Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.6.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.1.13.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.14; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.14.7.1.; 1.2.18.10.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.1.

2021 m. vasario 12 d.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. A. ir jos atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L. ir jo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. L. ir jo atstovui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista tris kartus:

1) 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Paskirta 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų, išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant nuteistąją per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso per šį laikotarpį išdirbant 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų, išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, iš viso per šį laikotarpį išdirbant 300 (tris šimtus) valandų viešųjų darbų. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2019 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirta ir atlikta bausmės dalis.

3) 2020 m. rugsėjo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (4 veikos). Paskirta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 320 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamąjį įsakymą;

kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje,

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Paskirta 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda. 2019 m. birželio 19 d. bauda sumokėta;

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 22 straipsnio dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje,

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nuosprendžio priėmimo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas dešimt kartų:

1) 1998 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 148 straipsnio 1 dalį (1961 m. BK redakcija) – 6 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsniu, neatlikta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų 11 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmė;

2) 2002 m. sausio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su 1998 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 2 500 Lt bauda (Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 mėnesio ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės);

3) 2003 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme (Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 3 mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės);

4) 2008 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda;

5) 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnį 2 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su 2009 m. gruodžio 7 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, 2008 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda;

7) 2010 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2010 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2010 m. vasario 19 d. nuosprendis, paskirta bausme, ir paskirta galutinė 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 3 metų ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmės;

8) 2018 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 3 metų ir 18 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio baudą;

9) 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu 2020 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) paskirta subendrinta bausmė – 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio baudą bei nustatant galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę, ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio baudą.

10) 2020 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme prie paskirtos 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmės ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio baudos pridedant dalį, t. y. 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei paskirta galutinė 7 (septynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir 15 MGL (564,76 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena para) šioje byloje, bei pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendį realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis ir į bausmę įskaityti laikotarpiai. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (šis nuosprendis neįsiteisėjęs);

V. V. (buvęs K. V., V. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbęs (duomenys neskelbtini), nuosprendžio priėmimo metu laikomas suimtu Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas septynis kartus:

1) 1996 m. vasario 29 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 204 straispnį, 274 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (1961 m. BK redakcija) – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnį paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 1999 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 274 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 274 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį (1961 m. BK redakcija) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2004 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 277 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (29 veikos) – 3 metams laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2004 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) - 60 MGL (7500 Lt) bauda. Šią bausmę subendrinus su 2004 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo su 60 MGL (7500 Lt) bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) 2009 m. vasario 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2004 m. spalio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 60 MGL (7 500 Lt) bauda;

6) 2009 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 223 straipsnio l dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir šį nuosprendį pakeitusiu 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu - 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2010 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi 2009 m. kovo 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. vasario 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 8 metai laisvės atėmimo ir 60 MGL (7500 Lt) bauda.

7) 2010 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį - 10 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. sausio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, skiriant galutinę bausmę – 4 metų 1 mėnesio 13 dienų laisvės atėmimą ir 70 MGL (8 800 Lt) baudą.

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje (7 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nuosprendžio turinys

1. Tiek Konstitucinio Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymima teismo pareiga surašyti baigiamąjį teismo aktą (šiuo atveju nuosprendį) taip, kad jis būtų aiškus tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, tiek kitiems asmenims, kurie skaitys šį aktą.

2. Ši byla yra didelės apimties (45 tomai), joje kaltinami keturi asmenys, dalis nusikalstamų veikų yra inkriminuotos kaip padarytos skirtingų sudėčių bendrininkų grupėse, nusikalstamų veikų padarymo laikas taip pat pakankamai ilgas (2015–2018 m.). Įvertinama ir tai, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio nuostatomis prokurorė pateikė rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos perkvalifikavimą dėl teismui perduoto pradinio kaltinimo A. G. ir V. V. (44 t., b. l. 28–29). Taip pat bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į ištirtus įrodymus, teismui atsirado pagrindas manyti, kad dalis ir kitų kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, o dalis teisiamajame posėdyje perduotų nagrinėti pradiniame kaltinime nurodytų veikų (neatsižvelgiant į paminėtas prokurorės prašyme), taip pat gali būti perkvalifikuotos. Apie tai, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 3 dalimi teismas informavo proceso dalyvius ir pasiūlė padaryti pertrauką, kad kaltinamieji ir jų gynyba galėtų pasirengti (44 t., b. l. 30–40; 2020 m. gruodžio 1 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Be to byloje yra didelis nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skaičius (13 nukentėjusiųjų fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo – civilinis ieškovas), kurių didžioji dalis tarpusavyje nesusiję.

3. Todėl priimdamas nuosprendį teismas sprendžia esant tikslinga atsižvelgti į 2016 m. gegužės 27 d. Teisėjų tarybos nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintus Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus, o konkrečiai į šių Standartų 6.5 punktą, siūlantį didelės apimties bylose po nuosprendžio įžanginės dalies pateikti nuosprendžio turinį ir (ar) santrauką. Taip pat nuosprendis, teismui atsižvelgiant į Standartų 6.2. ir 6.6 punktų reikalavimus, suskirstomas į atskiras dalis, jas aiškiai atskiriant ir nurodant dėl jo jose pasisakoma, o pastraipos numeruojamos.

4. Be to šiame nuosprendyje nusikalstamų veikų aprašymas yra išdėstomas skirtingai nei valstybinio kaltintojo surašytame kaltinamajame akte, kuriame tos pačios aplinkybės buvo nurodomos po keletą kartų atskirai kiekvienam bendrininkui. Teismas tokią praktiką vertina kaip ydingą, ir nuosprendį išdėsto vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika. Sutinkamai su ja, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Kasacinis teismas nepritaria tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 2K-126-511/2019).

5. Nuosprendyje, pirmiausiai išdėstomos nusikalstamos veikos, kuriose kaltinimai pasitvirtino, kiek įmanomai laikantis chronologinės tvarkos. Preciziškai tiksliai chronologinės tvarkos išlaikyti neįmanoma, nes dalies nusikalstamų veikų padarymo tikslus laikas nenustatytas, dalis nusikalstamų veikų sudėčių konstruojamos kaip tęstinės, ir dalis jų persipina tarpusavyje su veikomis, kurios tuo pačiu periodu vykdytos keleto nukentėjusiųjų atžvilgiu.

6. Antras kriterijus nuosprendyje išdėstytų veikų eiliškumui – ar jos padarytos veikiant bendrininkų grupėje ar yra pavienės. Laikantis jau aptartos chronologinės tvarkos pirmiausiai dėstomi tik vienam kaltinamajam V. V. inkriminuoti nusikaltimai, vėliau kaltinamosios R. A. vienos padaryti nusikaltimai, ir jau vėliau išdėstomos skirtingų sudėčių bendrininkų grupėse padarytos nusikalstamos veikos, pradedant padarytomis R. A., V. V. ir D. B.; vėliau A. G. ir V. V.; po to D. B. ir V. V..

7. Atskiroje dalyje, prieš aptariant bausmės skyrimo motyvus, pasisakoma dėl nusikalstamų veikų (ar atskirų epizodų, nusikalstamai veikai buvus kvalifikuotai kaip tęstinei), dėl kurių kaltinimas nepasitvirtino.

8. Nuosprendyje įrodymai taip pat išdėstomi ir aprašomi pagal tą patį eiliškumą, kuriuo išdėstytos nusikalstamos veikos. Be to kiekvienai nusikalstamai veikai įrodymai aprašomi atskirai, o asmenų parodymai nurodomi tik tiek, kiek jie susiję su konkrečia veika.

9. Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visumą įrodymų teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti:

9.1. apkaltinamuosius nuosprendžius dėl sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu; dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu; dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu; dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu; dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos vedimo; dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo; dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo; dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu ir žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarymo; dėl sukčiavimo D. J. atžvilgiu; dėl sukčiavimo G. ir J. L. atžvilgiu; dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu; dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu; dėl sukčiavimo Ž. P. atžvilgiu;

9.2. išteisinamusius nuosprendžius dėl sukčiavimo L. A. atžvilgiu; dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu.

II. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Dėl sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu

10. V. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, ne anksčiau nei 2016 m. sausio 22 d., jau turėdamas Ž. S. pasitikėjimą dėl to, kad ne anksčiau nei 2015 metų spalio 20 d. buvo pasiūlęs jai tapti neįgaliųjų ir senelių namų projektą įgyvendinančios steigiamos įmonės vadove ir verslo dalininke bei būdamas jau parengęs (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus, kurios vadove buvo nurodyta Ž. S., pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją - pasiūlė naują bendrą verslą - prekybą džiovintais vaisiais ir riešutais, dėl ko dalyvavimui (duomenys neskelbtini) vyksiančioje mugėje paprašė jam perduoti 3 000 Eur, ko pasėkoje Ž. S., būdama melagingų duomenų poveikyje, adresu (duomenys neskelbtini), ne anksčiau nei 2016 m. sausio 22 d., V. V. perdavė 3 000 Eur;

11. po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2016 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas Ž. S. pasitikėjimą, nes buvo jau parengęs (duomenys neskelbtini) steigimo dokumentus, kurios vadove buvo nurodyta Ž. S., pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jo pažįstamam (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojui reikia duoti pinigų, kad būtų galima (duomenys neskelbtini) išsirinkti pastatą ir jį pigiai nuomotis iš savivaldybės bendram jos ir jo neįgaliųjų ir senelių namų verslui, dėl ko reikalingos piniginės lėšos, ko pasėkoje Ž. S., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2016 m. kovo mėn. 2 d., būdama V. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, perdavė V. V. 28 000 Eur.

12. tačiau V. V. bendrų verslų: neįgaliųjų ir senelių namų bei prekybos džiovintais vaisiais ir riešutais su Ž. S. nepradėjo, piniginių lėšų jokiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojui neperdavė, pastato iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės nenuomojo, nes tokių tikslų ir neturėjo, o jam perduotas pinigines lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą Ž. S. priklausantį didelės vertės turtą 31 000 Eur.

Dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu

13. V. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2016 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs J. Š. pasitikėjimą, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis turi pažįstamų (duomenys neskelbtini), kuriems reikia vištienos, ir kad jie mokės po 1,70 Eur už kilogramą vištienos, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) įmonė, kurios bendrasavininkė J. Š. yra, vištieną parduodavo po 0,85 Eur už kilogramą, tačiau norint kad ši (duomenys neskelbtini) įmonė gautų 300 000 Eur vertės kasmėnesinį vištų skerdienos užsakymą, būtina sumokėti 39 000 Eur. Po ko, J. Š., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2016 m. sausio – vasario mėnesių laikotarpyje, tikslesniu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, per kelis kartus V. V. perdavė 39 000 Eur;

14. toliau, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, ir jau turėdamas J. Š. pasitikėjimą, 2016 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ruošia Etnografinio žvejų kaimo (duomenys neskelbtini) pajūryje projektą, dėl ko J. Š. norint, kad (duomenys neskelbtini), kurios akcininkė ji yra, priklausančiame žemės sklype būtų pastatytas (duomenys neskelbtini) kaimas ir ši bendrovė būtų dalininke, būtina jam perduoti pinigines lėšas – 51 000 Eur, ko pasėkoje J. Š., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2016 m. gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama prie (duomenys neskelbtini) valstybinės sienos ties (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 51 000 Eur;

15. tačiau V. V. sandorio dėl vištų skerdienos pardavimo sudarymo nesuorganizavo ir Etnografinio žvejų kaimo (duomenys neskelbtini) pajūryje projekto įgyvendinimo procedūros nepradėjo bei gautų piniginių lėšų dėl verslo plėtros niekam neperdavė, nes tų tikslų ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą J. Š. priklausantį turtą 90 000 Eur.

Dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu

16. V. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs A. G. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog (duomenys neskelbtini), aukciono būdu bus parduodami butai už 52 000 Eur, kur norint dalyvauti būtina aukciono organizatoriui pervesti 10 procentų nuo buto vertės. Dėl ko A. G. 2016 m. gruodžio 29 d., būdama (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. (buv. V. L.) perdavė 5 200 Eur;

17. toliau jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2017 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas su A. G., šiai padavęs jo naudotą mobiliojo ryšio telefono aparatą paprašė pasikalbėti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jo pristatytu antstoliu, kuris A. G. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad 2014 m. laidos areštuoti automobiliai bus parduodami už 1 500 Eur, ko pasėkoje A. G., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. sausio 12 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė V. V. (buv. V. L.) pašto perlaidą 1 500 Eur, kurie tą pačią dieną V. V. (buv. V. L.) išmokėti (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini);

18. po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2017 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, paskambinęs A. G. į jos naudojamo mobiliojo ryšio telefoną, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad už (duomenys neskelbtini), įsigyjamą butą būtina pervesti papildomai pinigų, po ko A. G. 2017 m. sausio 18 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), V. V. (buv. V. L.) nurodymu A. M. pervedė pašto perlaidą 1 380 Eur, kurie tą pačią dieną išmokėti (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini);

19. po ko V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, ir jau turėdamas A. G. pasitikėjimą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. G. nurodė, kad suras (duomenys neskelbtini) pažįstamą dėstytoją, kuris jos sūnui padės įstoti į koledžą (duomenys neskelbtini), bet tam reikalingi 1 800 Eur, kurių pusę jis apmokės pats, o kitą pusę – 900 Eur nurodė pervesti jam į sąskaitą, ko pasėkoje A. G., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. birželio 20 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė V. V. (buv. V. L.) pašto perlaidą 900 Eur, kurie tą pačią dieną V. V. (buv. V. L.) išmokėti (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini);

20. tačiau V. V. piniginių lėšų į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketos neužpildė, buto nenupirko, automobilio nepardavė, dėstytojo A. G. sūnui nesurado ir į koledžą (duomenys neskelbtini) įstoti nepadėjo, o pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. G. priklausantį turtą 8 980 Eur.

Dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu

21. V. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs D. F. pasitikėjimą, pateikė šiam tikrovės neatitinkančią informaciją, jog (duomenys neskelbtini) planuoja atidaryti (duomenys neskelbtini) antiteroristinės įmonės (duomenys neskelbtini), kurios vadovas V. V. yra, padalinį, dėl ko D. F. norint būti dalininku bei norint būti įdarbintam šioje įmonėje, būtina jam perduoti pinigines lėšas – 15 000 Eur. To pasėkoje, D. F., būdamas melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. kovo 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 15 000 Eur. Tačiau V. V. žadėto (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) neatidarė, D. F. jame neįdarbino, nes to tikslo ir neturėjo, o gautus pinigus panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės D. F. priklausantį turtą – 15 000 Eur.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo

22. R. A., laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei pati faktiškai vesdama buhalterinę apskaitą ir asmeniškai disponuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pažeisdama to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, numatančią, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio Įvykio metu arba jiems pasibaigus“, 12 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 4 dalį, numatančią, jog „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, 19 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 1995 m. gruodžio 5 d. LR Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2084) 12 straipsnio nuostatas, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterizuotoje buhalterinės apskaitos programoje „Stekas“ visas ūkines operacijas fiksavo epizodiškai, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d. nepildė ilgalaikio turto, kasos, banko sąskaitų, pirkėjų skolų, įsipareigojimų tiekėjams registrų, nepildė avansinės apyskaitos, pardavimo dokumentų registrų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nepildė pirkimo dokumentų registrų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., neišsaugojo aliuminio, kurio pardavimas įformintas už 278 215 Eur, įsigijimo, sandėliavimo, transportavimo dokumentų, surašė apskaitos dokumentus, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šių pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo

23. R. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, buhaltere ir kasininke, sutinkamai su 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatomis būdama atsakinga už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei jos žinioje buvusį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias pinigines lėšas, 2016 m. kovo 23 d. surašė įsakymą Nr. 003, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išperkamosios nuomos būdu įsigytais automobiliais Volkswagen Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgalino naudotis V. V. ir R. S., nors išperkamosios nuomos įmoką 741,36 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. spalio 3 d., už automobilį VW Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, po ko ji, žinodama, kad automobiliai Volkswagen Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenaudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, į bendrovės apskaitą įtraukė šių automobilių kuro sąnaudas: 2016 m. 637,83 Eur, 2017 m. 941,99 Eur, 2018 m. 964,51 Eur, viso 2 544,33 Eur, draudimo sąnaudas: 2017 m. 626,97 Eur, 2018 m. 420,02 Eur, viso 1 046,99 Eur, autoremonto bei eksploatacines sąnaudas: 2016 m. 77,39 Eur, 2017 m. 839,03 Eur, 2018 m. 3 529,45 Eur, viso 4 445,87 Eur, tokiu būdu bendrovei apmokant išperkamosios nuomos įmokas ir automobilių eksploatacijos išlaidas už automobilius Volkswagen Phaeton, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jų nenaudojant bendrovės veikloje, iššvaistė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 8 778,55 Eur sumai.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo

24. R. A., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, buhaltere ir kasininke, sutinkamai su 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies nuostatomis būdama atsakinga už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą bei jos žinioje buvusį turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusias pinigines lėšas, turėdama tikslą jas pasisavinti, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos:

24.1. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 metais per 66 kartus išėmė 2 390 Eur, 2017 metais per 92 kartus išėmė 3 250 Eur, 2018 metais per 79 kartus išėmė 9 295 Eur;

24.2. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 27 d. per vieną kartą išėmė 10 950 Eur;

24.3. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 metais per 9 kartus išėmė 3 795 Eur;

24.4. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 metais per 2 kartus išėmė 4 500 Eur,

tačiau šių pinigų, sumoje 34 180 Eur, panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, jų į kasą neįnešė ir juos pasisavino;

šių pinigų lėšų, sumoje 250 Eur, į kasą neįnešė ir juos pasisavino;

26.1. 2016 m. gegužės 3 d. iš D. R. pagal Kasos pajamų orderį Nr. 4 gavusi 102 Eur į kasą įnešė ir kasoje apskaitė tik 55 Eur,

26.2. 2016 m. rugsėjo 9 d. iš V. Z. pagal Kasos pajamų orderį Nr. 15 gavusi 250 Eur į kasą įnešė ir kasoje apskaitė tik 150 Eur,

tokiu būdu į kasą neįnešė pinigines lėšas sumoje 147 Eur ir juos pasisavino.

tokiais veiksmais R. A. pasisavino einamų pareigų pagrindu jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas 34577,00 Eur.

Dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos padarymo

27. R. A., D. B. ir V. V., veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami tikslą apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, R. A. nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu laiku ir vietoje padiktavus V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, V. V. įgijus S. T. pasitikėjimą, ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, D. B. išgalvota J. B. pavarde prisistačius S. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, bei V. V. bendrais veiksmais su D. B. pateikus S. T. tikrovės neatitinkančią informaciją, jog bendrovei norint gauti 221 000 Eur vertės užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtina pervesti 3 000 Eur avansą, po ko S. T., būdama šių melagingų duomenų paveikta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos per tris kartus, t. y. 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. liepos 4 d. pervedė 3 630 Eur į V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. A. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios, kai jau pinigai buvo gauti, R. A. iš karto pervedė į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. gegužės 21 d. – 910 Eur; 2018 m. birželio 14 d. – 950 Eur, 2018 m. liepos 4 d. – 1 000 Eur, kuria naudojosi V. V., ir kurie 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. liepos 5 d. buvo jo išgryninti. Be to laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. R. A. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele ji pati naudojosi, įvairiomis sumomis septyniais pavedimais iš viso pervedė 240 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. per aštuonis kartus įvairiomis sumomis išgrynino, be to likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitant už paslaugas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 21 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 0246 nesuteikė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žadėto užsakymo negavo, nes ir nebuvo ruošiamasi jį suteikti, pinigų negrąžino, t. y. jie apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 3 630 Eur.

28. Be to, V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu įgyti savo naudai svetimą turtą iš S. T., 2018 m. birželio mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas S. T. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog aukciono būdu per jo pažįstamą antstolį galima pigiai nupirkti butą, kurį vėliau brangiau pardavus uždirbtus pinigus tarpusavyje pasidalins, dėl ko šiai norint būti dalininke būtina jam perduoti pinigines lėšas. To pasėkoje S. T., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. birželio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 1 500 Eur, iš kurių 2018 m. liepos 27 d. V. V. S. T. grąžino 500 Eur, tačiau piniginių lėšų jis į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketos neužpildė, buto pirkimo neiniciavo, piniginių lėšų jokiam antstoliui neperdavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. jis apgaule savo naudai įgijo svetimą S. T. priklausantį turtą – 1 000 Eur.

Dėl sukčiavimo D. J. atžvilgiu

29. R. A. ir V. V., veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2018 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje V. V. įgijus D. J. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis gali įsigyti žemę (duomenys neskelbtini), tačiau jam trūksta lėšų, o D. J. pinigus investavus į (duomenys neskelbtini) esančių žemių pirkimą, pastaroji taptų bendrasavininke, ko pasėkoje D. J., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. birželio 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), V. V. perdavė 3 000 Eur. Po to, R. A. nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu laiku ir vietoje padiktavus V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), V. V. jau turint D. J. pasitikėjimą, 2018 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis pateikė D. J. tikrovės neatitinkančią informaciją, jog gavo pranešimą, kad projektui (duomenys neskelbtini) trūksta lėšų, bei žadėdamas, jog šiam projektui realizuoti naudojami žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) pajūryje, bus užregistruoti kaip D. J. nuosavybė, ko pasėkoje D. J. būdama melagingų duomenų poveikyje 2018 m. liepos 19 d., būdama (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 800 Eur, o tą pačią dieną (2018 m. liepos 19 d.) būdama (duomenys neskelbtini) banko padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 500 Eur. Po to, tą pačią dieną (t. y. 2018 m. liepos 19 d.), R. A. dalį D. J. pervestų pinigų – 2 218 Eur, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele ji naudojosi, o kitą dieną po pinigų pervedimo (t. y. 2018 m. liepos 20 d.), pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), per 4 kartus išgrynino 2 215 Eur; kitą dalį D. J. pervestų pinigų – 900 Eur, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele naudojosi V. V., kurie 2018 m. liepos 20 d., t. y. kitą dieną po pinigų pervedimo, pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti; ir dar vieną dalį D. J. pervestų pinigų – 100 Eur, panaudojo pavedimu apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą - faktūrą AKS Nr. 018748.

30. Be to, V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą apgaulės būdu įgyti savo naudai svetimą turtą iš D. J., 2018 m. birželio mėn. viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas D. J. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog (duomenys neskelbtini), iš varžytinių bus parduodamas butas už 6 500 Eur, kurį norint įsigyti reikia pervesti pinigines lėšas, dėl ko D. J., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. birželio 18 d., (duomenys neskelbtini), V. V. perdavė 3 000 Eur.

31. tačiau nei R. A., nei V. V. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo procedūros nepradėjo ir piniginių lėšų, gautų iš D. J., į (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės fondo sąskaitą nepervedė, o V. V. buto įsigijimo nesuorganizavo, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. apgaule R. A. ir V. V. savo naudai įgijo 3 300 Eur, o V. V. taip pat savo naudai įgijo 6 000 Eur svetimą D. J. priklausantį turtą.

Dėl sukčiavimo G. ir J. L. atžvilgiu

32. R. A. ir V. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, R. A. nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu laiku ir vietoje padiktavus V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, V. V. 2018 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijus J. L. ir G. L. pasitikėjimą ir šiems pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog aukciono, kurį organizuoja Lietuvos muitinė, būdu bus pigesne kaina parduodami automobiliai: 2015 metų laidos automobilis BMW X6 ir 2017 metų laidos automobilis Audi Q7, kuriuos norint įsigyti reikia iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti po 7 000 Eur už kiekvieną automobilį. To pasėkoje, J. L. ir G. L., būdami melagingų duomenų poveikyje, nusprendė pinigus už automobilius sumokėti bendrai, juos pervedant iš G. L. banko sąskaitos, dėl ko G. L., 2018 m. liepos 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas (duomenys neskelbtini) padalinyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per du kartus iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000 Eur, į jam V. V. nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, R. A., tą pačią dieną (t. y 2018 m. liepos 27 d.), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, 2 900 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš kurios 2018 m. liepos 29 d., būdama (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudodamasi kortele per tris kartus išgrynino 2 900 Eur, o dar dieną prieš tai (t. y. 2018 m. liepos 27 d.), būdama (duomenys neskelbtini) skyriuje, naudodamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota čekių knygele, panaudodama čekį Nr. 0444226, išgrynino 10 950 Eur, kuriuos iš karto po to, būdama (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė V. V.. Tačiau įsipareigojimų dėl automobilių pirkimo–pardavimo pagal žodinį susitarimą su J. L. ir G. L. nei R. A. nei V. V. neįvykdė, piniginių lėšų į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketų neužpildė, automobilių nepardavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tai yra jie savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – 14 000 eurų.

Dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu

33. A. G. ir V. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. turint D. F. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad, norint su jo geru draugu A. G. sudaryti sutartį dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo, būtina jam, V. V., perduoti 5 000 Eur avansą, po ko D. F., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per savo sūnų D. F. V. V. perdavė 5 000 Eur. Tačiau nei V. V., nei A. G. sutarties dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo-pardavimo sudarymo nesuorganizavo, piniginių lėšų šių telefonų pardavėjui neperdavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. F. priklausantį turtą – 5 000 Eur.

Dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu

34. D. B. ir V. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2018 m., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, V. V. įgijus D. G. pasitikėjimą, šiai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog namas adresu, (duomenys neskelbtini) parduodamas už 40 000 Eur, o D. B. D. G. pristatė antstoliu, pardavinėjančiu šį namą. Po ko, V. V. kartu su antstoliu pristatytu D. B., bendrai veiksmais nurodė D. G. sumokėti 34 000 Eur avansą už namo įsigijimą, to pasėkoje D. G., būdama melagingų duomenų poveikyje, per kelis kartus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2018 m. kovo 12 d., ir nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 34 000 Eur. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. kartu su antstoliu prisistačiusiu D. B. atvyko pas D. G. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur D. B. šiai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog už namo, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentų pridavimą, jam būtina perduoti 2 000 Eur, kuriuos ji, būdama melagingų duomenų poveikyje, tą pačią dieną savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir perdavė grynais D. B.. Tačiau nei V. V., nei D. B. namo, adresu (duomenys neskelbtini), D. G. nepardavė, nes to tikslo ir neturėjo, pinigų negrąžino, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, D. G. priklausantį, didelės vertės turtą 36 000 Eur.

Dėl sukčiavimo Ž. P. atžvilgiu

35. D. B. ir V. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, V. V. 2018 m. rugsėjo 12 d. įgijus Ž. P. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas aukciono būdu už 20 000 Eur. Po ko, 2018 m. rugsėjo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. nuvykus su Ž. P. adresu (duomenys neskelbtini), ir susitikus su D. B., kuriam V. V. iš anksto buvo nurodęs apsimesti namą pardavinėjančiu antstoliu, o D. B. juo Ž. P. ir prisistatė, bendrais veiksmais pateikė Ž. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), bus parduodamas aukciono būdu už 20 000 Eur, po ko Ž. P., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. rugsėjo 13 d. 14:00 val., būdama (duomenys neskelbtini) mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje Citroen C6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė V. V. 12 000 Eur avansą už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Tačiau nei V. V., nei D. B. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Ž. P. nepardavė, nes to tikslo ir neturėjo, pinigų negrąžino, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, Ž. P. priklausantį, turtą – 12 000 Eur.

III. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai.

Dėl sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu

36. Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su Ž. S. susipažino 2015 m. spalio 20 d. per „(duomenys neskelbtini)“. Ji sakė, jog dirba ligoninėje ir daro masažus. Susitiko, bendravo, ji darydavo jam masažus. Po kurio laiko jai pasakė, jog su J. Š. atidarinėja senelių namus (duomenys neskelbtini), pasakė, jog yra (duomenys neskelbtini) direktorius ir turi bendrą pastatą. Ž. S. sakė, jog norėtų prisidėti prie verslo, o jis pasakė, kad ieško direktorės, kuri galėtų priimti senelius. Pasikvietė J. Š., visi susitiko ir nutarė, jog Ž. S. bus direktorė senelių namų, bet prieš tai reikia įkurti reabilitacijos centrą, nes J. Š. pastatas bus išnuomotas reabilitacijos centrui „(duomenys neskelbtini)“. Gal 2015 m. gruodžio 28 d. įregistravo su Ž. S. reabilitacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ž. S. pasirašė visus dokumentus, jog ji direktorė, jai pačiai reikėjo atidaryti tik sąskaitą. Po to Ž. S. papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) bus paroda, klausė ar ji nenori prisidėti, nes uždirbs pinigų. Ji papasakojo, jog pardavinėja žemes ir galės prisidėti. Sakė, kad turi 30 000 Eur. Tada jis pasakė, kad gali užpirkti prekių: džiovintų vaisių, nes buvo užsakęs iš (duomenys neskelbtini). Rankpinigius 4 000 Eur už žemes Ž. S. gavo 2016 m. sausio 19 d., ir jis paprašė 3 000 Eur, nes ji sutiko dalyvauti parodoje, kuriuos ji jam ir padavė. Paroda vyko 2016 m. balandžio 9 d., o ji dar 2016 m. kovo 1 d. jam pasakė, jog prisidės prie parodos ir pirkimo 30 000 Eur suma, nes tiek gavo už žemes. Jis sakė, kad jam reikia 26 000 Eur ir ji juos jam davė. Pinigus Ž. S. jam perdavė „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, jam būnant kartu su A. R.. Ji su maišiuku perdavė jam pinigus, pinigai buvo įvairiomis kupiūromis ir iš viso atvežė 26 200 Eur, bet jis paėmė 26 000 Eur, jokių lapelių dėl paimtų pinigų nepasirašė. 26 000 Eur paėmė, jog sumokėtų už džiovintus vaisius, riešutus, prieskonius. Visi džiovinti vaisiai buvo iš (duomenys neskelbtini). Riešutų buvo apie 10–15 tonų, todėl visko gavosi apie pusantro vilkiko. Visi vaisiai būna sandėliuose (duomenys neskelbtini), o kai reikia atveža, nes būna įskaičiuotas atvežimas, už viską buvo sumokėta. Viskas liko (duomenys neskelbtini). Dalį vaisių už 3 000–4 000 Eur atsivežė parodai, dalį tų vaisių pardavė, o dalį išdalino. O vaisiai už 26 000 Eur liko (duomenys neskelbtini). Dėl parodos paskambino A. M., pasakė, jog negali važiuoti į parodą, prašė, jog jis pabūtų direktoriumi, pasakė, jog važiuoja Ž. S., ir kad ji viską apmokėjo, kad jam nieko mokėti nereikės. 2016 m. balandžio 9 d. jie visi išvyko į (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo mokesčius, supakavo viską, už viską buvo sumokėta, o jie turėjo nuvažiuoti į parodą parduoti vaisius ir surasti kontaktų. Jie grįžę sakė, kad viskas gerai, bet jokių kontaktų nesurado ir iš parodos nieko nesigavo. Pasakė Ž. S., jog čia niekas nesigauna, bet atsidarys „(duomenys neskelbtini)“ bus vokiečiai ir jos pinigus taip kompensuos. Prieš tai dar (duomenys neskelbtini) buvo su Ž. S.. Į ten vyko jis, Ž. S. ir A. R.. Taip pat susitarė, jog (duomenys neskelbtini) susitiks su A. M. prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, nes ten buvo patogu privažiuoti. Ten Ž. S. susipažino su A. M.. Pinigus sunaudojo Ž. S. reikmėms, ir kaltu neprisipažįsta.

37. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. S. prašė jos civilinį ieškinį 34 380 Eur sumai tenkinti pilnai, o V. V. pripažinti kaltu. Paaiškino, kad:

37.1. 2015 m. gruodžio 10 d. per „(duomenys neskelbtini)“ susipažino su V. V., kuris tuomet buvo V. L.. Tuo metu ji dirbo ligoninėje masažiste ir norėjo atsidaryti savo individualią veiklą. V. V. jai pasiūlė kartu atsidaryti reabilitacinį centrą arba senelių namus. Savo automobilyje jis turėjo dokumentus, susijusius su jo daromu projektu. Šiuos dokumentus padavė jai. Ji peržiūrėjo šiuos dokumentus, bet apie dokumentus supratimo nelabai turi. V. V., kad reikia 400 Eur tam projektui. Ji sakė, kad pagalvos, vėliau sutiko, ir apytiksliai po savaitės nuo pirmo jų susitikimo, ji V. V. grynais perdavė jo prašytus 400 Eur jo automobilyje, adresu (duomenys neskelbtini), prie verslo centro „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos pinigus buvo išsigryninusi prieš kelias dienas.

37.2. 2016 m. sausio 8 d. buvo atidaryta jos vardu (duomenys neskelbtini). 2016 m. sausio 11 d. V. V. nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), jog parodytų pastatą tinkantį centrui, kartu buvo ir A. R.. 2016 m. pardavė butą ir žemes už kurias gavo 37 380 Eur, dalį grynais, dalį pavedimu 2016 m. kovo 1 d. Pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą (duomenys neskelbtini), tada ji iš karto juos išgryninimo ir 30 980 Eur grynaisiais, V. V. automobilyje, automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) 1 aukšte, perdavė jam. Tarėsi, kad kitą dieną jie pasirašys vekselį. Pinigų perdavimo metu kartu buvo A. R., jis matė, kad pinigus tikrai perdavė V. V. verslui – reabilitaciniam centrui. Nuo vekselio pasirašyti V. V. išsisukinėjo, jis jo nepasirašė. 2016 m. kovo 20 d. V. V. nusivežė ją vėl į (duomenys neskelbtini), kartu vėl buvo A. R.. (duomenys neskelbtini) susitiko su R. S., kuri turėjo aprodyti pastatus. Aprodė objektus, kurie buvo apleisti, seni, be durų ir langų. Važiavo po to į (duomenys neskelbtini), kur V. V. turėjo susitikti su savivaldybės atstovu, kuris yra atsakingas už (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančius objektus, kaip vėliau sužinojo, tas asmuo buvo V. V. draugas A. M.. Jam V. V. sakė, kad reikia duoti pinigų, kad būtų galima (duomenys neskelbtini) išsirinkti pastatą ir jį pigiai nuomotis iš savivaldybės. Susitikęs su juo gatvėje jis sakė, kad perdavė jam 25 000 Eur, jog jis surastų objektą. A. M. įsidėjo pinigus į kišenę, kartu jie priėjo prie automobilio ir V. V. juos supažindino. 2016 m. balandžio mėn. V. V. ją buvo nusivežęs į (duomenys neskelbtini) į J. Š. valdas, parodė, kad ten bus reabilitacijos centras. Be to jis balandžio mėn. buvo J. Š. atvežęs pas ją į darbą, supažindino jas, jie kartu apžiūrinėjo ligoninę kokie yra standartai ir pan. Liepos 17 d. vyko su dukra į (duomenys neskelbtini) ir pasakė V. V., jog užsuks pažiūrėti ar objektas yra pastatytas (duomenys neskelbtini), jis ją atkalbinėjo, bet ji nuvažiavo ten viskas jau buvo pastatyta, viskas veikė. Suprato, kad jokio verslo nebus. (duomenys neskelbtini) būnant jai paskambino moteris, paklausė ar pažįsta V., ji atsakė, jog yra nukentėjusi nuo jo. Praėjus kuriam laikui jai paskambino D. F., pasakė, kad reikia kreiptis į teismą, ir jog ji jį prispaus, jog jis parašytų vekselį, nes ji D. F. pasakė, jog neturi jokio dokumento. 2017 m. rugsėjo mėn. D. F. jai pasakė, kad V. V. laksto per visus nukentėjusius ir rašo vekselius. Sekančią dieną pas ją atvažiavo V. V., sudarė vekselį, nors realiai jis pinigų iš nukentėjusiosios nesiskolino, o žadėjo bendrą verslą, ir turėjo būti akcijos, o jie dalininkai to verslo. Iki 2020 m. sausio 1 d. V. V. turėjo būt jai grąžinęs visus pinigus, bet V. V. jai grąžino tik 900 Eur pavedimais ar per paštą. Grynų pinigų nėra davęs.

37.3. Taip pat jai V. V. buvo pasiūlęs bendradarbiauti sausų produktų versle, sakė organizuos kelionę į parodą. Tam paprašė 3 000 Eur. Šiuos pinigus ji išgrynino nuo sąskaitos, datos šiuo metu neprisimena, ir grynais jos namuose padavė V. V.. Ankščiau jokio verslo su džiovintais vaisiais nebuvo dariusi, bet susigundė tuo verslu, nes V. V. sakė, jog yra daug metų tame versle, kad turi daug firmų, kad ji investuos pinigus ir užsidirbs. V. V. kelionei pagamino lankstinukus, stendą, katalogą, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktorius A. M.. Produkcijos pristatymas vyko (duomenys neskelbtini), sausus produktus nupirko ji pati, tai buvo nedideli parodai pristatyti pavydžiai. Paroda vyko 2016 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini), į ją važiavo šešiese, tam tarpe ir A. M., nes jį V. V. pristatė, kaip įmonės direktorių, o jis ir ant katalogo viršelio buvo kaip direktorius. Už viešbutį ji nemokėjo, nes jau buvo 3 000 Eur davusi V. V.. Parodoje pardavė gal vieną sausainį, nes žmonės iš mandagumo nupirko, nors visą dieną sėdėjo. Likusias prekes, kai grįžo iš parodos, atidavė V. V..

38. Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininke statė svečių namus (duomenys neskelbtini), tačiau jai V. V. pasiūlė daryti biznį ir tuos namus paversti senelių namais. Jis sakė, kad turi pažįstamų (duomenys neskelbtini), kad ten trūksta tokių įstaigų, kad yra galimybė iš ten surinkti senelius ir atvežti į (duomenys neskelbtini). Netgi jis buvo suorganizavęs, kad atvyktų kažkoks žmogus iš (duomenys neskelbtini), kurio ji nematė, bet matė jos įmonėje dirbę žmonės, bet ji dabar nėra tikra kad tai buvo (duomenys neskelbtini), kuris vaikščiojo po patalpas, davė nurodymus, kaip turi būti sutvarkyta. Po to su ja buvo susisiekęs ne vienas žmogus, kuris jai pranešė, kad tie jos svečių namai yra pardavinėjami, ir ji išsiaiškino, kad tai V. V. darbas, kurį ji buvo įdarbinusi į savo įmonę direktoriumi, kad jis tik sutvarkytų projektą dėl (duomenys neskelbtini) etnografinio kaimo. Tokio pavedimo pardavinėti tuos poilsio namus ji nebuvo davus. Taip pat dėl senelių namų įrengimo V. V. ją buvo nuvežęs į žmonių priežiūros įstaigą, apžiūrėti, kaip įrengtos patalpos, ir ten supažindino su Ž. S.. Vėliau jai V. V. pristatė Ž. S., kaip (duomenys neskelbtini) direktorę. Su (duomenys neskelbtini) buvo sutarta, kad patalpos bus jos [J. Š.], o jie rūpinsis senelių priežiūra. (duomenys neskelbtini) vardu pasirašinėjo sutartis greičiausiai Ž. S., nes ji buvo pristatyta kaip direktorė.

39. Liudytoja R. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) užsiima nekilojamuoju turtu, pati yra įmonės direktorė. Ankščiau įmonė vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, o šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“. Pažįsta V. V., kaip V. L.. Susipažinimo su juo aplinkybių gerai nepamena, bet jis kreipėsi dėl nekilojamojo turto paieškos – neįgaliųjų reabilitacijos centro įkūrimo. Buvo apžiūrėti keli objektai, bet jokių sandorių neįvyko. V. V. kreipėsi dėl nekilnojamojo turto paieškos. Kelis objektus V. V. apžiūrėjo su moterimi, tai buvo žiemos laikas, apžiūrėjo kartu patalpas (duomenys neskelbtini), dalyvavo patalpų savininkas ir V. V. su moterimi, kuri buvo stambaus sudėjimo, nemaža. Negirdėjo ką kalbėjo V. V. su moterimi, nes jie vaikščiojo apžiūrinėjo patalpas, savininkas patalpų dalyvavo V. V. su moterimi kalbėjosi eidami per patalpas kur, ką galima įrengti. Su V. prieš apžiūrint tas patalpas susitiko prie įvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje. Pamena, kad V. parodė ne vieną patalpą, nes dar buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiūrėtos apleistos patalpos. Aprodė patalpas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), daugiau V. V. jai tą moterį pristatė, kaip reabilitacijos centro būsimą direktorę.

40. Liudytojas A. M. parodė, kad Ž. S. pažįsta, nes su ja supažindino V. V.. Kartu su jais yra vykęs į (duomenys neskelbtini) miestelį, kur V. V. žadėjo Ž. įdarbinti senelių namuose, o jam sakęs, kad jeigu ten viskas bus gerai, kai jis galės ten dirbti, kaip už apsaugą atsakingas asmuo. Yra kartą lankęsis Ž. namuose (duomenys neskelbtini). Taip pat su Ž. ir V. V. buvo susitikę ir (duomenys neskelbtini). Buvo susitikę ir prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės. V. V. pas jį laikydavo kai kuriuos savo dokumentus. Prieš susitinkant V. V. paskambindavo ir pasakydavo, kad jam reikia atsinešti tuos jo dokumentus. Taip pat jis paliudijo, kad 2016 m. su Ž. buvo (duomenys neskelbtini) parodoje, be jų buvo dar keturi žmonės. Viską dėl parodos organizavo V. V.. Važiavo autobusiuku, jame buvo pakrauti įmonės bukletai ir mėginiai dėžutėse, t. y. medus, džiovinti vaisiai. Dėžutes krovė pats V. V. su E. J.. Tik vėliau jis pamatė, kad tuose bukletuose yra informacija apie „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, kuri susijusi su vaisiai ir daržovėmis, ir tame buklete buvo liudytojo, kaip įmonės vadovo, nuotrauka. Dėl to jis supyko ant V. V., nes neprašė, kad jis liudytojo nuotrauką dėtų. Buvo sutarta tik su V. V., kad jeigu pasiteisins mugė, tai jis bus „permestas“ į tą įmonę, kaip vadovas, kur V. V. tos įmonės akcininkas. Pats V. V. į parodą nevažiavo, ir pasakė, kad liudytojas ten viską žiūrėtų ir būtų atsakingas. Jis parodoje vaikštinėjo, žiūrinėjo viską, tačiau nieko nedarė, o ir (duomenys neskelbtini) kalbos nemokėjo. Ž. taip pat nemokėjo (duomenys neskelbtini) kalbos, su toms kitom dviem merginom vaikštinėjo, dalino bukletus, kažkiek gal pardavė toks produkcijos dėžutėse, bet likusią susikrovė ir parvežė atgal V. V.. Paroda ne tokia buvo kaip tikėjosi, nes ten ūkininkai savo produkciją pardavinėjo, nebuvo sudaryta jokių sutarčių. Atsakydamas į klausimą apie jo ir V. V. skolas nurodė, kad V. V. jis buvo paskolinęs 3 000 Eur, iš kurių jis grąžino jam apie 1 500 Eur, tačiau jokių raštelių neturi.

