- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2-107-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02133-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- V. Č., O. B., A. K., P. K., K. R. S. A.“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ ieškinį atsakovams V. Č., O. B., A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), ,,K. R. S. A.“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūrai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų „K. R. S. A.“, A. K., P. K., V. Č. ir O. B. 1 046 574,35 Eur žalos kreditoriams atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų „K. R. S. A.“, A. K., P. K., V. Č., O. B. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 1 168 195,12 Eur žalos atlyginimą už 3 435,868 t atliekų kiekio, viršijančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų „K. R. S. A.“, A. K., P. K., V. Č., O. B. 866 334,25 Eur žalos atlyginimą už 2 083,30 t atliekų kiekio, viršijančio TIPK leidime numatytą leistiną saugoti kiekį, sutvarkymą.
2. Nurodė, kad atsakovai, BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ valdybos nariai P. K., O. B., A. K., kuris buvo ir jos pirmininku, vadovas V. Č. nesikreipė laiku dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neatliko savo funkcijų. Dėl to bendrovei bankroto byla iškelta pagal kreditorės UAB ,,Boneka“ pareiškimą. Bankroto byloje patvirtinti 1 046 574,35 Eur kreditorių reikalavimai, kurie nebus patenkinti, kadangi bendrovė jokio turto neturi. Teigia, kad dėl bendrų atsakovų neteisėtų veiksmų jos kreditoriai patyrė 1 046 574,35 Eur žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti solidariai iš šių atsakovų.
3. Teigia, kad bankroto procese paaiškėjo, kad bendrovė atliekas saugojo ir laikė ne uždarose nuomojamose patalpose, kaip tai numatė išduotas TIPK leidimas, o atviroje aikštelėje, pažeidė leistinus atliekų saugojimo ir laikymo kiekius, dėl ko sukauptos atliekos, kone tris kart viršija veiklos nutraukimo plane numatytą didžiausią planuojamą saugoti atliekų kiekį. Bendrovė, kuriai buvo leista veiklą vykdyti su nepavojingomis atliekomis, savo veikloje naudojo ir pavojingas, gyvsidabriu užterštas stiklo atliekas. Taip pat paaiškėjo, kad bendrovė veiklą vykdė ne tik TIPK leidime nurodytoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių raj., bet ir teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriose iš viso laikė 376,168 t įvairaus stiklo atliekų.
4. Pasak ieškovės, dalis atliekų buvo sutvarkyta, už tokias paslaugas UAB ,,Žalvaris“ išrašė 178 021,25 Eur sąskaitą, kurios bendrovė dėl vadovo ir valdybos narių neteisėtų veiksmų nėra pajėgi apmokėti. Be to, ieškovė nėra sutvarkiusi 4 460,318 t atliekų, kurių sutvarkymas kainuos dar 1 856 508,12 Eur. Mano, kad šios išlaidos, t. y. 2 034 529,37 Eur (178 021,25 Eur + 1 856 508,12 Eur), priteistinos solidariai iš vadovo, valdybos narių ir akcininko ,,K. R. S. A.“.
5. Ieškovė taip pat tvirtina, kad atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra, aplaidžiai vykdžiusi UAB „Lithuanian glass recycling“ veiklos priežiūrą bei savalaikiai nestabdžius aplinkai žalingos šios bendrovės veiklos, privalo atlyginti 1 168 195,12 Eur žalą bendrovei dėl sukaupto atliekų kiekio, viršijančio išduotame TIPK leidime numatytus saugotinus atliekų kiekius, sutvarkymą.
6. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Nurodė, kad sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, kadangi kenksmingos ir iki šiol nesutvarkytos atliekos yra Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje. Egzistuoja grėsmė, kad atliekų laiku nesutvarkius į aplinką pasklis gamtai ir žmonėms pavojingos medžiagos. Mano, kad ji, kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, įtrauktina į bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. žodine (protokoline) nutartimi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmetė, pripažinęs, kad ši nenurodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl ko turėtų būti įtraukta į bylą, t. y. suinteresuotumo bylos baigtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. protokolinę nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimą lėmė byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, tuo tarpu prašyme išdėstyti argumentai nebuvo vertinami, nutartis be motyvų.
8.2. Savivaldybė yra suinteresuota bylos baigtimi, ji gali turėti nors ir netiesioginę, tačiau svarbią įtaką jos teisinei padėčiai.
