atliekų naudojimo būdas: (1) S1 (surinkimas, rūšiavimas). Komunalines atliekas surenkančios įmonės atveš nerūšiuotas stiklo atliekas į BUAB „Lithuanian glass recycling“ teritoriją, po ko jos bus tvarkomos specialia stiklo atliekų rūšiavimo linija. Stiklo atliekų rūšiavimo metu bus atskiriamas stiklas nuo plastiko, popieriaus metalo bei kitų komunalinių junginių; (2) R55 (Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)). Stiklo atliekų smulkinimas; (3) R13 (R1-R12 nurodytais būdais naudoti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį susidarymo vietoje iki jų surinkimo)). Nerūšiuoto stiklo atliekų saugojimas iki jų rūšiavimo; (4) S4 (Eksportas). Numatomas stiklinės pakuotės eksportas.

94. Akivaizdu, kad akcininkės bendrovės steigimo sutarties ir joje sudaryto susitarimo realizavusios nuomos sutarties pagrindu ieškovei perduota įranga buvo gyvybiškai svarbi BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos vykdymui, kurią praradus neįmanomas tolimesnis jau išrūšiuotų atliekų panaudojimas, perdirbant jas į parduotinas žaliavas. Neabejotina ir tai, kad akcininkė „Krynicki Recykling S.A.“, būdama, kaip ji pati pabrėžia, žinoma atliekų tvarkymo versle ir turėdama ilgametę patirtį šioje srityje, privalėjo suvokti, kad įrangos atsiėmimas iš BUAB „Lithuanian glass recycling“ sukels itin neigiamas pasekmes – ne tik veiklos galutinį sustabdymą, bet ir eliminuos galimybę bent jau sumažinti nuostolius.

95. Apeliacinių skundų argumentai, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi valdybos nariai ir toliau atliko šias funkcijas, dar daugiau, kartu su vadovu V. Č. dalyvavo kasdieniame ieškovės valdyme, atmestini, pažymint, kad vidinis teismo įsitikinimas vienokio ar kitokio fakto buvimu formuojamas ne tik byloje esančiomis rašytinėmis įrodinėjimo priemonėmis, ką itin akcentuoja apeliantai, bet ir proceso šalių bei liudytojų paaiškinimais, faktinių aplinkybių ir jų chronologijos analize.

96. Pagal ABĮ (redakcija, galiojusi valdybos kadencijos pasibaigimo metu) 33 straipsnio 3 dalies nuostatą valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas ABĮ 31 straipsnio 3 dalies stebėtojų tarybos rinkimams nustatyta tvarka. Pagal ABĮ 33 straipsnio 5 dalį valdyba savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja valdyba, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

97. Nagrinėjamu atveju ieškovės valdyba išrinkta 2008 m. rugsėjo 3 d., tad jos įgaliojimai turėjo pasibaigti 2012 m. rugsėjo 2 d., tačiau visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, remiantis ABĮ 23 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 3 punktu, turėjo būti šaukiamas būtent valdybos iniciatyva, arba valdybai nevykdant pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tokia iniciatyvos teisė buvo suteikta vadovui, nebuvo sušauktas – nei pati valdyba, nei vadovas nesiėmė jokių priemonių naujos valdybos išrinkimui. Taigi, abi ABĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos neįvyko ir valdybos sudėtis nepasikeitė.

98. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo posėdžių metu tiek ieškovės vadovo V. Č. (2020 m. liepos 23 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:17:12 val.), tiek valdybos nario O. B. (2020 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas po pertraukos nuo 1:31:56 val.) pateiktų paaiškinimų visuma leidžia daryti išvadas, kad tiek A. K., tiek P. K., tiek O. B. gamybinių dalykinių susirinkimų metu, kuriuose dalyvaudavo V. Č., taip pat ir kiti akcininkės atstovai (G. M. (G. M.) ir P. K. (P. K.) sprendė ne tik strateginius ieškovės valdymo klausimus, tačiau iš esmės sprendė ir kasdienės bendrovės veiklos klausimus, be to, jiems buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, taip pat žinoma apie aplinkosaugos institucijos skirtas baudas už privalomųjų nurodymų neįvykdymą. Pažymėtina, kad apeliantas O. B., atsakydamas į pirmosios instancijos teismo klausimą, nesugebėjo nurodyti, ar jo minėti gamybiniai dalykiniai susirinkimai buvo valdybos narių ar akcininkų susirinkimai (O. B. buvo ir kitos ieškovės akcininkės BUAB „Monmarkas“ vadovas), tačiau patvirtino, kad būtent lenkų partneriai užduodavo tempą ir diktavo sąlygas kaip dirbti, jie reguliuodavo ir technologinį procesą. Tuo tarpu atsakovas V. Č. teigė, kad susirinkimų metu būdavo analizuojami ir išrūšiuojamų atliekų kiekiai, atsakovas valdybos nariams pranešdavo apie ieškovei skiriamas baudas, jie tai žinojo, pasak atsakovo V. Č., jis buvo labiau statytinis vadovas, atsakingas iš esmės už tai, kad gamybinėje teritorijoje vyktų darbai. Taigi, apeliantas O. B. nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo išvados apie tai, jog valdybos nariai žinojo apie aplinkosauginius pažeidimus ir už juos pareigūnų skiriamas baudas, yra grindžiamos tik teismo abejonėmis, o ne byloje esančiais įrodymais.

99. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apelianto O. B. skundo argumentas, kad akcininkės sprendimas atsiimti nuomotą įrangą niekaip negali būti vertinamas kaip valdybos narių sprendimas, nes tokio sprendimo valdyba nesvarstė ir tai netgi nebuvo jos kompetencijoje, todėl deliktinė atsakomybė jam negali būti taikoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrangos atsiėmimas iš esmės yra strateginis sprendimas nebetęsti, t. y. nutraukti ieškovės veiklą. Nors įranga ieškovei buvo suteikta akcininkės, tačiau akcininkės ir didžiosios dalies valdybos narių sąsajos teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tai buvo bendras tiek ieškovės akcininkės, tiek valdybos narių nesąžiningas sprendimas, lėmęs žalos kreditoriams atsiradimą.

100. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į bankroto bylos ieškovei iškėlimo aplinkybes bei į jos akcininkės „Krynicki Recykling S.A.“ veiksmus. Turėdama teisinę pareigą pati inicijuoti nemokios bendrovės bankrotą, akcininkė 2013 m. rugsėjo 27 d. sutartimi, sudaryta prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą, perleido visas savo turėtas 50 proc. BUAB „Lithuanian glass recycling“ akcijų UAB „Boneka“ – tai pačiai bendrovei, kuri 2013 m. rugsėjo pradžioje inicijavo bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Iš esmės iš karto po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, remiantis Juridinių asmenų registro viešai prieinamais duomenimis, 2013 m. gruodžio 17 d. pateiktas prašymas Lietuvoje įregistruoti naują bendrovę – UAB „Krynicki Glass Recycling“, kuri 2018 m. sausio 18 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, atlikus bankroto ne teismo tvarka procedūras.

101. Apibendrinant darytina išvada, kad aptarti ir kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, be kita ko, ir tokie, kad dėl žalos kreditoriams yra atsakingas tik buvęs ieškovės vadovas V. Č., todėl tik iš jo vieno turėjo būti priteista 323 891,98 Eur suma, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl apeliantų solidarios pareigos atlyginti šią žalą bendrovės kreditoriams už vienus ar kitus šioje nutartyje aptartus neteisėtus veiksmus.

Dėl žalos atlyginimo už nesutvarkytas atliekas priteisimo

102. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovų solidariai priteistas 355 666,63 Eur žalos už nesutvarkytas atliekas atlyginimas. Apeliaciniuose skunduose kvestionuojama tiek atliekų, rastų UAB „Vilmedica“ (buvusi UAB „Vilniaus mediena“) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini2) (dabar (duomenys neskelbtini)), priklausomybė ieškovei, tiek nesutvarkytų atliekų kiekis, tiek už jį priteistinas žalos dydis.

103. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ 2009 m. gegužės 18 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. 4/40. Bendrovė 2009 m. gegužės 25 d. įregistruota Atliekas tvarkančių įmonių registre (ATĮR), jos veiklos pobūdis: stiklo atliekų surinkimas ir rūšiavimas (S1); stiklo atliekų perdirbimas (atnaujinimas) (R5); stiklo atliekų saugojimas (R13); stiklo pakuotės eksportas (S4). TIPK leidimo bendrosios dalies (Duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę) 7.1 punkte kaip ūkinės veiklos rūšis nurodyta stiklo atliekų surinkimas ir rūšiavimas (S1) ir stiklo atliekų saugojimas (R13). Remiantis 7.2 punktu, leidimas bendrovei išduotas kaip atliekas surenkančiai bendrovei, kuri eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kurioje atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamas iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms. 8 punkte nurodyta, kad bendrovė stiklo atliekų rūšiavimui naudos sertifikuotą stiklo atliekų rūšiavimo liniją, kuri yra visiškai automatizuota ir šiame punkte detaliai aprašytas visas rūšiavimo procesas. Minėtame 7.2 punkte nurodoma, kad įrenginio projektinis pajėgumas sudaro apie 25 000 t / m arba 98 t / parą nerūšiuotų stiklo atliekų.

104. BUAB „Lithuanian glass recycling“ parengtame veiklos nutraukimo plane buvo nustatyta, kad bendrovei nutraukus veiklą, tvarkomos stiklo atliekos bus baigtos rūšiuoti arba parduotos atliekas tvarkančioms įmonėms, gauta žaliava praduota. Ūkinės veiklos metu susidariusios atliekos bus perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms, gauta žaliava parduota (4 punktas). Numatytas didžiausias planuojamas saugoti stiklo atliekų kiekis iš viso turėjo būti 1 500 t (3 lentelė). Išvežus visas atliekas, bus sutvarkytos patalpos ir teritorija. Visų atliekų sutvarkymo kaštai pateikti lentelėje Nr. 4 (5 punktas). Atliekų perdavimas pradedamas nedelsiant po veiklos nutraukimo ir trunka iki vieno mėnesio. Atliekų sutvarkymui aikštelėje numatyta, kad dirbs vienas žmogus, išlaidos jo darbo užmokesčiui sudarys 1 000 Lt (6 punktas).