41. Liudytojas A. R. parodė, kad Ž. S. pažįsta, jis yra keletą kartų jos namuose lankęsis su V. V.. Ž. S. - masažistė. Datos neprisimena, bet gali būti tai buvo 2016 m. kovo mėn., kartu su V. V. ir Ž. S. vyko į (duomenys neskelbtini). Ž. S. ir V. V. kalbėjo apie pinigus. Tačiau jis nesigilino apie kokius pinigus ir kokią pinigų sumą jie kalbėjo. Ž. S., kiek prisimena, viena nuėjo į (duomenys neskelbtini) vidų. Jis ir V. V. laukė Ž. S. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje pirmame ar antrame aukšte. Grįžusį į automobilį, Ž. S. V. V. padavė iš (duomenys neskelbtini) atsineštą maišelį. Matė, kad maišelis netuščias. Kas buvo šiame maišelyje, nežino, nematė. Patvirtino, kad jis su Ž. S. ir V. V. vyko į (duomenys neskelbtini) maždaug 2016 m. kovo mėnesį. (duomenys neskelbtini) V. V. buvo susitikę su A. M.. Kiek girdėjęs, V. V. buvo A. M. skolingas kažkiek pinigų, bet jis nematė, kad V. V. A. M. būtų perdavęs kokią sumą pinigų grynais. Taip pat žino, kad V. V. su Ž. vyko apžiūrėti kažkokio raudonų plytų pastato (duomenys neskelbtini).

42. Iš 2019 m. gegužės 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. S. atpažino R. S., kaip moterį, su kuria kartu su V. L. susitiko (duomenys neskelbtini), kuri aprodė 4 pastatus (4 t., b. l. 117–122).

43. Iš 2019 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. S. pateikė kompaktinį diską su garso įrašais (4 t., b. l. 129–132), kurie buvo apžiūrėti 2019 m. lapkričio 28 d. Įrašuose užfiksuoti V. V. ir Ž. S. pokalbiai apie pinigus (4 t., b. l. 133–139).

44. Iš 2019 m. lapkričio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Ž. S. pateikė dokumentus susijusius su (duomenys neskelbtini): 2015 m.gruodžio 23 d. sutarties Nr. VBK151223/1 ir 2017 m. sausio 27 d. sutarties Nr. VBK 170127/3 kopijas, (duomenys neskelbtini) įstatų kopiją, savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, Kasos pajamų orderius (4 t., b. l. 146–149).

45. Iš 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 lapkričio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti 2019 m. lapkričio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti dokumentai: Kasos pajamų orderiai; Ž. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. splaio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d., kuriame matyti, kad 2016 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini) pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį į sąskaitą pervedė 33 980 Eur, 2016 m. kovo 2 d. išgryninta 2 000 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. per du kartus išgryninta 3 000 Eur. Į sąskaitą pašto perlaida 2017 m. rugpjūčio 28 d. pervesta 100 Eur, 2017 m. gruodžio 19 d. – 300 Eur, šiose perlaidose nurodytas mokėtojas V. L.. Į sąskaitą pašto perlaida 2018 m. rugsėjo 14 d. pervesta 500 Eur, nurodytas mokėtojas V. V., paskirtis – skola. Taip pat buvo apžiūrėtos 2015 m.gruodžio 23 d. sutarties Nr. VBK151223/1 ir 2017 m. sausio 27 d. sutarties Nr. VBK 170127/3 kopijos. Sutartys sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) Tarptautinio reabilitacijos ir neįgaliųjų centro „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo). (duomenys neskelbtini) vardu sutartis pasirašiusi Ž. S.. Pateikta (duomenys neskelbtini) Tarptautinio reabilitacijos ir neįgaliųjų centro „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) įstatų kopija (4 t., b. l. 150–175).

46. Iš 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti A. M. savanoriškai pateiki dokumentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)). Taip pat apžiūrėtos A. M. pateiktos vizitinėss kortelės, iš viso 14 vnt., kurios yra identiškos, t. y. V. L., (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus vizitinės kortelės anglų kalba. Vienas iš kontaktinių tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t. b. l. 100–102).

Dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu

47. Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad:

47.1. gavo iš J. Š. pinigų, bet ne tokias sumas, kaip kad kaltinime parašyta, ir tas sumas gavo už paslaugas, kurias suteikė. J. Š. jis neapgavo. Paaiškino, kad su J. Š. susipažino 2015 m. balandį per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Ji turėjo problemų su FNTT, prašė pagalbos. Taip pat J. Š. pardavinėjo šaldytą vištieną, o jis tuo metu važinėjo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl turėjo ryšių ir sakė, jog galima pabandyti pasiūlyti jiems vištieną. Tačiau sakė, kad to už dyką nedarys, ir tai jai kainuos 30 000 Eur. Ji sutiko, tuomet nuvažiavo pas ją į namus, ji padavė jam pinigus 2015 m. gruodį arba 2016 m. vasarį. Po to jis paskambino į (duomenys neskelbtini), pradėjo vesti derybas, visą informaciją perdavė J. Š., atvyko žmogus, kuris buvo atstovas tos įmonės. Su juo susitiko jis, J. Š. ir jos sūnus M. P.. Jie susitarė, sakė, kad viskas gerai, tarpusavyje bendravo, o jis toliau nedalyvavo. Po to, kiek žino įvyko ginčas tarp akcininkų J. Š. ir R. D., ir tas sandoris sustojo ir tuo baigėsi.

47.2. Kai po vištienos tarp akcininkų įvyko konfliktas, J. Š. norėjo atsiskirti ir užsiimti rūbais. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) įmones ir turėjo pažįstamų, todėl pasiūlė jai dėl prekybos Victoria's Secret prekinio ženklo daiktais. Bet pasakė, kad už dyką nieko nebus ir jam reikia 25 000 ar 27 000 Eur. J. Š. jam tuos pinigus davė 2016 m. liepos mėn., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tada pasiskambino į (duomenys neskelbtini) pažįstamam, vėliau nuvyko į (duomenys neskelbtini) su J. Š., susitiko su vadybininku Victoria's Secret prekinio ženklo. Jie pasikalbėjo, pasakė, kad negali frančizės daryti, bet prekes sakė, jog gali tiekti. J. Š. viskas tiko, bet įspėjo ją, kad jeigu pateks su neteisėtai naudotais prekių ženklais ir pan., tai sutartis bus iš karto nutraukta. Be to nurodė, kad pas jį kompiuteryje, kuris kratos metu buvo paimtas, yra ta sutartis dėl Victoria Secret.

47.3. dėl Žvejų kaimo (duomenys neskelbtini) paaiškino, tai vyko patikrinimai, o J. Š. norėjo plėstis, todėl jis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nes ji ant jo „pakabino“ visas ES lėšas. Buvo patikrinimai ir reikėjo parodyti kur tos lėšos buvo panaudotos, nes lėšas J. Š. buvo pati pasiėmusi ir „ištaškiusi“. Tuomet jis sugalvojo planą, jog nurodys, jog buvo pastatyta krepšinio aikštelė, ir pasakė, kad reikės sumokėti (duomenys neskelbtini). Buvo toks G., jis prižiūrėjo statytas. Pasakė J. Š., jog jai tas apie 50 000 Eur kainuos, jog nebūtų jai iškelta byla už lėšų grobstymą, o jis, kaip direktorius, patvirtins, jog viską nuplovė smėlis. 2016 m. rudenį, gal rugsėjį, nuvyko kartu tada į (duomenys neskelbtini) su J. Š.. Tada atvažiavo tas (duomenys neskelbtini), jis pasakė, jog ji paduotų (duomenys neskelbtini) pinigus. J. Š. tuos pinigus padavė, ir susitarė, kad viskas bus gerai. Po to jis išlipo iš automobilio, jam (duomenys neskelbtini) atgal padavė voką su pinigais, o jis (duomenys neskelbtini) atskaičiavo 10 000 Eur, nes taip jų buvo sutarta ir pasakė, jog jis viską sutvarkytų. (duomenys neskelbtini) viską sutvarkė, niekas jokių pretenzijų neturėjo.

47.4. dėl 25 000 Eur už teisines paslaugas tai visiškai nepripažįsta šio kaltinimo. Pripažįsta, kad gavo šiuos pinigus, bet jie buvo už teisines konsultacijas. Pinigus gavo laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. liepos. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2015 m. ar 2016 m. pradžioje J. Š. sūnui M. P. buvo iškelta baudžiamoji byla, ir ji paprašė pagalbos, jog reikia surasti advokatą, pasikalbėti su žmonėmis. Pasakė, jog sutinka, bet tai jai kainuos apie 5 000 Eur. J. Š. tada jam padavė 5 000 Eur. Tada jis nuvažiavo pas savo draugą, jog patartų gerą advokatą, tai jis nurodė advokatą K. J., kurį jis pasamdė. Ji pati mokėjo už paslaugas advokatų, o jis 5 000 Eur tik už kontaktus gavo. Vėliau pati J. Š. pradėjo bylinėtis dėl „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo atsiskirti nuo R. D., jai vėl reikėjo advokato ir pagalbos. Jis vėl surado advokatus, suvedė juos, administracinėse bylose rašė skundus, viskas yra jo kompiuteryje, net yra pažymėta už kokį skundą, kiek ji sumokėjo. Iš viso galėjo būti 25 000 Eur, bet tikslios sumos dabar nepamena. Gavo 25 000 Eur, bet už tuos pinigus suteikė paslaugas, nes pats važiavo kalbėtis su advokatais, prokurorais, bet dauguma jų buvo susitepę, be to rašė civilinius ieškinius, kurie yra jo kompiuteryje.

48. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (21 t., b. l. 72–74), kuriuose kaltinamasis pripažino pinigų gavimo aplinkybes iš J. Š. ir jų sumas, t. y. jis visiškai prisipažino dėl 39 000 Eur, 51 000 Eur, 35 000 Eur, 25 000 Eur. Paaiškino, kad pinigai jam buvo perduoti J. Š. ir jie buvo skirti verslui, kyšiams. Jis ir J. Š. yra pasirašę taikos sutartį dėl tų pinigų grąžinimo jai. Tuo klausimu yra priimta Kauno apylinkės teismo nutartis.

49. Nukentėjusioji J. Š. nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, nes su V. V. yra sudaryta sutartis dėl pinigų grąžinimo ir ji patvirtinta teismo. Paaiškino, kad:

49.1. su V. V., kuris tuo metu buvo V. L., susipažino internetu 2015 m. per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Jis prisistatė kaip stambus verslininkas, turintis įmonę (duomenys neskelbtini), taip pat kitą įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri kovoja su terorizmu, rodė nuotraukas, kuriose su uniforma. V. V. jai sudarė įspūdį, kad turi daug ryšių, daug pažįstamų, kad gali sutvarkyti daug reikalų. Palaipsniui jai V. V. tapo kaip vyras, draugas, o dirbant su projektais ir kaip verslo partneris. 2016 m. vasario mėnesį ji su V. V. išsikalbėjo, kad turi vištų skerdyklą (duomenys neskelbtini), tuo metu įmonė turėjo sunkumų, nes buvo mažos supirkimo kainos, todėl ieškojo, kur galima brangiau parduota paskerstas vištas. V. V. tada pasakė, kad turi pažįstamų ir vištas būtų galima parduoti valstybiniu mastu į (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad galima tikėtis valstybinių užsakymų parduodant 300 000 vištų, ir bus mokama po 1,70 Eur už kilogramą. Tuo metu jos įmonė pardavinėjo vištų skerdieną po 0,85 Eur už kilogramą. Tačiau, kad gauti tokį užsakymą, V. V. pasakė, kad reikia duoti 39 000 Eur tam tikriems žmonėms. Ji pasitikėjo V. V. ir padavė jam 39 000 Eur už patekimą į (duomenys neskelbtini) rinką. Pinigus V. V. perdavė automobilyje. Pinigų perdavimo niekas nematė, jokių dokumentų nepasirašė. Po to V. V. imitavo darbą, ir pats atseit ieškojo vištų kitose valstybėse, kurias būtų galima papjauti ir parduoti, teikė sutarties projektus, skambino kažkokiems žmonėms, bet realiai niekas nevyko. Vėliau dar ir pristatė kažkokį atstovą iš (duomenys neskelbtini), kuris kalbėjo rusų kalba, bet susitikimo su atstovu metu tapo aišku, kad kažkas yra ne taip, nes tas žmogus nelabai supranta apie ką yra kalbama ir to pardavimo ten nebus. Bet dar iki asmens iš (duomenys neskelbtini) pristatymo pradėjo įtarinėti, kad kažkas negerai, nes šiuo verslu užsiima ji ne viena, ir kai V. V. pradėjo visko atidėliojimus, kilo abejonės, kad kažkas yra ne taip. Ji pareikalavo grąžinti pinigus, bet V. V. sakė, kad viskas tikra ir sakė palaukti. Be to V. V. nepateikė jokių susirašinėjimų su atstovais iš (duomenys neskelbtini), tik sakė, kad dirba su sutartimi, nors iš nukentėjusiosios pusės buvo pasiūlymai, bet iš V. V. nurodytos (duomenys neskelbtini) pusės nieko nebuvo, tik V. V. paaiškinimai žodžiu.

49.2. Paraleliai su vištų verslu, V. V. sužinojo, kad nukentėjusioji yra ir (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkė, ir ši bendrovė turi žemių (duomenys neskelbtini) prie jūros. Viename sklype stato viešbutį, o šalia turi dar kitą sklypą. V. V. tuomet pasakė, kad turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) vyriausybėje, ir žino, kad jie nori statyti (duomenys neskelbtini) kaimą, t. y. kažką panašaus į (duomenys neskelbtini). Tačiau, kad nukentėjusiosios žemėje tas projektas vyktų, reikia perduoti kažkokiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini) aukštame lygyje, 100 000 Eur. V. V. jai sakė, kad pinigus perduos (duomenys neskelbtini) atstovams, kurie padės įvykdyti projektą – padaryti Etnografinį kaimą. Nukentėjusioji buvo tų žemių savininkė, ir pasak V. V. viskas tame etnografiniame kaime priklausytų jai, išskyrus vieną namą, kuris priklaustų atstovui iš (duomenys neskelbtini). Ji pagalvojo, kad jai iš to bus nauda, nes savo teritorijoje su valstybės pagalba galės susitvarkyti teritoriją, padaryti iš to verslą, ir vėliau nuomoti namukus. Ji sutiko su tokiu V. V. pasiūlymu ir 2016 m. gegužės mėnesį, turėdama 51 000 Eur, važiavo su V. V. į (duomenys neskelbtini). V. V., kaip savo dalį, kad susidarytų 100 000 Eur suma, jai rodė kad veža deimantus. Kaip jau vėliau paaiškėjo, tai buvo tik stiklas, supjaustytas kaip deimantai. V. V. tada buvo su uniforma. Važiavo į (duomenys neskelbtini), bet pakeliui V. V. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) labai skuba, todėl V. V. pinigus paduos jiems prie pasienio. Tada V. V. paliko ją (duomenys neskelbtini), pasiėmė pinigus iš jos. Tada jokių dokumentų dėl pinigų davimo nepaėmė iš V. V.. Etnografinio žvejų kaimo (duomenys neskelbtini) pajūryje projektas taip ir neįvyko, nors V. V. ji net įdarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje direktoriumi, jog sutvarkytų dėl kaimo dokumentus, jam davė ir įgaliojimą. Vėliau ji prašė, kad jis grąžintų pinigus, bet jis neatidavė, sakė, kad neturi pinigų, kad jis pinigus atidavęs.

49.3. Taip pat nukentėjusioji buvo parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė ir ieškojo „brendo“, kurį būtų galima atsivežti ir jį atstovauti. V. V. pasiūlė, kad jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) turi atstovavimo teisę „Victoria‘s Secret“ prekės ženklui. V. pasakė, kad norint gauti galimybę prekiauti „Victoria‘s Secret“ prekės ženklo prekėmis, reikėjo susimokėti 35 000 Eur. Ji susidomėjo, kartu su V. V. vyko į (duomenys neskelbtini), buvo susitikę su jo pristatytu atseit Victoria‘s Secret atstovu, kuris rodė atstovavimo kopiją. Dabar mano, kad tai buvo netikras dokumentas, o ir pats atstovas netikras, nes (duomenys neskelbtini) kalbėjo rusų kalba, o ir pats susitikimas su tuo atstovu vyko viešbutyje, kuriame jie buvo apsistoję. Į (duomenys neskelbtini) važiavo 2016 m. Pinigus perdavė V. V. 2016 m. grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Pinigus davė už išimtinę teisę parduoti Victoria Secret „brendą“. brendą. Po to V. V. pasakė, kad pinigus išsiuntė į (duomenys neskelbtini), tačiau tas žmogus iš (duomenys neskelbtini) labai greitai dingo ir net į Lietuvą nebuvo atvykęs. Jai V. V. aiškino, kad tas žmogus turi problemų, kad yra išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir negali grįžti, atseit bandė ieškoti dar kito atstovo, bet sutartis dėl „Victoria‘s Secret“ prekės ženklo naudojimo frančizės taip ir nebuvo pasirašyta, pinigų V. V. jai taip pat negražino.

49.4. Tai pat nuo pažinties pradžios V. V. jai visada sakė, kad jis turi pažįstamų teisininkų, pats gali teisti teisines paslaugas. Ji turėjo problemų ir klausimų su kita įmone teisme, tai jis siūlėsi padėti, sakėsi viską supranta, siūlė savo pagalbą, kad apginti jos įmonę. V. V. žadėjo įmonę apginti ir teisėtais, ir netesėtais būdais, bet nesakė, kokie tai bus veiksmai. Jis sakė, kad ruošia kažkokius dokumentus, bet ji nebuvo jam davusi įgaliojimo, kad už nukentėjusiąją dalyvautų teisme. Už šias teisines paslaugas ji įvairiomis sumomis V. V. davė 25 000 Eur. Tačiau realiai V. V. nieko nepadėjo, visi jo rašyti popieriai buvo atmesti.

49.5. Kai realiai pamatė, kad joks projektas su V. V. nevyksta, pradėjo „atakuot“ jį. Tada jis kartu su nukentėjusiąja pasisiūlė nunešti į „(duomenys neskelbtini)“ banko saugyklą atseit deimantus. Bet kai ji norėjo tuos deimantus patikrinti, V. V. pripažino, kad tai ne deimantai, o tiesiog stikliukai, kurie yra supjaustyti, kaip deimantai. Tuomet jie 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo į Kauno apylinkės teismą. Yra priimta nutartis, kurioje V. V. (tuomet V. L.) pripažino gavęs visus pinigus ir įsipareigojo grąžinti 150 000 Eur. Tačiau yra padaręs tik 1 000 Eur pašto perlaidą.

50. Liudytojas A. R. parodė, kad yra matęs J. Š. ir žino, kad kažkokių reikalų su ja turėjo V. V., teko kartu važiuoti, kai V. V. važiuodavo su ja susitikti. Vieną kartą su ja važiavo susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o kitą kartą gal prie gėlių parduotuvės netoli „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

51. Iš 2018 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. Š. pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą teismui dėl taikos sutarties patviritnimo bei Taikos sutartį, sudarytą tarp J. Š. ir V. V., kurioje V. V. pripažįsta, kad iš J. Š. gavo 51 000 Eur už „Etnografinio žvejų kaimo (duomenys neskelbtini) pajūryje įrengimą“ (5 t., b. l. 57–64).

52. 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismas pateikė J. Š. ir V. L. pareiškimo dėl taikos sutarties patvirtinimo ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties kopijas, bei J. Š. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, V. V. ir J. Š. atsiliepimų ir 2018 m. birželio 13 d. nutarties kopijas, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji J. Š. ir V. V. (V. L.) 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateikė taikos sutartį, pagal kurią V. V. patvirtino, kad yra gavęs ir negrąžinęs 150 000 Eur. Šis susitarimas patvirtintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24250-775/2017. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi išdavė J. Š. vykdomąjį raštą išieškoti iš V. V. (L.) 149 000 Eur skolą (5 t., b. l. 67–81).

53. Iš duomenų apie V. V. teistumus matyti, kad jis iš įkalinimo įstaigos į laisvę buvo paleistas 2015 m. sausio 29 d. (18 t., b. l. 95–103).

54. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad kartą su juo susisiekė vyriškis, kuris prisistatė nuo D. G.. Jis sakė, kad turi įmonę, neįvardijo kokią, užsiima brangių metalų iš (duomenys neskelbtini) prekyba. Šis vyriškis jam rodė savo automobilyje turėtą metalo pavyzdį. Tai buvo labai brangus metalas. Vyriškis kalbėjo apie labai didelius metalo kiekius. Liudytojas minimam vyriškiui sakė, kad jo įmonė tokiais metalais neužsiima, kad turi tiekėjus. Iš kalbų suprato, kad D. G. namą (duomenys neskelbtini) pirko per šį vyriškį. Minimas vyriškis stambus, apie 185 cm ūgio, prisistatydamas parodė kažkokios tarnybos pareigūno ženklą odiniame dėkle, vairavo VW „Phaeton“ (7 t., b. l. 173–174).

55. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 289–290 straipsniais, buvo ištirti įrodymai – kratos metu V. V. kompiuteryje „Lenovo“ buvusi informacija. Apžiūros metu rasti dokumentai (įvairūs raštai ir ieškinys su daugeliu pataisymų teismui), susiję su J. Š. įmonėmis, kuriose ji buvo akcininkė: (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorijose (ang. k. „Foder“) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo rastos bylos (angl. k. „file“), su atitinkamomis jų sukūrimo dienomis: „2016-09-05 23.23 „Pataisytas“ – ieškinys atsakovas D.; 2016 m. rugsėjo 5 d. 23.08 „(duomenys neskelbtini)“ raštas J. Š. vardu; 2016 m. liepos 22 d. „Pataisytas ieškinys“ – Ieškinys su pašalintais trūkumais 2016 m. liepos 28 d. pasirašytas J. Š. vardu; Ieškinys 2016 m. liepos 13 d. J. Š. vardu pasirašytas atsakovas D. (nepabaigtas); „Prašymas į mano prašymą“ 2016 m. liepos 11 d. nuo J. Š. prašymas; 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui; 2016 m. lapkričio 8 d. 19.23 „Teismui“ – ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame ieškovas J. Š., atsakovas D.; 2016 m. lapkričio 7 d. „Teismui<...>“ 2016 m. lapkričio 8 d. ieškinys, kuriame atsakovas D.; „Pataisytas“ 2016 m. lapkričio 9 d. ieškinys atsakovas D.; 2017 m. balandžio 1 d. 10.50 Prašymas dėl pritarimo ir palaikymo idėjos“.

Dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu

56. Kaltinamasis V. V. kaltu dėl šios veikos prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad su A. G. susipažino 2015 m. lapkritį per „(duomenys neskelbtini)“. Išsikalbėjo, kad ji ieško pigiai buto (duomenys neskelbtini). Jis pažadėjo paieškot per pažįstamus antstolius. Pažįstama antstolė jam pasakė, kad yra dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Su A. G. ten nuvyko, viskas jai tiko, iš karto jiems buto kainos nesakė, vėliau paskambino jam ir pasakė, jog avansui reikia 5 200 Eur užstato. A. G. ir padavė jam 5 200 Eur (duomenys neskelbtini), už buto užstatą tam, kad jis perduotų juos antstoliui, nes reikėjo įnešti apie 10 proc. nuo buto sumos, o butas turėjo kainuoti apie 50 000 Eur. Tačiau jis pinigų neperdavė, tik paskambino antstolei, pasakė, jog turi pinigus. Po kiek laiko jam antstolė pasakė, kad butas nebus parduotas varžytinėse. Paskambino ir pasakė A. G., jog buto nebus, jog jo neparduoda, klausė ar gali tais pinigais pasinaudoti savo reikmėms. Ji leido naudotis. Vėliau vėl prašė jos paskolinti pinigų, buvo keli kartai, kai buvo išvykęs, todėl ji 200 Eur pervedė A. R.. Pervedė ir A. M. jo prašymu. Pervestus pinigus A. M. ir A. R. pasiėmė jis. Sakė jai, kad pinigus grąžins. 2016 m. ji norėjo nusipirkti automobilį, ir jo įsigijimui ji jam buvo davusi apie 1 000 Eur, tikslios sumos nepamena, bet pasakė, jog tas automobilis nėra geras ir jai tuos pinigus pažadėjo atvežti. Vėliau dar išėjo kalba, jog jos sūnus norėtų studijuoti (duomenys neskelbtini). Jis ten turėjo pažįstamą, davė jo tel. Nr. ir jie tarpusavyje bendravo. Iš viso ji jam buvo davusi 12 530 Eur, bet tai buvo pinigų skolinimasis, ir juos jis žadėjo atiduoti. 2017 m. rugsėjo 7 d. jis gavo apie 60 000 Eur, visiems išmokėjo skolas, pasakė ir A. G., jog turi pinigus. Pasiūlė jai, jog gali pervesti 4 000 Eur į sąskaitą, bet ji sakė nevesti, jog jai bus problemų, kai tokiame darbe dirba, todėl pažadėjo jai atvežti. Jai pervedė 2017 m. rugsėjo 7 d. 200 Eur į sąskaitą, o (duomenys neskelbtini) prie malūno jai perdavė 4 000 Eur, be jokių raštelių. 2017 m. gruodžio 18 d. pervedė jai 300 Eur į sąskaitą, o 4 000 Eur jai atvežė grynais ir padavė (duomenys neskelbtini). Dar 4 000 Eur jai buvo atidavęs grynais 2017 m. rugpjūčio 26 d. Todėl jai skolingas liko gal tik 30–40 Eur.

57. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti kaltinamojo V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (21 t., b. l. 41–42), kuriuose kaltinamasis patvirtino, kad A. G. žadėjo nupirkti automobilį, tam ji jam davė pinigų grynaisiais ir darė pavedimus, tačiau jis automobilio jai nenupirko, o pinigus panaudojo savo reikmėms. Taip pat nurodė, kad A. G. prašė padėti jai įsigyti butą, tačiau jis jai jokio buto neieškojo ir A. G. už tai jam pinigų nedavė.

58. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. prašė pilnai tenkinti jos pareikštą ieškinį ir priteisti iš V. V. 12 030 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad su V. V., kuris tuomet prisistatė V. L. susipažino 2016 m. lapkričio mėnesį per internetinę pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Jis sakė, kad tuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto magistratūroje. Vieną kartą matė V. V. su uniforma, jis sakė turįs pulkininko laipsnį. Be to V. V. jai buvo atsiuntęs firmos (duomenys neskelbtini) nuorodas, sakė, kad jis jos direktorius. Tai jai darė įspūdį, o be to 2016 m. gruodžio mėnesį jis jai pasipiršo ir ji galvojo apie tolimesnį gyvenimą kartu, dėl to labai pasitikėjo juo. Kartą ji prasitarė jam, kad ieško sūnui buto (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko V. V. jai paskambino ir pasakė, kad yra galimybė pigiai (duomenys neskelbtini) nusipirkti butą, kuris parduodamas iš aukciono už 52 000 Eur. Nuvažiavo kartu į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo butą. Namuose apgalvojo ir vėliau V. V. paskambinusi pasakė, kad pirks butą. 2016 m. gruodžio 29 d. mėn. ji perdavė V. V. 5 200 Eur grynais, kaip pradinį įnašą, nes V. V. sakė, kad reikia 10 proc. įnašo. V. V. sakė, kad pinigus perduos antstoliui. 2017 m. sausį V. V. pasiūlė pirkti areštuotų automobilių aukciono būdu. Kaina atrodė labai gera, todėl pasitikėjo V. V. ir jam 2017 m. sausio 12 d. pašto perlaida pervedė 1 500 Eur už automobilį. Vėliau V. V. sakė, kad viskas gerai, bet sakė, kad reikia įnešti dar pinigų, už butą. Todėl 2017 m. sausio 18 d. pašto perlaida pervedė 1 380 Eur A. M.. Jį nurodė V. V., nes jis pats sakė neturi savo asmens dokumento. Taip pat išsikalbėjo su V. V., apie savo sūnų, kuris norėtų mokytis (duomenys neskelbtini). V. V. pasakė, kad turi pažįstamą dėstytoją (duomenys neskelbtini), kuris galėtų padėti priimti jos sūnų į koledžą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad sūnaus koledžas kainuos 1 800 Eur, ir pasiūlė per pusę sumokėti už tai, t. y. jai pervesti 900 Eur, o likusius 900 Eur jis iš savų duos. Ji jam šiuos pinigus pervedė, bet jokių mokslų V. V. jos sūnui nesuorganizavo. Vėliau taip pat pinigus pervedinėjo pašto perlaidomis V. V., bet jis nurodydavo kitus asmenis, dėl to kad neturi dokumentų. Nuo 2017 m. sausio 25 d. pinigus pervedinėjo, nes tikėjo, kad jie pervedinėjami jų bendram gyvenimui, jis pats kalbėjo apie „bendrą ateitį“, nes už 700 Eur žadėjo pirkti baldų Jūrmaloje esantiems senelių namams ir panašiai. 2017 m. rugsėjo mėn. netyčia sužinojo V. V. biografiją. Paskambino, klausė ar viskas buvo sukčiavimas, bet jis sakė, kad pasikeitė, kad tikrai taip nėra, kad viskas tikrai bus. Taip pat ji sakė, kad jai reikia pinigų, po ko V. V. 2017 m. rugsėjo mėn. gražino 200 Eur, o gruodžio mėn. 300 Eur. Daugiau pinigų negrąžino. Ji niekada neleido jam naudotis jos pinigais. Grąžintas sumas išskaičiavo iš reiškiamo ieškinio.

59. Liudytojas A. M. parodė, kad V. V. pažįsta nuo 2005 m., susipažino Vilniaus pataisos namuose atlikdami bausmę. Tuomet jis buvo K. V., vėliau pasikeitė vardą ir pavardę į V. L.. Buvo keli atvejai, kuomet V. V. prašė leisti pasinaudoti jo sąskaita, tai yra kad kažkas perves pinigus į jo sąskaitą, o jis tuos pinigus nuimtų ir paduotų V. V.. Tai buvo gal du kartus. Pirmą kart, kai V. V. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), jam pasibaigė kuras, tuo metu jis neturėjo pinigų, tai jis su kažkuo susiskambino ir jam pervedė į liudytojo sąskaitą pinigų. Nuvažiavo tada prie bankomato, jis pinigus nuėmė ir padavė V. V.. Dar vieną kartą buvo (duomenys neskelbtini): pervedė pinigus į jo sąskaitą gal 1 000 ar 1 200 Eur, jis pinigus vėl nuėmė ir perdavė V. V.. Už ką buvo pinigai nežino. Pervedimo ir pinigų nuėmimo metu buvo kartu su V. V.. Jam nebuvo keista, jog V. V. prašo leisti, kad pervestų jam pinigus, nes žinojo, kad pas V. V. yra ieškiniai.

60. Liudytojas A. R. parodė, kad su V. V., kuris tuomet buvo K. V., kartu atlikinėjo bausmę pareigūnų pataisos namuose. Po bausmės atlikimo neturėjo kur gyventi, todėl V. V. buvo priėmęs pas save kelis mėnesius pagyventi. Kažkokia moteris į jo sąskaitą buvo pervedusi kelis šimtus eurų prieš 3–4 metus, nes V. V. paprašė, kad jis leistų į savo sąskaitą pervesti, nes jis kažką darėsi su pasu, todėl jam negalėjo pervesti. Pinigus, kuriuos jam pervedė ta moteris, iš karto atidavė V. V.. Taip pat liudytojas A. R. patvirtino, kad dar atliekant bausmę V. V. sakė, kad negali kitaip gyventi, negali neapgavęs, neišviliojęs pinigų iš kitų žmonių, dažniausiai moterų. Taip pat nurodė, kad V. V. nelinkęs grąžinti pinigų.

61. Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. G. pateikė pašto perlaidų kvitų kopijas (5 t., b. l. 23–27).

62. Iš 2019 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos A. G. pateiktų pašto perlaidų kvitų kopijos. Nustatyta, kad buvo atliktos šios perlaidos: 2017 m. liepos 10 d. V. L. 700 Eur, 2017 m. sausio 18 d. A. M. 1 380 Eur, 2017 m. sausio 25 d. V. L. 800 Eur, 2017 m. vasario 13 d. V. L. 1 600 Eur, 2017 m. sausio 12 d. V. L. 1 500 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. V. L. 250 Eur, 2017 m. balandžio 27 d. A. R. 200 Eur, 2017 m. birželio 20 d. V. L. 900 Eur. A. G. išmokėtas pašto perlaidos: 2017 m. gruodžio 22 d. 300 Eur, 2017 m. rugsėjo 7 d. 200 Eur (5 t., b. l. 28–30).

63. 2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos paštas raštu Nr. 3-02265 pateikė Lietuvos pašto informacinės sistemos duomenis apie laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. liepos 10 d. A. G., gim. 1970 m. balandžio 16 d., siųstas vietines pinigų perlaidas, iš kurių matyti, kad A. G. V. L. 2017 m. sausio 12 d. pašto perlaida pervedė 1 500 Eur, A. M. 2017 m. sausio 18 d. pervedė 1 380 Eur, V. L. 2017 m. birželio 20 d. pervedė 900 Eur (5 t., b. l. 45–50).

64. Iš 2019 m. gegužės 3 d. akistatos tarp A. G. ir V. V. protokolo matyti, jog A. G. parodė, kad 2016 m. pageidavo įsigyti butą (duomenys neskelbtini), apie tai sakė savo šeimos nariams. V. pats pasiūlė pirkti butą, kai ji užsiminė, kad sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Sakė, kad pažįsta antstolį, kuris perka butus ir gali padėti įsigyti. V. V. A. G. parodymus visiškai patvirtino. A. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio mėn. apžiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), naujo išplanavimo, 2 kambarių. Atėjo jų pasitikti jaunas vyriškis. Jis turėjo buto raktus ir jį aprodė. V. V. šiuos jos parodymus patvirtino. Tai buvo parduodamas butas pagal skelbimą. Neprisimena, ar jis rado skelbimą apie šio buto pardavimą internete, ar laikraštyje. Paskambino, jam pasakė, kur atvažiuoti ir, kad pasitiks. Vyriškio, kuris aprodė minimą butą (duomenys neskelbtini), nepažinojo. A. G. parodė, kad kainą pasakė V. L. – 27 000 Eur, ir sakė sumokėti 5 200 V. V. sakė, kad minimo buto kaina rinkoje 52 000 Eur ir aukcione reikia sumokėti 10 proc. nuo rinkos vertės. V. V. patvirtino šiuos A. G. parodymus. V. V. patvirtino, kad A. G. 2016 m. gruodžio 29 d. jam (duomenys neskelbtini) perdavė 5 200 Eur grynais pradiniam buto (duomenys neskelbtini), įnašui. A. G. nurodė, kad 2017 m. sausio 18 d. A. M. pervedė 1 380 Eur, nes šie pinigai buvo skirti minimo buto (duomenys neskelbtini) V. V. atsiuntė Viber žinutę, kur nurodė kam pervesti pinigus. V. V. parodė, kad jis A. G. paprašė jam paskolinti 1 380 Eur. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl negalėjo jų išsigryninti pašte. Tuo metu buvo kartu su A. M., todėl jis A. G. paprašė šiuos pinigus pervesti A. M.. A. M. šiuos pinigus pašte (duomenys neskelbtini) išgrynino ir perdavė grynais jam. A. G. parodė, kad 2017 m. sausio mėn. kalbant telefonu V. L. pristatė vyriškį, kaip antstolį, kuris nurodė, jog turi areštuotų automobilių, kurie bus parduodami aukcione. Davė pakalbėti telefonu. V. V. šios aplinkybės nepripažino, teigė, kad pakalbėti nedavė, sakė, jog yra visokio turto, ne tik mašinų. A. G. parodė, kad V. L. nurodymu pervedė 900 Eur, nes jis sakė, jog turi pažįstamų (duomenys neskelbtini), kurie gali padėti jos sūnui mokytis (duomenys neskelbtini) koledže nuotoliniu būdu. Jis sakė, kad mokslas (duomenys neskelbtini) koledže nuotoliniu būdu kainuoja 1 800 Eur ir jis sumokės 900 Eur, o 900 Eur ji turi sumokėti. Todėl ji V. L. pervedė minimus 900 Eur. Ji V. L. perdavė visus reikalingus dokumentus, kuriuos jai nurodė V. L., kad jos sūnus pradėtų mokytis koledže (duomenys neskelbtini). V. L. vis jos prašydavo jam paskolinti pinigų, nes jam vis kažkam jų reikėdavo, todėl 2017 m. sausio 12 d. V. L. pervedė 1 500 Eur, 2017 m. sausio 25 d. – 800 Eur, 2017 m. vasario 13 d. – 1 600 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. – 250 Eur, 2017 m. liepos 10 d. – 700 Eur. V. V. šiuos A. G. parodymus patvirtino. A. G. paaiškino, kad taip elgėsi, nes labai artimai bendravo. Jis sakydavo, kad čia jau gal paskutinis kartas, kad pinigus užgyvens, viskas dėl jų bendros ateities. 2017 m. balandžio 27 d. A. R. pervedėte 200 Eur, nes pinigai irgi buvo skirti asmeniškai V. L.. Šį kartą jis irgi buvo kažkur išvykęs, pats negalėjo pasiimti V. V. atsiuntė žinutę per Viber, kur nurodė, kam, kur pervesti pinigus. V. V. patvirtino šią aplinkybę. A. G. taip pat parodė, kad V. V. jai pervedė 500 Eur, pareiškime ir apklausų metu ji nurodė likusią skolą jau atėmusi šiuos 500 Eur. V. V. sakė, kad atiduos pinigus. Jis 500 Eur pervedė, kai ji prašė, kad jis grąžintų pinigus (21 t., b. l. 123–128).

Dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu

65. Kaltinamasis V. V. kaltu dėl šios veikos neprisipažino, ieškinį prašė atmesti, nes visus pinigus grąžinęs. Paaiškino, kad 2017 m. vasario 26 d. jam paskambino D. F., nes D. F. buvo sakęs, jog būtų gerai iš kažkur gauti 15 000 Eur, nes būtų galima užsidirbti, nes grąžintų pinigus su procentais. Ji sakė, kad tokių pinigų neturi, jog pakalbės su broliu. Paskui jam D. F. sakė, kad susitarė su broliu, jog jis surado kas paskolins pinigų, bet tiems žmonėms reikės 1 000 Eur ir dar jiems reiks 2 000 Eur. Jis sutiko, tuo metu D. F. nepažinojo. 2017 m. kovo 15 d. paskambino jam D. F. ir pasakė, jog turi pinigus, jog brolis (D. F.) grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir pinigus vakare atveš. Jie susitarė, kad pinigus atveš į (duomenys neskelbtini). Susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jie padavė pinigus jam, ir jis pasirašė paskolos raštelį, jog skolinasi 15 000 Eur ir po mėn. laiko juos grąžins. D. F. jo paklausė apie įmonę (duomenys neskelbtini), pasakė, jog jam sesuo tai pasakojo. Pasakė, jog turi (duomenys neskelbtini), kuris yra kaip saugos tarnyba, būna skaitomos paskaitos ir pan., parodė jam dokumentus. D. F. pasakė, jog galima (duomenys neskelbtini) atidaryti filialą. Tada jis pasakė, kad gali atidaryti jeigu pats viską darys iš savo lėšų. Pažadėjo, jog išrašys įgaliojimą, jog jis galėtų tvarkytis visus dokumentus. Po kurio laiko jam užsakė pažymėjimą. Tuo metu (duomenys neskelbtini) vyko konferencija dėl kovos su terorizmu, užregistravo ten D. F. į konferenciją, nes jis norėjo. Jis norėjo važiuoti, bet po to sakė, kad nevažiuos. Su D. F. susitarė, jog pinigus jam grąžins pervesdamas D. F.. Po mėnesio laiko, kai turėjo grąžinti pinigus, pasakė, jog užsitęsė reikalai, jog jam reikia daugiau laiko, bet jis pasakė, kad tai ne jo pinigai, o mafijos. Pradėjo sakyti, jog jam laiku negrąžinus, jie prarado dar daugiau pinigų, todėl iš viso grąžino F. 32 300 Eur, nes buvo grasinimai, jog tie žmonės grasina. Dėl kaltinimo, jog 15 000 Eur buvo duoti, jog D. F. būtų įdarbintas, tai nieko bendro su įdarbinimu nebuvo. Dėl pažymėjimo D. F., tai jį padarė ir atidavė, nes parašė jam įgaliojimą, jog jis gali atsidaryti filialą. Buvo padaryti pažymėjimai ir į konferenciją. Dėl kaltinimo, jog reikia įdarbinimui perduoti 2 000 Eur ir jų perdavimo, tai nieko apie tai negali pasakyti. Konkrečiai D. F. grąžino 25 000 Eur, nes buvo pažadėjęs grąžinti 18 000 Eur, bet uždelsė, todėl grąžino 10 000 Eur daugiau nei pasiskolino.

66. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. F. nurodė, kad dėl V. V. apgaulės patyrė 17 000 Eur žalą. Prašo V. V. pripažinti kaltu ir iš jo priteisti šią žalą tenkinant jo civilinį ieškinį. Paaiškino, kad su V. V., tada V. L., susipažino per sesę D. F.. Ji V. V. pristatė kaip buvusį bendradarbį (sesė dirbo anksčiau kriminalinėje žvalgyboje), vėliau V. V. jam irgi prisistatė, kaip slaptas agentas, kurį „pakišo“ STT ir pasodino į kalėjimą. Taip pat jis sakė, kad turi (duomenys neskelbtini) antiteroristinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Sesė jam buvo minėjusi, kad V. V. nori atidaryti (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini), ir kad jis būtų iš dalies finansuojamas (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), moka (duomenys neskelbtini) kalbą ir jis tuo susidomėjo. V. V. jam pasakė, kad padalinio (duomenys neskelbtini) įkūrimui reikia 15 000 Eur. Jis sutiko, ir susitiko su V. V. 2017 m. kovo 17 d. PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Ten jam padavė savo asmenines santaupas – 15 000 Eur. Taip pat jis pareikalavo, kad V. V. parašytų raštu, kad gavo tuos pinigus. V. V. parašė pakvitavimą. Kartu perduodant pinigus buvo ir jo sesuo D. F.. Kai padavė pinigus V. V. pasakė, kad nukentėjusysis vadovaus tam padaliniui. Vėliau dar bendravo su V. V. ir jis sakė, kad reikia duoti pinigų, už jo įdarbinimą (duomenys neskelbtini) ir už darbo pažymėjimą. Iš viso už darbo pažymėjimus jam perdavė 2 000 Eur. Pakvitavimų tada iš V. V. nepaėmė. Pažymėjimus gavo mėnesio bėgyje. Vieną pažymėjimą kažkoks vaikinas perdavė (duomenys neskelbtini), o kitus L. pats perdavė degalinėje. Buvo odinė piniginė su ženklu ir viena plastiko laminuota kortele ir kita plastiko kortelė. Pastebėjo, kad angliškai klaidingai parašytas žodis „biuras“. V. V. ištaisytą pažymėjimą davė 2017 m. iki gegužės mėn. Vėliau dirbdamas (duomenys neskelbtini) naktiniame klube pradėjo domėtis, pas apsaugos darbuotojus ar yra tokie dalykai, kad dalinai finansuotų vyriausybė ir sužinojo, kad tokių dalykų nėra. Suprato, kad yra apgautas, pasakė sesei, prašė V. V. grąžinti pinigus. Tačiau jam asmeniškai V. V. jokių pinigų negrąžino. Tik vieną kartą V. V. jam pasakė, kad „pervedžiau D., pasiimk 500“.

67. Iš 2018 m. gruodžio 27 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. F. pateikė: pakvitavimą (originalus dokumentas) 1 vnt., laminuotas ir plastikines korteles (originalus dokumentai) 5 vnt., (duomenys neskelbtini) ženklas odiniame dėkle 1 vnt., dokumentų (konferencijos aprašymas) anglų k. kopijos, 3 lapai (7 t., b. l. 96–97), kurie 2019 m. sausio 8 d. apžiūrėti. 2017 m. kovo 17 d. surašytas pakvitavimas, kuriame V. L. patvirtina, kad iš D. F. gavo 15 000 Eur ir pinigai bus gražinti iki balandžio 30 d. Apžiūrėtos trys (duomenys neskelbtini) No. (duomenys neskelbtini) laminuotos ir plastikinės kortelės D. F. vardu anglų k.. Kortelėse matyti V. L. parašas. Viena iš kortelių skirta 2017 m. gegužės 21–22 d. vizitui į (duomenys neskelbtini) – Tarptautinę konferenciją prieš Terorizmą ir tarptautinį nusikalstamumą. Taip pat apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) ženklas ir dokumentai angklų k., susiję su konferencija (7 t., b. l. 98–103).

68. 2019 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. teigė, kad susitikęs su D. F. ir sužinojęs, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), jis papasakojo jam apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir galimybes plėstis, (duomenys neskelbtini) atidarant padalinį. Taip pat sutiko D. F. įdarbinti (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad suorganizuos jo kelionę į konferenciją (duomenys neskelbtini) antiterorizmo klausimais (21 t., b. l. 90–93).

69. Byloje yra gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registro apie tai, kad V. V. 2015 m. kovo 10 d. oficialiai įregistravo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini), trumpinys (duomenys neskelbtini)) ir buvo jos vadovu. Ši įmonė išregistruota 2019 m. gegužės 21 d. (10 t., b. l. 80–109).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo

70. Kaltinamoji R. A. dėl šio kaltinimo kalta prisipažino iš dalies, nurodydama, kad pripažįsta specialisto išvadoje nurodytus pažeidimus, tačiau nepripažįsta, jog piktybiškai apgaulingai tvarkė apskaitą. Apklausta paaiškino, jog prieš įsigydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, vedė įmonių buhalterinę apskaitą. Vėliau, buvusio vadovo paskatinta, sutiko turėti savo įmonę, kurią iš jų ir nusipirko. Taip tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vyriausiąja buhaltere. Pati vedė apie 15 įmonių buhalterinę apskaitą. Pripažįsta, kad jai trūko žinių ir kompetencijos buhalterijoje, nors ir turi aukštąjį buhalterinį išsilavinimą, dėl to į daugelį dalykų pažiūrėdavo aplaidžiai, dokumentų iki galo nesutvarkydavo. Buvo išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai (sąskaitos–faktūros, kasos pajamų orderiai) ir dėl neįvykusių ūkinių operacijų, taip pat pripažino, kad į kasos pajamų orderius buvo įrašytos didesnės pinigų sumos, nei įnešė asmenys. Buvo ir taip, kad išrašydavo sąskaitas, nes tikėdavosi, kad kiti juridiniai asmenys sumokės, bet nepasiekus galutinio susitarimo buvo nei atlikta paslauga, nei sumokėti pinigai. Taip buvo su įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pripažįsta, kad buhalterinių įrašų nekoregavo ir dėl aplaidumo, ir dėl laiko stokos, ir dėl to, nes dalis dokumentų buvo paimti pareigūnų kratos metu. Su V. V. susipažino 2016 m. per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Su V. V. bendravo, kaip draugai, bet ne kaip pora. Ji V. V. labai pasitikėjo. V. V. ją supažindino ir su D. B. bei A. G.. Kitiems žmonėms V. V. pristatydavo R. A., kaip įmonės buhalterę, o jis pats prisistatydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jam ji buvo pasakiusi ir įmonės sąskaitas, sąskaitą, kurios pabaiga „(duomenys neskelbtini)“ atidarė V. V. prašymu ir buvo davusi įmonės vardu išduotą banko kortelę, kad jis galėtų nusiiminėti pinigus iš tos sąskaitos. Pripažįsta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai pat nevyko jokia reali ūkinė operacija, nors į įmonės kasą buvo įnešti 3 600 Eur už paslaugas. Sąskaita už aliuminį taip pat buvo išrašyta V. V. iniciatyva, nes jis sakė išrašyti, nes galbūt bus apmokėta. Tačiau apie aliuminį ji nieko nežinojo, nematė jo ir jokia ūkinė operacija nevyko dėl jo. Kodėl sąskaita dėl aliuminio buvo išrašyta ir anglų kalba nežino. Bet leisdavo V. V. prie savo kompiuterio pasižiūrėti informaciją iš jo paties atsinešto atmintuko. Buhalterinė apskaita nebuvo tvarkingai vedama ir paėmus pinigus iš V. V. ir R. S. apmokėjimui jais už paimtus lizingu automobilius, taip pat apskaitant jų pateiktus čekius už automobilių eksploataciją ir kurą.

71. Kaltinamasis V. V. parodė, jog su R. A. susipažino per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasakė, kad yra labai gera buhalterė, turi 15 įmonių, kurių buhalteriją tvarko. Pasakė, jog jeigu ko reikės gal galės jam pagelbėti, ir toliau su ja bendravo. Jis turėjo savo įmonių Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini). Lietuvoje įmonių sąskaitos buvo areštuotos, nes turėjo skolų antstoliams ir jie uždėjo areštus, nes tose įmonėse jis buvo vadovas ir savininkas. Nesinaudojo (duomenys neskelbtini) įmonių sąskaitomis, nes nenorėjo tų įmonių velti, nes tvarkingos ten įmonės buvo, o ir teisėsauga griežtai ten viską žiūri. Jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalinga, kad pinigai eitų oficialiai per įmonę, nes, kaip minėta, jo įmonių sąskaitoms antstoliai buvo uždėję areštus, todėl per R. A. įmonę buvo daug paprasčiau viską daryti. Taip pat buvo prašęs, kad R. A. išduotų jam įmonės banko kortelę, kad jis ja galėtų naudotis. Taip pat su R. A. jis buvo sutaręs, jog ji grynina pinigus iš įmonės, ir už tai gauna atlygį.

72. Specialistė Ž. J. parodė, kad ji tyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir nustatė nemažai neatitikimų buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų. Duotą išvadą šioje byloje palaiko pilnai. Ji nustatė, kad nebuvo pateikti ilgalaikio turto, kasos, banko sąskaitų, įsipareigojimų registrai už visą tiriamąjį laikotarpį nuo 2016 m. kovo iki 2018 m. spalio mėn. Taip pat nebuvo pateiktos sudarytos avansinės apyskaitos irgi už tą patį laikotarpį, pardavimo registrai, dokumentų registrai, kasos knyga už 2017, 2018 m. nebuvo pateikta. Iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos buvo nustatyta, kad ūkinės operacijos fiksuotos tik epizodais, į apskaitą nebuvo įtraukta dalis pirminių dokumentų, t. y. išrašytų sąskaitų–faktūrų, pirminių kasos dokumentų, nebuvo apskaityta dalis į bendrovės banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų, t. y.: iš „(duomenys neskelbtini)“, D. J. ir G. bei J. L.. Nerasta apskaitoje operacijų, kurios būtų susijusios su iš banko sąskaitų išgrynintų pinigų panaudojimu, bei į banko sąskaitas įneštų grynųjų pinigų gavimo šaltiniais, dėl sandorių su aliuminio pardavimu, su žiemos sodų ir gintaro plytelių veikla, nors dalis dokumentų, jog tokia veikla galėtų būti vykdoma buvo pateikta. Buvo nustatyta, kad į apskaitą įtrauktos ir dokumentais įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos. Todėl padaryta išvada, kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų, nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros.

73. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 matyti, kad:

73.1. R. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo visu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d.

73.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterizuotoje buhalterinės apskaitos programoje „Stekas“ epizodiškai fiksuotos ūkinės operacijos; surašyti apskaitos dokumentai, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d. nepildyti ilgalaikio turto, kasos, banko sąskaitų, pirkėjų skolų, įsipareigojimų tiekėjams registrai, avansinės apyskaitos, pardavimo dokumentų registrai už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pirkimo dokumentų registrai už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., neišsaugoti aliuminio, kurio pardavimas įformintas už 278 215 Eur, įsigijimo, sandėliavimo, transportavimo dokumentai.

73.3. Dėl to, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 dalies, 12 straipsnio Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio Apskaitos registrai 1 ir 4 dalių (jeigu buhalterinės apskaitos registrai sudaromi nebuvo), 19 straipsnio Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies nuostatomis, bei 1995 m. gruodžio 5 d. LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio Dokumentų saugojimas (jei buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti, ir jei buhalterinės apskaitos registrai buvo sudaryti, bet neišsaugoti), tiriamuoju laikotarpiu visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

73.4. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. 11 straipsnio Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 14 straipsnio Apskaitos dokumentų pasirašymas 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už jame esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir faktinė buhalterė buvo R. A. (15 t., b. l. 97–141).

74. 2018 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta kompiuteryje esanti didžioji knyga (15 t., b. l. 2–7).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iššvaistymo

75. Kaltinamoji R. A. dėl šio kaltinimo prisipažino iš dalies. Ji paaiškino, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reikalingas nei automobilis VW „Phaeton“, nei automobilis BMW X3. Tačiau ji, V. V. prašoma, įmonės vardu pasirašė lizingo sutartis ir perdavė atitinkami juos naudojimui asmenims, kurie nebuvo įdarbinti „(duomenys neskelbtini)“, t. y. V. V. ir R. S.. Automobilį V. V. perdavė iš draugiškumo, o dėl BMW X3, V. V. jai sakė, kad R. S. darys vertimus įmonei ir automobilis bus reikalingas. Pripažįsta, kad nebuvo su automobiliais VW „Phaeton“ ir BMW X3 atliktos paslaugos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, o ir R. S. jokių vertimų įmonei neatliko. Tačiau lizingo įmokas už automobiliu mokėjo ne iš įmonės lėšų. V. V. atveždavo jai pinigus, jog ji apmokėtų draudimą ir mėnesio įmokas. Ji padarydavo pavedimus, tik neišrašė kasos išlaidų orderių ir pajamų orderio, jog gavo pinigus iš V. V.. Be to už automobilį VW „Phaeton“ 30 proc. pradinę įmoką sumokėjo pats V. V., ji buvo išrašiusi tik kasos pajamų orderį, jog gavo tuos pinigus ir „(duomenys neskelbtini)“ lizingui sumokėjo tuos 30 proc. Dėl mėnesinių įmokų, tai kas mėnesį jai V. V. paduodavo pinigus, o ji padarydavo pavedimą, pinigus jai V. V. paduodavo grynais. Tas pats buvo ir su R. S.. Ji perduodavo jai po 173 Eur už įmokas grynai, ir ji sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už automobilį BMW X3 lizingo bendrovei. Tik ji nepamena, ar pinigus pajamuodavo į kasą, bet pavedimus visada padarydavo gavusi pinigus. Dėl eksploatacinių išlaidų paaiškino, kad R. S. jai pristatydavo kuro čekius ir ji įtraukdavo juos į įmonės apskaitą. Tačiau V. V. pristatė gal tik penkis kuro čekius. Tai viską, kas buvo pagal čekius ji tą ir parodydavo apskaitoje. V. V. ir S. S. grynų pinigų už kurą ir remontą jai neduodavo, tik sąskaitas arba čekius pristatydavo. Taip pat parodė, kad iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lėšų apmokėjo automobilių eksploatacines išlaidas neturėdama kompetencijos ir žinių, būdama naivi ir pasitikėdama V. V., bei tikėdamasi kad bus kažkoks bendras verslas ateityje. Konkrečiai už automobilį „Phaeton“ iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigų mokėjo už draudimą, Kasko draudimą ir kelis kuro čekius, o dėl BMW X3 apmokėjo vieną sąskaitą už remonto išlaidas ir kelis kuro čekius.

76. Kaltinamasis V. V. pripažino, kad naudojosi automobiliu, kuris buvo išnuomotas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“, ir teigė, kad R. A. iš jo už tai gavo 500 Eur už automobilio paėmimą iš „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pastoviai jai mokėjo už automobilį kiek priklauso – 250 Eur ir dar jai duodavo po 20–30 Eur. Taip pat R. A. jam buvo liepusi rinkti čekius dėl automobilio, nes sakė, kad juos reikia prisistatyti mokesčiams. Jis pristatydavo čekius už kurą, už eksploatacines išlaidas, nes už kurą ir remontą mokėdavo iš savo pinigų. Taip pat nurodė, kad jis pripažino, kad su R. A. kalbėjo dėl automobilio R. S. paėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Žino, kad tas automobilis jai paimtas buvo. Jis sakė R. S., jog neduotų R. A. grynų pinigų, nes ji „makliuoja“ pinigus, kad ji pati juos pervestų.

77. Liudytoja R. S. paaiškino, kad automobilis BMW X3 buvo paimtas V. V. vadovaujamos įmonės vardu. Jis jai prisistatė pareigūnu, kad dirba slaptoje tarnyboje, paliko savo tel. Nr. ir sakė, kad jeigu bus problemų skambinti. Vėliau V. V. išsiaiškino, kad ji gerai kalba angliškai, todėl jis paprašė išversti jam porą dokumentų. Bet tie dokumentai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. V. žinojo, kad jai reikia automobilio, jis minėjo, kad yra savo įmonės vardu pasiėmęs sau automobilį VW „Phaeton“ ir pasiūlė jai tokiu pats būdu pasiimti automobilį. Nieko bloga negalvodama sutiko, nes jis buvo rodęs savo įmonės puslapį, kad dirba apsaugoje, turėjo uniformą. V. V. pasakė, kad turi pasikalbėti su savo buhaltere R.. Kai ji sutiko, tada ji nuvykusi išsirinko automobilį. R. paprašė, kad rinktų kuro čekius ir iš serviso čekius, ir kad jai juos atsiųstų, taip pat sakė, kad kartu jie darys įmokas už automobilį. Liudytoja norėjo įmokas daryti tiesiogiai, bet R. sakė, kad viskas turi būti per įmonės sąskaitą, todėl kartu eidavo į banką, kartu kas mėnesį mokėdavo įmokas. Pradinio įnašo nebuvo, tik buvo mokestis apie 200 Eur, nes reikėjo gal draudimo. Pirmoji įmoka už automobilį buvo liepos mėn. Automobiliu „BMW“ naudojosi pati, pati jį prižiūrėjo, mokėjo įmokas bei už draudimą. Viską darydavo už savo pinigus. Įmokas, kai darydavo už automobilį, tai su R. eidavo į banką ir kartu įnešdavo į įmonės sąskaitą grynuosius pinigus ir padarydavo pavedimą „(duomenys neskelbtini)“ lizingui. R. grynųjų pinigų nėra davusi, jos visada eidavo kartu įmokas mokėti, prie jos R. sumokėdavo. Taip pat ji rinko kuro čekius, nes R. sakė, kad turi rodyti, jog automobilis yra eksploatuojamas įmonės, siuntė techninės apžiūros čekį, serviso sąskaitas–faktūras R. arba jai paduodavo asmeniškai. Įmonei, kurios vardu buvo automobilis jokių paslaugų neatliko ir tokių prašymų nebuvo. Jokios kalbos apie jos įdarbinimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nebuvo.

78. Specialistė Ž. J. paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita 2016 m. buvo tvarkoma sistemingiau ir pažeidimų buvo mažiau, bet 2017 m., 2018 m. apskaita buvo tvarkoma tik epizodais. Pasisakydama dėl į bendrovės sąnaudas įtrauktų kuro bei kitų automobilių eksploatavimo sąnaudų nurodė, kad buvo rasta kuro čekių, draudimo sąskaitos, sąskaitų už remontą bei kitų. Tai 2016 m. dar buvo galima sutikrinti su pateiktais registrais, o 2017 m., 2018 m. sąnaudų suma, kuri atsispindėjo finansinėje atskaitomybėje buvo gerokai didesnė nei sąskaitose. Taip pat nurodė, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir banko sąskaitų išrašus buvo nustatyta, kad daugybę kartų buvo išgryninamos įvairios pinigų sumos, kurių panaudojimas, niekaip neatspindėjo buhalterinėje apskaitoje, todėl kur buvo panaudotos lėšos, pasakyti nėra galimybės. Taip pat su specialiste Ž. J. aiškinantis aplinkybę, kaip buhalterinės apskaitos aspektu vertinama situacija, kuomet kiti asmenys perveda ar perduoda grynus pinigus įmonei, o ji juos įneša įmonės vardu už paslaugas/prekes, specialistė paaiškino, jog pati pinigų pervedimo operacija ir faktas, kad pinigai gauti, dar nereiškia, kad jie tampa įmonės turtu. Tam, kad pinigai taptų įmonės, trūksta pagrindžiančių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta už ką pinigai gauti, nes atsitinka įvairių klaidų ir per klaidą gauti pinigai būna grąžinami. Atsakydama į advokato V. Merkšaičio klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvejo specialistė nurodė, kad sąskaita buvo išrašyta, tačiau į apskaitą ji nebuvo įtraukta, ūkinė operacija apskaitoje neapskaityta, todėl sakyti, kad tie pinigai buvo bendrovės negalima. Tuomet aiškinantis, kieno gi tie pinigai yra buhalteriniu požiūriu, paaiškino, kad tai yra pinigai gauti į bendrovės sąskaitą, kurie nėra pagrįsti dokumentais, todėl bendrovė turėtų priimti sprendimą – dėl išsiaiškinimo už ką pinigai gauti ir kaip su jais elgtis. Bendrovėje būna apskaitos politika ir joje būna numatyta, kaip tokiu atveju bendrovė turėtų elgtis, bet bendruoju atveju turi būti surašyti apskaitos dokumentai arba buhalterinės pažymos, kurios paaiškintų, kad toks įvykis yra įvykęs ir kaip toliau pasielgta. Šiuo atveju tokių dokumentų nebuvo, o tai padaryti turėjo atsakingas asmuo už buhalterinę apskaitą. Į įmonės sąskaitą taip „įkritusiais“ pinigais įmonė negali laisvai disponuoti, jeigu nėra dokumento, pagrindžiančio, jog tai yra įmonės pinigai. O esant tokiam atvejui, kaip kad „įkrenta“ pinigai be pagrindo ir nėra jokių apskaitos dokumentų dėl jų ir jie vėliau yra išgryninami, tai Buhalterinės apskaitos įstatyme yra nurodyta, kad visos buhalterinės ūkinės operacijos turėtų būti patvirtintos apskaitos dokumentais. Esant faktui, kad „įkrito“ pinigai turėtų būti dokumentas pagrindžiantis arba buhalterinė pažyma, kurioje būtų fiksuotas toks faktas, po to atitinkami dokumentai, kurie parodymų, kaip toliau su pinigais yra pasielgta. Galiausiai specialistė parodė, kad tokiu atveju bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ žalos nėra, nes tie pinigai buvo gauti iš asmenų, kurių tie pinigai ir yra.

79. 2019 m. balandžio 3 d. akistatos tarp R. A. ir V. V. metu V. V. patvirtino R. A. parodymus. R. A. nurodė, kad automobilis VW „Phaeton“ pagal išperkamosios nuomos sutartį buvo paimtas V. V. prašymu, jis šį automobilį ir naudojo. Kadangi įmonės vardu buvo automobilis, tai įmonės vardu ir buvo išrašomos sąskaitos dėl eksploatacinių išlaidų. V. V. kas mėnesį duodavo po 250 Eur įmokoms už automobilį VW „Phaeton“ (21 t., b. l. 103–111).

80. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų nuorašų matyti, kad 2017 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2017/5148, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio Volkswagen Phaeton išperkamosios nuomos sutartį. Automobilio kaina 17 442,55 Eur turi būti sumokėta iki 2022 m. birželio 1 d., vieno mėnesio įmoka – 249,04 Eur. 2017 m. gegužės 19 d. Turto priėmimo perdavimo aktu Nr. LT-2017/12401 minėtas automobilis perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. A.. Taip pat matyti, kad 2018 m. birželio 26 d. buvo sudaryta Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2018/5890, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė automobilio BMW X3 išperkamosios nuomos sutartį. Automobilio kaina 10 640,37 Eur turi būti sumokėta iki 2023 m. liepos 1 d., vieno mėnesio įmoka – 173,17 Eur. 2018 m. birželio 26 d. Turto priėmimo perdavimo aktu Nr. LT-2018/16167 minėtas automobilis perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. A.. Tą pačią dieną šis automobilis buvo apdraustas. Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašų ir kasos pajamų orderių (2018 m. birželio 26 d. Nr. AAA12010, 2017 m. gegužės 18 d. Nr. AAA10932) matyti, kad 2018 m. spalio 3 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d.2018 m. birželio 26 d. už automobilį „BMW X3“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokas pagal sudarytą sutartį mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, 2018 m. liepos 30 d., 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. balandžio 10 d., 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. vasario 2 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. spalio 30 d., 2017 m. spalio 27 d., 2017 m. spalio 12 d., 2017 m. spalio 3 d., 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. gegužės 22 d. už automobilį „VW Faeton“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokas mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (14 t., b. l. 71, 74–81, 83–89, 92–110, 114–173).

81. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 matyti, kad:

81.1. 2017 m. gegužės 18 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nuomotojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nuomininko) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2017/5148 dėl automobilio Volkswagen Phaeton. Dokumentai, kuriais įformintas materialinių vertybių (tame tarpe ir automobilių) perdavimas V. V., dokumentiniam tyrimui nepateikti.

81.2. 2018 m. birželio 26 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nuomotojo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nuomininko) sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2018/5890 dėl automobilio BMW X3. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. birželio 26 d. tarp R. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. A., sudarytas Susitarimas dėl automobilio išperkamosios nuomos, pagal kurį automobilis BMW X3 perduotas R. S..

81.3. 2016 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. A. įsakymu Nr. 003 įtvirtinta, kad V. V. ir R. S. gali naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais, tačiau neįvardinta, kokiais konkrečiais automobiliais galės naudotis kiekvienas iš nurodytų asmenų.

81.4. Pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. (pirmos sudarytos automobilio išperkamosios nuomos sutarties) iki 2018 m. spalio 8 d. (tiriamojo laikotarpio pabaigos) R. A. tik vieną kartą (2018 m. kovo 21 d. įnešė į sąskaitą 250 Eur (t. y. sumą, atitinkančią mėnesinės VW Phaeton įmokos dydį), įnešamų pinigų paskirtis nenurodyta. Pagal tos pačios banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. įnešta 176,15 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. – 176,17 Eur, 2018 m. spalio 3 d. – 179,17 Eur, iš viso – 531,49 Eur, t. y. į sąskaitą įneštos pinigų sumos, artimos mėnesinei įmokai už automobilį BMW X3, nurodyta įnešamų pinigų paskirtis – papildymas arba akcininko paskola.

81.5. Pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 8 d., naudojantis bankomatais, esančiais įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose, į sąskaitą grynaisiais pinigais, sumomis po 250 Eur (atitinkančiomis mėnesinės įmokos už automobilį VW Phaeton dydį), įnešta:

81.5.1. 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. rugsėjo 1 d. (tą pačią dieną įneštos sumos buvo pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini));

81.5.2. 2017 m. spalio 2 d. (tą pačią dieną 200 Eur suma pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini));

81.5.3. 2017 m. spalio 28 d. (kitą dieną 260 Eur suma pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini));

81.5.4. 2018 m. vasario 1 d., 2018 m. kovo 12 d. ir 2018 m, balandžio 12 d. (kitą dieną įneštos sumos buvo išgrynintos), iš viso grynaisiais pinigais įnešta – 2 000 Eur.

81.6. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilių išperkamąją nuomą sumokėtas įmokas. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu už automobilį VW Phaeton iš viso sumokėta 5 491,36 Eur (iš jų: 2017 m. – 4 243,28 Eur, 2018 m. – 1 248,08 Eur), už automobilį BMW X3 – 769,51 Eur. Iš viso už abu automobilius sumokėta 6 260,87 Eur (5 491,36 + 769,51), tuo tarpu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas grynaisiais pinigais (sumomis, atitinkančiomis išperkamosios nuomos įmokų dydį, ar labai joms artimomis) įnešta 2 781,49 Eur: sumomis po 250 Eur (atitinkančiomis įmokų už VW Phaeton dydį) iš viso įnešta 2 250 Eur, sumomis, atitinkančiomis įmokų už BMW X3 dydį, iš viso įnešta 531,49 Eur.

81.7. Jei V. V. ir R. S. davė pinigų automobilių išperkamosios nuomos įmokoms padengti, tačiau nebuvo surašyti šias ūkines operacijas pagrindžiantys apskaitos dokumentai, tai bendrovei padarytas nuostolis – 3 479,38 Eur (6 260,87 – 2 781,49); jei visos automobilių išperkamosios nuomos įmokos buvo dengiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, tai bendrovei padarytas 6 260,87 Eur nuostolis.

81.8. Išvadoje pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus taip pat nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kurą, automobilių draudimo bei autoremonto paslaugas, tačiau bendrovės vardu registruotų automobilių nebuvo, pagal išperkamosios nuomos sutartis įsigytais automobiliais naudojosi bendrovėje neįdarbinti asmenys – V. V. ir R. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kuro, draudimo, autoremonto sąnaudos buvo skirtos R. A. asmeniniam automobiliui ir dviem pagal išperkamosios nuomos sutartį įsigytiems automobiliams, kuriuos tiriamuoju laikotarpiu naudojo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Automobilių eksploatacinių sąnaudų (kuro, autoremonto) apskaita pagal atskirus automobilius bendrovėje vedama nebuvo (15 t., b. l. 97–141).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo

82. Kaltinamoji R. A. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino. Ji nurodė, kad tyčia šio nusikaltimo nepadarė, visas lėšas, kurias įmonė gavo pavedimus padarius S. T. [UAB „(duomenys neskelbtini)“], D. J. ir G. L., ji atidavė V. V.. Tai nebuvo įmonės lėšos ir ji jų nesisavino. Mano, jog jos kaltė yra tik ta, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių ne iki galo sutvarkė buhalterinę apskaitą. Pripažįsta, kad V. V. nurodymu iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų sau pasiliko 250 Eur, iš D. J. ir G. L. pervestų lėšų sau nieko nepasiliko. Taip pat negalėjo teisingai sutvarkyti apskaitos ir dėl kaltinime nurodyto pasisavinimo dėl gautų lėšų pagal Kasos pajamų orderius. Tačiau kaip įmonės buhalterė tuos pinigus panaudojo įmonės veikoje, pirko spausdintuvui dažus, kompiuterį, atsiskaitė už patalpų nuomą, dalį pinigų panaudojo ir savo reikmėms.

83. Nukentėjusieji G. L., D. J. ir civilinio ieškovo atstovė S. T. parodė, kad pinigus pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurią nurodė V. V., prieš tai minėjęs, kad R. yra šios įmonės „buhalterė“.

84. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 11 ir 12 d. buvo išgryninta 4 500 Eur (13 t., b. l. 28–30).

85. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų sąskaitų išrašų matyti piniginių lėšų judėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (13 t., b. l. 38–39).

86. Iš 2018 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos V. V. rašytų arba jam adresuotų laiškų kopijos. R. A. 2018 m. gruodžio 3 d. laiške V. V. rašė, kad neliko pinigų, kuriuos ji gavo iš (duomenys neskelbtini) banko. Ji V. V. paskolino 1 600 Eur, o iš kitų atiduotos skolos (33 t., b. l. 180–182).

87. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 matyti, kad:

87.1. Į kasos knygą neįtraukti, tačiau dokumentiniam tyrimui pateikti kasos dokumentai:

87.1.1. 2016 m. gegužės 2 d. KPO BAUR Nr. 3, kuriame fiksuotas 55 Eur įnešimas į bendrovės kasą iš A. Ž.;

87.1.2. 2016 m. gegužės 3 d. KPO BAUR Nr. 5A, kuriame fiksuotas 35 Eur įnešimas į bendrovės kasą iš D. R.;

87.1.3. 2016 m. liepos 22 d. KPO BAUR Nr. 10, kuriame fiksuotas 60 Eur įnešimas į kasą iš D. R.;

87.1.4. 2016 m. spalio 10 d. KPO BAUR Nr. 16. kuriame fiksuotas 100 Eur įnešimas į bendrovės kasą iš A. B.;

87.1.5. Bendra dokumentiniam tyrimui pateiktų, tačiau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už 2016 m. neįtrauktų KPO suma – 250 Eur. Šių lėšų panaudojimas nenustatytas.

87.2.1. kasos knygoje apskaitytas 2016 m. gegužės 2 d. KPO BAUR Nr. 4, kuriame fiksuotas 55 Eur įnešimas į bendrovės kasą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimui pateiktas 2016 m. gegužės 3 d. KPO BAUR Nr. 4, kuriame fiksuotas 102 Eur įnešimas į bendrovės kasą iš D. R.. Sąskaita faktūra KPO nurodyta kaip pinigų priėmimo pagrindas (BAUR Nr. 0010) įforminta UAB „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitos faktūros suma – 102 Eur, t. y. kasos knygoje neteisingai nurodyta kasos dokumento data, suma, pinigus sumokėjęs asmuo, o piniginių lėšų likutis kasos knygoje sumažintas 47 Eur (102 – 55);

87.2.2. kasos knygoje apskaitytas 2016 m. rugsėjo 9 d. KPO BAUR Nr. 15, kuriame fiksuotas 150 Eur įnešimas į bendrovės kasą iš V. Z. įmonės už buhalterinės apskaitos paslaugas pagal sąskaitą faktūrą BAUR Nr. 0069. Tyrimui pateiktas 2016 m. rugsėjo 9 d. KPO BAUR Nr. 15, kuriame fiksuotas 250 Eur įnešimas į bendrovės kasą už įmonės likvidavimo paslaugas pagal sąskaitą faktūrą BAUR Nr. 0069 iš individualios įmonės savininkės V. Z., t. y. kasos knygoje 100 Eur sumažintas piniginių lėšų likutis.

87.2.3. Neteisingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje už 2016 m. apskaičius pirminius kasos dokumentus, piniginių lėšų likutis kasos knygoje sumažintas 147 Eur (47 + 100).

87.3. 2018 m. rugsėjo 11 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 7 000 Eur paskolą. Iš šiame banke esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos 2018 m. rugsėjo 11 d. R. A. išmokėta 1 500 Eur, 2018 m. rugsėjo 12 d. – 3 000 Eur grynaisiais pinigais. Dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą ar jų panaudojimą bendrovės reikmėms, tyrimui nepateikti.

87.4. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad iš viso tiriamuoju laikotarpiu iš bankų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išgryninta 34 245 Eur. Išgrynintų pinigų panaudojimas tyrimo metu nenustatytas. Išgrynintų pinigų įnešimą į bendrovės kasą ar jų panaudojimą bendrovės reikmėms pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti, ūkinės operacijos buhalterinės apskaitos registruose nefiksuotos. Tyrimo metu nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas buvo pervestos ir išgrynintos piniginės lėšos, nesusijusios su bendrovės vykdoma veikla (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta ir išgryninta pinigų suma – 3 100 Eur, iš D. J. gauta ir išgryninta suma – 3 310 Eur, iš G. L. gauta ir išgryninta suma – 13 850 Eur, iš viso – 20 260 Eur).

87.5. Nesant dokumentų, pagrindžiančių 13 985 Eur (34 245 – 20 260), išgrynintų iš bankų sąskaitų, panaudojimą įmonės reikmėms, laikoma, kad bendrovei padarytas atitinkamo dydžio nuostolis.

87.6. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove buvo R. A. (15 t., b. l. 97–141).

Dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos

88. Kaltinamoji R. A. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino. Paaiškino, kad jai įsigijus įmonę, joje buvo dvi sąskaitos. Susipažinus su V. V., jis paprašė atidaryti dar vieną sąskaitą. Ji atidarė įmonės sąskaitą, kurios pabaiga „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat V. V. davė įmonės vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko kortelę su visais kodais, kad jis galėtų ja naudotis ir nusiiminėti pinigus iš tos sąskaitos. V. V. ji taip pat buvo pasakiusi ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas prieš S. T. ir D. J., darant pavedimus. Jai V. V. nesakė kokiam tikslui prašo sąskaitų, tiesiog sakė, kad „įkris“ pinigai, o ji turės juos išgryninti ir jam paduoti arba pervesti pinigus. V. V. kartą jai paskambino ir pasakė išrašyti sąskaitą–faktūrą 3 600 Eur sumai už paslaugas, o kai pinigai bus pervesti, pasakė, kad juos iš karto R. A. turės perduoti V. V. arba pervesti į sąskaitą. Apie susitarimus su S. T. ji nieko nežinojo, nebuvo jos mačiusi. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų sau pasiliko 250 Eur, nes V. V. pasakė, kad juos pasiliktų ji sau. Visus likusius pinigus liepė perduoti jam, o ji taip ir padarė. Jai tik vėliau kilo minčių, kad V. V. daro kažką neteisėto, nes nežinojo nei už ką rašo sąskaitas, nei turėjo kažkokių sutarčių su ta įmone.

89. Kaltinamasis D. B. dėl šio kaltinimo prisipažino visiškai. Jis paaiškino, jog V. V. susipažino su moterimi, kuri vertėsi vibracinių sistemų pardavimu. V. V. buvo pasižiūrėjęs, jog jų galima gauti pigiau iš (duomenys neskelbtini), todėl jam pasiūlė apsimesti vadybininku, prisistatyti bet kaip. Todėl jis prisistatė tai moteriai vadybininku J., davė jai savo telefoną, kuriuo vėliau ir bendraudavo su ja, kalbėdavo apie prekių gabenimą iš (duomenys neskelbtini). Apie įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam taip pat žinoma. Jis R. K. pasiūlė tarpininkauti, tai yra per jo firmą priimti užsakymą dėl vibracinių sistemų. Po ko jis, R. K. ir V. V. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“, tada R. K. paliko visus įmonės dokumentus. Daugiau su R. K. susitikęs nebuvo. Dokumentus tos įmonės vardu, mano, kad ruošė V. V., nes jis nieko neruošė. V. V. jam padavė dokumentų paketą, kurį jis atidavė vėliau nukentėjusiajai susipažinimui. Jis pažįsta ir R. A., kurią matė kartu su V. V., ir jis ją pristatinėdavo buhaltere. Tačiau apie jos vaidmenį šiame „biznyje“ jis sužinojo tik teisme, ar ji iš to gavo pinigų nežino. Jis pats iš šio „biznio“ gavo 300 Eur, kuriuos jam grynaisiais davė V. V..

90. Kaltinamasis V. V. dėl šio kaltinimo prisipažino iš dalies. Nurodė, kad dalyvavo šioje apgavystėje, nes pati S. T. norėjo kažkaip gudriai apgauti (duomenys neskelbtini) ir gauti pinigų, tai jis ir pasiūlė jai tokią schemą. Apklaustas paaiškino, kad 2017–2018 m. susipažino per internetą su S. T., kuri buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji sakė, kad pardavinėja vibracinius padukus, ir kad (duomenys neskelbtini) turi daug pinigų, bet ji negali jų paimti. Tuomet jis pasiūlė parodyti (duomenys neskelbtini) sutartį dėl didelio užsakymo padukų gavimo ir tuo pačiu sąskaitą už konsultacijas, jog (duomenys neskelbtini) apmokėtų ją jai, o jo buhalterė išgrynins pinigus. Apie tai jis pasakė R. A., ir ji sutiko per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgryninti pinigus. Tada apie tai pasakė D. B., nes jis pažįsta visokių valkatų, ant kurių užrašomos įmonės ir paskui kažką ten „maklina“. Jis klausė D. B. ar jis turi rimtą žmogų, kuris turėtų įmonę, jog būtų per ją galima „praplauti“ pinigus. D. B. pasakė, kad turi „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. D. B. davė jam kontaktus tos įmonės, kuriuos perdavė S. T., kad ant tos įmonės rašytų. Ji paruošė dokumentus, atsiuntė V. V., tada jis pataisė ir vėl jai nusiuntė. Netikrą įmonės vadybininko vardą – J. B. dokumentuose nurodyti sugalvojo jis ir S. T., o vėliau vadybininku J. sugalvojo prisistatyti jau pats D. B.. Tada su D. B. nuvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, kur R. K. uždėjo parašą, po to važiavo pas S. T., padavė jai dokumentus ir pasakė, kad pasiskambintų R. A.. R. A. jai padiktavo sąskaitas, o ji per 3 kartus pervedė pinigus, vėliau jie tuos pinigus nuėmė „(duomenys neskelbtini)“. Į pinigų nuėmimą atvyko S. T., o R. A. juos nuėmė ir pasiėmė 20–50 Eur, jis 200 Eur, o kitus atidavė S. T.. Taip pat jie padarė 3 kartus. Po to S. T. daug kartų skambinėjo jam dėl tų padukų, jį nervino, todėl pasakė D. B., jog jis paskambintų S. T., prisistatytų vadybininku, pasakytų, kad viskas gerai su padukais, ir kad ji daugiau V. V. neskambintų. Vėliau jis turėjo kažkur išvykti ir jam reikėjo 1 500 Eur, todėl paprašė, jog 1 500 Eur paskolintų jam S. T.. Ji sutiko ir padavė pinigus, o jis pažadėjo juos grąžinti. Vėliau atidavė jai 500 Eur tų skolintų pinigų, likusių negrąžino.

91. Nukentėjusioji ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. T. prašo įmonės vardu pavedimu sumokėtus 3 600 Eur priteisti solidariai iš V. V. ir D. B., o jos asmeniškai sumokėtus 1 000 Eur tik iš V. V.. Taip pat prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apklausta paaiškino, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, o tuo pačiu ir direktorė nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., turi teisę įmonės vardu sudaryti sandorius. Su V. V. susipažino per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. V. V. atvyko su, kaip jis sakė, šarvuotu automobiliu VW „Phaeton“, vilkėjo specialią aprangą, kuri atrodė, kaip karininko ar kažkokios tarnybos. Sakė, kad jis dažnai skraido į (duomenys neskelbtini) ir su ta apranga ten tarnauja. Tai jai sudarė įspūdį, jog jis yra pareigingas ir atsakingas žmogus, kuris taip pat dalyvauja versle, turi pažinčių. Sužinojęs, ką ji veikia, jis pasiūlė jos įmonei gauti daug ir vertingų užsakymų, bei supažindinti su J., kuris duos užsakymą. Nurodė, kad prieš užsakymą J. reikia pamokėti 3 000 Eur „į kišenę“, ir tą galima padaryti ne grynais pinigais, o pavedimu, nes kaip sumokės jam už konsultaciją, tuomet ji gaus 221 000 Eur užsakymą įmonei. Jai buvo išrašytos trys sąskaitos po 1 000 Eur plius PVM už konsultacijas. Šias sąskaitas ji apmokėjo pinigus pervesdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios direktoriumi V. V. ir prisistatė. Be to, dar prieš išrašant sąskaitas V. V. skambino, kaip sakė, savo buhalterei R. A., ir tik po to buvo jai išrašytos tos sąskaitos. Prieš mokėdama pinigus ji pasitikrino tą įmonę [UAB „(duomenys neskelbtini)“], ji buvo veikianti, todėl ji patikėjo, kad čia viskas gerai. Su pačia R. A. ji tiesiogiai nebendravo. Po pirmojo apmokėjimo V. V. atvyko kartu su D. B., kurį pristatė J. ir savo „dešiniąja ranka“, bei paprašė paruošti komercinį pasiūlymą, pasakė, kad kainas galima rašyti kokias nori, nes bus apmokėta. Ji paruošė komercinį pasiūlymą, jį išsiuntė el. paštu, kurį davė V. V. ir J., kad jie paruoštų sutartį. Po kurio laiko jie atsiuntė sutartį, kurią ji dar pakoregavo. Po to ji, V. V. ir D. B. susitiko „(duomenys neskelbtini)“ ledainėje, jie atnešė sutartį su įmonės antspaudu ir J. B. parašu. Tada laukė užsakymo, bet nesulaukusi skambindavo V. V. ir klausdavo, kur užsakymas. Jis minėjo, kad J. turi skristi į užsienį ir formuoti užsakymą. Iš V. V. gavo J. tel. Nr. ir jam skambino, bet jis ne visada atsiliepdavo, o kai atsiliepdavo sakydavo, kad turi labai daug darbo, sakė, kad prie jos užsakymo bus prieita vėliau. Tačiau jokio užsakymo iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nesulaukė, o sumokėtų pinigų jai niekas negrąžino. Taip pat V. V. jai, kaip fiziniam asmeniui, pasiūlė investuoti pinigus į butą (duomenys neskelbtini), sakė, kad jis prisidės, nusipirks pigiai kartu butą, nes turi pažįstamą antstolį, kurį registruos jos vardu, ir kurį vėliau brangiau parduos ir užsidirbs pinigų. Ji patikėjo V. V., todėl nuvyko kartu iki bankomato, ir iš savo asmeninės sąskaitos išgrynino 1 500 Eur bei padavė V. V. be jokių paskolų raštelių ar pan., nes pasitikėjo jo. Praėjus savaitei pradėjo skambinti V. V. ir klausti kur pinigai, kaip yra su butu. Jis sakė, kad reikia laukti antstolio, kad atostogos ir pan. ir niekas nevyko dėl to buto. Tačiau vieną dieną po daugelio skambinimų V. V. pasiūlė susitikti prie Centrinio pašto, kur atėjęs padavė 500 Eur ir pasakė, kad likusius pinigus grąžins greitu metu, bet likusių 1 000 Eur V. V. taip ir negrąžino.

