Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios R. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. A. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 11 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštus civilinius ieškinius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimais buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. A. vardu registruotam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. birželio 10 d., bei kaltinamosios vardu registruotam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti, laikotarpiui nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. birželio 10 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis šios R. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2020 m. kovo 10 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios R. A. skundas atmetamas.

6. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis, kuria R. A. trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį turtą, teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – skyrimo kaltinamajai klausimą, įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo nepažeidė.

7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis).

5. Pirmiau nurodyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

6. Šioje baudžiamojoje byloje R. A. yra kaltinama nusikalstamų veikų, nustatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. kad ji, būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore bei faktine buhaltere, apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterinę apskaitą; iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį, turtą; veikdama bendrininkų grupėje su D. B. ir V. V. apgaule įgijo svetimą UAB „S.“ priklausantį turtą; veikdama bendrininkų grupėje su V. V. apgaule įgijo D. J. priklausantį turtą; veikdama bendrininkų grupėje su V. V. apgaule įgijo J. L. ir G. L. priklausantį didelės vertės turtą; be to, būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore, buhaltere ir kasininke, pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „duomenys neskelbtini“ turtą.

7. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies kaltinamųjų R. A., D. B., V. V., nukentėjusiųjų G. L., J. L., S. T. ir kitų nukentėjusiųjų duotuose parodymuose, 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje, daiktų, dokumentų apžiūrų protokoluose, bei kitoje bylos medžiagoje. Pažymėtina tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskyrimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnės instancijos teismas nesprendžia asmens kaltės, byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, R. A. paskirta siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Sprendžiant iš bylos medžiagos, byloje iš viso yra pareikšti dešimt civilinių ieškinių, kurių bendra suma siekia 164 993,84 Eur, tame tarpe UAB „S.“ byloje pareiškė 3630 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 83 – 87), J. L. pareiškė 16 000 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 95 – 96, t. 36 – 37), G. L. – 2000 Eur civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 116 – 117), 14 400 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo yra pareiškusi ir D. J. (t. 4, b. l. 80 – 86). Taigi, priešingai nei skunde nurodė kaltinamoji ši procesinė prievartos priemonė buvo taikyta išimtinai siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, o ne galimam turto, įgyto iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, konfiskavimo užtikrinimui. Šiuo atveju, kaip nurodė ir apygardos teismas, kaltinamosios turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo skirtas siekiant išsaugoti kaltinamosios turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas ir tokiu būdu nebūtų apsunkintas ar taptų neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Juo labiau, kad BPK 116 straipsnio nuostatos teismą įpareigoja imtis priemonių galimam/pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Taigi, kaltinamosios skunde nurodytos aplinkybės dėl turto įsigijimo nepaneigia įstatyminio pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

9. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į kaltinamajai R. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra pakankamai dideli, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamosios turtui – varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikė ir kaltinamoji. Be to, nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas taps netikslingas.

10. Kaltinamoji R. A. skunde išdėstytiems teiginiams pagrįsti pateikė minimo buto pirkimo – pardavimo sutartį, bei automobilio įsigijimo dokumentą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pateikti dokumentai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi jie nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka, be to, automobilio įsigijimo sutartis nėra išversta į lietuvių kalbą.

11. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios R. A. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamosios argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamosios R. A. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.