105. Bendrovės atliekų naudojimo techniniame reglamento 3.1 punkte aprašytas atliekų naudojimo būdas: S1 (Surinkimas, rūšiavimas). Komunalines atliekas surenkančios įmonės atveš nerūšiuotas stiklo atliekas į UAB „Lithuanian glass recycling“ teritoriją, po ko jos bus tvarkomos specialia stiklo atliekų rūšiavimo linija. Stiklo atliekų rūšiavimo metu bus atskiriamas stiklas nuo plastiko, popieriaus metalo bei kitų komunalinių junginių; R55 (Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)). Stiklo atliekų smulkinimas; R13 (R1-R12 nurodytais būdais naudoti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį susidarymo vietoje iki jų surinkimo)). Nerūšiuoto stiklo atliekų saugojimas iki jų rūšiavimo; S4 (Eksportas). Numatomas stiklinės pakuotės eksportas. Šio reglamento 2 punkte nurodytas naudojamų atliekų sąrašas: stiklo pakuotės (kodas 15 01 07) ir stiklas (kodai: 16 01 20; 17 02 02; 19 12 05; 20 01 02).

106. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės „Krynicki Recykling S.A.“ vertinimu, kad teismas neteisingai suprato stiklo rūšiavimo įrangos paskirtį, nes įranga buvo skirta atliekų rūšiavimui, o ne utilizavimui, todėl įrangos atsiėmimo faktas niekaip nesusijęs su poreikiu sutvarkyti atliekas ir, atitinkamai, su atliekų tvarkymo kaštais, kuriuos priteisti prašo ieškovė. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 13 punktą nemokumo (tuo metu bankroto) administratorius per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, atliekų rūšiavimo linija buvo svarbi ne tik BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos galimam tęstinumui ir po bankroto bylos jai iškėlimo užtikrinti (žr. šios nutarties 91 punktą), bet ir jos veiklos nutraukimo plano įgyvendinimui.

107. Todėl akivaizdu, kad akcininkei atsiėmus jos suteiktą stiklo atliekų rūšiavimo liniją, bendrovės vykdytas stiklo atliekų naudojimo technologinis procesas ne tik sustojo ir objektyviai negalėjo būti toliau tęsiamas bent jau iki paskiriant nemokumo administratorių ir jam apsisprendžiant, kokias sutartis ir kokią veiklą tęsti, tačiau negalėjo būti įvykdytas ir veiklos nutraukimo planas, kuris reikalavo veiklos nutraukimo atveju baigti rūšiuoti atliekas. Kitaip tariant, praradus vienintelę įrangą, naudotą tokioje specifinėje ūkinėje veikloje, kuria vertėsi ieškovė, susikaupusios atliekos negalėjo būti baigtos rūšiuoti, ir jas išrūšiavus, arba parduotos kaip žaliava atliekų perdirbėjams, arba perduotos kaip atliekos atliekų perdirbėjams. Priežastinis ryšys tarp tokių neteisėtų apeliantės veiksmų ir atsiradusios žalos, priešingai nei teigia apeliantė, yra nustatytas.

108. Akcininkė, kuri vertėsi panašia savo esme veikla, turėjo suvokti ir suvokė, kad įrangos išgabenimas priverstinai sustabdys ieškovės veiklą ir nebeleis vykdyti veiklos nutraukimo plano. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors už veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą atsakingas vadovas (Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 (redakcija, galiojusi ieškovės veiklos nutrūkimo metu) 21 punktas, šiuo metu galiojančios redakcijos 24 punktas), tačiau ši atliekų rūšiavimo įranga buvo suteikta steigiant bendrovę, t. y. ji buvo viena iš bendrovės įsteigimo sąlygų, o apeliantė „Krynicki Recykling S.A.“ buvo akcininkė ir naujos bendrovės steigėja kitoje, nei pati rezidavo, valstybėje. Protingo, apdairaus ir atsakingo verslo subjekto elgesys reikalauja, prieš pradedant verslą kitoje valstybėje, atlikti tos valstybės teisinio reglamentavimo (ne tik mokestinio, bet ir nustatančio būtinas sąlygas atitinkamai veiklai vykdyti) analizę. Todėl akcininkei buvo ar turėjo būti žinoma tiek apie Atliekų tvarkymo įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytus tokiai veiklai vykdyti keliamus reikalavimus, įskaitant ir apie veiklos nutraukimo sąlygas, veiklos nutraukimo plano privalomumą.

109. Apeliantė, save pozicionuodama kaip Lenkijos biržoje kotiruojamą / listinguojamą bendrovę, kuriai keliami itin aukšti skaidrumo reikalavimai, negalėjo nesuprasti, kad be šios įrangos tolimesnė veikla tapo negalima, nes atliekos pagal atliekų tvarkymo reglamentą pirmiausia pradedamos tvarkyti jas išrūšiuojant.