92. Liudytojas R. K. parodė, kad nepamena kada tiksliai susipažino su D. B., jis ir suvedė liudytoją su žmonėmis, kurie jam perrašė firmą, jis tapo tos firmos akcininku ir direktoriumi. Firmos pavadinimo nepamena, bet jis buvo nelietuviškas. Su firma jie pridarė nesąmonių, paėmė Europos Sąjungos pinigus ir dar kažką, bet tiksliai nežino, jam tai papasakojo pareigūnai. Pats firmai realiai nevadovavo, nieko nedarė, su D. B. jokių bendrų dokumentų nepasirašinėjo.

93. Liudytoja L. K. parodė, kad kai jos tėtis R. K. gulėjo ligoninėje, pas ją buvo atvažiavusi policija į namus, ir ji, tėčio prašymu, padavė jiems kažkokį antspaudą. Iš kur tas antspaudas nežino, bet jis buvo jos tėčio R. K.. Jos tėtis yra benamis ir negalėjo būti įmonės direktoriumi.

94. Specialistė Ž. J. paaiškino, kad nebuvo apskaityta į bendrovės banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nerasta apskaitoje operacijų, kurios būtų susijusios su iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimu.

95. 2018 m. rugsėjo 24 d. S. T. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal S. T. pareiškimą. Nurodyta, kad S. T. 2018 m. gegužės mėn. per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini) susipažino su V., kurio tel. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės–birželio mėn. bendraujant su V., jis sudarė patikimo, rimto verslaus asmens įvaizdį. Įgijęs jos pasitikėjimąV. V. 2018 m. gegužės mėn. įkalbėjo ją, kad jos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 221 000 Eur vertės užsakymą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervesti 3 000 Eur plius PVM. Ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 3 000 Eur plius PVM dalimis per tris kartus – 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 liepos 4 d. po 1 210 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimo užsakymo negavo, pervestų pinigų neatgavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl V. veikų padaryta 3 000 Eur plius PVM turtinė žala. Taip pat 2018 m. birželio mėn. V. V. jai pasiūlė kartu užsidirbti pinigų – pigiai iš jo pažįstamo antstolio kartu nupirkti butą, kurį vėliau brangiau pardavus uždirbtus pinigus tarpusavyje V. V. jai iš lauko rodė kelis kotedžus, kuriuos būtų galima nupirkti iš jo pažįstamo antstolio. Būdama įsitikinusi, kad tai realu, ji V. 2018 m. birželio 3 d. perdavė 1 500 Eur, nuimtus nuo jos sąskaitos. Po nuolatinių klausinėjimų apie pinigų grąžinimą, 2018 m. liepos 27 d. 500 V. V. jai grąžino, kuriuos ji tą pačią dieną įnešė į savo sąskaitą. Likusių 1 000 Eur iki šiol neatgavo. Ji skambindavo V., rašė jam žinutes, kad jis grąžintų pinigus, nes jie jai, jos šeimai buvo reikalingi V. V. vis žadėdavo, kad greitai pinigus grąžins. Dėl to visą laiką jautė nerimą, įtampą, sutriko miegas. (duomenys neskelbtini) jai iki šiol reiškia pretenzijas dėl įmonės darbuotojų sugaišto laiko, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų 3 000 Eur plius PVM, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tai dideli pinigai. Ji iki šiol turi aiškintis (duomenys neskelbtini) dėl ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to jaučiasi labai nejaukiai, jaučia nuolatinę įtampą. V. veiksmais jai asmeniškai yra padaryta moralinė žala ir 1 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 26–27).

96. 2019 m. lapkričio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. K. atpažino D. B., kaip asmenį, kurį jis minėjo apklausos metu, t. y. D.. (28 t., b. l. 87–89).

97. 2019 m. lapkričio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad R. K. atpažino V. V., kaip asmenį, su kuriuo kažkada buvo susitikęs, bendravęs (28 t., b. l. 92–97).

98. Iš 2018 m. rugsėjo 20 d. Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. T. pateikė 2018 m. gegužės 31 d. surašytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad užsakyme yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir J. B. parašas (3 t., b. l. 7–10).

99. Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2019 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1119 matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. prekių užsakyme, antrame lape, skiltyje „Pagarbiai, vykdantysis technikos vadovas“, J. B. vardu parašui pasirašyti ir apvalaus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA *REPUBLIC OF LITHUANIA Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudui atspausti techninės priemonės nepanaudotos. Parašas pasirašytas rašikliu, atspaudas atspaustas reljefine kliše. 2018 m. gegužės 31 d. prekių užsakyme, antrame lape, skiltyje „Pagarbiai, vykdantysis technikos vadovas“ esantis apvalaus antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA *REPUBLIC OF LITHUANIA Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudas yra atspaustas palyginamajam tyrimui pateikto apvalaus anspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA *REPUBLIC OF LITHUANIA Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kliše. (3 t., b. l. 15–23).

100. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. T. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, iš kurių matyti, kad 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. liepos 4 d. buvo padaryti pavedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 3 630 Eur, bei savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 3 d. S. T. išgrynino 1 500 Eur bei 2018 m. liepos 27 d. į sąskaitą įnešė 500 Eur (3 t., b. l. 27–40).

101. Iš 2018 m. spalio 17 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. T. pateikus atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus, atpažino D. B., kaip J., V. V. pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą (3 t., b. l. 41–45).

102. Iš 2018 m. lapkričio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašto Nr. (7.16E)S-75142 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ socialinio draudimo pranešimus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu, per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. teikė bendrovės vadovas R. K., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. – bendrovės įgaliotas asmuo P. G. (3 t., b. l. 131).

103. Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriais įregistruoti buvo:

103.1. nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2016 m. birželio 29 d. C. Z., gyv. (duomenys neskelbtini);

103.2. nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 27 d. S. Z., gyv. (duomenys neskelbtini);

103.3. nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. spalio 11 d. T. S., gyv. (duomenys neskelbtini);

103.4. nuo 2017 m. spalio 11 d. R. K., gyv. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 189–191).

104. Iš 2019 m. spalio 9 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos Loretos Bražinskienės tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo J. B. niekada nedirbo (3 t., b. l. 92).

105. Iš 2019 m. gegužės 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad buvo užfiksuoti pokalbiai tarp V. V. ir S. T. J. sumokėtų pinigų, sutarties pasirašymo. S. T. teiraujasi V. V., kada bus įvykdytas užsakymas, nes (duomenys neskelbtini) pastoviai jai priekaištauja dėl J. sumokėtų 3 000 Eur. Prašo gražinti pinigus, jeigu laiku nebus užsakymo (12 t., b. l. 68–72, 83–93).

106. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 matyti, kad:

106.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus lygiomis sumomis (po 1 210 Eur) iš viso pervedė 3 630 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodydama, kad mokama pagal SF BAUR Nr. 0246. Dokumentiniam tyrimui pateikta 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminta sąskaita faktūra Nr. 0246 už konsultacijas 2018 m. gegužės mėn. Sąskaitoje faktūroje nurodyta paslaugų vertė – 3 000 Eur, PVM – 630 Eur, suma – 3 630 Eur. Sąskaitą išrašiusiu asmeniu nurodyta vyr. buhalterė R. A., šalia pavardės yra parašas. Paslaugas gavusiu asmeniu nurodyta S. T., parašo šalia pavardės nėra.

106.2. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą nustatyta, kad didžioji dalis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pinigų – iš viso 3 630 Eur, tomis pačiomis dienomis, kai jie buvo gauti, iš karto pervesti į kitą, tame pačiame banke esančią, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. gegužės 21 d. pervesta 910 Eur, 2018 m. birželio 14 d. – 950 Eur, 2018 m. liepos 4 d. – 1 000 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad pasinaudojant bankomatu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo išgrynintos piniginės lėšos: 2018 m. gegužės 22 d. – 850 Eur, 2018 m. birželio 15 d. – 900 Eur, 2018 m. liepos 5 d. – 1 000 Eur.

106.3. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. į (duomenys neskelbtini) banke esančią bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiomis sumomis (nuo 20 Eur iki 80 Eur) septyniais pavedimais iš viso pervesta 240 Eur. Minėtos banko sąskaitos kortele naudojosi R. A.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad pasinaudojant kortele, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. per aštuonis kartus įvairiomis sumomis (nuo 10 Eur iki 90 Eur) išgryninta iš viso 240 Eur.

106.4. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei pervestų pinigų, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankų sąskaitose buvusiu piniginių lėšų likučiu, buvo panaudota atsiskaitant už paslaugas: 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankiniu pavedimu sumokėjo 399,99 Eur, AB (duomenys neskelbtini) – 150 Eur; 2018 m. birželio 14 d. bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėjo 250 Eur, 2018 m. liepos 4 d. – AB (duomenys neskelbtini) pervedė 71 Eur.

106.5. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų neteikė, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir išgrynintų piniginių lėšų, iš viso 3 100 Eur (2 860 + 240), bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, panaudojimą pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti, ūkinės operacijos į buhalterinės apskaitos registrus neįtraukti. R. A. surašė apskaitos dokumentą, kuriuo įformino realiai nevykusias ūkines operacijas, siekiant pagrįsti pinigų gavimą, nesusijusį su ūkinėmis operacijomis ar ūkiniais įvykiais.

106.6. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinti, jokios paslaugos nesuteiktos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 3 630 Eur nuostolis.

106.7. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir faktinė buhalterė buvo R. A. (15 t., b. l. 97–141).

Dėl sukčiavimo D. J. atžvilgiu

107. Kaltinamoji R. A. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino. Nurodė, kad D. J. ji nepažinojo, nieko nežinojo apie jos susitarimus su V. V.. Kaip jau minėjo, ji V. V. prašymu buvo atidariusi sąskaitą savo įmonėje. Kartą paskambino V. V. ir pasakė, kad „įkris“ pinigai į sąskaitą, ir kad ji pinigus jam turinti išgryninti arba pervesti pavedimu, nes jie priklauso jam. Visus D. J. pervestus pinigus perdavė V. V.. V. V. neklausė, už ką ir kodėl V. V. D. J. pervedė pinigus. Taip pat nesigilino dėl to, kad pinigus pervedinėja skirtingi asmenys į įmonės sąskaitą, o tik vykdė V. V. nurodymus.

108. Kaltinamasis V. V. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Nurodė, kad iš D. J. yra pasiskolinęs tik 3 400 Eur ir jos neapgavo. Paaiškino, kad su ja susipažino 2018 m. balandžio 25 d. per „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasakojo, kad siuva lėles, o jis jai parodė „žiemos sodų“ katalogus. Ji pasakojo, kad išsiskyrė su vyru ir norėtų atskirai gyventi. Tada jai pasakė, kad matė, jog (duomenys neskelbtini) yra pardavinėjami butai ir kotedžai nebrangiai, nes kažkokia įmonė bankrutavo. Pasiūlė jai nuvažiuoti pažiūrėti, nuvažiavo pažiūrėjo, ir paminėjo, kad jeigu viskas bus normaliai, kad ir jo nepamirštų. Bet jai nepavyko gauti kredito, todėl viskas tuo ir baigėsi. Vėliau, birželio mėn. pasiūlė D. J. ar nenori kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad ten aprodys senelių namus statomus, paklaus ar žemių neturi parduoti. Nuvažiavo kartu į (duomenys neskelbtini), aprodė senelių namus, vėliau nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją, paklausė ar nėra pardavimui žemių. Vėliau atvyko Ž. S., apžiūrėjo kartu patalpas. Vėliau paklausė D. J. ar ji negalėtų prisidėti prie „žiemos sodų“, bet ji sakė, kad pinigų pati neturi, bet gali gauti iš draudimo jeigu nutrauks sutartį. Tai susitarė, jog ji nutrauks draudimą, bet jis jai padengs tą dalį, kurią ji praras nutraukusi sutartį. Po kurio laiko ji paskambino jam, pasakė kad vyras ją sumušė, nuvažiavo pas ją, siūlė kreiptis į policiją, bet ji nesutiko. Ji sakė, kad žino, jog vyras dažnai būna (duomenys neskelbtini), tai nuvyko ten, jis jai dar papasakojo, kad ten jo draugas buvo išsinuomojęs butą. Žiūrėjo, kur ten gali būti jos vyras, bet jo nerado, ji sakė, kad nori išeiti iš tų namų ir apsigyventi atskirai. Sekančią dieną ji pasakė, kad jau turi pinigus, ji norėjo juos pervesti, bet jis pasakė, jog negalima pervedinėti, nes pas jį yra antstoliai. Kai susitiko, ji pasakė, kad gali jam pervesti tik 3 000 Eur, nes pati turi skolų. Ji bandė pinigus pervesti telefonu, bet jai vis neleido, nes buvo per didelė suma, jai leido pervesti tik 800 Eur į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurią jis pasakė, o prieš tai dar paskambinęs R. A. sakė, jog bus pervesti pinigai žiemos sodams ir kad ji viską buhalteriškai sutvarkytų. R. A. jam atsiuntė sąskaitą, ją parodė D. J. ir tada ji pervedė 800 Eur. Po to banke dar pervedė 2 500 Eur į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. D. J. išvažiavo namo, o jis susitiko su R. A., ji „(duomenys neskelbtini)“ nuėmė pinigus ir perdavė jam. Jis atskaičiavo kažkiek pinigų, sumos nepamena, pasakė, kad nuneštų į „(duomenys neskelbtini)“, dar padavė 50–100 Eur, jog sumokėtų už internetinį puslapį. D. J. jis pasakė, kad pinigus atiduos iki rugsėjo 25 d., ji sutiko. Rugpjūčio 20 d. jai paskambino ir paprašė paskolinti 400 Eur. Ji pasakė, kad gali duoti tik 100 Eur, kuriuos ir pervedė. Dėl kaltinimo, jog pasisavino 9 400 Eur, tai nesutinka, nes nebuvo sukčiavimo, ji tik skolino pinigus, o iš kur 9 400 Eur suma nežino, gal kas padarė spaudimą D. J., kad ji tiek nurodytų.

109. Nukentėjusioji D. J. nurodė, kad ieškinį palaiko pilnai ir prašo jį tenkinti, jos patirtą 9 400 Eur žalą priteisiant iš V. V.. Apklausta paaiškino, kad su kaltinamuoju V. V., tuo metu įvardijusiu save V. L., susipažino 2018 m. viduryje, per pažinčių programėlę „(duomenys neskelbtini)“. Pirmo susitikimo metu jis jai sudarė labai rimto, racionalaus, mąstančio, globėjiško vyro įvaizdį. V. pasakė, kad baigė daug aukštųjų, moka daug kalbų, pas ją atvažiuodavo automobiliu VW „Phaeton“. Jis rodė ir didžiavosi, kad ant jo automobilio yra valstybinai ženklai, sakė, kad su tokia mašina važinėja neeiliniai žmonės, teigė, kad jis dirba kažkokiame departamente. Jai pasakius, kad ieško atskiro būsto, jis iš karto pasiūlė pagalbą. Paminėjo, kad turi pažįstamą antstolį, kurio dėka padėtų nusipirkti butą žymiai mažesne rinkos kaina. Jis sakė, kad yra ir kotedžai ir butai. Jie važiavo už „(duomenys neskelbtini)“, ir V. V. parodė tuos kotedžus, kurie atseit parduodami pigiau iš varžytinių ar už kažkokią likutinę kainą, bet joks sandoris tada neįvyko. 2018 m. gegužės V. V. pasiūlė daryti bendrą verslą – pirkti žemes (duomenys neskelbtini). Jis rodė dokumentus, kad yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pajūryje, kad jis turi įgaliojimus juos pirkti V. V. teigė, kad jis turįs pirkėją iš (duomenys neskelbtini), bet jam reikia pirmiau nupirkti tas žemes, nes tas pirkėjas kažkodėl negali pirkti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini), jis pirktų iš V.. Jis pasiūlė būti dalininke to pirkinio. Sakė, kad jam reikia apie 12 000 Eur. Liudytoja sutiko prisidėti, nes tikėjo V. pasakymu, kad vėliau pardavus bus didelis pelnas. 2018 m. birželio mėn. išgrynino per tris kartus „(duomenys neskelbtini)“ esančiame (duomenys neskelbtini) padalinyje 3 000 Eur ir perdavė juos V. tų žemių pirkimui. Po to jie važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis nuėjo neva į savivaldybę kažko paklausti ar su kažkuo susitikti ir pasiklausti dėl dokumentų, ar jie jau ruošiami dėl tos žemės. Kai grįžo, važiavo link (duomenys neskelbtini), ten jis parodė, kad va ten tos žemės. Liudytoja juo patikėjo. Vėliau, 2018 m. birželio mėn. viduryje pasakė, kad turi (duomenys neskelbtini) draudimo fonde 7 000 Eur ir nori rasti butą. Jis pasiūlė jai butą (duomenys neskelbtini) už 6 500 Eur pirkti per antstolį. Ji pasiskolino iš kaimyno 2018 m. birželio 15 d., penktadienį, 3 000 Eur ir padavė jam (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje po tilto viaduku už to žadėto buto V. V. sakė, kad likusius galės ji pervesti po sandorio antstoliui. Po to kaimynui skolą grąžino 2018 m. liepos mėn., kaip draudimas jai išmokėjo pinigus. Ji V. taip pat pasakė, kad (duomenys neskelbtini) pervedė jai pinigus, ir jis paprašė vėl duoti jam pinigų sandoriams užbaigti. Ji pageidavo pinigus duoti ne grynais, o V. V. sutiko, ir nurodė 3 300 Eur pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurią jis ir padiktavo. Taip pat pervedant pinigus jis prašė nurodyti, kad tai paskola „(duomenys neskelbtini)“. Ji pervedė 800 Eur iš telefono, t. y. tiek kiek leido (duomenys neskelbtini) Smart programėlė. V. V. paskambino buhalterei ir ji pasakė, kad yra visai šalia (duomenys neskelbtini) padalinys. Ten jie nuėjo ir į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ji pervedė 2 500 Eur sumą. Jai atlikinėjant pervedimo veiksmąV. V. kalbėjo su kažkuo telefonu rusiškai ir girdėjo tokį sakinį, kad kaip tik šiuo metu mergina pervedinėja pinigus ir jūs juos tuoj gausite. Po pervedimo jokios sąskaitos iš „(duomenys neskelbtini)“ ji negavo. Be to 2018 m. rugpjūčio 20 V. V. jai per Viber programėlę parašė grąžų laiškutį, pavadindamas brangiausiu žmogumi, ir parašydamas, kad jam šiuo metu reikia pagalbos ir kad neva atvažiuoja kolegos iš (duomenys neskelbtini), todėl jam reikia 300–400 Eur. Ji jam persiuntė 100 Eur šelpdama žmogų. Kiek V. klausė apie žemes ir butą, jis rasdavo kaip išsisukti. Būdama užsienyje sužinojo, kad jis yra suimtas, vėliau parašė pareiškimą.

110. 2018 m. spalio 1 d. D. J. protokole–pareiškime užfiksuota, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Nurodyta, kad 2018 m. viduryje per internetinį tinklalapį (duomenys neskelbtini) susipažino su V. L. (t. y. V.). Jis sakė, kad turi verslų, gali pigiau gauti butą, taip pat turi daug V. V. sudarė rimto vyro įvaizdį, teigė baigęs daug aukštųjų mokyklų, kalba daug užsienio kalbų. 2018 m. gegužės V. V. jai pasiūlė daryti bendrą verslą – bendrai pirkti žemes (duomenys neskelbtini), rodė su tuo susijusius įvairius dokumentus. Jo įtikinta, iš savo banko sąskaitos 2018 m. birželio 8 d. per tris kartus ji išgrynino 3 000 Eur ir juos tą pačią dieną perdavė V.. Jis sakė, kad ji bus dalininkė, dokumentai bus jos vardu. 2018 m. birželio mėn. viduryje ji pasakė, kad turi (duomenys neskelbtini) draudimo fonde 7 000 Eur ir nori nebrangiai nusipirkti V. V. pasiūlė 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur iš antstolio. 2018 m. birželio 15 d. ji pasiskolino 3 000 Eur iš kaimyno E. ir pirmadienį (2018 m. birželio 18 d.) perdavė V. prie (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų nesurašė. 2018 m. liepos mėn. viduryje draudimas jai išmokėjo pinigus. Tuo V. V. pranešė, kad projektui dėl žemių pirkimo (duomenys neskelbtini) trūksta pinigų ir klausė, ar ji gali paskolinti 5 000 Eur. Jie 2018 m. liepos 19 d. susitiko (duomenys neskelbtini), netoli „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. Ji pageidavo pinigus perduoti pavedimu, jis padiktavo jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, į kurią telefonu ji pervedė 800 Eur ir V. paliepimu nurodė, kad tai paskola iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., nors pinigai buvo skirti žemių pirkimui (duomenys neskelbtini). Paskui nuėjo į (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini), kur iš savo sąskaitos ji pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 2 500 Eur. Ji kiekvieną savaitę teiravosi, kada užbaigs sandorį (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini), pirkimo sandorį, V. V. rasdavo vis kitą priežastį. 2018 m. rugpjūčio 20 V. V. parašė, kad ji jam pats brangiausias žmogus ir prašė paskolinti 340–400 Eur. Ji jam paskolino 100 Eur pervesdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jokio raštelio dėl 100 Eur nesurašė. Jis vilkino žadėtų sandorių užbaigimą. Iš viso jai padaryta 9 400 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 50–52).

111. 2018 m. lapkričio 28 d. akistatos tarp D. J. bei V. V. metu V. V. D. J. parodymus patvirtino iš dalies. V. V. patvirtino, kad siūlė bendrai daryti verslą (duomenys neskelbtini), tačiau D. J. pinigus pervedė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir 3 000 Eur grynais jam nedavė. Jis kartu su D. J. važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau tik žiūrėjo, ar įmanoma įsigyti žemes. V. V. neigė, kad siūlė pirkti butą (duomenys neskelbtini), o po tą vietą važinėjosi kitu tikslu, taip pat neigė, kad D. J. jam už buto pirkimą grynais davė 3 000 Eur. V. V. patvirtino D. J. parodymus, kad žinojo, jog ji nutraukė draudimo sutartį ir gavo pinigų, kurių dalis jo prašymu buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kuriuos žadėjo grąžinti iki rugsėjo pabaigos. V. V. taip pat patvirtino D. J. parodymus apie aplinkybes, kaip 2018 m. liepos 19 d. buvo pervesti 3 300 Eur, teigė, kad pinigai buvo paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne žemių pirkimui. V. V. nurodė, kad rodė D. J. (duomenys neskelbtini) žemių kadastrinį planą, jis laukė, kol bus atsakyta dėl žemių išnuomavimo, tačiau įgaliojimų sudaryti sandorį neturėjo. D. J. patvirtino, kad V. V. prašė paskolinti 100 Eur (21 t., b. l. 59–65).

112. Iš 2019 m. balandžio 3 d. akistatos tarp R. A. ir V. V. protokolo matyti, kad R. A. parodė, jog apie tai, kad iš D. J. sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bus pervesti pinigai jai pasakė V. V.. Kam skirti šie pinigai V. V. jai neaiškino. Ji turėjo minėtus pinigus užpajamuoti į kasą ir išmokėti pagal kasos išlaidų orderį, bet V. V. parašų nėra. Pinigus ji atidavė V. V.. Dalį iš D. J. pervestų pinigų ji pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kuria naudojosi V. V., jo prašymu. Likusią pinigų dalį ji pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, kuria naudojasi ji. Asmeniškai ji tų pinigų nepanaudojo. V. V. R. A. parodymus patvirtino (21 t., b. l. 103–111).

113. 2018 m. spalio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. J. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Note 8“ su SIM kortele. Iš pateikto mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolo matyti, kad SMS pranešimais D. J. su V. V. susirašinėjo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Viber programėle susirašinėjo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d. Susirašinėjama apie kotedžo pirkimą, kokio D. J. norėtų, vėliau dėl buto (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 20 d. V. V. prašo paskolinti 240 arba 400 Eur, D. J. sutikus nusiunčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numerį (4 t., b. l. 71–75).

114. Iš 2019 m. spalio 10 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ D. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo apžiūros protokolo matyti, kad šis išrašas yra už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Iš jo nustatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. iš sąskaitos per tris kartus išgryninta 3 000 Eur (iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini)); 2018 m liepos 11 d. UAGDPB (duomenys neskelbtini) į D. J. sąskaitą pervedė 6 525,54 Eur; 2018 m. liepos 13 d. iš sąskaitos per du kartus išgryninta 3 000 Eur; 2018 m. liepos 19 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus pervesta 3 300 Eur, nurodyta paskirtis – paskola; 2018 m. rugpjūčio 21 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 100 Eur, nurodyta paskirtis – paskola (4 t., b. l. 96–100).

115. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2018 m. liepos 19 d. D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 300 Eur bei tą pačią dieną 2 218 Eur buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 900 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 9–27).

116. Iš 2018 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos V. V. rašytų arba jam adresuotų laiškų kopijos. V. V. 2018 m. spalio 16 d. laiške R. A. rašė, kad „reikia, kad tu ištrauktum kur „(duomenys neskelbtini)“ darė pavedimus D., „(duomenys neskelbtini)“, kokia ten paskirtis pavedimų... Nes kur D. siuntė ten tuos 3. Gal tau yra galimybė iš „(duomenys neskelbtini)“ paimt sąskaitą, kad sumokėta už katalogus, bet datą, kad išstatytų, kai padarytas pavedimas“. Taip pat V. V. 2018 m. spalio 18 d. laiške R. A. rašė, kad ji paprašytų, jog „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitą „ant kokių 3 000 Eur. Gali per kelis kartus išrašyti. Už katalogus.“ (32 t., b. l. 37–39).

117. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 matyti, kad:

117.1. D. J. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ per tris kartus (2018 m. liepos 19 d. – 800 Eur ir 2 500 Eur, 2018 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iš viso pervedė 3 400 Eur, mokėjimų paskirtyje nurodydama, kad suteikiama paskola.

117.2. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. liepos 19 d., kai D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 3 300 Eur, 2 218 Eur buvo pervesti į tame pačiame banke esančią bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Eur – į tame pačiame banke esančią bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokant pagal sąskaitą faktūrą AKS Nr. 018748.

117.3. 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. tą pačią dieną, kai D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė 100 Eur, visi gauti pinigai buvo pervesti į tame pačiame banke esančią bendrovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

117.4. 2018 m. liepos 20 d., t. y. kitą dieną po pinigų pervedimo, pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per 4 kartus (sumomis: 1 000 Eur, 200 Eur, 15 Eur ir 1 000 Eur) išgryninta 2 215 Eur.

117.5. 2018 m. liepos 20 d., t. y. kitą dieną po pinigų pervedimo, pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 900 Eur buvo išgryninti; 2018 m. rugpjūčio 22 d., t. y. kitą dieną po pinigų pervedimo, pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo išgryninti 95 Eur.

117.6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš D. J. gauti (iš viso 3 400 Eur) ir išgryninti (iš viso 3 310 Eur) pinigai neapskaityti, ūkinės operacijos į buhalterinės apskaitos registrus neįtrauktos.

117.7. D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai negrąžinti, jokios paslaugos nesuteiktos, todėl D. J. padarytas 3 400 Eur nuostolis.

117.8. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir faktinė buhalterė buvo R. A. (15 t., b. l. 97–141).

Dėl sukčiavimo G. ir J. L. atžvilgiu

118. Kaltinamoji R. A. dėl šio kaltinimo kalta neprisipažino. Ji nurodė, kad pripažįsta tik dalyvavimą J. ir G. L. epizode, bet nesuprato, kad čia daroma nusikalstama veika. Šiuo atveju jai vėlgi paskambino V. V. ir pasakė, kad „įkris“ 14 000 Eur į sąskaitą, o ji turės pinigus išgryninti ir jam atiduoti. Daugiau V. V. jai nieko neaiškino, ji nežinojo net kas praves. Tačiau 14 000 Eur buvo pati didžiausia suma įmonei, nes tokių sumų anksčiau nebūdavo. Tik vėliau pamatė banko išrašus dėl 14 000 Eur pavedimų, kur buvo nurodyta, kad 7 000 Eur yra iš G. L. ir 7 000 Eur iš J. L. už automobilius. Pinigus grynino sekančiai: nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ banką, išėmė čekių knygelę įmonės vardu, tada pinigus 10 950 Eur paėmė iš banko grynais ir padavė V. V.. Likusius pinigus išgrynino bankomate ir taip pat padavė V. V.. Įmonės sąskaitoje liko 150 Eur iš G. ir J. L. pinigų, tačiau jų ji nepasisavino. Taip pat paminėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais neprekiavo, o tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie įmonę tvarko ji pati, ten buvo nurodytas jos asmeninis tel. numeris, o taip pat, V. V. prašymu, ir jo telefono numeris.

119. Kaltinamasis V. V. dėl šio kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad jis nurodė L. pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigus už automobilius, bet jų nenorėjo apgauti. Tikėjosi trumpai pasinaudoti jų pinigais, o po to grąžinti. Apklaustas paaiškino, kad jis ir D. B. pažinojo (duomenys neskelbtini) M., kuris pasiūlė automobilių iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes geros kokybės automobilius atveža ir neberangiai parduoda. D. B. jį supažindino su J. L., į susitikimą sakė eiti su uniforma. Tą ar kitą dieną kalbėjosi su juo apie automobilius, bet jam V. V. pamelavo, jog automobiliai yra iš aukciono (duomenys neskelbtini), nors jie buvo iš kitų šalių. Pasakė J. L. automobilių kainas bei, kad nuo kiekvieno automobilio V. V. liks 500 Eur. Pasakė, jog jis pinigus pervestų į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Su R. A. viską buvo sutaręs, ji viską žinojo, pati sąskaitas padiktavo, į kurias reiks daryt pavedimus. Dar prieš tai jis pasakė jai, jog tie pinigai yra ne jų, ir kad jeigu kažkas nepavyks, kad tuos pinigus reikės grąžinti. Kai J. L. pasakė, kad pinigai pervesti, jis pasakė, jog R. A. nueitų ir juos išgrynintų „(duomenys neskelbtini)“. Ji išgrynino ir padavė V. V. 12 000 Eur, o dėl likusių 2 000 Eur, sakė, jog jai tų pinigų reikia atsiskaityti už skolas. Su tais pinigais V. V. nuvyko pas M., padavė jam 5 000 Eur, kitus pasiliko savo reikmėms, nes galvojo, kad kai atvarys automobilius tada atiduos. Tačiau M. automobilių neatvarė ir pinigų negrąžino. Tuomet jis galvojo, kad viską užtemps ir pinigus J. L. grąžins iš savų pinigų. R. A. pasakė, jog ji irgi turi grąžinti tuos 2 000 Eur J. L.. Tačiau pinigų grąžinti nespėjo, nes sulaikė policija. Išėjęs juos grąžins.

120. Kaltinamasis D. B. parodė, kad pažįsta J. L. nuo 1992 m., ir jį su V. V. supažindino jis. Žinojo, kad J. L. domina įvairūs verslo variantai, todėl jam pasiūlė pasikalbėti su V. V. dėl automobilių. V. V. jam buvo sakęs, jog turi pažinčių (duomenys neskelbtini) kur galima per aukcioną pigiai įsigyti automobilių ir sakė, kad jeigu kažką domins, kad gali suvesti su V. V.. Tai jis papasakojo J. L. ir suvedė jį su V. V.. Jis dalyvavo, kaip V. V. pasiūlė J. L. automobilius, bet kas buvo jų sutarta nežino. Jokio atlygio už tai iš V. V. negavo. J. L. jam pretenzijų nereiškė, tik klausė kada bus grąžinti pinigai, bet jam nesakė, kad būtent jis turi pinigus grąžinti.

121. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais, o jo pateiktą ieškinį dėl 13 000 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos patenkinti pilnai. Apklaustas paaiškino, kad D. B. pažįsta senai, nuo to laiko, kai jis dar dirbo policijos pareigūnu. Jis su sūnumi planavo įsigyti automobilius iš (duomenys neskelbtini) aukciono būdu ir apie tai išsikalbėjo su D. B.. D. pasakė, kad turi draugą, kuris gali padėti su mašinomis, nes dalyvauja aukcionuose. Tada susipažino su kaltinamuoju V. V., kuris tada buvo V. L. ir pateikė savo vizitinę, kur buvo parašyta, jog jis (duomenys neskelbtini) atstovas Lietuvoje. Kartą jis buvo ir su uniforma. Tai pat minėjo, kad yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Jie kalbėjo su juo, po to su sūnumi svarstė pirkti ar nepirkti, nes V. V. pateikė sąrašą automobilių ir jos buvo su defektais. Galiausiai apsisprendė pirkti ir perspėjo D. ir V., kad darys V. V. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jis dar pats pasitikrino prieš pervedant pinigus internete apie šią įmonę. Duomenys rodė, kad ji veikianti ir be skolų. Tada sūnus iš savo sąskaitos pervedė pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir pavedime konkrečiai nurodė, už kokią mašiną, kokią sumą perveda. Iš viso pervedė 14 000 Eur. Po to laukė, skambino D., jis vis sakė, kad viskas bus gerai, nesijaudinti. Rugsėjo pabaigoje iš laikraščių pamatė, kad V. V. suimtas. Jokių pinigų nei jam, nei sūnui niekas negrąžino.

122. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. L. prašė jo pateiktą ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos patenkinti pilnai. Apklaustas paaiškino, kad į pirmą susitikimą kaltinamasis V. V., tada prisistatęs V. L., atvyko su uniforma, ant kurios buvo nupiešti ereliai, prisistatė (duomenys neskelbtini) vadu. Jis minėjo, kad ne vieną kartą dalyvavo aukcione, sakė, kad viskas vyksta per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Kartu buvo ir D. B.. Jis su tėvu patikėjo šiais žmonėmis, nes J. L. pasitikėjo B., nes jį pažinojo ilgą laikotarpį. Viskas atrodė įtikimai. Dėl kaltinamųjų kaltės jis patyrė 1 000 Eur žalą, nes jis irgi įdėjo pinigus automobiliams pirkti, o 13 000 Eur buvo jo tėvo J.. Tačiau pinigus į banką įnešė, jis, prašydamas padaryti du atskirus pavedimus po 7 000 Eur. Už 2015 metų BMW X6 – 7 000 Eur ir už 2017 metų Q7 irgi 7 000 Eur. Nei kiek pinigų jam nebuvo grąžinta. Kai buvo susitikęs su „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. A., ji žadėjo, kad pinigus grąžins, kai išeis V. L.. Ji minėjo, kad išgrynino jų įneštus pinigus, bet kam kiek jų padavė, nesakė.

123. 2018 m. gruodžio 6 d. J. L. pranešime apie įvykdytą nusikaltimą užfiksuota, kad J. L. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodyta, kad 2018 m. liepos mėn. J. ir G. L. susitiko su pareiškėjo pažįstamu D., kuris atėjo kartu su V. L.. Pastarasis prisistatė (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu Lietuvoje ir davė savo vizitinę kortelę. Jis pasiūlė pigiau pirkti automobilius iš muitinės aukciono, kurie būtų perkami iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie priėmė pasiūlymą, už automobilius BMW X6 2015 m. ir AUDI Q7 2017 m. 2018 m. liepos 26 d. sūnus G. L. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 14 000 Eur. Automobiliai turėjo būti pristatyti iki rugpjūčio 24 d. Tačiau pristatymas buvo vilkinamas, o spalio mėn. V. L. pareiškė, kad pinigus grąžins, tačiau jų negrąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir buhalterė R. pasakė, kad pinigų grąžinti negalės be V. L. sutikimo. Pinigai buvo paimti grynais iš įmonės sąskaitos (1 t., b. l. 78).

124. Iš 2019 m. balandžio 3 d. akistatos tarp R. A. ir V. V. protokolo matyti, kad V. V. parodė, jog R. A. pasakė, kad žmogus (L.) perves pinigus ir ji juos turės išgryninti bei paduoti jam, o R. sutiko. R. A. šiuo V. V. parodymus patvirtino. Taip pat R. A. akistatos metu parodė, kad V. V. nesakė, už ką bus pinigai, o tik pavedimuose pamatė, jog pinigai iš G. L.. Ji visus pinigus atidavė V. V.. Ji nežinojo apie susitarimą su J. L.. V. V. patvirtino R. A. duotus parodymus (21 t., b. l. 103–111).

125. 2019 m. spalio 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti J. L. prie pareiškimo pateikti daiktai: 1) V. L. vizitinė kortelė, kur nurodyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Vizitinė kortelė anglų kalba. Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), fakso Nr., el. pašto adresas, internetinis tinklapis, ranka užrašytas tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2) Ranka rašytas sąrašas, kuriame nurodytos automobilių markės, pagaminimo metai ir galimai kaina: Toyota Hilux, 2016 m., 4800; Toyota Hilux, 2016 m., 5160; Misan Navara, 2017, 6300; Volkswagen Amarok, 2017, 5800; Audi Q7S, 2017,7000; ML230, 213, 6700; BMW X6, 215, 7000; Iveco, 2016, 13500. 3) AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimų nurodymų kopijos, iš kurių matyti, kad 2018 m. liepos 26 d. mokėtojas G. L. iš savo sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 7 000 Eur, mokėjimo paskirtis – nuo G. L. už mašiną Audi SQ7 2017 su pristatymu iki 08.24; 2018 m. liepos 26 d. mokėtojas G. L. iš savo sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 7 000 Eur, mokėjimo paskirtis – nuo J. L. BMW X 2015 su pristatymu iki 08.24 (5 t., b. l. 85–87).

126. Iš 2019 m. gegužės 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų matyti, kad buvo užfiksuoti pokalbiai tarp V. V. ir J. L.. 2018 m. rugpjūčio 30 d. V. V. sako, J. L., kad kitą savaitę jau galima bus pasiimti automobilius, jie planuoja susitikti prie Regitros (12 t., b. l. 89–91, 94).

127. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. G. L. dviem pavedimais iš viso į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000 Eur, o tą pačią dieną R. A. išgrynino 10 950 Eur bei 2 900 Eur pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 9–27).

128. Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 27 d. atsakymo matyti, kad 2018 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduota čekių knygelė. Čekis Nr. 0444226 panaudotas 2018 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje. Čekio davėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – R. A. (14 t., b. l. 48).

129. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 matyti, kad:

129.1. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), išrašų nustatyta, kad 2018 m. liepos 27 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dviem bankiniais pavedimais lygiomis sumomis (po 7 000 Eur) G. L. pervedė iš viso 14 000 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama nuo J. L. už BMW X6 2015, su pristatymu iki 08.24 bei nuo G. L. už mašinų Audi SQ7 2017, su pristatymu iki 08.24.

129.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje iš G. L. gauti pinigai (iš viso 14 000 Eur) neapskaityti, ūkinės operacijos į buhalterinės apskaitos registrus neįtrauktos.

129.3. Pagal banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad tą pačią dieną (t. y. 2018 m. liepos 27 d.). kai buvo gauti pinigai iš G. L., 2 900 Eur pervesti į tame pačiame banke esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios 2018 m. liepos 29 d., pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), per 3 kartus (sumomis: 1 000 Eur, 1 000 Eur ir 900 Eur) išgryninti 2 900 Eur. Dar 10 950 Eur 2018 m. liepos 27 d. banko padalinyje išmokėti grynaisiais R. A.. Tyrimui pateikta (duomenys neskelbtini) banko išduota sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) čekių knygelė, iš kurios panaudotas tik vienas čekis Nr. 0444226, čekio šaknelėje įrašyta suma – 10 950 Eur, kada ir kam išduotas čekis nenurodyta. Iš (duomenys neskelbtini) gautas 2018 m. lapkričio 29 d. atsakymas, jog čekių knygelė išduota 2018 m. liepos 27 d. (t. y. tą pačią dieną, kai G. L. pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Čekis Nr. 0444226 panaudotas 2018 m. liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje. Čekio davėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – R. A..

129.4. Iš G. L. gautų ir išgrynintų piniginių lėšų – iš viso 13 850 Eur (2 900 + 10 950) panaudojimą pagrindžiantys dokumentai tyrimui nepateikti, ūkinės operacijos buhalterinės apskaitos registruose nefiksuotos.

129.5. G. L. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai negrąžinti, žadėti automobiliai nepristatyti, todėl J. L. ir G. L. padarytas 14 000 Eur nuostolis.

129.6. Vadovaujanti LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio Apskaitos tvartymo nustatymas ir parinkimas 2 dalies nuostatomis, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. LR įstatymą Nr. XI-1988); o vadovaujantis to paties įstatymo 12 straipsnio Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas 1 dalies nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

129.7. Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 11 straipsnio Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą 1 dalyje nurodyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal 14 straipsnį Apskaitos dokumentų pasirašymas ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir faktinė buhalterė buvo R. A. (15 t., b. l. 97–141).

Dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu

130. Kaltinamasis A. G. kaltu nei dėl plėšimo, nei pagal patikslintą kaltinimą dėl sukčiavimo, neprisipažino. Paaiškino, kad V. V. pažįsta, nes atlikinėjome bausmę pareigūnų kolonijoje. Jis yra gintaro specialistas, darydavo jo vertinimus. V. V. jam paskambino ir paklausė ar gali padėti žmogui, kuris nori įsigyti gintaro, taip susipažino su D. F.. Buvo susitikęs su ja, kalbėjosi apie verslus, davė pavyzdžių iš konfiskuotų daiktų sandėlio, nes ji išreiškė norą įsigyti ir perdavė užstatą už konservus ir moteriškas higienos priemones. Tačiau sandoris neįvyko, o V. V. persiuntė jai pinigus į sąskaitą, nors užstatas ir neturėjo būti grąžinamas. D. F. išreiškė norą toliau bendrauti. Pripažįsta, kad buvo reikalas ir dėl telefonų. Jis pažįsta žmonės (duomenys neskelbtini), kurie turėjo 80-120 vnt. telefonų, išimtų muitinėje. D. F. gavo tuos telefonų pavydžius, už juos buvo paimti 5 000 Eur, bet vėliau jis grąžino pinigus V. V., nes D. F. neturėjo reikiamos sumos visos partijos telefonų įsigijimui. Su telefonais viskas prasidėjo, kai D. F. sūnus atvežė 5 000 Eur, jis juos gavo, atidavė (duomenys neskelbtini) ir pasiėmė telefonus, o juos D. F. jau turėjo perduoti V. V.. 5 000 Eur buvo už pirminį telefonų kiekį, kad telefonai niekam nebūtų atiduoti. Už 5 000 Eur davė 4–5 telefonus. Toliau D. F. rinko pinigus, o jis jai žadėjo telefonus ar 80, ar 120 vnt. Bet D. F. nesurinko pinigų, ir tuo telefonų verslas pasibaigė. Prie (duomenys neskelbtini), kur yra logistika, jokio plėšimo nebuvo. Ji dar iš vakaro jam paskambino, po to atvažiavo viena. Jis susitiko su ja, kalbėjosi kartu kavinėje, tai buvo tą pačią dieną, kai jam yra inkriminuojamas nusikaltimas. Iš pradžių kalbėjosi D. F. automobilyje Audi, o vėliau nuėjo kartu į kavinę, ten viską aptarė. D. F. sakė, kad norės pamatyti visus telefonus ir rinks pinigus. Tuo metu ji pinigų neturėjo, ji kalbėjo tik apie sąlygas, davė jam adresą, kur reikės pristatyti telefonus – į (duomenys neskelbtini). Po to išsiskirstė geruoju.

131. Kaltinamasis V. V. V. kaltu nei dėl plėšimo, nei pagal patikslintą kaltinimą dėl sukčiavimo, neprisipažino. Ieškinį prašo atmesti, nes visus pinigus yra D. F. grąžinęs. Paaiškino, kad su D. F. susipažino per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Ji turėjo kavinę, ten išsikalbėjo, jog ji dirbo policijoje, pasakė, kad ir jis dirbo. Jis ją supažindino su A. G., nes kažkoks jos pažįstamas norėjo pirkti gintaro. Įspėjo, kad jis sukčius. Vėliau jam A. G. pasakė, jog perdavė jai gintaro, nes ji nori jį užsieniečiui parduoti. Po kurio laiko jam paskambinęs A. G. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra neblogų maisto produktų, jog gal D. F. jų į kavinę norėtų. Pasiūlė D. F., susitarė, jog važiuos kartu, ten apžiūrėjusi prekes paliko 750 Eur užstatą. Po kelių dienų paskambino jam D. F. ir pasakė, jog nieko neims, nes ji žino, jog prekės vogtos. Skambino A. G. pasiklausti, jis sakė, kad prekės nėra vogtos, bet pasakė jam kad reikia grąžinti pinigus. A. G. nenorėjo su ja reikalų turėti, todėl pinigus paėmė jis, ir per paštą pervedė D. F.. Po kurio laiko D. F. jam pasakė, jog ji bendrauja su A. G. ir jis jai pasiūlė telefonų. Jis pasakė, kad ji pinigų neduotų A. G. kol nebus telefonų. Paskambino A. G., jis sakė, kad tikrai yra telefonai, jog gali atvežti keletą pavyzdžių. D. F. jam pasakė, jog turi 5 000 Eur užstatą telefonams. Jis vėl paskambino A. G., ir pasakė, kad gali pabūti tarpininku. Pinigus D. F. padavė sūnui D. F., o jis perdavė pinigus jam [V.] ties (duomenys neskelbtini). Vėliau jis pinigus padavė A. G.. Po kurio laiko jam D. F. pasakė, jog ji telefonus gavo, jog viskas gerai. Daugiau apie telefonus nieko nežino. Buvo toks atvejis, kad jam paskambino D. F. ir pasakė, jog A. G. jai neatiduoda pinigų. Paskambino tuomet A. G. klausė, kaip yra, bet jis sakė, kad neėmė pinigų, nes ji jų net neturi. Tada D. F. pasakė, jog jeigu A. G. paėmė pinigus ir jų neatiduoda, jog ji rašytų pareiškimą, bet ji pasakė, jog jis prašytų, jog telefonus duotų be pinigų. Skambino A. G. sakė, kad prašo telefonų be pinigų, bet jis atsakė, jog be pinigų jų paimti negalima. Dar buvo momentas, jog D. F. nurodė, jog jai telefonai netinka, nes sulamdytos dėžutės, jog jai būtų grąžinti pinigai. Tada pasiėmė kartu D. G. ir (duomenys neskelbtini) prie degalinės grąžino D. F. 5 000 Eur. Dėl plėšimo, tai nieko apie tai nežino.

132. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. F. prašė kaltinamuosius V. V. ir A. G. pripažinti kaltais, o jos civilinį ieškinį 34 000 Eur sumai patenkinti pilnai. Apklausta paaiškino, kad su V. V., kuris jai prisistatė V. L., susipažino 2016 m. pabaigoje per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą pamatė jį su mažu automobiliu ant kurio buvo užrašai „teisės paslaugos“ ar panašiai. Vėliau važinėjo su „(duomenys neskelbtini)“ užrašais automobiliu VW „Phaeton“. Ji turi kavinę, tai V. V. atvykdavo per visą bendravimą su uniforma pas ją kiekvieną antradienį, kai ten rinkosi buvę pareigūnai. Jis atvykęs sakydavo, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Dar vieną jo uniformą ji matė pas jį automobilyje. Mano, kad V. V. buvo susirinkęs apie ją informaciją iš anksto. Jis jai siūlė įvairiausių verslo pasiūlymų: su akcizinėmis ir neakcizinėmis prekėmis, narkotikais, cigaretėmis, kava, nes žinojo kad turi pinigų verslui, nes norėjo atidaryti kavinę (duomenys neskelbtini). Buvo visokiausių variantų, bet galiausiai 2017 m. liepos mėn. pradžioje pasiūlė parduoti jai mobiliuosius telefonus „iPhone7“ po 400 Eur už vienetą, kai ji žinojo, kad tokių telefonų kaina rinkoje yra apie 700 Eur. Dėl to ji sutiko, nes tikėjosi uždirbti perparduodama telefonus (duomenys neskelbtini). V. V. vežiojosi 5 tokius mobiliuosius telefonus, o vieną telefoną „iPhone“ jai V. V. davė. Ji tą telefoną, kad patikrinti ar viskas gerai, išsiuntė į (duomenys neskelbtini). Gavo iš ten atsakymą, kad telefonas yra geras, ir jeigu ji nupirkus ten atsiųs kitus, jie iš karto padarys jai pavedimą. V. V. sakė, kad reikia pirkti 85 vienetus tokių telefonų po 400 Eur, ir duoti 5 000 Eur reikia kaip užstatą, nes kitaip telefonus parduos kitiems. V. V. sakė, kad telefonai yra sandėlyje, ir kad jis yra jų dalininkas. Tuomet ji surinko 5 000 Eur, sudėjo į voką ir jos sūnus 2017 m. liepos mėn. V. V. juos nuvežė ir perdavė. Jokių pinigų perdavimo dokumentų neturi, nors V. V. jai žadėjo išrašyti sąskaitą, jis prašė sąskaitos vėliau, o jis žadėjo tą sąskaitą atvežti, bet niekad ir neatvežė. Po to kai V. V. buvo perduoti 5 000 Eur, ji minėjo, kad neturi likusių pinigų, ir jai reikia laiko juos surinkti. Likusius pinigus ji surinko per maždaug du mėnesius. Dalį jų gavo pasirašiusi paskolos sutartį (duomenys neskelbtini) ir užstačiusi mamos butą, o likusius pinigus grynaisiais pasiskolino iš pažįstamų R. K. ir A. M.. Kai turėjo pinigus pasakė V. V.. Jis nurodė jai važiuoti į (duomenys neskelbtini), į sandėlius, kuriuos ji žinojo ir buvo ten anksčiau, bei matė ir ten telefonų. Ji kartu važiavo su savo draugu F. M. O.. Važiuodama su V. V. kalbėjo telefonu. Mano, kad V. V. ją sekė, nes kai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jai paskambino V. V., ir pasakė, kad ji važiuoja ne viena, o po to dar pasakė, kad negalės pats atvažiuoti, bet bus jo draugas. Taip pat sakė jai atvažiuoti vienai prie terminalų prie „(duomenys neskelbtini)“, nes kitaip neįleis į sandėlį. Ji paliko savo draugą F. M. O. „(duomenys neskelbtini)“ kolonėlėj, ir nuvažiavo ten, kur sakė važiuoti V. V.. Jai sustojus priėjo A. G., atsisėdo į automobilį, kažkodėl iškraustė automobilio daiktadėžę. Po to išsitraukė ginklą ir liepė jai važiuoti tiesiai link kito terminalo. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), A. G. liepė sustoti prie kito terminalo. Tada A. G. paklausė „kur pinigai“, į ką ji pasakė, kad rankinėje. Viskas vyko labai greitai. Ištraukė pinigus iš rankinės, turėjo rankoje, o jis juos iš liudytojos labai staigiai ištraukė, įsidėjo į savo švarko kišenę, šaltu veidu išlipo iš automobilio ir nuėjo į terminalus pro vartus. Pusę valandos sėdėjo automobilyje ir negalėjo atsitokėti. Tada paskambino V. V. ir pasakė, kad duoda jam laiko iki 18 val. vakaro atvežti jai pinigus, pažadėdama, kad jeigu jis atveš visus pinigus iki 18 val. vakaro, tai niekas nieko nesužinos. Į tai jai V. V. pasakė „kepi savo kotletus ir kepk“. Tada suprato, kad pinigų neatgaus. Apie tai nepranešė policijai telefonu, nes nematė prasmės, tačiau nuvažiavo pas savo viršininką į (duomenys neskelbtini), nes ji pati buvusi policijos pareigūnė. Po to ėmėsi veiksmų, analizavo V. V. veiklą, ieškojo kitų nuo jo nukentėjusiųjų, bandė iš jo susigrąžinti pinigus. Byloje yra visi pavedimai, nes jis dalį pinigų mokėjo per paštą. Mokėjo ir tuos pinigus, kuriuos ji jam buvo davusi anksčiau. V. V. buvo paėmęs iš jos 41 100 Eur, ir grąžino 29 350 Eur. Tačiau ji palaiko civilinį ieškinį, nes mokėjo dar palūkanas po 430 Eur kas mėnesį už paskolą, todėl V. V. jai turi grąžinti 34 000 Eur.

133. Liudytoja V. F. paaiškino, kad buvo situacija, kai jos dukrai D. F. V. V. pasiūlė telefonus labai geromis sąlygomis ir telefonų pirkimui buvo reikalingi pinigai, o ji pinigų neturėjo. D. F. (duomenys neskelbtini) susirado iš ko galima pasiskolinti pinigus, kadangi reikėjo palikti užstatą, tai užstatė butą, kuris buvo liudytojos vardu. Važiavo į (duomenys neskelbtini) paskolos 2017 m. gegužės mėn. Ten gavo 20 000 Eur kreditą užstatę liudytojos butą, ir (duomenys neskelbtini) centre „(duomenys neskelbtini)“ banke pinigus išsigrynino. D. F. paėmė pinigus ir perdavė tam žmogui, kad pirkti tuos telefonus. Vėliau jai D. F. pasakė, kad nusipirkti telefonus jai siūlo važiuoti į (duomenys neskelbtini) į sandėlius. D. F. išvyko su pinigais į (duomenys neskelbtini). Paskui klausė D. F. kur telefonai, tai ji atsakė, kad bus, kad gausime po dienos. Ir taip buvo visą laiką tai vienas „biznis“, tai kitas „biznis“ ir visą laiką nieko nėra. Sakė, kad telefonai važiuoja iš užsienio, tai pasienyje sulaikyti. Visą šitą informaciją jai pasakojo dukra. Dėl pinigų grąžinimo, tai vėliau D. F. sakė, kad atvežė 500 Eur, klausė kada visi kiti pinigai, kodėl tik 500 Eur, tai sakė, kad po savaitės žadėjo dar 500 Eur. Žino, kad taip kelis kartus ji gavo pinigų. (duomenys neskelbtini) skolinosi pinigus D. F., bet viskas vyko jos vardu, nes butas buvo jos vardu, todėl ir paskola buvo jos vardu, o ji pinigus atidavė dukrai D. F..

134. Liudytojas D. F. paaiškino, kad buvo atvejis, kad jam mama D. F. padavė voką su pinigais ir pasakė, kad reikia nuvežti V. V.. Kai jam mama padavė voką, nesakė, kiek ten yra pinigų, bet jis suskaičiavo automobilyje pinigus, ten buvo 5 000 Eur po 50 Eur kupiūromis. Jis važiavo link (duomenys neskelbtini). Sustojo prie tilto automagistralėje, važiuojant link (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nepamena. V. V. buvo atvažiavęs su „Volkswagen Phaeton“ automobiliu. Automobilyje dar sėdėjo A. G.. V. V. atėjo į jo automobilį, pasiėmė voką ir išlipo. Pinigų neperskaičiavo. Po to jo mama D. F. paklausė jo, ar V. V. suskaičiavo pinigus, o kai liudytojas pasakė, kad ne, tada ji pradėjo sakyti, kad kažkas čia negerai ir tada jam mama pradėjo viską pasakoti apie V. V. ir A. G.. Tai pat liudytojas, atsakydamas į teisėjo klausimą paliudijo, kad iki grasinimų ir plėšimo jo mama jau pažinojo A. G., bet iš kur ji pažinojo jį liudytojas nežino. Mamos ir A. G. santykiai buvo verslo, tuo metu visi galvojo, kad A. G. yra verslininkas. Kokie buvo jo mamos ir A. G. verslai jis tuo metu nieko nežinojo.

135. Liudytojas F. M. O. paaiškino, kad 2017 m. liepos mėn. buvo (duomenys neskelbtini) pas draugę D. F.. Ji paprašė, kad kartu vyktų į (duomenys neskelbtini) susitikti su vyru V. V., išvykos tikslas buvo iš jo nusipirkti mobiliuosius telefonus. Kitą dieną jie važiavo jos automobiliu į (duomenys neskelbtini). Kelionės metu ji davė jam moterišką rankinę, kurioje buvo pinigai, prašė juos perskaičiuoti. Suskaičiavo pinigus du kartus, tai buvo eurai 29 000 Eur, 500 Eur kupiūromis. Kiek suprato, tie pinigai buvo jos motinos. Prieš (duomenys neskelbtini) ji išleido jį degalinėje, sakydama, V. V. jai pasakė atvykti vienai. Ji išvyko, o kai grįžo vyko į (duomenys neskelbtini) centrą, ten sėdėjo kavinėje, o po kurio laiko vyko atgal į (duomenys neskelbtini). Pakeliui į (duomenys neskelbtini) ji skambino V., ji buvo nervinga, šaukė į telefoną. Paklausus kas vyksta, pasakė, kad iš jos pinigai buvo atimti, o telefonų nedavė. Ji pasakojo jam, kad vyriškis staiga įlipo į automobilį, ėmė ją gąsdinti, nukreipdamas ginklą į galvą. Jis reikalavo, kad ji atiduotų pinigus. Klausė jos kodėl ji neina į policiją, ji atsakė į tai, kad geriau eis pas savo bosą (duomenys neskelbtini).

136. Liudytoja R. K. paaiškino, kad D. F. iš jos pasiskolino 4 000 Eur, tai buvo 2017 m., bet buvo šaltas metų laikas, tai yra ruduo arba pavasaris. D. F. neklausė kam ji skolinasi pinigus, tiesiog ji sakė, kad reikia. Paskolą įformino vekseliu. Pinigus jai D. F. atidavė. Net ir atiduodama D. F. nesakė kam jai reikėjo pinigų, tik minėjo, kad buvo problemų.

137. Liudytoja A. M. paaiškino, kad D. F. paskolino 3 000 Eur. Neklausė jos kam ji skolinasi pinigus. D. F. jai grąžino. Kai grąžino pinigus nepasakojo daugiau nieko. Paskolos grąžinimo termino nenumatė, ji tiesiog pasakė, kad pakliuvo į baisią istoriją.

138. Iš 2017 m. birželio 3 d. paskolos raštelio matyti, kad A. M. paskolino D. F. 3 000 Eur (8 t., b. l. 34).

139. Liudytoja J. Ž. paaiškino, kad pažįsta D. F., ją su V. V., kuris tuomet prisistatė V. L., supažindino 2016 m. rudenį, nes ji turėjo teisinių problemų, bylinėjosi verslo kausimais su kitais verslininkais ir manė, kad prokurorė jos atžvilgiu nėra objektyvi, todėl ieškojo pagalbos, kad būtų išgirsta. D. F. jai pristatė V., kuris pasisakė, jog dirba (duomenys neskelbtini), kad yra specialus agentas ir gali išspręsti viskas V. V. pažadėjo suorganizuoti susitikimą su nauju Generaliniu prokuroru, bet kaip pasakė, jog ji jį žino, tada suorganizavo susitikimą su „Generalinio prokuroro pavaduotoju“, tai yra juo apsimetusiu D. B.. Vėliau prašė pinigų už reikalų sutvarkymą, bet ji suprato, kad čia sukčiai ir nieko nedavė. Dėl D. F. santykių su V. paaiškino, kad jie turėjo verslo reikalus, kartą teko girdėti, kaip jis F. pasakojo, jog ruošiasi (duomenys neskelbtini) kavinę išnuomoti ir būtinai reikia 15 000 Eur duoti kyšį savivaldybės darbuotojui, kuris gali sutvarkyti nuomą, bet ji įspėjo D., kad (duomenys neskelbtini) viskas kitaip vyksta ir apie jokius kyšius net kalbos negali būti. Žino, kad įvyko kažkoks incidentas tarp D. F. ir V. L., kur D. F. buvo nukentėjusi. Žino, kad V. L. (V. V.) liko skolingas D. F. apie keliasdešimt tūkstančių eurų.

140. Iš 2018 m. spalio 16 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad D. F. atpažino D. B. kaip asmenį, kurį V. L. jai pristatė kaip generalinį prokurorą (6 t., b. l. 83–88).

141. Iš 2018 m. lapkričio 30 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. Ž. atpažino D. B. kaip asmenį, kurį V. L. jai pristatė kaip generalinio prokuroro pavaduotoją (8 t., b. l. 46–51).

142. 2018 m. lapkričio 16 d. buvo atlikta akistata tarp V. V. ir D. F.. Akistatos metu V. V. patvirtino, kad jam skambino D. F., pasakė, kad A. G. perdavė pinigus ir jei jis neatveš žadėtų prekių jis turės daryti bet ką, kad arba telefonus, arba pinigus A. G. atiduotų atgal. Paskambinus A. G. jis pasakė „ji nusišneka, neėmė jokių pinigų ir nebuvo“. Jis paskambino D. F. ir pasakė „jeigu nesusitariate, rašyk pareiškimą“ (21 t., b. l. 52–57).

143. 2019 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. G. savo kaltės nepripažino visiškai. Dėl telefonų perdavimo D. F. parodė, kad 2017 m. gegužės mėn. D. F. pas jį domėjosi ar yra galimybė pigiau gauti mobilaus ryšio telefonų (konfiskuotų ar vogtų telefonų). 2017 m. rugsėjo mėn. jo pažįstamas iš (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė, kaip sakė, konfiskuotų telefonų. Jis, lankydamasis D. F. kavinėje (duomenys neskelbtini), pasiūlė šiuos telefonus. Jis D. F. perdavė 2 mobilaus ryšio telefonus kaip pavyzdžius. Ji už telefonus nieko nemokėjo. Šių telefonų kaina buvo po 350 Eur už vienetą. D. F. jam sakė, kad pirktų šių telefonų už bendrą 50 000 Eur sumą. Tačiau D. F. reikiamos pinigų sumos nesurinko. Ji jam ne kartą sakė, kad V. V. turi grąžinti skolą. Tačiau jis sakė – nėra pinigų, nėra telefonų. Per V. V. ji jo prašė bent 30 vnt. telefonų. Tačiau niekas nesutiko ardyti prekės partiją – arba imi viską, arba nieko. (27 t., b. l. 152–154).

144. Iš 2018 m. lapkričio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. F. pateikė 2017 m. gegužės 17 d. Paskolos sutartį, kuria V. F. E. A. paskolina 21 500 Eur pavedimu į sąskaitą ir 1 500 Eur grynaisiais, jai hipoteka užtikrinant šių pinigų grąžinimą, Sutartinės hipotekos sutartį, banko sąskaitos išrašą, 2018 m. gegužės 28 d. Susitarimą dėl paskolos sutarties pakeitimo, Susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo (6 t., b. l. 92–107).

Dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu

145. Kaltinamasis D. B. dėl šio kaltinimo prisipažino visiškai. Jis paaiškino, jog turėjo finansinių problemų ir pakalbėjęs su savo senu pažįstamu V. V. prašė ar jis galėtų padėti jam finansiškai. V. V. pasiūlė variantą dėl namo, tai yra sakė, kad galima būtų tariamai parduoti D. G., su kuria jis tuomet gyveno, D. B. namą. Pasakė, kad jam reikės apsimesti antstoliu, kuris pardavinėja šį namą. Žadėjo atlygį už pabuvimą antstoliu. Jis sutiko, nors ir suprato, kad čia yra neteisėtas pinigų užsidirbimas. 2018 m. rugpjūtį, vieną rytą jam paskambino V. V. ir po to atvyko su D. G. prie jo namų. Jis išėjo iš namų, prisistatė kaip antstolis. D. G. viską smulkiai papasakojo apie namą, bet į vidų nesivedė. V. V. buvo sakęs, kad kaip antstolis D. B. turės pasakyti duomenis apie namą, ir jo kainą – 20 000 Eur. Realiai namo nebūtų pardavęs, nes tas namas yra ne jo, o jo mamos. V. V. tiesiog norėjo paimti pinigus iš D. G., ir dalį pinigų duoti jam. Už pabuvimą antstoliu V. V. jam sekančią dieną padavė 200 Eur. Be to savo namuose D. G. jam davė 2 500 Eur už dokumentų tvarkymą. Šiuos pinigus atidavė V. V., nes jis sakė, kad jo laukia kreditoriai, bet po poros dienų davė jam 200 Eur. Ar D. G. davė V. V. pinigų nematė. Su D. G. kalbėdavo telefonu, pasakojo apie dokumentų tvarkymą ir suprato, kad ją apgaudinėja. Suprato ir kad V. V. apgavo D. G., nors iš pradžių pasakojo, kad tik pasiskolins iš jos pinigų ir vėliau grąžins.

146. Kaltinamasis V. V. nurodė, kad kaltu dėl šios nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies, taip pat sutinka iš dalies su pareikštu civiliniu ieškiniu, tai yra dėl 22 000 Eur priteisimo. Paaiškino, kad su D. G. susipažino parašęs skelbimą, jog ieško moters, kuri galėtų daryti masažus. Jie susidraugavo, jis gyveno pas ją. Po kurio laiko pasakė, kad jam reikia 20 000 Eur, į ką ji atsakė, kad gali paskolinti tik 7 000 Eur, tačiau turi pažįstamą, kurio pavardė M., ir jis galėtų paskolinti pinigų. Tačiau ji M. neturės ką pasakyti, kam jai pinigų reikia, todėl V. V. pasiūlė jam pasakyti, kad ji pirks namą. Tada ji paklausė ar tikrai būtų galima namą nusipirkti. Pasakė, kad būtų galima, ir kad namą parduoda D. B., nors iš tiesų jis namo nepardavinėjo. Nuvažiavo iki M., jis sutiko jai paskolinti 14 000 Eur. Po to tuos pinigus D. G. paskolino jam. Jis išleidinėjo dalimis, nes jam jų reikėjo. D. G. klausė kaip dėl namo, todėl nuvyko pas D. B., pasakė, kad jis pasakytų jai, kad parduoda namą, ir kad už tai gaus truputį pinigų. D. B. pasakė, jog prisistatys antstoliu, nes taip geriau atrodys. Jis su D. G. nuvyko pas D. B., kuris papasakojo, jog namas parduodamas iš varžytinių už 14 000 Eur, ir kad viską reikia tvarkyti per V.. Jis D. G. patvirtino, kad viskas vyks per jį. Po kurio laiko jam paskambino D. B. ir pasakė, kad jam reikia skubiai pinigų, ir kad važiuojam į (duomenys neskelbtini), nes ten yra jo giminaičių sodyba. Jis sutiko ir nuvyko su D. G. į ten, D. B. aprodė tą sodybą, bet jai netiko ta sodyba. Po kurio laiko jai paskambino D. G. ir pasakė, jog D. B. jai sakė, kad reikia dokumentams dar 2 000 Eur ir ji juos jau turinti. Paskambino D. B., ir kartu nuvyko pas D. G. į namus, paėmė iš jos 2 000 Eur. D. B. po to nuėjo į automobilį palaukti, o jis D. G. patikino, kad viskas gerai. Nuėjęs į automobilį paėmė iš D. B. pinigus, jam padavė 300 Eur iš tų pinigų. Vėliau, kai jau buvo sumuštas, paskambino D. G., pasakė, kad jam reikia pinigų, ji nuėmė 120 Eur ir paskolino jam. Pasakė, kas pasirašys vekselį ir vėliau jos namuose pasirašė. Dėl kaltinimo, jog 36 000 Eur įgijo iš D. G., tai pripažįsta tik 23 000 Eur, nes tiek gavo: 7 000 Eur ji jam skolino, paskui 14 000 Eur, ir dar 2 000 Eur kur D. B. paprašė. Didesnės sumos vekselyje nurodytos, nes ant vekselių pasirašė dėl didesnių sumų. Pasirašė du vekselius: vieną Kauno tardymo izoliatoriuje, kitą prieš tai.

147. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį pilnai, ir prašo iš V. V. ir D. B. solidariai priteisti 43 353,84 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Žalą sudaro 36 000 Eur, kuriuos perdavė V. V. ir D. B. už namo pirkimą, o tai pat žala, jos patirta skolinantis ir atiduodant vėliau pinigus, kurių kaltinamieji jai negrąžino bei 4 000 Eur moralinė žala. Paaiškino, kad su kaltinamuoju V. V. susipažino 2018 metais per radijo stotį. Jis pristatė V. L., sakė dirba aukštu pareigūnu, kovoja su terorizmu kažkur departamente ar slaptosiose tarnybose, jo automobilis VW „Phaeton“ buvo išskirtinos, nes ant durelių turėjo Lietuvos Respublikos ženkliukus ir švyturėlius po grotelėm, kaip važinėja saugumo tarnybos. Jis rodė nuotraukas, kur žmonės su kaukėm, tamsi apranga, kažkas panašaus kaip „Aras“. Jam prasitarė, kad nori pirkti namą. Tuomet jis pasakė, kad pažįsta antstolį D. B. ir žino, kad yra pardavinėjamas namas (duomenys neskelbtini), iš varžytinių ir kainuos iki 40 000 Eur. Vėliau V. V. supažindino ją su „antstoliu“ D. B., kuris sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini), ir lygiai tą patį pasakojo kaip ir V. V.. Su jais abiem važiavo ir to namo pažiūrėti į (duomenys neskelbtini), kur D. B. atseit nuėjo į tą namą daiktų surašyti, o jie su V. V. nėjo. V. V. sakė, kad „antstolis“ D. B. neiškels kainos ir pardavinės kaina iki 40 000 Eur, kad ji galėtų nupirkti. Ji patikėjo, po ko V. V. sakė, kad labai greitai reikia duoti avansą. Ji V. V. dalimis perdavė 34 000 Eur už namą, pinigus gryninosi iš bankomato ir dalį skolinosi. Jokių raštelių iš jo neėmė, nes pasitikėjo. Vėliau ir D. B. buvo atvežęs ir rodė namo dokumentus, bet jų nepaliko, sakė perduos kartu su raktais. Ji D. B. tai pat į rankas grynais savo namuose padavė 2 000 Eur, nes jis sakė, kad reikia dokumentų sutvarkymui. Šį pinigų perdavimą matė V. V., kuris kartu buvo. Tačiau po pinigų perdavimo namo pardavimą V. V. ir D. B. vis atidėliodavo, o kaip pasakė, kad kreipsis į policiją, tuomet už tą pačią kainą sakė, kad pavyktų gal ir nupirkti sodybą, kurią taip pat vežė parodyti. Jai kaltinamieji nieko negrąžino. V. V. pasirašė vekselį, kaip buvo sulaikytas, kad grąžins paimtus pinigus, o dabar bando pasakyti, kad jam tie pinigai buvo skolinti, o ne jis apgavo sukčiaudamas. Patvirtino, kad su juo jokių skolų, verslų ir projektų neturi, jam pinigus davė už namą (duomenys neskelbtini), kurį tikėjosi nusipirkti.

148. Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2018 m. pavasarį ar vasarą D. G. paprašė paskolinti pinigų, nes su kažkuo buvo susitarusi ir norėjo pirkti namą. Jai trūko pinigų, todėl prašė paskolinti. Bankiniu pavedimu pervedė, gal buvo keli pavedimai, paskolino 14 000 Eur. D. G. nepasakojo, kaip susirado namą, bet rodė nuotrauką, sakė kad (duomenys neskelbtini). Pažiūrėti nevažiavo, nes sakė, jog dėl kažkokių priežasčių negalima pažiūrėti namo. D. G. sakė, kad reikia grynųjų pinigų, tai buvo labai keista, nes šiais laikais niekas tokių sumų grynaisiais nevežioja. D. G. su liudytojo žmona draugauja ir jam žmona pasakė, kad yra problemų kažkokių su pinigais, su tuo namu. Kažkokią sumą D. G. grąžino ankščiau, o likusią sumą grąžino metų laike, bet sužinojo, kad pinigų grąžinimui ji pasiėmė paskolą. D. G. papasakojo, kad turi didelių problemų, kad prarado pinigus.

149. Liudytojas J. G. paaiškino, kad jo mama D. G. ruošėsi pirkti namą, davė V. V. pinigus, nes aklai juo pasitikėjo, o jis ją apgavo. V. V. lankėsi jų namuose, V. V. sakė, kad turi pažinčių dėl nekilnojamojo turto ir gali padėti pigiau nusipirkti namą. Mama D. G. rimtai domėjosi namu, namas buvo jos svajonė. Liudytojas girdėjo, kad bus perkamas namas. Žino, kad mama D. G. mokėjo pinigus V. V., nes skolinosi pinigų, kadangi to namo labai norėjo. Pinigų skolinosi iš V. M.. Iš mamos žodžių žino, kad ji pinigus sumokėjo V. V.. Kiek sumokėjo pinigų nežino, tik mama sakė, kad tai didelė suma.

150. Liudytoja N. O. B. paaiškino, kad D. B. yra jos sūnus. Ji su sūnumi gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena apie 40 m. ir niekada namas nebuvo pardavinėjamas, nedėjo jokių skelbimų. Su sūnumi irgi nekalbėjo apie namo pardavimą.

151. 2019 m. gegužės 7 d. buvo atlikta akistata tarp D. G. ir V. V.. Akistatos metu D. G. parodė, kad kai V. L. (V.) užsiminė, jog norėtų įsigyti namą, tai V. L. sakė, kad turi pažįstamą antstolį ir ji galėtų namą įsigyti iš varžytinių. Jis siūlė įsigyti namą (duomenys neskelbtini). V. V. šių parodymų netvirtino. D. G. parodė, jog V. L. sakė, kad namas kainuos 20 000 Eur. Ši suma buvo nurodyta pradžioje. Visa suma gavosi 36 000 Eur. V. pasakojo, kad šis namas parduodamas, o jame gyvena viena palikta močiutė, kurią vaikai pasiims į (duomenys neskelbtini). Vaikai pasiėmę paskolas, užstatę namus. Jie parduos namą, kad padengti skolas. V. V. šių parodymų netvirtino. D. G. parodė, kad prie šio namo lankėsi vieną kartą su antstoliu D. B. ir V. L.. Jie D. B. išleido prie namo. Sakė, jis eina į vidų surašyti turto, nenori močiutės nervuoti, todėl į vidų neleido. V. V. šiuos parodymus patvirtino iš dalies, t. y., kad B. paliko prie namų. D. G. parodė, kad vėliau prie namo buvo viena nuvažiavusi, bet neužėjo į vidų. Matė tą močiutę, suprato, kad ji dar neišsikraustė. Apie tai, kad buvo nuvažiavusi prie šio namo sakė ir V. L.. Jis liepė nelandžioti. Tą namą pardavinėjo antstolis D. B., o V. L. pasiūlė jį įsigyti. Su namo pardavėju ją supažindino V. L.. V. V. D. G. parodymus patvirtino iš dalies, t. y., kad D. su D. supažindino. O namą pardavinėjo jis, ar ne jis, čia jau jų reikalas. D. G. parodė, kad V. L. D. B. pristatė antstoliu. V. V. patvirtino, kad supažindino ją su D. B., bet antstoliu nepristatė. D. G. parodė, kad pradėti tvarkyti, paskelbti varžytines, reikėjo sumokėti iki 10 000 Eur avansą. Šią sumą įvardijo V. L.. Pirmą kartą V. L. perdavė 8 000 Eur grynais. Už kelių dienų V. L. perdavė 4 000 Eur grynais. Visi šie pinigai buvo skirti šio namo pirkimui. V. V. patvirtino, jog ji pinigus davė, bet ne už namą. Pinigai buvo paskolinti jam. D. G. aiškino, kad ji V. pinigų neskolino, o mokėjo už namą. V. L. grynais perdavė 11 000 Eur, kadangi, kaip jis teigė, kad bus skelbiamas aukcionas, už tai reikia sumokėti mokesčius. V. L. buvo pasiėmęs jos paso kopiją, prisijungimus prie el. pašto, kad galėtų jos vardu tvarkyti dalyvavimą aukcione. V. V. šių parodymų netvirtino. D. G. parodė, kad V. V. antru kartu perdavė 4 000 Eur. V. L. grynais perdavė 20 000 Eur, nes V. L. ir D. B. pas ją buvo atsivežę dokumentus. Sakė, kad močiutę jau greitai turi išsivežti, jai niekuo nereikės rūpintis, V. L. viską sutvarkys, sumokės, duos raktus ir ji galės eiti gyventi. Visi pinigai, kurie buvo perduoti V. V., buvo skirti minimam namui. Vieną kartą, kai ji su juo važiavo į (duomenys neskelbtini), V. L. sakė, kad jis pasinaudos jos pinigais, bet po to viską grąžins. Jis siūlė pinigus pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, tačiau bankas neleido pervesti tokias dideles pinigų sumas. Todėl ji pinigus išgrynino. V. V. D. G. parodymus patvirtino iš dalies, nes pinigus D. jam perdavė, bet ne už namą. Ji jam skolino pinigus. Patvirtino, kad kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis perdavė skolą. D. G. parodė, kad namo (duomenys neskelbtini), pirkimas neįvyko. Teiravosi ne vieną kartą, buvo sakoma – ryt, poryt, kitą savaitę ir pan. Visada jis nurodydavo įvairias priežastis, pvz., vaikai močiutės dar nepasiėmė į (duomenys neskelbtini). V. V. šių parodymų netvirtino. D. G. parodė, kad V. L. buvo kartu atvažiavęs pas ją į namus su D. B., kuriam ji į rankas grynais perdavė 2 000 Eur, kuriuos turėjo sumokėti notarui, galutinai sutvarkyti dokumentus ir atvežti namo raktus. V. V. šiuos parodymus patvirtino iš dalies, nes jis su D. B. buvo atvažiavę pas D. G. į namus pietų. Matė, kad D. G. D. B. padavė voką, tačiau nežino, kas voke buvo. D. G. parodė, kad V. L., D. B. rodė sodybą, apleistus pastatus (duomenys neskelbtini). Sodybos kaina turėjo įeiti prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kainą. Buvo nuvažiavę apžiūrėti šios sodybos kartu su D. B. ir V. L.. D. B. atrakino pastatus, rodė mokėjimo knygeles, aprodė kambarius, sodybą. V. V. šių parodymų nepatvirtino (21 t., b. l. 140–147).

152. 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo atlikta akistata tarp D. B. ir V. V.. Akistatos metu D. B. parodė, kad gegužės gale – birželio pradžioje lygiai kaip ir su P., V. V. pasakė, kad susipažino su viena moterimi, t. y. D. G., kurią domina įvairus nekilnojamasis V. V. sakė parduoti namą (duomenys neskelbtini). Irgi prisistatė kaip antstolis. Dar V. V., kad jis su ja gyvena, domina nekilnojamas V. V. sakė, kai atvažiuos, su G. pašnekėtų. Sakė, kad reikia kreditoriams pinigų, o po to pradės verslą su Žiemos sodais, Gintaro plytelėmis, tada grąžins pinigus. D. G. pasakojo apie neva parduodamą namą (duomenys neskelbtini), V. V. iniciatyva. V. V. sprendimu D. G. buvo nurodyta namo (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina apie 20 000 Eur. V. V. D. B. parodymus patvirtino. D. B. parodė, kad V. V. iniciatyva su juo lankėsi D. G. namuose, kadangi reikėjo dokumentus pradinius parodyti ir paimti užstatą 2 000 Eur, kurį nustatė V. V.. D. G. jo ir V. V. apsilankymo jos namuose metu perdavė jam voką, kuriame buvo 2 000 Eur. Gavęs voką jis išėjo iš buto, nuėjo į V. V. mašiną ir jam atidavė 2 000 Eur, nes jam reikėjo greitai kažkam nuvežti į (duomenys neskelbtini). V. V. patvirtino D. B. parodymus, nes jis paėmė tuo 2 000 Eur. D. B. parodė, kad buvo pristatomas D. G. kaip antstolis. V. V. parodė, kad kelis eurus davė D. B., kai jis jam perdavė D. G. duotus 2 000 Eur, jis paprašė ar negali paskolinti. Sakė, kad tai ne jų pinigai, kad reikės grąžinti. Jis sutiko. D. B. parodė, kad V. V. pinigų davė, bet ne tą pačią dieną. Iš jo iš viso yra gavęs apie 500 Eur (21 t., b. l. 155–165).

153. 2019 m. balandžio 8 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad dėl epizodo susijusio su D. G. neprisipažįsta, nes jis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą su D. G. nekalbėjo, nesakė, kad tas namas parduodamas, nepasakojo, kodėl šis namas parduodamas ir apie jokio avanso davimą jai nieko nesakė. Jis D. B. jai antstoliu nepristatė, ji žinojo, kad D. B. nėra antstolis. 2018 m. per 3 kartus jis iš D. G. skolinosi pinigų – viso 34 000 Eur. Šie pinigai buvo reikalingi asmeniškai. Dar prieš pinigų davimą jis su D. G. pasirašė 40 000 Eur vekselį. Jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje D. G. paprašė dar kartą pasirašyti vekselį, nes ankstesnis pasimetė. Su D. B. yra vieną kartą lankęsi jos namuose, jis jai paskolino 3 000 Eur. Su D. G. jokių pastatų niekada neapžiūrinėjo (21 t., b. l. 116–119).

154. 2019 m. gegužės 29 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. V., kuriam buvo pateiktas peržiūrėti D. G. savanoriškai pateiktas vaizdo įrašas paaiškino, kad buvo pamiršęs tą faktą. Ši apleista sodyba priklauso lygtai D. mamos sesei ar tetai. Šią sodybą paėmę antstoliai už skolas. Vaizdo įraše atpažįsta asmenis – D. G., ji filmavo, D. B., taip pat atpažįsta save. Šioje sodyboje lankėsi D. B. prašymu. Jis turėjo šios sodybos raktus. D. pasiėmė kažkokius dokumentus. Jis iš šios sodybos, D. leidimu, pasiėmė Angelų skulptūrėles. Ši sodyba lygtai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 151–153).

155. 2019 m. kovo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. G. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti sodyba esanti už (duomenys neskelbtini), kurią D. G. 2018 m. vasarą aprodė V. L. ir antstolis D. B. (5 t., b. l. 135–137).

156. Iš 2019 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. kovo 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. G. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matomas aprodomas, galimai negyvenamas, namas, kurį aprodo D. B. ir V. V.. Matyti ir girdėti kaip D. G. klausinėja, o D. B. aiškina apie namą (5 t., b. l. 138–142).

157. Iš 2019 m. gegužės 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog D. G. pateikė V. V. uniforminį švarką su (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais, uniformines kelnes, kaklaraištį, kaklaraiščio sąsagą, 2 ženklus („(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“) ir ženkliuką (5 t., b. l. 148–155).

158. Iš 2019 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė banko sąskaitos išrašų kopiją, vartojimo kredito sutarties kopiją, lėšų pervedimo nurodymo kopiją (5 t., b. l. 159–185). Ikiteisminio tyrimo metu buvo susipažinta su D. G. banko sąskaitų išrašais, iš kurių matyti pinigines lėšų judėjimas sąskaitoje (6 t., b. l. 1–57).

159. Iš 2019 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos V. V. telefonų skambučių ir SMS žiniučių išklotinės, iš kurių nustatyta, kad jis bendravo su D. G. ir D. B. (11 t., b. l. 84–87);

160. 2019 m. vasario 8 d. D. G. siuntė laišką V. V. dėl vekselio pasirašymo, kuriame rašė, kad nežino kaip teisiškai be jo sutvarkyti skolą, todėl nori, kad V. V. pasirašytų atsiųstą vekselį dėl 22 000 pinigų skolinimo, 14 000 už namus. Klausia, kas atiduos 2 000, kuriuos padavė D., nes jis tegia, kad V. V. iš jo juos paėmė (31 t., b. l. 80).

161. Iš laiškų ir jų 2019 m. sausio 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad V. V. rašė D. G. nerašyti pareiškimo dėl jo nusikalstamos veikos, nes tik išėjęs jis galės jai grąžinti pinigus (34 t., b. l. 1–23).

162. Iš laiškų ir jų 2019 m. balandžio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad V. V. rašė D. G., kad ji patvirtintų faktą, jog jis D. F. perdavė 5 000 Eur (35 t., b. l. 132, 140–142; 36 t., b. l. 1–45).