8.3. Vis dar nėra sutvarkytas didelis kiekis atviroje kiemo teritorijoje esančių ir neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai turinčių stiklo atliekų, dalis kurių gali būti užteršta gyvsidabriu. Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra suinteresuota tinkamu atliekų sutvarkymu.
8.4. Savivaldybė – viešasis juridinis asmuo, o ne verslo subjektas, siekiantis materialinės naudos, todėl esminis jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra ne finansinis, o paremtas viešuoju interesu. Todėl teismui, priėmus sprendimą atmesti ieškovės reikalavimus atlyginti žalą už bendrovėje paliktų atliekų sutvarkymą, ir jai neturint finansinių galimybių sutvarkyti atliekas, savivaldybės administracija, įgyvendindama teisės aktuose įtvirtintas pareigas užtikrinti tinkamą ir sveiką aplinką bei gindama suinteresuotos visuomenės viešuosius interesus, privalės imtis veiksmų ir ieškoti galimybių, kad atliekos būtų sutvarkytos. Todėl priimtas sprendimas turės tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
9. Atsakovai A. K., P. K. ir ,,K. R. S. A.“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
9.1. Savivaldybė nepateikia beveik jokių nutarties neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, tik pakartojo teiginius, jau išdėstytus prašyme. Vien tai, kad teismas prieš priimdamas nutartį išklausė ir visų teismo posėdyje dalyvavusių asmenų, savaime nereiškia, kad teismas rėmėsi išimtinai tik jų nuomone ir visai nevertino pačios savivaldybės išdėstytų argumentų.
9.2. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija jokių konkrečių duomenų apie tai, kad būsimas šioje byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos jos teisėms ir / ar pareigoms, nepateikė. Skundą grindė vien tik bendro pobūdžio teiginiais apie savivaldybės administracijos funkcijas visuomenės sveikatos užtikrinimo ir stiprinimo bei aplinkos kokybės gerinimo srityse, nenurodydama kaip šių funkcijų turinys galėtų pasikeisti teismui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą.
9.3. Teisės aktuose yra numatytos konkrečios priemonės, kurių valstybės (savivaldybių) institucijos ar pareigūnai (įskaitant savivaldybių administracijas) turi teisę imtis, siekdami apginti viešąjį interesą, tačiau vien tik viešojo intereso (galimas) egzistavimas nesudaro savarankiško pagrindo į teisminį procesą traukti viešąjį interesą užtikrinančias ir turinčias teisę jį ginti institucijas. Juo labiau kad skunde nurodytas funkcijas vykdo ir kitos institucijos.
2. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad priimtu sprendimu būtų pripažintos, pakeistos, panaikintos savivaldybės teisės ir pareigos ar kitu būdu šis sprendimas galėtų turėti įtakos jos teisinei padėčiai, būtų pakankamas pagrindas konstatuoti savivaldybės teisinį suinteresuotumą byla.
10.2. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškia jokių reikalavimų savivaldybei, ieškinio dalyko nesieja su savivaldybės veiksmais (neveikimu), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas – žodinės nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti apeliantę Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. Apeliantė mano, kad jos, kaip viešojo administravimo subjekto, teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas sprendimas, kadangi tuo atveju, jei ieškovės BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ ieškinio dalis dėl žalos, susijusio su atliekų tvarkymu, atlyginimo bus atmestas, ji turės imtis priemonių kenksmingoms atliekoms sutvarkyti. Todėl jos dalyvavimas šiame procese pateisinamas viešo intereso buvimu. Kitokią išvadą padaręs ir netenkinęs apeliantės prašymo teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir visiškai nemotyvuotą nutartį.
Dėl pareigos motyvuoti nutartį ir jos formos
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti panaikintas vien dėl motyvų neišsamumo ar jų nepakankamumo.
6. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą išnagrinėjo 2019 m. rugsėjo 30 d. vykusiame teismo posėdyje priimdamas žodinę nutartį, kuri buvo užfiksuota teismo posėdžio garso įraše ir įrašyta į informacinę pažymą. Priešingai nei tvirtina apeliantė, išklausius teismo posėdžio garso įrašą (nuo 22:48 min.), darytina išvada, kad teismas tokį savo procesinį sprendimą motyvavo, t. y. išdėstė savo poziciją pagrindžiančias faktines aplinkybes, nurodydamas, kad apeliantės prašyme nebuvo nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas tokiam prašymui tenkinti, nenurodyta, kokią įtaką sprendimas gali turėti jos teisėms ir pareigoms. Sprendė, kad apeliantė tokiu prašymu iš esmė siekia vieno tikslo – gauti informaciją apie byloje priimtą sprendimą, o tai nėra pakankamas pagrindas tokiam prašymui patenkinti. Todėl apeliantės pozicija, kad skundžiama nutartis savaime yra neteisėta vien dėl motyvų joje nebuvimo ir dėl šios priežasties turi būti panaikinta, stokoja pagrįstumo.