110. Apeliantai „Krynicki Recykling S.A“, A. K. ir P. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir dėl (duomenys neskelbtini2) esančių atliekų priklausymo būtent ieškovei. Kitaip nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, ir šią ginčo dalį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, tinkamai įvertinęs byloje esančius šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

111. Visų pirma, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-124 užfiksuota, kad BUAB „Monmarkas“ bankroto administratorius, vykdydamas privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-94, 2014 m. lapkričio 24 d. raštu informavo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, kad į (duomenys neskelbtini2) buvo suvežti BUAB „Monmarkas“ konteineriai su BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančiomis antrinėmis žaliavomis (įvairius stiklas). BUAB „Monmarkas šiai bendrovei teikė transporto paslaugas. Trūkstant BUAB „Monmarkas“ apyvartinių lėšų, stiklo atliekos nebuvo nugabentos į BUAB „Lithuanian glass recycling“ aikštelę Kaišiadorių r. Tuo tarpu BUAB „Lithuanian glass recycling“ vadovybė buvo informuota, kad pasiimtų stiklą, bet atsiimti jį atsisakė tais motyvais, kad neturi savo transporto, transporto paslaugas perka iš kitų įmonių, kurioms ir taip skolinga.

112. Pridėtoje prie nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00552-16 medžiagoje liudytojo apklausto S. L. (BUAB „Monmarkas“ bankroto administratorės UAB „Alternatyva verslui“ direktoriaus) 2016 m. birželio 15 d. apklausos protokole yra užfiksuota, kad BUAB „Monmarkas“ teikė atliekų konteinerius bei atliekų transportavimo paslaugas BUAB „Lithuanian glass recycling“. Iškėlus BUAB „Monmarkas“ bankroto bylą, buvo pasirašyta sutartis su UAB „URS technologies“ dėl BUAB „Monmarkas“ priklausančių konteinerių surinkimo iš klientų. Konteineriai buvo surinkti su stiklo atliekomis. Visi minėti konteineriai buvo nugabenti į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini2), kurią anksčiau nuomojo BUAB „Monmarkas“. BUAB „Monmarkas“ savo paslaugas teikė tik BUAB „Lithuanian glass recycling“, daugiau su jokiomis kitomis bendrovėmis nedirbo, todėl konteineriuose esančios stiklo atliekos yra BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausančios stiklo atliekos (ikiteisminio tyrimo bylos 1 t., b. l. 95). Iš esmės analogiškus paaiškinimus S. L. pateikė ir apklaustas liudytoju nagrinėjamos bylos 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 1:27:21 val.).

113. Šiuo aspektu aktualu ir tai, kad ieškovės nemokumo administratorius administraciniame teisme ginčijo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-15, kuris buvo surašytas minėto 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo ako Nr. VR-14.7-124 pagrindu, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini2) esančios stiklo atliekos negali priklausyti BUAB „Lithuanian glass recycling“, nes tarp jų yra ir pavojingų (kineskopo dūžio) atliekų, kurioms tvarkyti ši bendrovė leidimo neturėjo, todėl jos buvo neteisėtai jai perduotos. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-3167-171/2016, tokį pareiškėjos (ieškovės) skundą atmetė, konstatuodamas, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog dalis atliekų yra galimai pavojingos, neįrodo, kad atliekų turėtojas yra ne BUAB „Lithuanian glass recycling“.

114. Taigi, atliekų, esančių (duomenys neskelbtini2), priklausymo ieškovei faktas jau yra nustatytas ne tik oficialiame institucijos patikrinimo akte, kuris nei pats, nei jame užfiksuotos faktinės aplinkybės ar jo jų pagrindu išrašytas privalomasis nurodymas nebuvo nuginčyti, bet ir įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 straipsnis).

115. Apeliantų teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovei priklausančių (duomenys neskelbtini2) esančių atliekų kiekį (376,17 t), nes vienintelis dokumentas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-124, t. y. dokumentas, surašytas praėjus 1,5 metų nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir 3,5 metai iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, todėl ten esančių atliekų kiekis galėjo keistis ir keitėsi. Minėtame Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 20 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-124 nustatyta, kad aikštelėje laikomos į kaupus supiltos 198,26 t langų stiklo atliekų, 6,948 t automobilių stiklo atliekų, 22,864 t kineskopų dūžio atliekų, 148,096 t mišraus automobilių ir langų stiklo atliekų, iš viso 376,168 t. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas suapvalino šį skaičių iki dviejų skaičių po kablelio.

116. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad minėtas patikrinimo aktas surašytas vėliau nei iškelta ieškovės bankroto byla, nepatvirtina apeliantų įrodinėjamos aplinkybės, kad jis yra nepatikimas įrodymas buvusiam bankroto bylos iškėlimo metu ieškovei priklausiusių atliekų kiekio nustatymui, juolab kad 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje liudytoju apklausto UAB „Vilmedica“ (buvusios UAB „Vilniaus mediena“) vadovo R. R. parodymai leidžia įsitikinti, kad įvažiavimas į aikštelę (duomenys neskelbtini2), po BUAB „Monmarkas“, kuri iš UAB „Vilniaus mediena“ nuomojosi aikštelę, bankroto bylos iškėlimo buvo užblokuotas, kad niekas be nuosavybės dokumentų nei išsivežtų, nei įvežtų ką nors į aikštelę (garso įrašas nuo 1:09:33 val. iki 1:11:48 val.). Bankroto byla BUAB „Monmarkas“ iškelta 2013 m. liepos 19 d. (nutartis įsiteisėjo 2013 m. liepos 30 d.). Be to, šio asmens ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00552-16 metu 2017 m. kovo 28 d. duoti parodymai patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3151-734/2017, kurioje buvo reikalaujama įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus mediena“ sudaryti sąlygas BUAB „Lithuanian glass recycling“ transporto priemonėms patekti į UAB „Vilniaus mediena“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini2) (liudytojo K. R. R. 2017 m. kovo 28 d. apklausos protokolo 3 lapas, ikiteisminio tyrimo bylos 2 t., b. l. 32). Liudytoju nagrinėjamoje byloje 2020 m. kovo 2 d. apklausiamas S. L. (BUAB „Monmarkas“ bankroto administratorės „Alternatyva verslui“ vadovas) taip pat patvirtino apie aikštelės, kurioje buvo suvežti konteineriai, įvažiavimo blokavimą (garso įrašas nuo 2:06:24 val. iki 2:07:08 val.).

117. Faktą, kad atliekų kiekis šioje aikštelėje nekito, išskyrus tai, jog buvo išvežtos kineskopų dūžio atliekos, patvirtino tiek liudytojo R. R. 2020 m. kovo 2 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, tiek ir šio liudytojo apklausos ikiteisminiame tyrime protokole užfiksuoti parodymai, t. y. kad kenksmingos atliekos išvežtos apytiksliai 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos parengtame 2017 m. kovo 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad kineskopų stiklo duženų neužfiksuota (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-2-00552-16 2 t., b. l. 1–2).

118. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ir pati ieškovė patikslintame 2019 m. spalio 28 d. ieškinyje (26 punkte) yra nurodžiusi, kad iš viso 58,85 t atliekų yra jau yra utilizuotos, už jų sutvarkymą yra išrašyta išankstinio apmokėjimo sąskaita, kurios suma 178 021,25 Eur, tačiau ieškovė neturi finansinių galimybių atsiskaityti su atliekas tvarkančia įmone. Aplinkybė, kad dalis atliekų jau yra sutvarkyta, niekaip nepaneigia nei ieškovei padarytos žalos fakto, nei jos dydžio, be kita ko, ieškovės prievolės apmokėti paslaugas už jau utilizuotas atliekas.

119. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kai bankrutavusi bendrovė paliko didžiulius kiekius stiklo atliekų, kurių dalis yra ir pavojingos atliekos, o šioms atliekoms sutvarkyti yra reikalingos lėšos, kurių bankrutavusi bendrovė neturi, atliekos paliktos netvarkytos jau daugiau nei 7 metai. Ir nors nemokumo administratorius šioje byloje ieškinį pareiškė, be kita ko, ir dėl dar nepatirtų išlaidų atliekų sutvarkymui, tokios išlaidos neabejotinai bus patirtos vykdant imperatyvią bankrutavusio juridinio asmens pareigą sutvarkyti šias atliekas. Todėl, įvertinusi šioje byloje egzistuojančio viešojo intereso aspektą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingi atliekų kiekiai nustatytini pagal anksčiausiai po bankroto bylos iškėlimo užfiksuotus jų kiekius, o ne šiuo metu esantį faktinį likusių nesutvarkytų atliekų kiekį.

Dėl bendro ieškovės paliktų atliekų kiekio ir joms sutvarkyti reikalingos sumos

120. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akte Nr. KPS-114 nustatyta, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ gamybinėje teritorijoje (duomenys neskelbtini1), apytiksliai saugoma 5 143 t stiklo, stiklo pakuotės, plastiko ir gumos bei kitų mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, taip pat nurodyta, kad gamybinėje teritorijoje šalia pastato sukrautos ir saugomos galimai pavojingos televizorių kineskopų mechaniškai apdorotos atliekos (lentelėje nurodytas kiekis 23 t). 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. KSP-17 nustatyta, kad iš teritorijos išvežta 13,6 t galimai pavojingų televizorių mechaniškai apdorotų atliekų (19 12 11*), atliekos 2017 m. vasario 15 d. perduotos UAB „Žalvaris“.

121. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo akte padarytos išvados, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvusioje gamybinėje teritorijoje ((duomenys neskelbtini1) krūvose laikoma apie 914,813 t stiklo, stiklo pakuotės bei kitų mechaninių atliekų apdorojimo atliekų; pastatuose laikoma 3 190 t susmulkinto stiklo su smėliu ir plastiko atliekų, patalpose laikomų atliekų kiekiai nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo nesikeitė; bendras teritorijoje ir patalpose laikomų atliekų kiekis gali siekti 4104–4512 t (sudėjus lentelėje esančius atliekų kiekius suskaičiuojamas 4 104,813 t kiekis), nuo 2015 m. išvežta ir perduota atliekų tvarkytojams 630,50 t atliekų.

122. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. 40 nustatyta, kad stiklo ir stiklo pakuotės atliekos buvo įvežamos ir kaupiamos bendrovės teritorijoje iki 2013 m. spalio 18 d., o BUAB „Lithuanian glass recyclig“ nevykdė atliekų apskaitos ir rūšiavimo. 2013 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, BUAB „Lithuanian glass recyclig“ nemokumo administratorius ėmėsi priemonių, kad stiklo, stiklo pakuotės ir kitos atliekos nepateiktų į bankrutuojančios bendrovės gamybinę teritoriją. Apeliantų teiginiai, kad atliekos buvo vežamos ir po bankroto bylos iškėlimo, nėra grindžiami įrodymais, o tokia aplinkybė, jog atliekos buvo vežamos ir po bankroto bylos iškėlimo inicijavimo iki nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo, patvirtintų tik tai, kad ieškovės akcininkė (ja buvusi iki 2013 m. rugsėjo 27 d.) ir valdymo organai (valdybos nariai, vadovas) savo neveikimu neužtikrino, kad atliekų kiekis, kuris ir taip, kaip jiems buvo žinoma, viršijo veiklos nutraukimo plane nustatytus didžiausius leistinus kiekius, dar daugiau nedidėtų.

124. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. gruodžio 5 d. aktu, padarė akivaizdžią fakto klaidą dėl (duomenys neskelbtini1) likusio tvarkytino atliekų kiekio, vietoje 4 104,813 t nurodydamas 5 143 t. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo sprendimo 57 punkte pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, vietoje Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2015 m. rugsėjo 10 d. patikrinimo akto (kuriame ir yra nurodytos 5 143 t) nurodęs, kad remiasi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į sisteminę skundžiamo sprendimo 57 ir 58 punktų analizę: 58 punkte nurodytas bendras atliekų kiekis 5 519 t (suapvalintas nuo 5 519,168 t), 57 punkte – 376,17 t (taip pat suapvalintas kiekis, nuo 376,168 t). Sudėjus 5 143 t ir 376,17 (arba 376,168 t) gautina bendro kiekio suma sudaro 5 519,17 t (arba 5 519,168 t nesuapvalinus).

125. Vien tai, kad apeliantai nesutinka su atliekų sutvarkymui priteistos sumos dydžiu (355 66,63 Eur), apskaičiuotu pagal UAB „Ekobazė“ pasiūlymą, teigdami, kad teismas, savo iniciatyva nustatydamas teritorijos šlavimo paslaugų būtinybę, peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė tokį proceso pažeidimą. Teismas argumentuotai pasisakė, kodėl atmeta kitus komercinius pasiūlymus, be to, pagal įstatymą būtent teismas turi diskreciją nustatyti nuostolių dydį, jeigu nėra galimybės jo nustatyti tiksliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, o tai nagrinėjamoje situacijoje reiškia ne tik pačių atliekų išvežimą, tačiau, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ir visų kitų tokios buvusios veiklos žymių pašalinimą, kartu užtikrinant, kad bus pašalinta ir rizika aplinkai bei žmonių sveikatai. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi tiek bendrovės bankroto metu, tiek šiuo metu) nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju šalims nesutariant dėl tikslaus žalos dydžio apskaičiavimo, tinkamai jį pats ir nustatė.

126. Dėl apeliantų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad po bankroto likusios atliekos galėjo būti vertingos, t. y. žaliava, o ne atliekos, iš esmės jau pasisakyta teisėjų kolegijai vertinant procesinio prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą pagrįstumą, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakytina.

Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo

127. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas ieškinio reikalavimui dėl žalos, kurią sudaro teismo bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, pareikšti prasidėjo Vilniaus apygardos teismui 2017 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovės bankrotą pripažinus tyčiniu, taip pat nurodo, kad senaties terminas dėl žalos už nesutvarkytas atliekas, esančias (duomenys neskelbtini2), nepagrįstai atnaujintas remiantis vien tik viešuoju interesu, o dėl termino reikalavimui dėl žalos už atliekas, esančias (duomenys neskelbtini1), teismas apskritai nepasisakė.

128. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino reikalavimo reikalavimui dėl žalos kreditoriams atlyginimo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustačius, jog visi atsakovai de facto vadovavo bendrovei, laikytina, kad apie žalą nemokumo administratorius sužinojo būtent nuo nutarties, kuria ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Be to, priešingai nei teigia apeliantė „Krynicki Recykling S.A.“, minėtoje nutartyje visgi buvo įvertinta, kad ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ savininkai netinkamai vykdė įstatymų jiems nustatytas pareigas ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl ieškovei ieškinį pareiškus 2018 m. lapkričio 15 d., laikytina, kad 3 metų ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui nebuvo praleistas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

129. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo už paliktas nesutvarkytas atliekas pareikšti, juo labiau vien remdamasis viešojo intereso buvimu. Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas savo iniciatyva patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, be to, įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019). Taigi, teismas turi teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

130. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

131. Nagrinėjamu atveju, kaip jau ne kartą šioje nutartyje akcentuota, yra susiklosčiusi išskirtinė situacija. Atsižvelgiant į atsakovų neteisėtus ir / ar sąžiningo elgesio standarto neatitinkančius veiksmus (pvz., įrangos išsivežimą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, suvokiant, kad likusios atliekos nebebus išrūšiuotos, ar prieš bankroto bylos ieškovei iškėlimą perleidžiant visas turėtas akcijas), į CK 1.137 straipsnyje įtvirtintą sąžiningą naudojimąsi savo civilinėmis teisėmis ir galimybę atsisakyti ginti nesąžiningo asmens teises, į net 7 metus besitęsiančias pasekmes – atliekomis užterštą aplinką, viešojo intereso buvimas, priešingai nei vertina apeliantai, yra pakankamas pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti. Apeliantų akcentuojamas siekis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą turi būti derinamas su asmens teise į veiksmingą jo pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybą, kai konkrečių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad tokia teisė ir (arba) teisėtas interesas turi būti ginami. Vien mechaniškas ieškinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymas būtų nesuderinamas su pagrindine teismo pareiga – teisingumo vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

132. Įvertinus tai, kad būtent buvusioje ieškovės gamybinės veiklos teritorijoje (t. y. (duomenys neskelbtini1)) buvo palikta didžioji dalis nesutvarkytų atliekų, pripažintina, kad ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo už paliktas atliekas šioje teritorijoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

133. Nagrinėjamu atveju apeliantės atstovas advokatas E. Šimulis prašė apeliantei priteisti iš viso 75 253,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos negali būti vertinamos kaip realios ir objektyviai pagrįstos, todėl atsižvelgdamas į realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, jų dydį sumažino iki 10 000 Eur ir pagal šią maksimalią sumą nustatė bylinėjimosi išlaidų proporcijas ir jas paskirstė šalims.

135. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019).

136. Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

137. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį ir pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018).

138. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime teismas nepateikė detalių skaičiavimų, kurias išlaidas pripažįsta pagrįstomis. Kita vertus, tokio skaičiavimo nepateikimas sprendime savaime nereiškia, kad teismas neatliko jokios bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų analizės.

139. Apeliantei už jos pirmiau įvardintų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui pagal jos pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridėtus paslaugų perdavimo aktus buvo priskaičiuota apytiksliai 10 770 Eur [4 200 Eur + 2 520 Eur + 2 080 Eur + x* Eur + 150 Eur + 480 Eur + 80 Eur + 420 Eur + 60 Eur + 300 Eur + 120 Eur + 360 Eur]. Atskirojo skundo (x*) parengimo sumos identifikuoti nėra galimybės, nes jis įtrauktas į 15 000 Eur avanso mokėjimą, tačiau detalesnė, t. y. su nurodytomis konkrečiomis sumomis, avanso ataskaita nepateikta. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad avansas sumokėtas 2019 m. vasario 14 d., pagal Rekomendacijas apskaičiuotina maksimali galima suma sudarytų 374,28 Eur [935,70 Eur x 0,4]. Tuo tarpu 2020 m. liepos 10 ir 14 d. rašytiniai paaiškinimai / prašymai neįtraukti į teismui pateiktus paslaugų perdavimo aktus, todėl neaiški nei jų parengimo suma, nei kada ji sumokėta. Taigi, bendra apeliantės nurodytų procesinių dokumentų parengimo suma yra 11 144,28 Eur.

140. Įvertinusi kiekvieno iš minėtų apeliantės nurodytų procesinių dokumentų parengimo kainą, nurodytą paslaugų perdavimo aktuose pagal konkrečias PVM sąskaitų faktūras, ir tai, kurio metų ketvirčio laikotarpiu buvo atlikti mokėjimai pagal šias sąskaitas, teisėjų kolegija nustatė, kad paslaugų perdavimo akte už 2019 m. balandžio 9 d. atsiliepimo į ieškinį nurodyta suma (4 200 Eur) viršija rekomenduotiną maksimalų priteistiną dydį, kuris sudarytų 2 425,75 Eur [970,30 Eur x 2,5], todėl priteistina suma už atsiliepimo parengimą mažintina iki 2 425,75 Eur. Kitų apeliantės pirmiau įvardintų procesinių dokumentų parengimo kainos, nurodytos paslaugų perdavimo aktuose, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tokiu atveju, pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma už minėtų procesinių dokumentų parengimą sudarytų 9 370,03 Eur.

141. Nustatyta, kad byloje įvyko 11 žodinių parengiamųjų / teismo posėdžių: 2019 m. gegužės 9 d. (trukmė 14 min.), 2019 m. rugsėjo 30 d. (trukmė 41 min.), 2019 m. spalio 28 d. (trukmė 26 min.), 2019 m. gruodžio 18 d. (trukmė 17 min.), 2020 m. vasario 10 d. (trukmė 24 min.), 2020 m. kovo 2 d. (trukmė 2 val. 27 min.), 2020 m. gegužės 29 d. (trukmė 1 val. 11 min.) 2020 m. liepos 13 d. (trukmė 6 val. 5min.), 2020 m. liepos 14 d. (trukmė 3 val. 15 min.), 2020 m. liepos 15 d. (trukmė 1 val. 50 min.) ir 2020 m. liepos 23 d. (trukmė 5 val. 2 min.). Remiantis teismo posėdžių informacinėmis pažymomis ir garso įrašais, visuose šiuose posėdžiuose apeliantės atstovas advokatas E. Šimulis dalyvavo. Bendra teismo posėdžių trukmė 20 val. 52 min. suapvalintina iki 23 val. (Rekomendacijų 9, 10 punktai). Kaip matyti iš paslaugų perdavimo akto pagal PVM sąskaitą ZETA-19-89, 1 valanda atstovavimo teismo posėdyje įvertinta 120 Eur. Tokiu atveju už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose apskaičiuotina suma sudaro 2 760 Eur.