Dėl sukčiavimo Ž. P. atžvilgiu

163. Kaltinamasis D. B. dėl šio kaltinimo prisipažino visiškai. Jis paaiškino, jog po to, kai 2018 m. rugpjūčio mėn. su V. V. apgavo D. G., tariamai pardavinėdami jo namą (duomenys neskelbtini), su Ž. P. tas pats vyko 2018 m. rugsėjo mėnesį. V. V. vėl pasiūlė jam iš Ž. P. prasimanyti pinigų. Jis sutiko, po ko V. V. atsivežė Ž. P. prie namo (duomenys neskelbtini), D. B. vėl buvo pristatytas jai kaip antstolis, pardavinėjantis namą. Taip pat ir pats, apsimetęs antstoliu, viską smulkiai apie namą papasakojo Ž. P., sakė, kad namas parduodamas už 20 000 Eur. Ž. P. jam pasakė, kad pagalvos ir pasakys per V. V.. Ž. P. matė tik vieną kartą, ji pinigų D. B. nedavė. Nematė ar V. V. Ž. P. davė pinigų.

164. Kaltinamasis V. V. dėl šio kaltinimo prisipažino kaltu iš dalies. Pripažįsta kaltę, kad norėjo sukčiaudamas pasinaudoti jos pinigais, nes galvojo pripirks už tuos pinigus alkoholio, perparduos jį ir po to grąžins Ž. P.. Be to nurodė, kad Ž. P. sugalvojo apgauti D. B.. Paaiškino, kad su Ž. P. susipažino 2018 m. rugsėjo 12 d. pažinčių svetainėje „(duomenys neskelbtini)“. Išsikalbėjus ji pasakė, kad jai reikia patalpų. Tuomet jis pasakė, jog turi pažįstamą, nes žinojo, kad D. B. pažįsta V. J.. Paskambino D. B. ir pasiūlė pakalbėti dėl to V.. Po to D. B. pasiūlė padaryti su Ž. P. kaip su D. G., nes jam reikėjo pinigų. D. B. pats prisistatė, jog yra antstolis, kad namas bus už 20 000 Eur parduodamas. Jie su Ž. P. kalbėjosi abu dėl to namo, o V. V. tik patvirtino, kad toks namas yra. Kitą dieną Ž. P. pasakė, jog jai namas tinka, klausė kokio užstato reikia. V. V. pasakė, kad reikia 12 000 Eur užstatui. Aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ ji atvežė 12 000 Eur, tada paskambino D. B. pasakė, jog pinigus gavo. D. B. atvykus į „(duomenys neskelbtini)“, pasakė jam, kad yra 12 000 Eur, bet juos reikės grąžinti, bet jis sakė, kad sugalvosime ką nors, kad grąžinsime. Padavė jam 300 Eur. Ž. P. pasakė, jog pinigus perdavė už namą D. B.. Nepripažįsta, jog pasikėsino įgyti Ž. P. priklausantį turtą 20 000 Eur. Tokią namo kainą nurodė D. B., o jam pakako tiek kiek duos avanso, o ji ir neturėjo net 20 000 Eur.

165. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. P. prašė jos ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš V. V. ir D. B. 12 000 Eur turtinės ir 1 200 Eur moralinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad su V. V., kuris tuomet buvo V. L., susipažino 2018 m. rugsėjo mėnesį per pažinčių svetainę (duomenys neskelbtini). V. V. jai prisistatė kaip pareigūnas. Internete rodė įmonių, įstaigų dokumentus. Atrodė, kad V. V. yra patikimas žmogus. Pasakojo, kad turi pažįstamų kontaktų per kuriuos galima nebrangiai įsigyti nekilnojamojo turto, todėl susidomėjo, ir nuvažiavo apžiūrėti namo (duomenys neskelbtini). V. V. pasakė, kad namas yra parduodamas iš varžytinių. Antrą kartą nuvažiavus prie namo jis supažindino su antstoliu prie to namo, kuris prisistatė J., ir kuris iš tiesų yra kaltinamasis D. B.. „Antstolis“ tuomet dokumentų neparodė, sakė, kad namas parduodamas iš varžytinių, todėl į vidų negalima įeiti, nes name dar yra moteris ir todėl negalima apžiūrėti vidaus. Sakė, kad yra rengiami dokumentai, o kai paskelbiamos varžytinės, tai iš karto jau atiduoda pirkėjams, kas juos nori įsigyti, todėl reikėjo avanso, kad niekam kitam nepasiūlytų ir tik ji galėtų įsigyti. Namo kaina buvo įvardinta 20 000 Eur ir pradinis įnašas 12 000 Eur, o likę 8 000 Eur bus išdėstomi per kelis kartus. Jog reikia pradinio įnašo jai pasakė V. V., bet ir D. B. kartu kalbėjo, vyko bendra diskusija. Ji suprato, kad V. V. padeda surasti klientus, kurie perka iš antstolio. Be to dar buvo prieš tai skambutis, kad antstolis skambino V. V. dėl pinigų, kada perduos ir pan., todėl V. V. ir perdavė pinigus, o jis juos sakė perduos antstoliui. Pinigus grynaisiais V. V. perdavė prie „(duomenys neskelbtini)“. Pinigų perdavimo metu V. V. buvo vienas, nuo pažinties buvo praėję 4 dienos. Pinigus V. V. grynai davė, nes jis atrodė patikimas žmogus, pareigūnas, ji buvo jo įmonėje, jis rodė daug visokių dokumentų, buvo kortelės, ženkliukai policininko ir jis atrodė rimtas žmogus. Jokio dokumento dėl pinigų perdavimo nesurašė. Vis tik vėliau kilo įtarimų, ji paskambino į policiją, ir kitą dieną V. V. buvo sulaikytas. Jokių pinigų jis jai negrąžino.

166. Liudytoja N. O. B. parodė, kad 40 metų gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), ten gyvena su sūnumi D. B.. Tas namas niekada nebuvo pardavinėjamas, nedėjo jokių skelbimų. Namo nesiruošė ir nesiruošia parduoti. Su sūnumi irgi nekalbėjo apie namo pardavimą. Neturi jokių finansinių problemų.

167. Iš 2018 m. spalio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad Ž. P. atpažino D. B. kaip vyrą, kuris (duomenys neskelbtini), prisistatė kaip antstolis J. (2 t., b. l. 173–177).

168. 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo atlikta akistata tarp V. V. ir D. B.. Akistatos metu D. B. parodė, kad liepos mėn., gali būti gale, ryte pas jį prie namų atvyko V. V., pasakė, kad turi problemą, kadangi reikia D. iš (duomenys neskelbtini) nuvežti skolą kaip V. V. tuo metu turėjo kaip verslo partnerę Ž. P., norėjo atsidaryti ofisą, pradėti bendrą verslą. Ž. P. domėjosi ir nekilnojamuoju V. V. Ž. pasiūlys jo namą (duomenys neskelbtini) V. V. sako, su ja viską bus sušnekėjęs, o jis tik išeis iš namo, prisistatys antstoliu. V. V. iniciatyva Ž. P. pasakojo apie neva parduodamą namą, adresu (duomenys neskelbtini). V. V. trumpai pasakė, kad jis būtų antstolis, trumpai papasakotų apie tą namą, kaip išdėstyti kambariai. Tą jis ir padarė, gatvėje, už tvoros. Jis turėjo prisistatyti kaip antstolis, jam taip sakė V. V.. Jis sakė, jeigu įvyks tas sandoris, tai truputėlį gaus pinigų. V. V. sakė, jeigu paklaus apie gyventoją, tai sakyti, kad pasiims giminės į užsienį. Už minimą namą nurodė Ž. P. apie 20 000 Eur sumą. V. V. pasakė, kad tokią sakyti. V. V. šiuos D. B. parodymus patvirtino (21 t., b. l. 155–164).

169. Iš 2019 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos V. V. telefonų skambučių ir SMS žiniučių išklotinės, iš kurių nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. 08:27 val. skambino Ž. P., sakė, kad „skambino jam tas antstolis“, siūlė Ž. P. važiuoti ir susitikti (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad D. B. jam prieš tai skambino į mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinis skambutis V. V. iš D. B. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 5 d. 19:24:56. V. V. skambino D. B. 2018 m. rugsėjo 12 d. 20:42:23 iš jo naudoto Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų pokalbis tęsėsi 729 sekundes. Taip pat 2018 m. rugsėjo 13 d. V. V. 08:31:43 val. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vėl skambino pats D. B. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų pokalbis tęsėsi 787 sekundes (11 t., b. l. 84–87);

170. Iš 2019 m. gegužės 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti užfiksuota informacija dėl Ž. P. bendravimo su V. V. (12 t., b. l. 68–72).

171. Iš 2018 m. spalio 9 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad joje užfiksuota pokalbiai tarp V. V. ir Ž. P.. V. V. pripažįsta, kad su 12 000 Eur siejamas bei dalyvavo ir „antstolis“. Taip pat vėlesniuose pokalbiuose Ž. P. suabejoja, ar V. V. nebus jos apgavęs, jis tai neigia, sako, kad kiti pavydi ir siūlo niekam, apie tai nesakyti (12 t., b. l. 73–78).

172. Iš 2019 m. vasario 1 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad joje užfiksuota pokalbiai tarp V. V. ir Ž. P.. V. V. sakė, kad yra buvęs pareigūnas, teisėjas, turintis 6 aukštuosius, mokantis 7 kalbas, verslininkas, dirbantis saugumo tarnyboje (12 t., b. l. 95–97).

Dėl sukčiavimo L. A. atžvilgiu

173. Kaltinamasis V. V. dėl šios veikos kaltu neprisipažino, civilinį ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad 2017 m. kovo 8 d. L. A. į „(duomenys neskelbtini)“ parašė savo tel. Nr., susitiko su ja. Apie mėnesį laiko bendravo, vėliau pasakė, kad reikėtų jai automobilį pasikeisti, nes žinojo, kad jie parduodami per varžytines, laikraštyje parodė, nes buvo skelbimai, kad Vidaus reikalų ministerija parduoda labai daug automobilių įvairių. Ji sakė, kad nežino kaip, todėl pasakė, jog duotų 300 Eur ir galės jis paorganizuoti. Ji jam padavė 300 Eur, t. y. balandžio 18 d. ji paskambino, pasakė, jog atvažiuotų prie darželio, nuvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, kur ji nuėmė 300 Eur ir padavė. 2017 m. gegužės 19 d. paskambino ir pasakė, kad reikia pagalbos, nes jos sūnus padarė avariją (duomenys neskelbtini). Vėliau ji paskambinusi padėkojo ir pasakė, kad automobilio dabar reikia ne jai, o sūnui. Pasakė, kad gali padėti, tada ji jam padavė 900 Eur (duomenys neskelbtini), tai buvo 2017 m. gegužės 19 d. už sūnaus automobilį užstatą. Susiskambino su savininkais automobilio, pasakė, kad MB automobilis kainuos 3 600 Eur ir per savaitę reikės paduoti pinigus nuo automobilio paėmimo. Birželio mėn. pasakė L. A., jog galima pasiimti automobilį iš (duomenys neskelbtini), nes ten jį tvarkė servise. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) jis, L. A. ir jos sūnus, nes ji pati norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) prie jūros, o jis ten važiavo su reikalais. Sūnus pasiėmė automobilį ir su juo grįžo į (duomenys neskelbtini), o jie nuvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo reikalų, nes nuomojo patalpas dėl J. Š.. Po to grįžo į (duomenys neskelbtini), pasakė L. A., jog turi apie savaitę laiko surinkti pinigus automobiliui, ir dar pasakė, kad reikia arba automobilį atiduoti, arba pinigus už jį duoti, bet ji pasakė, jog neturi tiek pinigų, nes labai brangiai avarija kainavo. Paėmė iš jos automobilį, nuvarė tiems žmonėms, jie grąžino gal 400 Eur užstato dalį, nes jie iš viso neturėjo grąžinti užstato. Bet jis jai grąžino 1 200 Eur, tiek kiek buvo paėmęs. Paskui ji pasakė, kad yra pigi kelionė į (duomenys neskelbtini), bet neturi pinigų, todėl jis jai paskolino 200 Eur, jog ji važiuotų į kelionę. Po kurio laiko pasakė, kad yra labai pigi kelionė į (duomenys neskelbtini), kad reikia 280 Eur, todėl jis jai gruodžio 18 d. pervedė 300 Eur kelionei. Pripažįsta, kad iš L. A. gavo 300 Eur ir vėliau 900 Eur, o daugiau iš jos pinigų negavo, vėliau jis jai paskolino pinigų kelionėms. Dėl 4 000 Eur už pastatą (duomenys neskelbtini) ir pan., tai šito nebuvo. Ji buvo sakiusi, jog jos dukra nori kotedžo. (duomenys neskelbtini) buvo suradęs, pasakęs adresą, kad važiuotų žiūrėtis. Vėliau pasakė, kad buvo nuvažiavusi, bet kaina joms buvo per didelė.

174. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. A. nurodė, kad dėl V. V. apgaulės patyrė 5 600 Eur turtinę žalą ir 5 600 Eur neturtinę žalą. Todėl prašo iš V. V. priteisti civiliniu ieškiniu reiškiamą 11 200 Eur dydžio žalą, o V. V. pripažinti kaltu. Paaiškino, kad su V. V., kuris tuomet buvo V. L., susipažino 2017 m. balandžio mėn. per internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini). Jis prisistatė, kaip verslininkas, kad turi verslą, kad neturi patikimų draugų, kad jis nori plėsti verslą ir tą pasiūlė man padaryti. Be to rodė nuotraukas su uniforma, ir sudarė patikimo ir solidaus vyro įspūdį. Buvo paslaugus, kai sūnus padarė avariją, sakė, kad turi pažįstamų, jog automobilį būtų galima nupirkti pigiau iš „pirmų rankų“. Automobilį pigiau žadėjo nupirkti ir liudytojai. Ji už automobilius V. V. avansu davė grynais 1 200 Eur. Tačiau jis automobilių nenupirko, pastoviai meluodavo, kad kažkas įvyko, kad reikia palaukti automobilių ir pan. Supratusi, kad tai melas, prašė, kad V. V. grąžintų jai pinigus. Po kurio laiko jis po truputį pinigus grąžino, dėl to jam pretenzijų neturi. Dar V. V. siūlė jai pirkti (duomenys neskelbtini) namą, sakė, kad jis jį jau nupirkęs, tiesiog dabar reikia mokėti už jo išlaikymą iki kol pirkėjas iš (duomenys neskelbtini) jį nupirks. Sakė, kad reikia pinigų, klausė ar ji gali paskolinti, ir tai bus bendras verslas, kad paskui pinigai bus grąžinti daug didesni. Tada davė jam pinigų 4 000 Eur. Jokios sutarties nesurašė, V. V. sakė, kad reikia pasitikėti. Dar neišsisprendus klausimams su (duomenys neskelbtini) pastatu, praėjus labai trumpam laikui, V. V. jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra kotedžai, kad jie yra staigiai parduodami ir reikia greitai juos nupirkti, nes juos parduoda daug pigiau, po to bus galima juos pardavinėti butais. Todėl 2017 m. gegužės 19 d. iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) bankomate išgrynino 900 Eur, ir juos, bei grynais turėtus dar 1 200 Eur, padavė V. V. už kotedžų (duomenys neskelbtini) pardavimą. Jokio dokumento vėl nesurašė. Pinigus už namą (duomenys neskelbtini) ir kotedžus (duomenys neskelbtini) V. V. davė tikėdamasi, kad užsidirbs daugiau. Be to V. V. rodė nuotraukas, įmonės blankus, dokumentus, rodė nuotrauką, kad jis (duomenys neskelbtini) yra buvęs saugumo pareigūnas, nes buvo su uniforma pareigūno. Jai buvo abejonių, bet visi įrodymai atrodė įtikinamai, o dar internete pasiskaitė pagal pavardę ir rado, kad toks žmogus tokiose pareigose buvo ir patikėjo. Po to ji V. klausė, kaip reikalai su tuo nekilnojamu turtu, į ką jis vis sakydavo, kad reikia laukti. 2017 m. gegužės pabaigoje ji pasakė V., kad neturi pinigų net atostogoms, po ko jis jai davė 200 Eur. Vėliau ji ne kartą prašė jo grąžinti pinigus, bet jis sakė kad kažkas kažkur užstrigo, bet viskas derinama, ruošiama. 2017 m. gruodžio 19 d. jai į sąskaitą (duomenys neskelbtini) V. V. pervedė 300 Eur. V. V. nėra grąžinęs 5 600 Eur.

175. Iš 2019 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti L. A. pateikti jos banko sąskaitos išrašai laikotarpiu 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. liepos 25 d., kuriuose matyti pinigų judėjimas (4 t., b. l. 13–42).

176. 2018 m. spalio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu V. V. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad L. A. pažįsta, su ja susipažino prieš maždaug 2 metus. Su ja bendravo mažai. Jam reikėjo parsivaryti iš (duomenys neskelbtini) serviso į (duomenys neskelbtini) automobilį, todėl buvo pasiėmęs jos sūnų su savimi. Jis iš L. A. jokių pinigų neėmė, ji jam neperdavė jokios pinigų sumos automobilių pirkimui. 2017 m. vasarą jis savo asmeniniais reikalais važiavo į (duomenys neskelbtini), L. A. pageidavo vykti kartu su juo. Jis jai pasakė, kad ji turės susimokėti už kurą. L. A. jam davė 100 Eur. Kadangi jam reikėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) parsivaryti automobilį, o L. A. sūnus buvo sudaužęs savo automobilį, tai jis pasiūlė, kad jis važiuotų kartu, jis parvarys automobilį į (duomenys neskelbtini) ir dar kelias dienas galės juo pasivažinėti. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) pakeliui užsuko į (duomenys neskelbtini), kur iš serviso jis paėmė automobilį, su kuriuo jos sūnus grįžo į (duomenys neskelbtini). Jis su L. į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo dviese, ten laiką leido ne kartu, nes jis tvarkėsi savo reikalus. Jis L. A. jokio bendro verslo nesiūlė, iš jos pinigų kokiam nors pastatui (duomenys neskelbtini) neėmė ir jam pinigų neperdavė. Su ja nekalbėjo apie jokių būtų ar kotedžų pirkimą. Ji daug pinigų išleidžia kelionėms, ji pati norėjo iš jo pasiskolinti pinigų. Jis jai nėra skolingas, jis net pats paskolino jai 300 Eur, kai ji važiavo į kelionę (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 13–23).

177. 2018 m. spalio 16 d. atlikta akistata tarp L. A. ir V. V.. Akistatos metu L. A. parodė, kad V. V. 300 Eur perdavė už jai skirta automobilį. 2017 m. pavasarį perdavė V. automobilyje prie darželio „(duomenys neskelbtini)“. Po to ji V. V. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ paduoti tam žmogui, kur žadėjo automobilį, avansą. Jokio dokumento nesurašė. V. V. parodė, kad jie buvo susitikę prie darželio, pakalbėjo, išsiskyrė, jokių pinigų nebuvo, automobilio jai nežadėjo. L. A. parodė, kad 900 Eur V. V. perdavė, kai sūnus padarė avarija, nes V. V. sakė, kad gali gauti automobilį iš varžytinių. Sakė, kad reikia 900 Eur avanso, tuos pinigus perdavė prie darželio „(duomenys neskelbtini)“. Jokio dokumento nepasirašė. V. V. šiuos parodymus patvirtino iš dalies, nes jam buvo žinoma apie sūnaus avariją, žadėjo duoti mašiną kelioms dienoms, tačiau nežadėjo padėti įsigyti automobilio iš varžytinių. Kalbos apie pinigus nebuvo. L. A. parodė, kad 4 000 Eur V. perdavė, nes jis sakė, kad yra pastatas (duomenys neskelbtini), kad reikia pinigų jo išsaugojimui, o jis dalį jau surinkęs, bet reikia dar. Sakė, kad šiame reikale bus trise, uždirbs gerus pinigus, pinigų reikėjo greitai, todėl ji davė jam 4 000 Eur, perdavė juos toje pačioje vietoje – prie darželio „(duomenys neskelbtini)“. Jokio dokumento nesusirašė, nors ji prašė, tačiau jis pradėjo kalbėti apie pasitikėjimą, rodė dokumentus, tame tarpe ir savo firmos. 900 Eur ir 1 200 Eur V. V. perdavė ten pat – prie darželio „(duomenys neskelbtini)“ bendram verslui – objektui (duomenys neskelbtini) ir kotedžų pirkimui (duomenys neskelbtini). Jokio dokumentų dėl šių 2 100 Eur perdavimo surašyta nebuvo. V. V. L. A. parodymų netvirtino. L. A. parodė, kad V. V. jai grąžino 1 200 Eur, kurie buvo skirti automobilių pirkimui, dar davė 200 Eur ir į jos sąskaitą pervedė 300 Eur, po to, kai ji pradėjo sakyti, kad kreipsis į policiją. V. V. parodė, kad pinigų jai davė, nes ji jo prašė. Ji sakė, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir jai reikia pinigų. 300 Eur jai pervedė, kai ji grįžo iš kelionės ir sakė, kad neturi pinigų, todėl jis jai pervedė, kad ji turėtų iš ko gyventi iki atlyginimo. 1 200 Eur davė, kai ji norėjo kažką pirkti, sakė, kad sūnus padarė avariją, nori pirkti automobilį (21 t., b. l. 28–32).

Dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu

178. Kaltinamasis V. V. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino. Teigė, jog pinigų iš D. Š. negavo ir nematė, jog D. B. būtų gavęs iš D. Š. pinigų. Jis tik iš paties D. Š. žino, kad D. B. anksčiau iš jo pasiėmė pinigus 2 000–3 000 Eur už kontrabandinių cigarečių lydėjimą. Pas D. Š. buvo nuvykęs, nes D. B. jo prašė, kad jis pakalbėtų, nes D. Š. jį spaudžia dėl tų pinigų. Po pokalbio su D. Š. jis vis skambindavo jam, todėl pasakė D. B., kad arba pats su juo kalbėtų, arba spaustų dėl cigarečių vežimo, nes jis pranešęs policijai ir padarys D. Š. sulaikymą, ir už tai dar pinigų iš policijos gaus.

179. Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį V. V. klausė jo, kas galėtų paskolinti pinigų už procentus. Jis tada paklausė D. Š. ar jis nenorėtų užsidirbti skolindamas pinigus V. V. verslui. D. Š. sutiko paskolinti pinigų už procentus. V. V. sakė, kad pinigus grąžins D. Š., kai uždirbs iš verslo, o jam žadėjo už tarpininkavimą, bet jokios sumos nepasakė. Iš pradžių neatrodė, jog V. V. nori apgauti žmones, nes jis žadėjo atsiskaityti, nesikeitė telefono numerio, su visais bendraudavo. Abejonės, kad kažkas negerai jam kilo tik vėliau. Pinigus iš D. Š. pasiėmė V. V., bet jis irgi ten buvo. Visi jie susitiko, nuėjo į automobilį ir ten D. Š. pinigus perdavė jam, o prie jo akių jis pinigus perdavė V. V.. Visa tai matė D. Š..

180. Nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad jaučiasi apgautas V. V., bet ieškinio nereiškė, nes jam nėra paprasta jį parašyti, be to netiki, kad V. V. jam grąžins pinigus, nes jis suimtas, o tiki, kad gal grąžins D. B., kuris ir supažindino jį su V. V.. Tai pat paaiškino, kad jį su V. V. supažindino D. B., kurį jis pažinojo iš seniau. Iš pradžių V. V. domėjosi dėl metalų, nes jis dirbo apsauginiu „(duomenys neskelbtini)“, ir jis jam buvo užrodęs tokį žmogų. Po to ilgai nebendravo, o tik po kurio laiko D. B. paklausė ar nukentėjusysis negali V. V. paskolinti pinigų, sakė, kad bus geri procentai. Jis sutiko. Susitikus su V. V. jis sakė, kad viskas bus gerai, kad bus neblogi procentai ir juo pasitikėjo. Tada jis (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ padavė pinigus – 2 500 Eur V. V. dalyvaujant D. B.. V. V. žadėjo pinigus grąžinti greitu metu, bet konkrečiai nenurodė kada. Paskui dar V. V. iš segtuvo ištraukė lapą, D. B. padavė žirkles, atkirpo vieną dolerį ir sakė, kad doleriai yra tikri, ir kad jis „prastumtų“. Nukentėjusysis pasakė, kad tokiais dalykais neužsiima. Po to su V. V. vis susiskambindavo, jis visą laiką atsiliepdavo telefonu, bet pinigų negrąžino. Dar po kurio laiko paskambino iš policijos, pasakė V. V. sulaikytas. Jaučiasi stipriai apgautas ir nukentėjęs, nes neatgavo 2 500 Eur. Be to papildomai nori pasakyti, kad jau po V. V. sulaikymo D. B. jam perdavė V. V. žodžius, kad kurie viską slėps ir bus V. V. pusėje, tam pinigus jis grąžins, o kurie buvo prieš jį, tai pinigų negaus. Taip pat D. B. perdavė, jog nukentėjusysis nesakytų, jog V. V. buvo su uniforma.

181. Teismas, įvertinęs šio nuosprendžio 36–180 punktuose išvardintus bei teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus duomenis, konstatuoja, jog jie surinkti laikantis BPK nustatytos tvarkos, taip pat ištirti teisiamajame posėdyje, dėl to pripažįsta juos įrodymais. Dėl to, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta priimdamas nuosprendį, pasisakys motyvuodamas savo sprendimus dėl kiekvienos iš inkriminuotų nusikalstamų veikų.

IV. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

182. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, Nr. 2K-166-895/2019, Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-188-719/2018, Nr. 2K-453-648/2016 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-305-693/2017, Nr. 2K-303-693/2019 ir kt.).

Dėl bendro verslo kuriant senelių bei neįgaliųjų reabilitacijos namus (sukčiavimas Ž. S. atžvilgiu)

183. Teismas nustatė, kad V. V., įgydamas pinigus iš Ž. S., žadėjo sukurti jai du pelną generuojančius verslus: a) vykdant žmonių su negalia reabilitaciją pajūryje bei b) steigiant įmonę, kuri prekiaus džiovintais vaisiais, riešutais. Šie verslo planai buvo panašiausi į civilinius sandorius, t. y. į Civiliniame kodekse reglamentuotą bendrąją jungtinę veiklą arba kitokios formos (pvz. uždarosios akcinės bendrovės) pelno siekiančio juridinio asmens steigimą. Todėl, siekdamas nustatyti ar tai buvo civiliniai teisiniai santykiai ar sukčiavimas, teismas visų pirma įvertina, ar V. V. apskritai turėjo ketinimų šiuos sandorius sudaryti ir vykdyti siekiant bendros veiklos ir bendro pelno su Ž. S.; ar jis juos vykdė ir tiesiog jų bendrą verslą ištiko nesėkmė; ir ar pati Ž. S., atsižvelgiant į jos asmenines savybes ir patirtį, atitiko minimalius rūpestingo asmens reikalavimus.

184. Kaip nustatyta iš V. V. ir Ž. S. parodymų, jie susipažino 2015 m. spalio mėnesį. Kaltinamasis prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) universiteto neakivaizdinių studijų socialinių neįgaliųjų studijų programos studentas, be to nurodė esąs stambus verslininkas, turintis (duomenys neskelbtini) privačią seklių firmą, o (duomenys neskelbtini) turintis nebaigtų statyti objektų. Taip pat pasakojo, kad atidarinėja neįgaliųjų centrus ir kaip tik ruošiasi naujam projektui - atidaryti naujus neįgaliųjų ir senelių namus, bei jau pirmojo susitikimo metu pasiūlė prisijungti prie šio projekto Ž. S..

185. Tačiau, realiai V. V. iš pataisos namų į laisvę buvo paleistas vos prieš 9 mėnesius, t. y 2015 m. sausio 29 d. (18 t., b. l. 100) ir iki susipažinimo su Ž. S., nebuvo ne tik joks stambus verslininkas, bet ir apskritai neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidusio jam pradėti kurti didelių investicijų reikalaujantį verslą – senelių namų steigimą. Tuo tarpu iš Ž. S. parodymų nustatyta, kad jis pats jai sakė, kad dalį investicijų turi (nors dėl to nėra ir nebuvo jokių įrodymų byloje), o dalies trūksta. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turėjo tuo metu (duomenys neskelbtini) nebaigtų statyti objektų. Priešingai, iš liudytojos R. S. parodymų matyti, kad jis buvo prašęs jos parodyti tokius objektus tik kai atvyko į pajūrį su Ž. S., bet nei prieš tai, nei po to jokių sandorių dėl nekilnojamojo turto nebuvo sudaręs. Tai leidžia daryti teismui išvadą, kad nuo pat susipažinimo su Ž. S., prisistatydamas tuo, kuo nesantis, ir nurodydamas turtą ir verslą, kurių neturėjo, jis turėjo išankstinę susiformavusią tyčią apgauti Ž. S..

186. Toliau analizuojant įrodymus matyti, kad tuo pačiu momentu kada V. V. susipažino ir pradėjo bendrauti su Ž. S., jis taip pat paraleliai susipažino su J. Š., kuri buvo (duomenys neskelbtini) akcininkė ir jai priklausė (duomenys neskelbtini) pajūryje tuo metu statomi poilsio namai. Iš J. Š. parodymų nustatyta, kad V. V. tuo metu jai intensyviai siūlė statomus poilsio namus perdaryti į senelių namus. Vėliau prie tų (duomenys neskelbtini) statomų namų buvo nuvežęs Ž. S., rodydamas, jog čia jie darys verslą, o pačią J. Š. savo ruožtu buvo nuvežęs pas Ž. S. į darbą, nes ji dirbo masažiste gydymo įstaigoje, kad ji [J. Š.] pažiūrėtų kaip pertvarkyt jos statomus poilsio namus. Taip pat Ž. S. tuo metu kaip tik pardavinėjo žemes, planuodama gauti beveik 37 000 Eur sumą, bei buvo realiai susidomėjo bendro verslo (kuris susijęs ir su jos specialybe) su V. V. perspektyva. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pats V. V. būtų bent kokiu turtiniu įnašu prisidėjęs prie bendro verslo – senelių namų kūrimo. Pats V. V. teigė, kad jis tvarkė dokumentus, įkūrė Ž. S. vardu įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir tai rodo, kad jo sumanymas buvo rimtas. Teismas sutinka, kad būtent V. V. Ž. S. vardu įkūrė tarptautinį reabilitacijos ir neįgaliųjų centrą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pažymi, kad Ž. S. tikroji valia buvo investavus pinigus kurti pelną nešančią įmonę, apie ką jai V. V. ir žadėjo. Tuo tarpu V. V. įsteigtas „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 173–175). (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas 2015 m. gruodžio 28 d., ir pagal tai dienai galiojusio LR viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį buvo laikomas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija Nr. X-1048). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad išoriškai atlikdamas veiksmus, kurie Ž. S. rodė, tarsi kad V. V. iš tiesų prisideda neturtinio įnašo įdėjimu bei turi rimtų ketinimų kurti bendrą verslą ir stengiasi jos labui, kad vėliau gauti pelną – iš tiesų realiai jis tik kūrė iliuziją apie pelną generuojančią įmonę. Be to chronologiškai sudėliojant „senelių namų verslo“ įvykius matyti, kad tuo pačiu jis ir J. Š. siūlė bendrą senelių namų verslą, su kuriuo ji nors ir vėliau nesutiko, tačiau pasinaudodamas pažintimi su ja ir tuo pačiu aprodydamas jos realiai statomus pastatus pajūryje, visiškai įtikino Ž. S. apie tariamai realų verslo planą ir jo vykdymą. Tuo pačiu J. Š. pristatydamas Ž. S., taip pat pasirodė kaip verslininkas, dirbantis su realiais projektais.

187. Tai leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad jokio realaus ir Ž. S. pelną generuojančio verslo dėl senelių namų V. V. nevykdė, o ir net neturėjo nei tikslo, nei noro vykdyti. Todėl atmetami jo ir jo gynėjos argumentai apie šį verslą ištikusią nesėkmę, nes negali verslo ištikti nesėkmė, jei jis net nebuvo realiai pradėtas vykdyti. Tokia išvada daroma ir įvertinus V. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis pats nurodė, jog 26 000 Eur, kuriuos jam Ž. S. perdavė senelių namų verslui, jis investavo į džiovintų vaisių ir produktų užpirkimą (duomenys neskelbtini) (prieš tai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 25 000 Eur išleido parodai (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, jog visiškai pasitvirtina, kad V. V. turėjo iš anksto susiformavusią ir kryptingą tyčią apgauti Ž. S. dėl senelių namų verslo, ir apgaulės būdu iš jos užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

188. Sprendžiant dėl V. V. apgaulės būdu įgyto pinigų kiekio tiek iš V. V., tiek iš Ž. S. parodymų nustatyta, kad pinigus senelių namų projektui ji perdavė po to, kai su ja buvo atsiskaityta už parduotas žemes. Tačiau Ž. S. teigia, kad V. V. perdavė grynaisiais pinigais nuėmusi 30 980 Eur, o V. V. teigia, kad jam buvo perduota 26 000 Eur. Didelė vertė yra kvalifikuojantis sukčiavimo požymis ir turi būti taip pat įrodinėjamas. Kaip nustatyta iš rašytinių įrodymų, pinigai už parduotas žemes (33 980 Eur) Ž. S. į sąskaitą buvo pervesti 2016 m. kovo 1 d. Iš šios sąskaitos Ž. S. grynais pinigais nuėmė 28 000 Eur 2016 m. kovo 2 d. (4 t., b. l. 157). Tuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuo 2015 sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo 37,66 Eur bazinis dydis (2008 m. spalio 14 d. LRV nutarimo Nr. 1031 redakcija TAR, 2014, Nr. 2014-12127). Todėl tiek V. V., tiek Ž. S. nurodyta suma ženkliai viršija 250 MGL (37,66 x 250 = 9 415 Eur) dydį.

189. Tačiau teismas, nustatydamas tikrąją sumą, kuri buvo perduota V. V., remiasi pirmiausiai rašytiniu įrodymu – banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad 2016 m. kovo 2 d. Ž. S., pateikusi Asmens tapatybės kortelę, nuėmė nuo sąskaitos 28 000 Eur. Už šį pinigų nuėmimą bankas jai nuo sąskaitos nuskaičiavo 224 Eur. Liudytojas A. R., kuris pinigų perdavimo V. V. momentui buvo kartu, nenurodė, kad eidama iki automobilio ar perduodama V. V. maišelį, Ž. S. būtų išėmusi kažkokią dalį pinigų. Todėl teismas sprendžia esant nustatytą aplinkybę, kad Ž. S. V. V. perdavė 28 000 Eur. Tuo pačiu teismas atmeta nukentėjusiosios parodymus, jog ji perdavė V. V. 30 980 Eur, nes tą dieną ji tokio dydžio sumos nenusiiminėjo, o ji nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nurodžiusi, kad dalį pinigų V. V. ji davė ir iš prieš tai nuimtų grynųjų pinigų. Be to apklausta dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, kurį jau vėliau V. V. pasirašė, buvo nurodžiusi, kad suskaičiavo negrąžintą sumą su palūkanomis. Be abejo, sprendžiant dėl žalos atlyginimo nagrinėjant civilinį ieškinį, toks žalos apskaičiavimas galimas (bus pasisakoma toliau nuosprendyje prie civilinių ieškinių), tačiau formuluojant kaltinimą turi būti tiksliai nurodoma suma, kuri buvo pasisavinta naudojant apgaulę. Todėl jau vien šio tęstinės nusikalstamos veikos epizodo pakanka V. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, tik patikslinant kaltinimą dėl sumos. Toks patikslinimas V. V. teisių nepažeidžia, kadangi buvo įspėtas BPK 256 straispnio nustatyta tvarka dėl faktinių aplinkybių keitimo.

Dėl bendros įmonės prekybai džiovintais vaisiais įkūrimo (sukčiavimas Ž. S. atžvilgiu)

190. Pasisakant dėl kito V. V. Ž. S. pasiūlyto verslo – prekybos džiovintais vaisiais ir kitais produktais, teismas nebekartoja jau anksčiau išdėstytų motyvų apie V. V. legalių pajamų neturėjimą tokiam verslui vystyti, papildomai pažymėdamas, jog nėra jokių įrodymų, kad jis apskritai tokio pobūdžio verslui vystyti turėjo patirtį ir žinių. Šiame epizode, įrodant V. V. iš anksto turėtą susiformavusią tyčią apgauti Ž. S. su šiuo tariamu verslu, svarbūs yra liudytojo A. M. parodymai. Jis paaiškino, kad jam su Ž. S. ir kitais asmenims važiuojant į parodą (duomenys neskelbtini) ir būnant V. V. paskirtam atsakingu už viso proceso priežiūrą buvo aišku ir suprantama, kad nei jis pats, nei Ž. S. net nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos. Todėl akivaizdu, kad jokių kontaktų nemokant užsienio kalbos neužmegsi. Antra, šiai parodai ruoštuose lankstinukuose su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, nes būtent ši įmonė, pasak V. V. pasakymo Ž. S., ir vykdys verslą prekiaujant džiovintais vaisiais, kaip direktorius buvo nurodytas V. V. draugas, su kuriuo jis anksčiau atlikinėjo bausmę – A. M.. Jokių duomenų, kad šioje įmonėje kaip akcininkė ar dalininkė būtų įtraukta Ž. S. – nėra. Be to, kaip ir pats A. M. apklaustas teisme paaiškino, jam V. V. sakė, jog jis bus „permestas“ į tą įmonę, kaip vadovas, kur V. V. tos įmonės akcininkas. Tai rodo, kad nei kaip akcininkė, nei kaip vadovė toje įmonėje Ž. S. nebuvo numatyta. Taip pat iš A. M. pateiktų dokumentų matyti, jog vizitinėse kortelėse, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nurodytas V. V. (tuomet V. L.) (8 t. b. l. 100). Pas V. V. asmens kratos metu taip pat rasta (duomenys neskelbtini) vizitinė kortelė, kurioje jis nurodytas prezidentu (22 t., b. l. 13). Galiausiai, byloje nėra jokių įrodymų, kad V. V. turėjo realius sumanymus vykdyti prekybos džiovintais vaisiais verslą tiek prieš parodą, tiek po jos. Ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai nenurodė šios aplinkybės, o tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė versiją, kad jau buvo už 26 000 Eur, gautų iš Ž. S., užpirkęs pusantro vilkiko tų vaisių, bet jie liko (duomenys neskelbtini). Teismui aiškinantis šias aplinkybes, V. V. negalėjo nurodyti nei vietos, kur tie vaisai yra, nei asmenų, iš kurių, pasak jo, jis tuos vaisius pirko, nei tų vaisių likimo. Toliau tęsiant jo detalią apklausą, jis galiausiai paaiškino, kad tų vaisių laiku neatsiėmus, viskas dingsta. Tokie V. V. parodymai atmetami ir teismo vertinami, kaip gynybinė, jokiais įrodymai nepagrįsta versija.

191. Visuma šių teismo nustatytų aplinkybių parodo, kad V. V., paimdamas iš Ž. S. 3 000 Eur parodai, kuri tariamai bus naudinga tolimesniam bendram verslui, tik imitavo veiklą, siekdamas pateisinti, savo kaip verslininko įvaizdį, o tuo pačiu neleisdamas kilti įtarimų, kad jau anksčiau apgaule įgyti 28 000 Eur nenaudojami verslui. Be to, nors ir V. V. bei jo gynėja teigia, kad prekyba vaisiais buvo verslo nesėkmė, nes ir V. V. ir Ž. S. buvo „ne kokie“ verslininkai, teismas sprendžia kitaip. Jokios verslo nesėkmės čia nebuvo, nes jau nuo pat pirmo užsiminimo Ž. S. apie prekybą vaisiais, V. V. žinojo, suprato, ir siekė iš jos apgaule įgyti pinigus, o ne vystyti bendrą verslą; paroda buvo organizuota siekiant apgaule įgyti dar pinigų iš Ž. S. (šiuo atveju pažymint, kad Ž. S. netgi ir prekių pavyzdžius pati pirkosi parodai, nors V. V. davė 3 000 Eur už parodos organizavimą), o tuo pačiu V. V. pasirodant prieš Ž. S., kad jis neva dirba jų abiejų būsimo verslo labui. Atmestina V. V. keliama versija, kad jis pinigus išleido Ž. S. naudai. Jo paties parodymai dėl šių pinigų panaudojimo yra nenuoseklūs (tai investicija į senelių namus, tai vaisių užpirkimas ir palikimas (duomenys neskelbtini)). Jokių panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nėra rasta; jokių prekių nenupirkta; jokie sandoriai dėl nekilnojamojo turto nuomos ar panaudos nesudaryti; jokia bendra, galinti siekti pelno ir/ar pelną generuojanti įmonė su Ž. S. nesukurta. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jo iš Ž. S. gauti pinigai buvo panaudoti jos naudai.

192. Spręsdamas, ar Ž. S. perdavė pinigus (3 000 Eur) V. V., ir ar tikrai tokia suma buvo, teismas pirmiausiai vadovaujasi šioje dalyje tiek V. V., tiek nukentėjusiosios parodymais. Jei sutampa. Antra, teismas įvertina ir rašytinį įrodymą – sąskaitos išrašą, nes tiek V. V., tiek Ž. S. parodė, kad pinigus už parodą davė jai gavus avansą iš pirkėjo už parduodamas žemes (V. V. minėjo 2016 m. sausio 19 d.). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad į Ž. S. sąskaitą 2016 m. sausio 21 d., kaip avansas pagal preliminarią sutartį, buvo pervesta 3 000 Eur. Dar prieš šį pervedimą, Ž. S. taip pat buvo išsigryninusi 3 000 Eur 2016 m. gruodžio 16 d., o po pervedimo, pradedant sekančia diena (sausio 22–26 d. laikotarpiu) išsigrynino dar 2 000 Eur. Todėl teismas sprendžia esant nustatytą faktą, kad Ž. S. turėjo 3 000 Eur sumą, kurią ne anksčiau nei 2016 m. sausio 22 d. perdavė V. V.. Ši aplinkybė patikslinama ir kaltinime.

