Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskiroji nuomonė

Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014

Nesutinkame su balsų dauguma nagrinėjamoje byloje priimtais sprendimais dėl kasatoriaus atsakovo V. S. kasacinio skundo atmetimo ir procesinių palūkanų priteisimo, iš dalies tenkinant civilinio ieškovo V. P. kasacinį skundą.

Dėl CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatytos solidariosios atsakomybės taikymo

Manome, kad V. S. negalėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarime išaiškinta, kad „...kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vykdydamas teisingumą ir spręsdamas nukentėjusiam asmeniui didesnio pavojaus šaltiniu padarytos žalos atlyginimo klausimą, privalo, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, įvertinti, ar <...> yra priežastinis ryšys, nors ir netiesioginis, tarp jo veiksmų prarandant galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį ir tuo didesnio pavojaus šaltiniu padarytos žalos, ir nuspręsti, ar yra pagrindas didesnio pavojaus šaltinio valdytojui taikyti civilinę atsakomybę, kartu ir CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatytą solidarią atsakomybę“. Manome, kad tarp atsakovo V. S. veikos (ginklo praradimo) ir kitų asmenų civiliniam ieškovui nusikaltimu padarytos žalos nėra civilinės atsakomybės taikymui būtino priežastinio ryšio.

Pirmiau nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl solidariosios atsakomybės taikymo, „... turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009)“.