142. Taigi, viena vertus, bendra už atstovavimą teismo posėdžiuose ir minėtų procesinių dokumentų parengimą apskaičiuota suma sudaro 12 130,03 Eur, t. y. didesnę sumą nei pirmosios instancijos teismo nustatyta 10 000 Eur suma. Kita vertus, išrašai iš 2019 m. vasario 11 d. sutarčių dėl teisinių paslaugų Nr. STP-19-004, Nr. STP-19-005 ir Nr. STP-19-006 bei teismo posėdžių informacinės pažymos, garso įrašai tiek į bylą teikti procesiniai dokumentai patvirtina faktą, kad apeliantės „Krynicki Recykling“ advokatas E. Šimulis pirmiau nurodytuose teismo posėdžiuose atstovavo ne tik „Krynicki Recykling“, tačiau ir A. K., bei P. K.. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ne visos apeliantės „Krynicki Recykling“ prašytos priteisti išlaidos yra vien tik už jos pačios atstovavimą ir vertina, kad atstovavimo išlaidų suma pagrįstai buvo sumažinta iki 10 000 Eur.

143. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas neturi pareigos priteisti maksimalias rekomenduotinas išlaidas, dėl jų dydžio pagrįstumo sprendžia pagal Rekomendacijose nustatytus ir šioje nutartyje jau aptartus kriterijus. Teisėjų kolegija neturi prielaidų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas jam sutekta diskrecija pasinaudojo neteisingai ir netinkamai nustatė pagrįstų išlaidų maksimalią sumą.

144. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 98 punkte nurodė, kad patenkinus 30,68 proc. ieškovės reikalavimų, apeliantei „Krynicki Recycling S.A.“ iš ieškovės administravimui lėšų priteistina 69,32 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 6 958 Eur (6 932 Eur atstovavimo išlaidų ir 26 Eur žyminio mokesčio). Tačiau apeliantė kvestionuoja ir patenkintų bei atmestų reikalavimų proporcijos nustatymą, tvirtindama, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo patenkinta tik 22,06 proc. ieškovės reikalavimų, todėl apeliantei turėjo būti priteista bent 7 794 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat 38 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dalis.

145. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar į patikslintą ieškovo reikalavimą. Apeliantė laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos šalims turėjo būti paskirstytos atsižvelgiant į pradinio ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija.

146. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią normą, nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012). Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

147. Kaip jau pirmiau šioje nutartyje nurodyta, ieškovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ paskutiniame patikslintame ieškinyje teismo prašė: 1) priteisti ieškovei solidariai iš visų atsakovų 400 988,82 Eur žalos kreditoriams atlyginimą ir 2 034 529,37 Eur už 5 519,168 t bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą, o 2020 m. gegužės 28 d. ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 220 891,29 Eur sumos, susijusios su atliekų sutvarkymu, šio reikalavimo sumą patikslindama kaip bendros 1 813 602,08 Eur sumos reikalavimą. Taigi, bendra patikslinto ieškinio suma sudaro 2 214 590,90 Eur. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 98 punkto, būtent nuo tokios sumos ir buvo apskaičiuota patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija.

148. Apeliantė taip pat nurodo patyrusi ir 507,80 Eur su procesu susijusių kitų tiesioginių bylinėjimosi išlaidų (mokesčiai už bylų medžiagos kopijas, vertimo išlaidos, įrodymų rinkimo išlaidos ir kt.), dėl kurių realumo ir būtinumo teismas atskirai nepasisakė.

149. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

150. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktuose paslaugų perdavimo aktuose prie patirtų išlaidų yra nurodytos tokios išlaidos: vertimo išlaidos, išlaidos už dokumentų kopijų gavimą iš Nekilnojamojo turto registro, mokesčiai už BUAB „Monmarkas“, BUAB „URS technologies“ bankroto ir kt. bylų medžiagos kopijas ir pan.. Tačiau prie šių aktų nėra pateikti jokie įrodymai (pvz., išrašytos sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumentai), pagrindžiantys, kad šios išlaidos iš tikrųjų yra realios – jau buvo patirtos, t. y. apmokėtos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir atskirai šiuo klausimu nepasisakė, tačiau pagrįstai šių išlaidų apeliantei iš ieškovės nepriteisė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

151. Duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė tik apeliantė „Krynicki Recykling S.A.“, prašydama priteisti 9 207,40 Eur. Šias išlaidas sudaro 8 360,40 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 847 Eur bylinėjimosi išlaidų už pirmosios instancijos teismo sprendimo vertimą į lenkų kalbą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniai skundai, įskaitant ir iš šios apeliantės, yra atmetami, ji neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.