193. Galiausiai teismas įvertina ir tai, ar pati Ž. S. išlaikė tą minimalų apdairumo ir atsargumo standartą, kurį V. V. reikėjo įveikti, jog ją apgautų atliekant klaidinančius veiksmus. Kaip nustatyta, ji dirbo masažiste su neįgaliais žmonėmis, neturėjo jokios patirties verslo santykiuose, ką sužinojęs V. V. ir pasiūlė jai verslą, susijusį su jos darbu. Tačiau ji pinigų iš karto neperdavė, o tai padarė tik po to kai V. V. atliko gudrius ir apgaulingus veiksmus, kurie ne tik masažistu dirbančiam, bet ir bet kuriam vidutiniškai išprususiam ir gyvenimišką patirtį turinčiam asmeniui, būtų leidę patikėti jo apgaule. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dar prieš Ž. S. perduodant pinigus, jis 2015 m. gruodžio 23 d. su kita įmone suorganizavo sutarties dėl (duomenys neskelbtini) buveinės vietos registracijos sudarymą ir apmokėjo 300 Eur už tai iš savų pinigų; 2015 m. gruodžio 28 d. suorganizavo (duomenys neskelbtini) įstatų patvirtinimą, kuriuose Ž. S. nurodyta kaip direktorė (4 t., b.l. 150–151, 171–175); taip pat teigė, kad bus kuriamas įmonės internetinis tinklalapis; be to iš liudytojos R. S. parodymų matyti, kad V. V. nusivežė Ž. S. į pajūrį, rodė įvairius pastatus, kas patvirtina, jog jis jai pasakojo ir apie būsimus planus ten steigti senelių namus; iš A. M. parodymų matyti, kad būtent prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės jis susitiko su V. V. ir Ž. S., ir kad jis V. V. prašymu turėjo segtuvą su dokumentais, ir jį atsinešdavo atėjęs į susitikimus su juo, ir kad V. V. supažindino jį tada su Ž. S., o V. V. jį Ž. S. pristatė, kaip savivaldybės darbuotoją iš kurio nuomosis pastatus bendram senelių namų verslui ir jam reikia už tai jam duoti pinigų; taip pat iš byloje esančio V. V. išduoto (duomenys neskelbtini) Universiteto diplomo iš tiesų matyti, kad jis tuo metu studijavo (duomenys neskelbtini) socialinio darbo magistro studijose ir galėjo turėti žinių apie darbo ypatumus su neįgalaisiais ir socialiai pažeidžiamais asmenimis. Ir tik po visų šių apgaulingų V. V. veiksmų atlikimo ji nuėmė pinigus nuo sąskaitos, o ir tai perdavė juos ne akis į akį susitikusi su V. V., o matant A. R., bei prašė rašytinio pakvitavimo, kurį V. V. pažadėjo parašyti, bet neparašė.

194. Todėl, teismo vertinimu, Ž. S. išlaikė minimalius rūpestingumo ir atidaus asmens standartus, o V. V. turėjo juos įveikti panaudodamas apgaulę. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinimas dėl aukščiau aprašytos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Taip pat atsižvelgiant į V. V. tyčios turinį (apgaulės būdu įgyti iš Ž. S. pinigus per kelis kartus); atliktų veiksmų laikotarpį (nenutolę vienas nuo kito laiko atžvilgiu), šios dvi veikos kvalifikuotinos kaip tęstinis nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl tarpininkavimo vištienos prekyboje (sukčiavimas J. Š. atžvilgiu)

195. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 t., b. l. 68–70) patvirtina nukentėjusiosios J. Š. parodymus, jog ji yra V. V. sumokėjusi 150 000 Eur. Apklaustas teisiamajam posėdyje V. V. nurodė, kad gavo tik dalį šių pinigų. Tačiau teismas, įvertinęs jau minėtus rašytinius įrodymus ir nukentėjusiosios parodymus sprendžia, jog yra nustatyta, kad V. V. iš J. Š. gavo 39 000 Eur dėl verslo su vištiena; 51 000 Eur dėl etnografinio kaimo statybos; 35 000 Eur dėl Victoria‘s Secret prekės ženklo frančizės ir 25 000 Eur už teisinių paslaugų suteikimą. Tokią išvadą teismas daro, nes neturi pagrindo abejoti byloje patvirtinta Taikos sutartimi, kur išdėstytos sumos, nors ir vertina ją, kaip paprastą rašytinį įrodymą, neturinti prejudicinės galios baudžiamojoje byloje; bei priesaiką davusios nukentėjusiosios parodymais. Tuo tarpu paties V. V. parodymai dėl pinigų sumų gavimo buvo nenuoseklūs ir keitėsi teisminio nagrinėjimo metu, tačiau BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka pagarsinus V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tuomet jis apklausiamas pripažino gavęs būtent tokias sumas, ir būtent už tuos veiksmus, kurias nurodė J. Š. (21 t., b.l. 72–73). Be to analizuojant ir kitą rašytinę medžiagą matyti, kad V. V. 2018 m. gegužės 16 d. teikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui atsiliepimą, kuriame nors ir nesutiko su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, tačiau tą sumą (150 000 Eur) dar kartą pripažino, jokių kitų aplinkybių dėl jos struktūros ir dydžio nenurodė (5 t., b. l. 74–75). Todėl tokį V. V. parodymų nenuoseklumą ir kaitaliojimą teismas vertina tik kaip jo gynybinę versiją, ir ją atmeta, nes ji prieštarauja surinktiems ir BPK nustatyta tvarka ištirtiems įrodymams.

196. V. V. buvo inkriminuota tęstinė nusikalstama veika, kurios dvejuose epizoduose (dėl prekybos vištiena ir Etnografinio kaimo kūrimo) kaltinimas, teismo vertinimu, pasitvirtino. Todėl dėl kiekvieno iš jų teismas pasisako atskirai.

197. Analizuojant 39 000 Eur gavimo aplinkybes nustatyta, kad skiriasi kaltinamojo V. V. ir nukentėjusiosios J. Š. versijos, už ką šie pinigai V. V. buvo sumokėti. V. V. teigia, kad pinigus gavo už tarpininkavimą, o J. Š. teigia, kad jis tuos pinigus išviliojo ir ją apgavo iš esmės suklaidinęs. Todėl visų pirma yra svarbu atriboti, ar tai buvo civiliniai teisiniai santykiai, ar V. V. jau turėjo iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčia panaudoti apgaulę ir taip užvaldyti J. Š. turtą. Tarpininkavimo sutartis yra civilinis teisinis sandoris, kurio metu trečiasis asmuo (tarpininkas) veikia tarp pardavėjo (gamintojo) ir pirkėjo (vartotojo), suorganizuodamas jiems naudingą prekių ar paslaugų įgijimą ar ilgalaikį užsakymą, ir už tai gauna sutartos formos vienkartinį ar procentine forma išreikštą pastovų atlygį. Todėl, teismo vertinimu, yra svarbu nustatyti, ar V. V. pažinojo tas kitas sandorio šalis, kokia jo patirtis tame versle, ir ar jis apskritai turėjo ketinimus ir galimybes vykdyti tokį sandorį.

198. Iš duomenų apie V. V. teistumus matyti, kad jis iš įkalinimo įstaigos į laisvę buvo paleistas 2015 m. sausio 29 d. (18 t., b. l. 100). Taip pačiais metais susipažino su J. Š., prisistatė stambiu verslininku, ir jau 2016 m. sausio – vasario mėnesiais J. Š. nurodė, kad pažįsta (duomenys neskelbtini) verslininkus, kurie galėtų pirkti jos įmonėje paskerstą vištieną didžiuliais kiekiais (300 000 kg). Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. V. apskritai nusimano vištų skerdimo ir prekybos jomis srityse; nėra jokių įrodymų, kad jis apskritai pažįsta (duomenys neskelbtini) verslininkus, ar juo labiau valstybės pareigūnus, kurie būtų galėję J. Š. užtikrinti valstybinį užsakymą; V. V. nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, kuria kalbama (duomenys neskelbtini); jis net nemoka anglų kalbos, kuria galėtų bendrauti tarptautiniai partneriai. Teismui kilus abejonių ar jis apskritai buvo (duomenys neskelbtini), tas taip pat buvo aiškinamasi, į ką V. V. patvirtino, kad taip buvo, ir nurodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Tačiau (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sostinė, o ne (duomenys neskelbtini) miestas. Todėl konstatuojama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad V. V. net apskritai yra buvęs (duomenys neskelbtini) iki J. Š. pasiūlė per jo pažįstamus gauti valstybinį užsakymą iš (duomenys neskelbtini). Taip pat teisiamajame posėdyje jis nenurodė jokių (duomenys neskelbtini) įmonių pavadinimų ar asmenų, su kuriais jis turėjo kontaktus, pavardžių. Apžiūrėjus kratos pas jį metu rastus daiktus taip pat nebuvo rasta dokumentų, kurie būtų patvirtinę jo ketinimus suvesti vištų skerdienos pardavėjus su (duomenys neskelbtini) verslininkais. Todėl šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą, kad V. V. net neturėjo nei noro, nei realių galimybių sudaryti civilinį teisinį sandorį, ir būti tarpininku, galinčiu gamintojui (pardavėjui) – J. Š. įmonei su pirkėju (vartotoju) – (duomenys neskelbtini) verslininkais sudaryti civilinį sandorį.

199. Tokią teismo išvadą patvirtina ir vėliau sekę V. V. veiksmai, o būtent imitavimas veiksmų tarsi ieškant pardavimui vištų kitose valstybėse ir galiausiai kažkokio asmens suradimas ir pristatymas J. Š., kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, kuris, pasak J. Š., apskritai neaišku kas buvo ir nesigaudė tame vištienos pardavimo biznyje. V. V. teismui taip pat nenurodė šio asmens jokių duomenų ir kur jį galima būtų rasti, kad patikrinti jo keliamos versijos pagrįstumą. Todėl teismas konstatuoja, kad V. V., apgaule užvaldęs J. Š. pinigus dar ir toliau stengėsi imituoti tarpininko darbą ir sudaryti regimybę, kad čia vykdomas civilinis sandoris. Tačiau tai, teismo vertinimu, tik parodo V. V. tiesioginę, iš anksto susiformavusią tyčią apgauti J. Š., ir tą apgaulę kuo ilgiau slėpti imituojant civilinį sandorį. Taip pat tyčios susiformavimą ir kryptingumą apgaulei panaudoti rodo ir V. V. prisistatymas J. Š. stambiu verslininku, pasakojimai apie retųjų metalų berilio ir skandžio pardavimą, kad jis įgautų jos akyse tokio verslininko reputaciją ir patikimumą. Teismas neabejoja, kad V. V. būtent taip ir prisistatė J. Š., nes tiek nukentėjusysis D. Š., tiek liudytojas V. M. (7 t., b.l. 173–174) nurodė, kad ir jiems V. V. siūlė biznius su retais metalais. Todėl visos šios aplinkybės įrodo buvus sukčiavimo sudėčiai reikalingą elementą – tiesioginę, iš anksto susiformavusią, tyčią apgaulės būdu pasisavinti svetimą didelės vertės turtą, nes būtent ir pats V. V. paprašė už atliekamas tarpininkavimo paslaugas didesnio nei 250 MGL atlygio, o iš tiesų ir turėjo norą būtent tokį didelės vertės turtą apgaulės būdu ir įgyti. Todėl jau vien šio tęstinės nusikalstamos veikos epizodo pakanka V. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule savo naudai.

Dėl Etnografinio kaimo kūrimo (J. Š. apgaulė).

200. Pasisakydamas dėl šio V. V. inkriminuojamo tęstinės nusikalstamos veikos epizodo teismas visų pirma konstatuoja esant nustatytą ir anksčiau nuosprendyje jau aptartą aplinkybę, kad J. Š. V. V. perdavė būtent 51 000 Eur. Taip pat pripažįsta esant nustatyta, kad J. Š. šiuos pinigus davė V. V. įsitikinusi, kad siekdamas kartu su ja plėtoti verslą ir turėti bendrą turtinį vienetą, kurį vėliau galės nuomoti, jis pinigus perduos (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuris atseit gali padaryti įtaką priimant sprendimą statyti J. Š. priklausančioje žemėje Etnografinį kaimą. Sumos dydžio V. V. neginčija, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė kitas aplinkybes dėl ko jas gavo. Jis teigia, kad šią sumą gavo kaip kyšio dalyką, kurį turėjo perduoti (duomenys neskelbtini) pareigūnams, kurie „sutvarkytų“, jog J. Š. nebūtų iškelta baudžiamoji byla už ES lėšų iššvaistymą. Teismas atmeta šią V. V. versiją, visų pirma vadovaudamasis rašytiniu įrodymu – J. Š. ir V. V. sudaryta Taikos sutartimi, kurioje jis raštu pripažinęs tiek tą faktą, kad gavo 51 000 Eur sumą iš J. Š., tiek ir tą aplinkybę, jog šią pinigų sumą gavo būtent už „Etnografinio žvejų kaimo (duomenys neskelbtini) pajūryje įrengimą“ (5 t., b. l. 60). Taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu V. V., pareiškus įtarimą, buvo pripažinęs gavęs pinigus iš J. Š. pagal įtarime pareikštas aplinkybes, t. y. dėl žvejų kaimo įrengimo (21 t., b. l. 73). Jokių įrodymų apie J. Š. iškeltas bylas ar pareikštus įtarimus baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), nėra.

201. Taigi, šiuo atveju J. Š. interesas buvo plėtoti verslą (duomenys neskelbtini) pajūryje, ir tą patvirtina tas faktas, jog ji, būdama (duomenys neskelbtini) akcininke ir turėdama dar vieną žemės sklypą, kuriame statyti svečių namai, tikėjosi susitvarkyti infrastruktūrą ir gretimai esančiame sklype. Todėl akivaizdu, jog V. V. ji buvo rimtai patikėjusi, nes net paskyrė jį (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kad jis sutvarkytų projektą dėl kaimo statybos šiai įmonei priklausančioje žemėje.

202. Tuo tarpu vėlgi svarbu nustatyti, ar to kaimo statybos buvo nepavykę civiliniai santykiai, verslo nesėkmė, ar vis tik buvo kryptinga ir susiformavusi tyčia apgauti J. Š.. Pirmiausiai, teismo vertinimu, yra svarbu tai, kada ši veika vyko. Kaip jau minėta aukščiau nuosprendyje, V. V. buvo sukūręs stambaus ir solidaus verslininko įspūdį, bei 2016 m. vasario mėnesį pažadėjęs J. Š. gauti stambų užsakymą, dėl kurio, toliau tęsdamas apgaulę ir vaizduodamas bedirbantis J. Š. naudai, ieškojo vištų skerdienos ir kitose užsienio valstybėse. Dėl pinigų perdavimo šiam etnografinio kaimo verslui, tiek J. Š., tiek V. V. nurodė vienodą laiką – 2016 m. gegužės mėnesį. Tuo tarpu tariamas atstovas iš (duomenys neskelbtini), po susitikimo su kuriuo J. Š. galutinai tapo aišku, jog ji apgauta, V. V. buvo pristatytas tik 2016 m. gruodyje. Taigi, 2016 m. gegužę dar nebuvo paaiškėjusi V. V. pirmoji apgaulė, be to J. Š. paminėjo, kad jos ir V. V. santykiai tapo dar artimesni, nes ji jį laikė ne tik draugu, bet ir vyru, todėl jos pasitikėjimas V. V. buvo didelis.

203. Tačiau analizuojant V. V. veiką, kad atskleisti jo subjektyvinę pusę matyti, kad V. V. apskritai neturėjo jokio sumanymo vystyti bendrą veiklą (ar tai būtų bendroji jungtinė veikla, ar steigimas bendrovės, kurias akcijas jis su J. Š. pasidalintų ar pan.). Tokia išvada daroma, nes, pirmiausiai, V. V., 2015 m. paleistas iš įkalinimo įstaigos, neturėjo pakankamų legalių darbinių pajamų ar pelną generuojančio verslo, kad galėtų būti dalininku (bendraturčiu) bendrame versle su J. Š. kuriant verslą. Kaip apklausta nurodė J. Š., V. V. žadėjo (duomenys neskelbtini) duoti deimantų, kad J. Š. naudai būtų priimtas sprendimas statyti Etnografinį kaimą, tačiau vėliau pasirodė, kad tie deimantai, tai tik supjaustytas stiklas. Antra, tą aplinkybę, kad jis nesiruošė plėtoti jokio verslo kaimo statybai patvirtina ir teisiamajame posėdyje duoti jo paties parodymai, kuomet jis pasakė, kad paėmęs iš J. Š. 51 000 Eur, susitiko su (duomenys neskelbtini) „G.“, kurio jokių duomenų ir pareigų nenurodė, jam davė 10 000 Eur, o likusius pasiliko. Tai vėlgi rodo ne tik tai, kad jis jokio bendro verslo negalvojo daryti su J. Š., bet ir paneigia jo išsakytą versiją, kad jis norėjo padėti J. Š., nes pripažino, kad didžiąją dalį pinigų apgaulės būdu pasisavino iš J. Š., nes prieš tai buvo sakęs jai, kad viską perdavė (duomenys neskelbtini). Dar vienas, teismo vertinimu, svarbus aspektas, kodėl V. V. buvo svarbu apgauti J. Š. – tai siekis tapti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kadangi tiek iš J. Š., tiek iš Ž. S. parodymų bei rašytinės bylos medžiagos buvo matyti, kad jis siekė Ž. S. įtikinti tariamai daryti bendrą verslą – senelių namus, ir tą žadėdamas jau buvo paėmęs 2016 m. kovo mėn. 2 d. iš Ž. S. 28 000 Eur. Todėl, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi galėjo toliau tęsti apgaulę imituodamas verslo darymą ir su Ž. S., ir netrukdomas lankytis vienas ar su kitais asmenimis šiai bendrovei priklausančiuose poilsio namuose.

204. Taigi, aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti vienareikšmę išvadą, kad V. V. neturėjo net jokio pirminio tikslo kurti civilinius teisinius santykius statant Etnografinį kaimą ir būti jo dalininku su J. Š.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis turėjo, ir ar galėjo turėti pažinčių (duomenys neskelbtini) vyriausybėje, ir nėra jokių įrodymų, kad tokios kaimo statybos (duomenys neskelbtini) vyriausybės buvo planuojamos, ir apskritai ar tame žemės sklype statyba buvo galima, nes apklausiamas V. V. pats nurodė, kad ta žemė buvo vadinamoje raudonojoje zonoje, kur statybos draudžiamos. Todėl teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės atskleidžia V. V. iš anksto susiformavusią tyčią apgaulės būdu įgyti svetimą J. Š. turtą.

205. Todėl jau vien šio tęstinės nusikalstamos veikos epizodo pakanka V. V. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule.

206. Teismas atmeta kaltinamojo V. V. ir jo gynėjos argumentus dėl to, kad pripažinus V. V. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu būtų pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo pirmasis straipsnis. Šis straipsnis numato, kad „Niekam negali būti atimta laisvė vien todėl, kad jis neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės“. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad neįstengimas įvykdyti prievolės suponuoja situaciją, kai skolininkas, neturėdamas nesąžiningų ketinimų, neįvykdo prievolės dėl objektyvių galimybių nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008). Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4 protokolo aiškinamąjį raštą draudimas įkalinti asmenį dėl skolos neapima atvejų, kai skolininko elgesį nulemia piktavališki ketinimai arba kai jis tyčia atsisako vykdyti prievolę ar tapo nemokus dėl paties neatsargumo. Šiuo atveju yra susidariusi situacija, kuomet V. V. tyčia, turėdamas išankstinį sumanymą apgauti J. Š., padarė jai didelę žalą sukčiaudamas. Todėl jo teisės negali būti ginamos taikant šią Konvencijos normą.

207. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo V. V. ir jos gynėjos argumentus, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas negalimas, nes ginčas dėl iš J. Š. gautų pinigų yra išspręstas teismo civilinėje byloje. Pirmiausiai teismas pabrėžia, kad apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama jokia byla dėl šių pinigų ginčo teisenos tvarka. J. Š. ir V. V. sudaryta taikos sutartis teismo buvo patvirtinta supaprastinta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnyje nustatyta, tvarka. Šia tvarka patvirtinta šalių Taikos sutartis įgyja tik res iudicata galią civilinio proceso prasme, o baudžiamajame procese neturi net prejudicinės galios. Antra, 2017 m. rugpjūčio 31 d. net ir patvirtinus Taikos sutartį, pagal kurią V. V. įsipareigojo sumokėti J. Š. 150 000 Eur, jis pervedė tik nežymią sumą – 1 000 Eur, tai rodo, jog jis vengia vykdyti savo įsipareigojimą. Trečia – Taikos sutarties sudarymas CPK leidžiama supaprastinta tvarka, automatiškai neeliminuoja baudžiamosios atsakomybės, jei yra pažeistos baudžiamojo įstatymo ginamos vertybės, kaip kad nustatyta ir šiuo atveju. Taikos sutarties patvirtinimas CPK 582 straipsnio nustatyta tvarka būtų tik kliūtis reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau J. Š. jo ir nereiškia.

208. Apibendrinant spręstina, kad V. V. veika prieš J. Š. kvalifikuotina kaip tęstinis nusikaltimas, nes jo tyčia buvo apgaulės būdu įgyti pinigų iš J. Š. per kelis kartus, ir jo veikos laiko atžvilgiu buvo persipynusios. Kiekvienas iš nusikalstamos veikos epizodų atskirai, o ir kartu paėmus ženkliai viršijo tuomet galiojusią 250 MGL (9 415 Eur) sumą, taigi ši veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.

Dėl sukčiavimo A. G. atžvilgiu

209. Kaltinamasis V. V. yra kaltinamas tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš keleto epizodų, padarymu. Teismas išskiria tris epizodus kuriuose kaltinimas pasitvirtino: a) dėl apgaulės perkant butą; b) dėl apgaulės perkant automobilį; c) dėl apgaulės gaunant pinigus už A. G. sūnaus mokslų suorganizavimą (duomenys neskelbtini). Dėl šių epizodų pasisakoma atskirai.

210. Kaltinamasis V. V. parodymus dėl apgaulės perkant butą keitė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisminiame posėdyje metu. Apklaustas pirmą kartą dėl A. G. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos epizodo apie buto pirkimą, savo kaltės nepripažino (21 t., b. l. 41–42); tačiau suvedus nukentėjusiąją ir kaltinamąjį į akistatą, kaltę pripažino pilnai (21 t., b. l. 123–128). Teisiamajame posėdyje taip pat pripažino faktą, jog gavo iš A. G. 5 200 Eur buto pirkimui (duomenys neskelbtini), bet buto nepirko, tuo pačiu teigdamas, jog A. G. jam leido pasinaudoti tais pinigais, kuriuos vėliau jis jai grąžino. Tuo tarpu pačios nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Ji visada teigė, kad šie pinigai buvo avansas už aukciono būdu parduodamą butą, ji niekada V. V. šių pinigų neskolino ir neleido naudotis savo reikmėms, ir jis jai niekada grynais pinigais jų neatidavė. Įvertinęs visumą įrodymų, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra detalūs, nekintantys, o juos pilnai patvirtina ir BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsini kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir konstatuoja, kad A. G. perdavė V. V. 5 200 Eur, kaip dalinį apmokėjimą už tariamai aukciono būdu parduodamą butą (duomenys neskelbtini). Be to byloje yra rašytiniai įrodymai (5 t., b. l. 45–50), kad A. G. 2017 m. sausio 18 d. pervedė dar 1 380 Eur A. M.. Apklaustas liudytoju A. M. nurodė, kad tuos pinigus jis leido į savo sąskaitą pervesti V. V. jo paprašytas, ir juos nuėmęs atidavė jam, nes jis tada buvo šalia jo. A. G. paaiškino, kad šiuos pinigus pervedė V. V., kuris Viber žinute nurodė, kam pervesti ir buvo sakęs, kad čia papildomai pinigai už perkamą butą. Šiuo atveju teismas taip pat tiki A. G. parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina ir A. M. parodymai, kad būtent V. V. organizavo pinigų pervedimą, bei atmeta V. V. paaiškinimus, jog jis šiuos pinigus skolinosi. Šių pinigų perdavimas chronologiškai siejasi su tuo faktu, kad prieš tai jis jau buvo aprodęs butą A. G. ir prašęs sumokėti už jį avansą.

211. Dėl automobilio iš aukciono pirkimo. Dėl šios veikos V. V. jau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad A. G. žadėjo nupirkti automobilį, ir ji jam davė pinigų tam ir grynaisiais, ir darė pavedimus, tačiau jis automobilio jai nenupirko, o pinigus panaudojo savo reikmėms (21 t., b. l. 41–42). Apklaustas akistatos metu V. V. nepripažino, kad davė nukentėjusiajai telefonu pakalbėti su antstoliu, o patvirtino tik tą faktą, jog jis A. G. buvo sakęs, kad yra visokių prekių, tam tarpe ir automobilių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. G. V. V. 2017 m. sausio 12 d. pašto perlaida pervedė 1 500 Eur (5 t., b. l. 26, 45–50). Todėl teismas, įvertinęs visumą šių įrodymų konstatuoja, kad būtent ši pinigų suma ir buvo pervesta A. G. V. V., jai būnant melagingų duomenų poveikyje, t. y. V. V. pažadėjus per aukcioną pigiau nupirkti automobilį. Be to teismas tiki ir nuosekliais A. G. parodymais dėl to, kad buvo įtrauktas dar vienas nenustatytas asmuo, prisistatant jam antstoliu, kas dar labiau sustiprino V. V. apgaulę apie tariamai per aukcioną parduodamą automobilį. Tuo tarpu automobilio V. V. net nesiruošė nupirkti ir perduoti A. G. tiek prieš gaudamas pinigus iš jos, tiek jau juos gavęs.

212. Dėl A. G. sūnaus mokslų (duomenys neskelbtini). Apklaustas dėl pinigų gavimo iš A. G. dėl jos sūnaus mokslų organizavimo (duomenys neskelbtini), V. V. patvirtino tik tiek, kad su A. G. išėjo kalba, jog jos sūnus norėtų studijuoti (duomenys neskelbtini). Jis ten turėjo pažįstamą, davė jo telefono numerį ir jie tarpusavyje bendravo. Tačiau nei to pažįstamo anketinių duomenų, nei kas jis yra, V. V. nenurodė. Tuo tarpu A. G. teisiamajame posėdį parodė, kad jau artimai jai bendraujant su V. V. išsikalbėjo ir apie savo sūnų, kuris norėtų mokintis (duomenys neskelbtini). V. V. pasakė, kad turi pažįstamą dėstytoją (duomenys neskelbtini), kuris galėtų padėti priimti jos sūnų į koledžą (duomenys neskelbtini). Sakė, kad sūnaus koledžas kainuos 1 800 Eur, ir pasiūlė per pusę sumokėti už tai, t. y. jai pervesti 900 Eur, o likusius 900 Eur jis iš savų duos. Teismas tiki A. G. parodymais, nes juos patvirtina ir rašytiniai įrodymai – 2017 m. birželio 20 d. A. G. daryta 900 Eur pašto perlaida V. L. (V. V.) (5 t., b. l. 45–51). Tačiau su jokiu dėstytoju V. V. A. G. nesupažindino ir jos sūnaus mokslų koledže (duomenys neskelbtini) neorganizavo, papildomai niekam iš savų pinigų 900 Eur nepervedė, nes net neturėjo tokio tikslo. Šis tęstinės nusikalstamos veikos epizodas yra patikslinamas, papildant jį teisminio nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau tai nepažeidžia kaltinamojo teisių, nes buvo įspėtas BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka, dėl kaltinimo keitimo/pildymo naujai nustatytomis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis po kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų apklausų, o pats 900 Eur įgijimo apgaule faktas buvo inkriminuotas ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą teisiamajam posėdžiui.

213. Teismas konstatuoja, kad V. V. turėjo apibrėžtą ir iš anksto susiformavusią tyčią panaudodamas apgaulę įgyti A. G. turtą – pinigus. Kaip jau nustatyta bylos nagrinėjimo metu, V. V., susipažindamas pažinčių svetainėje su moterimis, apsimesdavo tuo, kas labiausiai joms darys įspūdį, panaudodamas ir realiai egzistavusius faktus. Šiuo konkrečiu atveju jis A. G. sakė, kad studijuoja (duomenys neskelbtini) Universiteto magistratūroje, be to, sužinojęs, kad A. G. dirba (duomenys neskelbtini) jai taip pat pasirodė su uniforma, sakė, kad turi pulkininko laipsnį. Taip pat V. V. jai buvo atsiuntęs firmos (duomenys neskelbtini) nuorodas, sakė, kad jis jos direktorius. Kaip nurodė A. G., tai jai padarė įspūdį. Be to 2016 m. gruodžio mėnesį V. V. pasipiršo jai. Tokiais A. G. parodymais teismas tiki, nes juos patvirtina ir kiti duomenys, pripažinti įrodymais: (duomenys neskelbtini) Universiteto diplomas, patvirtinantis, jog tuo metu V. V. studijavo (duomenys neskelbtini); išimta jo uniforma; išrašai iš interneto apie įmonę (duomenys neskelbtini), kurios vadovu nurodytas V. V. ir jo pažymėjimas bei ženklas, panašus į STT ženklą. Nors ir V. V. niekada nepripažino, kad pasiūlė A. G. vesti, tačiau jis vis tik pripažino, kad jie bendravo labai artimai, jis apsistodavo pas ją (duomenys neskelbtini), kada atvažiuodavo į universitetą (duomenys neskelbtini), ir minėjo, kad jam tas buvo labai patogu, kas, teismo vertinimu, parodo jo itin cinišką požiūrį į nukentėjusiąją.

214. Toks pareigūno ir verslininko įvaizdžio sudarymas ir pasinaudojimas vienišos moters jausmais, teismo vertinimu, buvo pakankamas, kad jis įgytų nukentėjusios pasitikėjimą ir panaudodamas apgaulę pralaužtų tą būtiną minimaliai reikalaujamą nukentėjusiojo atsargumą sukčiavimo bylose. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad A. G. pinigus už buto pirkimą V. V. sumokėjo ne iš karto, o tik po to, kai V. V. nusivežė ją į (duomenys neskelbtini), jie kartu apžiūrėjo jo siūlomą butą. Tačiau, kaip pats V. V. nurodė akistatos metu, jis tiesiog pagal skelbimą surado tą butą, aprodė A. G., ir už tai paėmė iš jos pinigus, kaip tariamą avansą už butą. Teismas šiais parodymais tiki, ir sprendžia, kad tai taip pat įrodo V. V. turėtą išankstinę susiformavusią tyčią apgauti nukentėjusiąją. Taip pat įvertinęs visą bylos medžiagą teismas nustatė, kad V. V. apgaulės braižas visais atvejais buvo iš esmės vienodas. Tai yra, susipažinęs su moterimi ir įgijęs jos pasitikėjimą, jis apgaulės būdu bandydavo išvilioti kiek įmanoma daugiau pinigų už įvairias prekes, paslaugas ir panašiai, kurių kiekį ir įvairovę siūlydavo atsižvelgdamas individualiai į jų poreikius. Tačiau aplinkybės, kuomet jis tariamai siūlydavo pigiai iš aukciono pirkti nekilnojamąjį turtą ir automobilius, nustatytos šioje byloje ne vieną kartą. Taip pat šiuo atveju, jis jau būdamas užmezgęs asmeninius santykius su nukentėjusiąja ir pasiūlęs jai tekėti, dar itin ciniškai pasinaudojo jos siekiu ir rūpesčiu suteikti savo vaikui išsilavinimą užsienyje, kad apgaule įgytų pinigų už tariamą pagalbą įstojant į koledžą (duomenys neskelbtini), jau iš anksto panaudojęs ir tikrą faktą, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vadovas, ir tuo sudaręs įvaizdį, kad turi pažinčių šioje šalyje.

215. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos prieš A. G. padarymas buvo įvykdytas panaudojant teismų praktikoje pripažįstamą vieną iš apgaulės formų – piktnaudžiavimą pasitikėjimu, o būtent V. V. piktnaudžiaujant tarp jo ir A. G. susiklosčiusiais asmeniniais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą. Kaip jau minėta, V. V. pasiūlė A. G. tuoktis, aprodė butą (duomenys neskelbtini), sudarė rūpestingo ir norinčio padėti asmens įvaizdį, ir itin artimai bendravo su ja, todėl įgijęs pasitikėjimą ir aprodęs butą jis mėnesio bėgyje apgavo A. G. ir dėl automobilio ir dėl buto pirkimo, o vėliau dar ir dėl sūnaus mokslų. Įvertinęs V. V. tyčios kryptingumą, laikotarpį ir apgaulės formą, teismas sprendžia, kad šios trys veikos kvalifikuotinos ne kaip atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tačiau įvertintina, kad apgaulės būdu iš A. G. įgyta pinigų suma (5 200 + 1 380 + 1 500 + 900 = 8 980 Eur), nesiekia didelės vertės turto sumos, skaičiuojant pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį 37,66 Eur MGL dydį (250 x 37,66 = 9 415 Eur). Todėl teismas konstatuoja, kad ši veika neteisingai buvo kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kadangi ir pats V. V. kėlė veikos perkvalifikavimo klausimą iš 2 dalies į 1 dalį, taip pat esant teismo įspėjimui dėl BPK 256 straipsnio nuostatų taikymo, o ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padėtis švelninama, teismas perkvalifikuoja šią veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu teismas atmeta V. V. parodymus, kad jis grynaisiais pinigais grąžino A. G. 12 000 Eur. To nepatvirtina jokie byloje esantys parodymai, net ir jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Todėl tai vertinama tik kaip jo gynybinė versija, sugalvota bylą nagrinėjant teisme. Dėl pavedimu pervestų 500 Eur gražinimo bus pasisakyta kitoje nuosprendžio dalyje, pasisakant dėl kaltinimų, kurie pripažįstami nepasitvirtinančiais.

Dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu įgyjant iš jo 15 000 Eur

216. Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir teigė, kad jis iš D. F. pasiskolino 15 000 Eur, kuriuos su didelėmis palūkanomis vėliau grąžino. Todėl teismas pirmiausiai analizuoja ar tarp V. V. ir D. F. susiklostė civiliniai teisiniai, ir ar V. V. savo prievolę ruošėsi įvykdyti. Tai pat analizuotina, ar D. F. pats buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kad V. V. turėtų dėti pastangas panaudojat apgaulę įgyti iš jo pinigus.

217. Kaip nustatyta iš paties D. F. parodymų, jį su V. V. supažindino jo sesuo D. F., pristatydama jį kaip verslininką ir buvusį policijos pareigūną. D. F. santykiai su seserimi buvo geri, jo sesuo pati buvo policijos pareigūnė. Pats V. V. jam taip pat prisistatė buvusiu pareigūnu, su kuriuos susidorojo STT, bei nurodė, kad turi antiteroristinę firmą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Byloje yra gauti duomenys iš (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registro apie tai, kad V. V. 2015 m. kovo 10 d. oficialiai įregistravo įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini), trumpinys (duomenys neskelbtini)) ir buvo jos vadovu. Ši įmonė išregistruota 2019 m. gegužės 21 d. (10 t., b. l. 80–109). Be to prieš paduodamas pinigus V. V., D. F. pareikalavo, jog jis surašytų rašytinį pakvitavimą. Todėl teismas sprendžia, kad D. F., perduodamas pinigus V. V., elgėsi kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, turėdamas pagrindą pasitikėti V. V..

218. Toliau spręstina, ar tai buvo civilinis sandoris (paskola), kurį V. V. iš tiesų ruošėsi vykdyti. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai skiriasi kardinaliai, tačiau išanalizavęs juos, byloje esančius rašytinius įrodymus bei daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, teismas nustato sekančią įvykių eigą. Pats D. F., iki susitiko V. V., turėjo pirminį tikslą V. V. pinigus paskolinti, turėdamas tikslą uždirbti atgaudamas iš jo dideles palūkanas. Tačiau susitikimo metu jo pirminė valia pasikeitė, nes V. V. apgaulės būdu jam pasiūlė būti (duomenys neskelbtini) filailo vadovu (duomenys neskelbtini). Tą iš esmės įrodo ir jo paties parodymai, bei 2017 m. kovo 17 d. surašyto pakvitavimo turinys, kuriame V. V. ne tik patvirtina, kad pinigus gavo, tačiau ir nurodo, kad gražins iki balandžio 30 dienos (7 t., b. l. 103). Tačiau analizuojant V. V. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad susitikęs su D. F. ir sužinojęs, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), jis papasakojo jam apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir galimybes plėstis, (duomenys neskelbtini) atidarant padalinį. Taip pat sutiko D. F. įdarbinti (duomenys neskelbtini), bei nurodė kad suorganizuos jo kelionę į konferenciją (duomenys neskelbtini) antiterorizmo klausimais, tai yra jau panaudojo apgaulę (21 t., b. l. 91–92). Taip pat pats V. V. patvirtino, kad nustatytu terminu D. F. pinigų negrąžino, tačiau bendraudamas su jo seserimi gavo D. F. nuotraukas, minėjo, kad įdarbins jį (duomenys neskelbtini) bei padarė pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad D. F. yra (duomenys neskelbtini) ekspertas, davė (duomenys neskelbtini) ženklą, o taip pat dalyvio kortelę Tarptautinei antiterorizmo konferencijai (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 21–22 dienomis (7 t., b. l. 100–102). Tačiau pinigų ir toliau negrąžino jau pasibaigus terminui, nes tai nustatyta, kad 2017 m. gegužės mėnesį jis D. F. padarė naują – pataisytą pažymėjimą, nes pirminiame buvo klaidingai parašytas žodis „Biuras“. Po šių veiksmų atlikimo V. V. ir toliau pinigų negrąžino, o atėjus tai numatytai konferencijos dienai (duomenys neskelbtini), jokia konferencija nevyko, o ir pats D. F. (duomenys neskelbtini) išsiaiškino, kad negalimas joks bendras privataus subjekto ir valstybės verslas steigiant (duomenys neskelbtini) padalinį. Tada jis suprato, kad yra apgautas ir prašė grąžinti pinigus, bet V. V. išsisukinėjo, negrąžino, kuomet jis galiausiai pavedė, kad jo sesuo D. F. reikalautų iš V. V. jo pinigų, nes jis pats gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini).

219. Taigi, visuma aukščiau ištirtų įrodymų leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad V. V. paskolos sandorį sudarė tik tuo tikslu, kad gautų pinigų iš D. F. ir jau nuo pat pirmo susitikimo su D. F. net negalvojo vykdyti iš jo kylančio prievolės – pinigų grąžinimo, o dar ir apgavo jį su tariama bendra veikla steigiant (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini) ir jame įdarbinant D. F.. Teismo vertinimu, jis turėjo išankstinę susiformavusią tyčią apgauti D. F., o tokius apgaulingus pažadus ir veiksmus, kaip kad tariamas įdarbinimas, konferencijos rengimas ir būsimas (duomenys neskelbtini) filialo atidarymas, atliko tiek tam, kad D. F. juo patikėtų ir perduotų pinigus, tiek tam, kad kuo ilgiau galėtų apgaudinėti D. F., kad neva vyksta civilinis sandoris, o jis pinigų negali grąžinti dėl kitų priežasčių. Tokį teismo manymą patvirtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie konferencijos (duomenys neskelbtini) rengimą, o ir teisiamojo posėdžio metu smulkiai apie tai klausinėjamas V. V. nieko nepaaiškino, išskyrus tik tai, kad pats nematė ten prasmės vykti. Nėra jokių įrodymų, kad V. V. būtų realiai įdarbinęs D. F. (duomenys neskelbtini), ir nėra jokių įrodymų, kad V. V. apskritai būtų davęs kokius nors įgaliojimus D. F. atsidaryti šios įmonės filialą (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu pažymėtina ir ta aplinkybė, kad V. V. dalį pinigų D. F. grąžino per D. F. tik po to, kai pats teigia, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo sumuštas (dėl ko Kauno apylinkės teismo byloje Nr. 1-532-1108/2021 kaltinama D. F. ir kiti asmenys), kas taipogi neįrodytų buvus jo norą sąžiningai vykdyti sandorį. Susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kuomet asmuo, prisidengdamas sudaromu civiliniu sandoriu turėjo išankstinę tyčią nevykdyti iš šio sandorio kylančios prievolės, tokia veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Todėl šiuo atveju būtent susiklosčiusi tokia situacija ir atitinka BK 182 straipsnyje numatytą veiką. Byloje yra įrodymai, kad V. V. apgaulės būdu iš D. F. įgijo 15 000 Eur. Ši suma, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu LR Vyriausybės nustatytą MGL dydį (37,66 Eur), ženkliai viršijo 250 MGL dydį. Todėl nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo

220. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju yra R. A. inkriminuotas vienos iš alternatyvių veikų padarymas – apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas.

221. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).

222. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).

223. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016).

224. Teismas, įvertinęs 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-38-530 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, nenustatė, kad ji būtų surašyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šią specialisto išvadą pagrindžia tiek pačios kaltinamosios R. A., taip pat iš dalies kaltinamojo V. V. parodymai, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (pirminiai pirkimo, pardavimo, kasos dokumentai, banko sąskaitų išrašai ir kt.). Be to, specialisto išvada surašyta nepažeidžiant FNTT prie LR VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų, patvirtintų FNTT prie LR VRM direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73, 34 punkto reikalavimų, nes yra išsami, aiški, motyvuota, objektyvi, o visi įrašai ir teiginiai pagrįsti duomenimis (tame tarpe ir kaltinamųjų, liudytojų parodymais). Dėl to toliau šiame nuosprendyje ja remiamasi.