7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės abejones ir nuogąstavimus dėl motyvų, kurių pagrindu jos prašymas buvo atmestas, nebuvimas galėjo lemti teismo netinkamai pasirinkta tokio prašymo išnagrinėjimo forma.
8. Pagal CPK 290 straipsnio 2 dalį teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Teismų praktika dėl asmens teisės skųsti nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra išplėtota ir aiški – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria asmenis atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Tokiu būdu dar pirmosiose civilinio proceso stadijose sudaromos tinkamos sąlygos išvengti situacijos, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1916/2011, 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2016, 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1194-516/2019).
9. Vadinasi, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo šį klausimą dėl trečiojo asmens (ne)įtraukimo išspręsti priimdamas rašytinę, o ne žodinę nutartį, tačiau vien ši procesinė klaida pati savaime nelemia vertinimo, kad egzistuoja pagrindas žodinei nutarčiai panaikinti. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas gali būti pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ar joje kilęs klausimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl apelianto įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų
10. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).
12. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).
13. Vadinasi, siekiant tinkamai išspręsti tokį asmens pareikštą prašymą būtina įvertinti byloje susiklosčiusius teisinius santykius, faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Nagrinėjama civilinė byla, kurios proceso dalyve siekia tapti apeliantė, buvo pradėta pagal ieškovės BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ ieškinį buvusiam vadovui, valdybos nariams, akcininkei bei valstybinei institucijai, kontroliavusiai jos vykdomą stiklo atliekų tvarkymo veiklą, dėl žalos atlyginimo. Be kita ko, ieškinyje nurodytos ir tokios faktinės aplinkybės, kad ieškovė stiklo atliekas laikė ne uždarose nuomojamose patalpose, o atviroje aikštelėje, esančioje Kaišiadorių raj., be to, dalis stiklo yra užterštas gyvsidabriu, todėl šios atliekos laikytinos pavojingomis. Bendrovė turto neturi, todėl materialinių resursų atliekoms sutvarkyti nėra, išlaidas, jau patirtas tvarkant atliekas, bei tas, kurios bus patirtos ateityje, siekiant sutvarkyti 5 460,318 t stiklo atliekų, prašo priteisti iš solidarių atsakovų atsakingų už šią žalą.
14. Kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo apeliantė, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte nustatyta viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimo, sąvartynų įrengimo ir eksploatavimo. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis taip pat įpareigoja savivaldybes organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrinti tų sistemų funkcionavimą, organizuoti atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoti komunalinių paslaugų teikimą. To paties įstatymo 2 straipsnio 18 dalis atliekų tvarkymą apibrėžia kaip atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą ir šalinimą, šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad būtent savivaldybės diskrecija spręsti dėl tinkamiausio atliekų tvarkymo sistemos modelio ir jo diegimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 ).
15. Apie institucijos, vykdančios savo funkcijas bei siekiančios įstatymo leidėjo nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje, apie tokios veiklos turimus viešojo intereso užtikrinimo požymius, apie jos teisinį suinteresuotumą bylos procesu, kai šis procesas susisijęs su bankrutuojančiu subjektu, taip pat jau buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-219/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareikšto reikalavimo turinį bei aptartą teisinį reguliavimą, t. y. apeliantei deleguotas funkcijas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti įtakos savivaldybės, kurios administruojamoje teritorijoje yra dalis nesutvarkytų atliekų, teisėms ir pareigoms, kurios pasireikš viešojo intereso užtikrinimu, t. y. atliekų tvarkymo organizavimu. Kitaip tariant, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, bylos baigtis gali turėti įtakos savivaldybės teisėms ir pareigoms.
17. Tokios nustatytos ir aptartos aplinkybės lemia skundžiamos nutarties panaikinimą ir klausimo išsprendimą iš esmės, apeliantės Kaišiadorių savivaldybės administracijos prašymą patenkinant ir įtraukiant ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. sausio 15 d. gautas atsakovo ,,K. R. S. A.“ prašymas priteisti 399,60 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017, 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1611-516/2017, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018,), todėl jų atlyginimo klausimas šioje bylos proceso stadijoje nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. žodinę nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti į bylą Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ pusėje.