225. Iš 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530, kurioje buvo tirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (15 t., b. l. 97–141), ir teisiamajame posėdyje apklaustos specialistės Ž. J. parodymų nustatyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta daug UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad nebuvo pateikta daug UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų: ilgalaikio turto, kasos, banko sąskaitų, įsipareigojimų registrai, avansinės apyskaitos už visą tiriamąjį laikotarpį nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d., pardavimo registrai, dokumentų registrai, kasos knyga už 2017, 2018 m. Iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos „Stekas“ tyrimo metu nustatyta, kad visos ūkinės operacijos fiksuotos epizodiškai, taip pat į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos ir dokumentais įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, neišsaugoti dokumentai, susiję su aliuminio pardavimu. Specialistė Ž. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino atlikto tyrimo ir surašytos specialisto išvados teisingumą. Taip pat paaiškino, kad buvo nustatyta ir daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų, kurie nėra inkriminuoti kaltinamajai R. A., kas matyti ir iš minėtos specialisto išvados, t. y. į apskaitą nebuvo įtraukta dalis pirminių dokumentų – išrašytų sąskaitų–faktūrų, pirminių kasos dokumentų, nebuvo apskaityta dalis į bendrovės banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. J., J. ir G. L.. Nerasta apskaitoje operacijų, kurios būtų susijusios su iš banko sąskaitų išgrynintų pinigų panaudojimu ir į banko sąskaitas įneštų grynųjų pinigų gavimo šaltiniais, dėl sandorių su žiemos sodų ir gintaro plytelių veikla, nors dalis dokumentų, jog tokia veikla galėtų būti vykdoma buvo pateikta. Apklausta specialistė Ž. J. patvirtino išvadą, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

226. Pati kaltinamoji R. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino visus 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-530 nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimus ir nesutiko tik su tuo, kad ji juos padarė tyčia, t. y., jog piktybiškai apgaulingai tvarkė apskaitą. Kaltinamoji aiškino, kad nors ji ir turi aukštąjį buhalterinį išsilavinimą, jai trūko žinių ir kompetencijos šioje srityje, dėl to į daugelį dalykų pažiūrėdavo aplaidžiai, dokumentų iki galo nesutvarkydavo. Kaltinamoji pripažino, kad išrašydavo buhalterinės apskaitos dokumentus (sąskaitas–faktūras, kasos pajamų orderius) dėl neįvykusių ūkinių operacijų, ar į juos įrašydavo didesnes pinigų sumas, nei įnešė asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atveju išrašė sąskaitas, nes tikėjosi, kad juridiniai asmenys sumokės, bet nepasiekus galutinio susitarimo nebuvo atlikta paslauga ir sumokėti pinigai. Daug pažeidimų padarė dėl aplaidumo, laiko stokos ir dėl to, kad dalis dokumentų paimti kratos metu. Taip pat pripažino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevyko jokia reali ūkinė operacija, nors į įmonės kasą buvo įnešti pinigai už paslaugas. Sąskaitą už aliuminį buvo išrašyta V. V. iniciatyva, tačiau apie aliuminį ji nieko nežinojo ir jokia ūkinė operacija dėl to nevyko.

227. Kaltinamasis V. V. parodė, jog jo įmonių sąskaitos buvo areštuotos antstolių, todėl daug ką tvarkė per UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pripažino, jog prašė R. A. išduoti jam įmonės banko kortelę, kad jis ja galėtų naudotis bei buvo su ja susitaręs, jog už pinigų išgryninimą iš įmonės ji gaus atlygį.

228. Taigi, 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-530 nustatytų ir kaltinamajai R. A. inkriminuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų padarymą patvirtino ir pati R. A., taip pat specialistė Ž. J.. Taip pat iš kaltinamojo V. V. parodymų nustatyta, jog nors jis nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, tačiau naudojosi viena iš bendrovės banko sąskaitų, o R. A. už atlygį padėdavo jam išgryninti kitų asmenų pervestus pinigus. Dėl to teismas sprendžia, kad netinkamai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita buvo bandoma paslėpti kitus neteisėtus veiksmus, apie kuriuos bus pasisakoma kituose šio nuosprendžio dalyse. Pažymėtina, kad buvo padaryta ne keli nereikšmingi, smulkūs pažeidimai, o daug Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. buvo neišsaugoti pirminiai apskaitos dokumentai, nepildyti ilgalaikio turto, kasos, banko sąskaitų, pirkėjų skolų, įsipareigojimų tiekėjams registrai, avansinės apyskaitos, pardavimo ir pirkimo dokumentų registrai, į apskaitą įtraukta ne vienas dokumentas, kuriuose įformintos realiai nevykusios ūkinės operacijos. Teismas konstatuoja, kad būtent dėl kaltinamajai R. A. inkriminuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. tarp R. A. neteisėtų veiksmų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos pažeidimų) ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

229. Teismas atmeta kaip nepagrįstą R. A. argumentą, kad ji tyčia apgaulingai netvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos, nes jai tiesiog trūko žinių ir kompetencijos šioje srityje bei laiko sutvarkyti visus dokumentus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ūkio subjekto apskaitą tvarko buhalteris (10 straipsnio 1 dalies 1 punktą), kuris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą (11 straipsnio 1 dalis), o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (21 straipsnio 1 dalis). Taigi, R. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, siekiant užtikrinti tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turėjo galimybę bendrovės buhalterinių dokumentų sutvarkymui pasamdyti kompetentingus asmenis. Taip pat pati turėdama aukštąjį buhalterinį išsilavinimą ir tvarkydama įmonių buhalterines apskaitas privalėjo išmanyti ir domėtis šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, nes tai tiesiogiai kaltinamąją įpareigojo daryti jos, kaip bendrovės vadovės ir vyriausiosios buhalterės, veiklą reglamentuojantys įstatymai. Todėl pasiteisinimai dėl kompetencijos ir laiko stokos negali būti vertinami kaip aplinkybės, pateisinančios R. A. nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju R. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir vyriausioji buhalterė, turėdama buhalterinės apskaitos darbo patirties ir atitinkamą išsilavinimą, pati sistemingai darė bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo pažeidimus (nevedė daugumos registrų, neišsaugojo pirminių dokumentų ir kt.), kas leidžia teismui daryti išvadą, jog R. A. suvokė, kad dėl tokių jos veiksmų nebus galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir tokių padarinių siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

230. Tokiu būdu R. A. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, todėl jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto iššvaistymo

231. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

232. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, Nr. 2K-234-699/2017 ir kt.).

233. Kaltinamoji R. A. kaltę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal lizingo sutartis paėmė automobilius VW „Phaeton“ ir BMW X3, kuriuos perdavė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįdarbintiems asmenims, tačiau nurodė, kad lizingo įmokas už automobilius mokėjo ne įmonė, o V. V. ir R. S.. Taip pat kaltinamoji R. A. pripažino kaltę dėl to, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų apmokėdavo kai kurias eksploatacines automobilių išlaidas.

234. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, jog R. A. inkriminuotas kaltinimas išvaisčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą pasitvirtino tik iš dalies, ką patvirtina kaltinamojo V. V., liudytojos R. S., specialistės Ž. J. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga.

235. Šiuo atveju kaltinamųjų R. A., V. V. bei liudytojos R. S. parodymai dėl automobilių VW „Phaeton“ ir BMW X3 naudojimo bei įmokų už juos mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ didesnėje dalyje sutampa.

236. R. A. ir V. V. patvirtino, kad nors automobilio VW „Phaeton“ išperkamosios nuomos sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina ir byloje esanti 2017 m. gegužės 18 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2017/5148 kopija (14 t., b. l. 76–78), tačiau juo naudojosi tik V. V.. Abu kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu ir akistatos ikiteisminio tyrimo metu (21 t., b. l. 103–111) nurodė, kad tiek avansą, tiek visas kitas įmokas už automobilį VW „Phaeton“ mokėdavo V. V., t. y. jis po 250 Eur grynais kiekvieną mėnesį paduodavo R. A., kuri juos įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir po to pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašų ir 2017 m. gegužės 18 d. kasos pajamų orderio Nr. AAA10932 matyti, kad 2 500 Eur avansas už automobilį VW „Paeton“ R. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, buvo sumokėtas grynaisiais, o kitos įmokos buvo pervedamos iš bendrovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2018 m. spalio 3 d. už automobilį VW „Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 5 491,36 Eur (14 t., b. l. 115, 129–173). 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-530 (15 t., b. l. 97–141) nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. įnešdavo po 250 Eur, t. y. sumas, atitinkančias mėnesines automobilio VW „Phaeton“ įmokas. Šių pinigų įnešimo į sąskaitas datos iš esmės sutampa su pavedimų, padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį VW „Phaeton“, datomis, t. y. skiriasi tik keliomis dienomis. Tai patvirtina kaltinamųjų R. A. ir V. V. parodymus, kad V. V. grynais pinigais mokėdavo R. A. minėto automobilio įmokas po 250 Eur, kuriuos R. A. įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

237. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. birželio 26 d. Automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2018/5890 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį BMW X3 (14 t., b. l. 84–86). Tą pačią dieną (2018 m. birželio 26 d.) tarp R. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. A., sudarytas Susitarimas dėl automobilio išperkamosios nuomos, pagal kurį automobilis BMW X3 perduotas R. S.. Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad kalbėjo su R. A. dėl automobilio R. S. paėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir žino, jog tai buvo padaryta. Jis sakė R. S., jog neduotų R. A. grynųjų pinigų, nes ji su jais elgiasi netinkamai. Pati kaltinamoji R. A. ir liudytoja R. S. nurodė tapačias aplinkybes, jog automobilis BMW X3 buvo paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau visas įmokas už jį mokėjo R. S., kuri paduodavo pinigus R. A., o ši R. S. matant sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytoja R. S. patvirtino, kad grynaisiais sumokėjo pradinį mokestį apie 200 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašų ir 2018 m. birželio 26 d. kasos pajamų orderio Nr. AAA12010 nustatyta, kad 250 Eur avansas už automobilį BMW X3 R. A., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, buvo sumokėtas grynaisiais, o kitos buvo pervedamos iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. spalio 3 d. už automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 769,51 Eur (14 t., b. l. 114, 116–128). Iš 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 (15 t., b. l. 97–141) matyti, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) R. A. įnešė pinigų sumas, artimas mėnesinei įmokai už automobilį BMW X3 (atitinkamai 176,15 Eur, 176,17 Eur, 179,17 Eur). Šių pinigų įnešimo į sąskaitą datos sutampa su pavedimų, padarytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį BMW X3, datomis, t. y. pinigų įnešimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir įmokų lizingo bendrovei pervedimas buvo atlikti tomis pačiomis dienomis. Tai iš esmės patvirtina kaltinamosios R. A. ir liudytojos R. S. parodymus, kad jos kartu eidavo į banką ir liudytojai matant kaltinamoji padarydavo įmokų už automobilį BMW X3 pavedimus iš liudytojos perduotų pinigų.

238. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Ž. J., kuri surašė 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadą Nr. 04/11-2-38-530, paaiškino, jog kitų asmenų atlikta pinigų pervedimo operacija ir pinigų gavimo faktas dar nereiškia, kad tokie pinigai tampa įmonės turtu. Tam, kad pinigai taptų įmonės, trūksta pagrindžiančių dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, už ką pinigai gauti. Bendrovėje būna apskaitos politika ir joje būna numatyta, kaip tokiu atveju bendrovė turėtų elgtis, bet bendruoju atveju turi būti surašyti apskaitos dokumentai arba buhalterinės pažymos, kurios paaiškintų, kad toks įvykis yra įvykęs ir kaip toliau pasielgta. Šiuo atveju tokių dokumentų nebuvo, o tai padaryti turėjo už buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo. Į įmonės sąskaitą taip „įkritusiais“ pinigais įmonė negali laisvai disponuoti, jeigu nėra dokumento, pagrindžiančio, jog tai yra įmonės pinigai. Specialistė parodė, kad tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos nėra, nes tie pinigai buvo gauti iš asmenų, kurių tie pinigai ir yra.

239. Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė specialistės paaiškinimuose nurodyta situacija, t. y. visi ištirti įrodymai pagrindžia, kad nors pagal išperkamosios nuomos sutartis automobilius VW „Phaeton“ ir BMW X3 įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau realiai jais naudojosi ir už juos įmokas mokėjo V. V. ir R. S., kurių paduotus grynuosius pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas įnešdavo R. A. ir iš karto juos pervesdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, didžioji dalis pinigų už automobilius buvo sumokėti ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbtų ar kitokiu būdu vykdant teisėtą veiklą gautų lėšų. Kaip jau minėta visas įmokas – 769,51 Eur už automobilį BMW X3 sumokėjo R. S., ką pagrindžia jau aptarti duomenys. Vis dėlto bylos duomenys nepagrindžia, kad V. V. už automobilį VW „Phaeton“ pats sumokėjo visas įmokas. Iš jau aptartų duomenų teismas nustatė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas panašiais laikotarpiais ir panašiomis sumomis, kaip sumos, atitinkančios mėnesines automobilio VW „Phaeton“ įmokas, R. A. iš viso įnešė 2 250 Eur. Taip pat grynaisiais buvo sumokėtas pradinis 2 500 Eur įnašas. Byloje nėra duomenų, kad šis įnašas buvo sumokėtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, todėl teismas šią aplinkybę vertina kaltinamosios naudai ir sprendžia, kad 2 500 Eur buvo sumokėti iš V. V. lėšų, ko nei jis pats, nei kaltinamoji R. A. neginčija. Taigi, iš viso iš V. V. lėšų buvo sumokėta 4 750 Eur. Tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų nustatyta, kad už automobilį VW „Phaeton“ iš viso sumokėta 5 491,36 Eur (14 t., b. l. 115, 129–173). Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad likusi 741,36 Eur suma (5 491,36 Eur – 4 750 Eur) taip pat buvo sumokėta iš V. V. perduotų grynųjų pinigų, t. y. nenustatyta daugiau jokių grynųjų pinigų įnešimų, kurie atitiktų automobilio įmokų dydžius, taip pat nėra surašyti apskaitos dokumentai, kad įmonei buvo perduoti grynieji pinigai už automobilio lizingą. Likusi už automobilį VW „Phaeton“ apmokėta 741,36 Eur suma lizingo bendrovei buvo pervesta būtent iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančių lėšų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų apmokėdama 741,36 Eur išperkamosios nuomos įmokas už automobilį VW „Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo naudojamas bendrovės veikloje, nes realiai juo naudojosi V. V., R. A. iššvaistė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 741,36 Eur. Kadangi nustatyta, jog R. A. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų apmokėjo mažiau išperkamosios nuomos įmokų nei jai buvo inkriminuota valstybinio kaltintojo, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, pripažįstant, kad įrodyta ir kaltinimas pasitvirtino tik dėl kaltinamosios kaltės sumokant 741,36 Eur dydžio išperkamosios nuomos įmoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, tokiu būdu iššvaistant bendrovei priklausantį turtą.

240. Tačiau teismas konstatuoja, kad pilnai pasitvirtino R. A. inkriminuotas kaltinimas dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto 8 037,19 Eur sumai išvaistymo, t. y. dėl pinigų sumos, kuri buvo panaudota automobilių VW „Phaeton“ ir BMW X3 eksploatacijos išlaidoms apmokėti.

241. Dėl šios kaltinimo dalies R. A. prisipažino pilnai, nurodydama, kad V. V. ir R. S. pristatydavo jai kuro, remonto čekius, kuriuos įtraukdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. V. V. ir S. S. grynųjų pinigų už kurą ir remontą jai neduodavo, o pristatydavo tik sąskaitas arba čekius. Ji paaiškino, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų apmokėjo automobilių eksploatacines išlaidas neturėdama kompetencijos ir žinių, būdama naivi ir pasitikėdama V. V.. Kaltinamoji nurodė, kad už automobilį VW „Phaeton“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų mokėjo už draudimą, kelis kuro čekius, o už BMW X3 apmokėjo vieną sąskaitą už remonto išlaidas ir kelis kuro čekius.

242. Kaltinamasis V. V. teisme aiškino, kad R. A. jam buvo liepusi rinkti čekius dėl automobilio, nes sakė, kad juos reikia prisistatyti mokesčiams. Jis pristatydavo čekius už kurą, eksploatacines išlaidas, nes už kurą ir remontą mokėdavo iš savo pinigų. Liudytoja R. S. taip pat patvirtino, kad R. A. prašė rinkti kuro ir serviso čekius, tačiau pati mokėjo už draudimą. Liudytoja rinko kuro čekius, siuntė techninės apžiūros čekį, serviso sąskaitas–faktūras.

243. Nors teismui su bylos medžiaga pateiktoje bendrovės buhalterinėje apskaitoje yra duomenys (čekiai, sąskaitos–faktūros), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kurą, automobilių draudimo ir jų remonto paslaugas, kurie buvo įvertinti jau minėtoje specialisto išvadoje, tačiau automobilių eksploatacinių sąnaudų apskaita pagal atskirus automobilius bendrovėje vedama nebuvo (15 t., b. l. 97–141). Taip pat jau anksčiau nustatyta, kad realiai automobiliais VW „Phaeton“ ir BMW X3 naudojosi V. V. ir R. S., kurie iš savo lėšų mokėdavo automobilių išperkamosios nuomos įmokas, t. y. automobiliai buvo naudojami ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir juos naudojo ne bendrovės darbuotojai, nes joje dirbo tik R. A.. Nors sutiktina, kad V. V. ir R. S. galimai rinko automobilių eksploatacines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau nėra įrodymų, kad būtent jie patys šias išlaidas ir apmokėdavo. Priešingai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų matyti, kad tokios išlaidos buvo mokamos iš bendrovės lėšų, pvz., 2018 m. gegužės 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 399,99 Eur, AB (duomenys neskelbtini) – 150 Eur, 2018 m. liepos 4 d. AB (duomenys neskelbtini) – 71 Eur, 2018 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 100 Eur, 2018 m. liepos 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 30,50 Eur (14 t., b. l. 9–14). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. V. ir R. S. kokiu nors būdu atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bendrovės apmokėtas jų naudojamų automobilių eksploatacines išlaidas. Be to, D. J. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų likučiai – atitinkamai 100 Eur ir 530 Eur likučiai taip pat buvo panaudoti apmokant automobilių, kurie nenaudoti įmonės veikloje, eksploatacines išlaidas (15 t., b. l. 97–141).

244. Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog R. A., žinodama, kad automobiliais VW „Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesinaudojama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, į bendrovės apskaitą įtraukė šių automobilių 2 544,33 Eur kuro sąnaudas, 1 046,02 Eur draudimo sąnaudas, 4 445,87 Eur autoremonto bei eksploatacines sąnaudas, tokiu būdu bendrovei apmokant automobilių eksploatacijos išlaidas už minėtus automobilius, tačiau jų nenaudojant bendrovės veikloje, ir taip iššvaistė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 8 037,19 Eur. Kadangi R. A. bendrovės lėšomis apmokėjo ir 741,36 Eur išperkamosios nuomos įmokų, todėl konstatuotina, kad ji iš viso išvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 8 778,55 Eur sumai.

245. Taip pat visuma įrodymų leidžia spręsti, kad kaltinamoji R. A. veikė tiesiogine tyčia. Ji puikiai suprato, kad automobiliai nenaudojami įmonės veikloje, nei V. V., nei R. S. jokios pridėtinės vertės įmonei nedavė, pelno generuoti nepadėjo, įmonėje nedirbo, todėl konstatuotina, kad ji, suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė pasekmes ir turėjo tikslą išvaistyti svetimą, t. y. įmonės, turtą.

246. R. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą iššvaistė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2018 m. spalio 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL). Tuo tarpu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki dabar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas 50 Eur MGL. Kadangi R. A. nusikalstama veika truko abiem laikotarpiais, todėl šiuo atveju turi būti vertinamas veikos pabaigos metu galiojęs MGL dydis, kuris buvo 50 Eur, ir kuris yra palankesnis kaltinamajai. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. R. A. buvo inkriminuota, kad ji išvaistė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 14 298,06 Eur sumai, t. y ši suma viršijo 250 MGL (12 500 Eur). Tačiau šiame nuosprendyje teismas nustatė, jog kaltinamoji išvaistė mažesnės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias lėšas – 8 778,55 Eur, o ši suma neviršija 250 MGL. Atsižvelgiant į tai, R. A. padarytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nenustatytas kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turto išvaistymas. Todėl, esant visiems kitiems požymiams, o taip pat esant išsakytam kaltinamosios gynėjo prašymui dėl perkvalifikavimo, ji perkvalifikuojama į BK 184 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu tikslintinas kaltinimas ir kitoje dalyje, nes jame valstybinis kaltintojas buvo nurodęs abu alternatyvius požymius: „jai patikėtą ir jos žinioje buvusį“. Kadangi R. A. buvo įmonės direktorė, buhalterė ir kasininkė, tai reiškia, kad ji turėjo plačiausius įgaliojimus ir vienvaldiškai sprendė visus įmonės finansinius klausimus. Todėl sprendžiama, kad visas turtas buvo jos žinioje, ir dėl to šalinamas iš kaltinimo požymis „jai patikėtas“. Toks kaltinimo tikslinimas ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nepažeis kaltinamosios teisių, kadangi jos padaryta veika yra perkvalifikuojama į lengvesnę, o dėl visų kitų nusikaltimo sudėties požymių ji buvo apklausta, turėjo teisę pasiruošti gynybai, ir, kaip jau minėta, buvo ir jos gynėjo prašymas dėl perkvalifikavimo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo

247. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

248. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-300-697/2019 ir kt.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti subjektyviuosius turto pasisavinimo požymius – tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-314-693/2018). Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina teismų praktikos nuostata, kad vien kaltininko tvirtinimas, jog bendrovės lėšos ar turtas iš tikrųjų buvo panaudoti bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad bendrovės turtas buvo pasisavintas. Taigi, vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-322-1073/2019).

249. R. A. kaltės nepripažino ir teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepasisavino, nes visas lėšas, kurias įmonė gavo pavedimus padarius UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. J. ir G. L., ji atidavė V. V., ir tai nebuvo įmonės lėšos. Ji kalta tik dėl to, kad iki galo nesutvarkė buhalterinės apskaitos. Pagal Kasos pajamų orderius gautus pinigus panaudojo įmonės veikoje, pirko spausdintuvui dažus, kompiuterį, atsiskaitė už patalpų nuomą, dalį pinigų panaudojo ir savo reikmėms.

250. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamosios R. A. kaltę pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias 34 577 Eur patvirtina iš dalies pačios kaltinamosios parodymai, banko sąskaitų išrašai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

251. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. A. inkriminuojamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, buhaltere ir kasininke, t. y. ji vadovo bendrovei, tvarkė jos buhalterinę apskaitą ir galėjo disponuoti įmonėmis piniginėmis lėšomis. Taip pat ji turėjo visus prisijungimus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų bei jų banko korteles, išskyrus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortelę, kurią nesant jokio teisinio ir faktinio pagrindo atidavė su įmone niekaip nesusijusiam asmeniui, V. V.. Šias aplinkybes kaltinamoji pripažįsta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. per 66 kartus išimta 2 390 Eur, 2017 m. per 92 kartus išimta 3 250 Eur, 2018 m. per 79 kartus išimta 9 295 Eur; iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 27 d. per vieną kartą išimta 10 950 Eur; iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. per 9 kartus išimta 3 795 Eur; iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 11 ir 12 d. per 2 kartus išimta 4 500 Eur (13 t., b. l. 28–30, 38–39).

252. 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-530 (15 t., b. l. 97–141) nustatyta, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 7 000 Eur paskolą. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 11 ir 12 d. buvo išgryninta 4 500 Eur (13 t., b. l. 28–30), t. y. ta pati suma, kuri R. A. inkriminuota pasisavinus. Pažymėtina, kad pati kaltinamoji savo 2018 m. gruodžio 3 d. laiške V. V. pripažino, kad ji paėmė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko kaip paskolą gautus 4 500 Eur ir juos yra išleidusi ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, t. y. dalį paskolino, o iš kitų atidavė savo skolas (33 t., b. l. 180–182). Taigi, būtent R. A. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 4 500 Eur ir šiuos pinigus panaudojo savo reikmėms.

253. Byloje taip pat nėra duomenų, kad išgryninti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudoti bendrovės reikmėms, kas yra esminis požymis sprendžiant dėl turto pasisavinimo. Iš 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 nustatyta, jog dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų įnešimą į bendrovės kasą ar jų panaudojimą bendrovės reikmėms, tyrimui nepateikti, ūkinės operacijos buhalterinės apskaitos registruose nefiksuotos bei nenustatytas išgrynintų pinigų panaudojimas. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas buvo pervestos ir išgrynintos piniginės lėšos, nesusijusios su bendrovės vykdoma veikla (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta ir išgryninta 3 100 Eur, iš D. J. gauta ir išgryninta 3 115 Eur, iš G. L. gauta ir išgryninta 13 850 Eur, iš viso 20 065 Eur). Kaip nustatyta epizode dėl J. ir G. L. apgaulės, nukentėjusysis G. L. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000 Eur, iš kurių R. A. panaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelę iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną kartą 2018 m. liepos 27 d. išgrynino 10 950 Eur, o 2 900 Eur pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat išgrynino. Pažymėtina, kad šiuos pinigus nukentėjusieji pervedė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jiems automobiliai turėjo būti perkami per bendrovę, nes, pasak V. V., tik juridiniai asmenys galėjo dalyvauti aukcione. Taigi, nors jie nebuvo apskaityti bendrovės buhalterijoje, tačiau jau realiai buvo „įkritę“ į įmonės sąskaita ir įmonė galėjo jais disponuoti, dėl ko minėti G. L. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti 14 000 Eur faktiškai buvo tapę bendrovės turtu. Todėl R. A., šiuos pinigus išgrynindama ir panaudodama ne įmonės veiklai ar įsipareigojimui sutarties su nukentėjusiais L. įvykdymui dėl automobilių pirkimo, juos neteisėtai pasisavino. Iš esmės tas pats yra ir su civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestais 3 630 Eur bei nukentėjusiosios D. J. pervestais 3 300 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie R. A. buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir didžioji jų dalis išgryninta (atitinkamai 3 100 Eur ir 3 115 Eur). Šie pinigai tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje, tačiau R. A. juos išgrynino ir panaudojo ne bendrovės reikmėms ir interesams. Byloje yra įrodyta, kad dalį pinigų ji panaudojo savo reikmėms, o dalį atidavė kaltinamajam V. V.. Tačiau nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinas BK 183 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymis. Todėl tai, kad ji pasiliko tik dalį pinigų, o dalį atidavė V. V., neeliminuoja to fakto, kad būtent ji pasisavino jos žinioje buvusius įmonės pinigus, o įmonė iš to naudos negavo.

254. Vien tik iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiųjų (S. T., D. J. ir G. ir J. L.) įgytos ir išgrynintos piniginės lėšos iš viso sudaro 20 300 Eur, specialistei įvertinus tik laikotarpius, kurie yra labai trumpu periodu nutolę nuo pinigų pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, tačiau iš D. J. bei J. ir G. L. pervestų pinigų likučiai – atitinkamai 85 Eur ir 150 Eur likučiai taip pat vėliau buvo išgryninti, nesant jokių įrodymų, kad buvo panaudoti įmonės veikloje ir jos naudai. Taip pat kita kaltinime nurodoma iš minėtų bendrovės sąskaitų išgryninta suma 13 880 Eur (34 180 Eur – 20 300 Eur) irgi priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, išskyrus kaltinamosios teiginius, byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų panaudoti įmonės veikloje. Nėra jokių apskaitos dokumentų, kad minėta suma būtų panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms ir jos naudai, todėl teismas konstatuoja, kad R. A. šią sumą taip pat pasisavino.

255. Pasisakant dėl pagal Kasos pajamų orderius Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5A, Nr. 10, Nr. 15, Nr. 16 gautų 397 Eur, pažymėtina, kad pati kaltinamoji iš dalies pripažino, jog dalį pagal Kasos pajamų orderius gautų pinigų ji panaudojo savo reikmėms. Be to, kaltinamoji, teigdama, kad likusius pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog R. A. pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, tame tarpe ir už jai patikėtą bei jos žinioje buvusį bendrovės turtą – pinigines lėšas, todėl iš kitų asmenų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas gavusi grynuosius pinigus, juos turėjo įnešti į įmonės kasą arba banko sąskaitas. Taip pat tuo pačiu metu būdama įmonės buhaltere, R. A. privalėjo pagal minėtus Kasos pajamų orderius gautus pinigus apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kas taip pat nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad pagal Kasos pajamų orderius Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5A, Nr. 10, Nr. 15, Nr. 16 gauti 397 Eur būtų panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas sprendžia, kad R. A. pasisavino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 397 Eur, kurie buvo gauti pagal minėtus Kasos pajamų orderius.

256. Remiantis tuo, kas nustatyta, teismas konstatuota, jog įrodyta, kad kaltinamoji R. A. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, buhaltere ir kasininke, bei šių pareigų pagrindu būdama atsakinga už jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – bendrovės pinigines lėšas, pasisavino bendrovei pagal Kasos pajamų orderius Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5A, Nr. 10, Nr. 15, Nr. 16 sumokėtus ir į kasą neįneštus 397 Eur, bei iš bendrovės bankų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynintus ir į kasą neįneštus 34 180 Eur, t. y. iš viso pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 34 577 Eur. Tuo pačiu, atsižvelgiat į teismų praktiką, patikslinamas kaltinimas, išbraukiant alternatyvių požymį „jai patikėtą“, nes ji buvo įmonės direktorė, buhalterė ir kasininkė, tai reiškia, kad ji turėjo plačiausius įgaliojimus ir vienvaldiškai sprendė visus įmonės finansinius klausimus. Toks kaltinimo patikslinimas nepraplečia nei kaltinamosios atsakomybės ribų, nei pasunkina jos padėties, o dėl aplinkybės, kad ji buvo vienvaldė įmonės direktorė, buhalterė ir kasininkė buvo įrašytos kaltinime, ir ji turėjo teisę pasisakyti, tiesiog teismas tik atlikdamas teisinį vertinimą detalizavo jį.

257. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo pasisavintos 2016–2018 m. laikotarpiu, todėl taikytinas nusikalstamos veikos pabaigos metu galiojęs MGL dydis – 50 Eur, kuris yra palankesnis kaltinamajai. 34 577 Eur suma, kurią pasisavino kaltinamoji, viršija 250 MGL (12 500 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalyje), t. y. pasisavinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų suma yra didelės vertės. Taip pat kaltinamoji R. A., suprasdama savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, turėjo tikslą pasisavinti jai svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

258. Įvertinus visumą duomenų kaltinamosios R. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos

259. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T. apgaulės kaltinamasis V. V. kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad jis dalyvavo apgavystėje, tačiau didžiąją dalį pinigų pasiėmė pati S. T.. Kaltinamasis D. B. kaltę pripažino visiškai, o kaltinamoji R. A. kaltės nepripažino, teigė, kad apie susitarimus su S. T. nieko nežinojo.

260. Teismas, įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamųjų V. V., D. B. bei R. A. kaltę ir kaltinime išdėstytas jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo apgaulės būdu patvirtina iš dalies jų pačių parodymai, nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. T. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

261. V. V. teigė, kad pasiūlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. T. schemą kaip apgauti (duomenys neskelbtini) ir gauti pinigų, t. y. jis pasiūlė parodyti (duomenys neskelbtini) sutartį dėl didelio prekių užsakymo gavimo ir tuo pačiu už konsultacijas, jog (duomenys neskelbtini) sumokėtų, o jo buhalterė išgrynins pinigus. Apie tai jis pasakė R. A., kuri sutiko per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgryninti pinigus. Tada apie tai pasakė D. B., kuris surado žmogų, turintį įmonę, per kurią galima „praplauti“ pinigus – „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. D. B. davė jam tos įmonės kontaktus, kuriuos perdavė S. T., o ji paruošė dokumentus ir atsiuntė V. V., tada jis pataisė ir vėl jai nusiuntė. Netikrą įmonės vadybininko vardą – J. B. dokumentuose nurodyti sugalvojo V. V. ir S. T., o vėliau vadybininku J. prisistatė D. B.. Jis su D. B. nuvyko prie „(duomenys neskelbtini)“, kur R. K. pasirašė, po to važiavo pas S. T., padavė jai dokumentus. R. A. jai padiktavo sąskaitas, o ji per 3 kartus pervedė pinigus, kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ R. A. išgrynino. Visus 3 kartus R. A. pasiėmė 20–50 Eur, jis 200 Eur, o kitus atidavė S. T.. Po to S. T. daug kartų skambino jam dėl tų prekių, todėl liepė D. B. paskambinti S. T., prisistatyti vadybininku, pasakyti, kad viskas gerai.

262. Iš esmės daugumą V. V. parodymų patvirtino ir kaltinamasis D. B., kuris paaiškino, jog V. V. susipažino su moterimi, kuri vertėsi vibracinių sistemų pardavimu. V. V. buvo pasižiūrėjęs, jog jų galima pigiau gauti iš (duomenys neskelbtini), todėl D. B. pasiūlė apsimesti vadybininku. Pripažino, kad prisistatė tai moteriai vadybininku J., davė jai savo telefoną, kuriuo vėliau su ja bendraudavo, kalbėdavo apie prekių gabenimą. Pripažino, kad R. K. per jo firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė tarpininkauti. Po to jis, R. K. ir V. V. susitiko prie „(duomenys neskelbtini)“, o R. K. jiems paliko visus įmonės dokumentus. Jis pats jokių dokumentų neruošė. V. V. jam padavė dokumentų paketą, kurį jis vėliau atidavė nukentėjusiajai. Jis pažįsta ir R. A., kurią V. V. pristatinėdavo buhaltere. Tačiau apie jos vaidmenį sužinojo tik teisme, nežino, ar ji iš to gavo pinigų. Jis pats iš šios veiklos gavo 300 Eur, kuriuos jam grynaisiais davė V. V..

263. Tuo tarpu R. A. teigė, kad V. V. prašymu atidarė dar vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios pabaiga „(duomenys neskelbtini)“, bei V. V. davė šios sąskaitos banko kortelę su visais kodais, kad jis galėtų ja naudotis. Taip pat ji jau anksčiau V. V. buvo pasakiusi ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Aiškino, kad V. V. kartą jai paskambino ir pasakė išrašyti sąskaitą–faktūrą 3 600 Eur sumai už paslaugas, o kai pinigai bus pervesti, juos iš karto R. A. turės perduoti V. V. arba pervesti į sąskaitą. Apie susitarimus su S. T. ji nieko nežinojo, nebuvo jos mačiusi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų sau pasiliko 250 Eur, nes taip pasakė V. V.. Visus likusius pinigus liepė perduoti jam, o ji taip ir padarė. Pripažino, kad jai vėliau kilo minčių, kad V. V. daro kažką neteisėto, nes neturėjo su ta įmone sutarčių ir nežinojo, už ką rašo sąskaitas.

264. Taigi, V. V. ir D. B. parodymai nesutampa tik toje dalyje, kad apgavystėje dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė S. T.. Tačiau įvertinus visus su šia veika susijusius duomenis, teismas sprendžia, kad jie pagrindžia kaltinamojo D. B. parodymus, jog jie apgavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę S. T., kuri to pasėkoje pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, kurios vėliau buvo pasidalintos tarp kaltinamųjų. Taip pat teismas sprendžia, jog bylos duomenys patvirtina, kad R. A. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir buvo viena iš bendravykdytojų.

265. Nukentėjusioji ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. T. teisme paaiškino, kad su V. V. susipažino per pažinčių svetainę „(duomenys neskelbtini)“. Jis atvyko su šarvuotu automobiliu VW „Phaeton“, vilkėjo specialią aprangą, panašią į karininko ar kažkokios tarnybos, sakė, kad tarnauja (duomenys neskelbtini). Tai jai sudarė įspūdį, jog jis yra pareigingas ir atsakingas žmogus, kuris taip pat dalyvauja versle, turi pažinčių. Sužinojęs, ką ji veikia, jis pasiūlė jos įmonei gauti daug ir vertingų užsakymų, supažindinti su J., kuris duos užsakymą. V. V. jai nurodė, jog J. reikia sumokėti 3 000 Eur ir po to ji gaus 221 000 Eur užsakymą įmonei. Jai buvo išrašytos trys sąskaitos po 1 000 Eur plius PVM už konsultacijas, kurias apmokėjo pinigus pervesdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurios direktoriumi V. V. prisistatė. Be to, dar prieš išrašant sąskaitas V. V. skambino savo buhalterei R. A.. Po pirmojo apmokėjimo V. V. atvyko kartu su D. B., kurį pristatė J., bei paprašė paruošti komercinį pasiūlymą. Ji paruošė komercinį pasiūlymą ir išsiuntė el. paštu, kurį davė V. V. ir J.. Po kurio laiko jie atsiuntė sutartį, kurią ji dar pakoregavo. Po to ji, V. V. ir D. B. susitiko „(duomenys neskelbtini)“ ledainėje, jie atnešė sutartį su įmonės antspaudu ir J. B. parašu. Nuo tada laukė užsakymo, o nesulaukusi skambindavo V. V., kuris vis išsisukinėdavo. Iš V. V. gavo J. tel. Nr. ir jam skambino, bet jis ne visada atsiliepdavo, o kai atsiliepdavo sakydavo, kad turi labai daug darbo, prie jos užsakymo bus prieita vėliau. Tačiau jokio užsakymo iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesulaukė, o sumokėtų pinigų jai niekas negrąžino. Iš esmės analogiškas aplinkybes S. T. nurodė ir 2018 m. rugsėjo 24 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 26–27).

266. Šie nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. T. paaiškinimai patvirtina kaltinamojo D. B. parodymus, kad V. V. nurodymu jis apsimetė vadybininku J. ir bendraudavo su S. T. apie prekių gabenimą, nors iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio užsakymo nebuvo ruošiamasi suteikti. S. T. ir D. B. parodymai taip pat sutampa toje dalyje, kad V. V. nurodymu buvo paruoštos sąskaitos dėl 3 000 Eur su PVM (iš viso 3 630 Eur) pervedimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Kaltinamoji R. A. patvirtino, kad V. V. paliepimu paruošė minėtas sąskaitas. Taip pat būtent V. V. su S. T. derino komercinį pasiūlymą. Teismas atmeta ir nesivadovauja V. V. parodymais, kad S. T. pati dalyvavo apgavystėje. Nelogiška, kam V. V. tuomet prisistatinėti autoritetingu pareigūnu, rodyti, kad važinėja šarvuotu automobiliu, jeigu jis pats pasiūlė apgaulingą schemą. Priešingai, teismo vertinimu, V. V. bandė sudaryti patikimo asmens ir verslininko įvaizdį, tokiu būdu įtikindamas S. T., kad gali juo pasitikėti tvarkant verslo reikalus. Aplinkybę, kad būtent V. V. panaudojo apgaulę S. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės ir akcininkės, atžvilgiu siekdamas neteisėtai įgyti įmonės pinigines lėšas, patvirtina ir tai, kad jis prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nors šioje įmonėje nedirbo. Taigi, V. V. aiškiai suklaidino S. T., nurodydamas, kad gali jos įmonei padėti gauti didelį prekių užsakymą, nors apskritai neketino to daryti ir siekė tik įgyti įmonės pinigus, kuriuos S. T. pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (3 t., b. l. 27–40), išgrynino R. A. ir didžiąją jų dalį perdavė būtent jam. V. V., nors tik iš dalies, tačiau pripažino, kad pinigus gavo. Tuo tarpu, kaltinamasis, perkeldamas dalį kaltės S. T., tik bando nepagrįstai sumenkinti savo vaidmenį darant minėtus nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. T. dalyvavo siekiant pasisavinti jos pačios įmonės lėšas.

267. D. B. kaltę, be jo prisipažinimo, patvirtina ir kaltinamojo V. V. parodymai, kad D. B. pristatė S. T. kaip vadybininką J., kuriam turėjo būti pervesti pinigai už tariamas konsultacijas. Taip pat liudytojas R. K. patvirtino, kad D. B. supažindino su žmonėmis, kurie jam perrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pats liudytojas su šia įmone nieko nedarė, realiai jai nevadovavo ir su D. B. jokių dokumentų nepasirašinėjo. Iš Sodra ir VMI duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. K., o nusikalstamos veikos padarymo metu valstybinėms institucijoms dokumentus teikė jau kitas bendrovės įgaliotas asmuo (3 t., b. l. 131, 189–191). R. K. 2019 m. lapkričio 21 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino D. B. ir V. V., kaip asmenis, su kuriais kažkada buvo susitikęs, bendravęs (28 t., b. l. 87–89. 92–97). Liudytoja L. K., kuri yra R. K. dukra, paaiškino, kad jos tėtis yra benamis ir negalėjo būti įmonės direktoriumi, o ji padavė policijai kažkokį antspaudą, kuris kaip nustatyta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat 2018 m. spalio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. T. atpažino D. B., kaip J., V. V. pristatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą (3 t., b. l. 41–45), nors šioje įmonėje asmuo J. B. niekada nedirbo (3 t., b. l. 92). Iš 2018 m. gegužės 31 d. surašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad užsakyme yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas ir J. B. parašas (3 t., b. l. 7–10, 15–23). Taigi, visi šie duomenys patvirtina, jog D. B., bendrininkaudamas su V. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei S. T. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku J., nors šioje įmonėje niekada nedirbo ar kitaip su ja susijęs nebuvo, ir panaudodamas apgaulę, įtikino, jog padės gauti didelį prekių užsakymą, nors realiai to daryti neketino, ko pasėkoje S. T., paveikta šių melagingų duomenų, pervedė 3 630 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. D. B. pripažino, kad už tai iš V. V. grynais gavo atlygį – 300 Eur.

268. Pasisakant dėl R. A., pažymėtina, kad ji pati pripažino, jog V. V. prašymu atidarė dar vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam atidavė šios sąskaitos banko kortelę su prisijungimo kodais, bei buvo jam pasakiusi ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Be to, R. A. patvirtino, kad V. V. paliepimu ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą 3 600 Eur sumai už paslaugas, kurios realiai suteiktos nebuvo. Ji žinojo, kad su minėta įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sutarčių neturi, tačiau vis tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitą. Taip pat R. A. pripažino, kad beveik visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus atidavė V. V., o jo leidimu, sau pasiliko 250 Eur. Kaltinamasis V. V. parodė, kad R. A. pasakė apie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gautinas pinigines lėšas ir ji sutiko per UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgryninti pinigus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 13 d., 2018 m. liepos 4 d. buvo padaryti pavedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 3 630 Eur (3 t., b. l. 27–40). Tuo tarpu kaltinamosios R. A. teiginius, kad ji nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu daromą nusikalstamą veiką, paneigia ir 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-38-530, kurioje buvo analizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (15 t., b. l. 97–141). Šioje išvadoje nustatyta, kad R. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus iš karto pervedė į kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas: 1) 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. liepos 4 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi V. V., pervedė 2 860 Eur, kurie 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. birželio 15 d. ir 2018 m. liepos 5 d. buvo jo išgryninti; 2) laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 10 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kortele ji pati naudojosi, pervedė 240 Eur, kuriuos tuo pačiu laikotarpiu išgrynino. Tačiau nors iš buhalterinės apskaitos išlikusių dokumentų formaliai matyti, kad R. A. likusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus pinigus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitant už įvairias paslaugas, tačiau realiai nustatyta, kad šiuos pinigus, dar su kitomis lėšomis, buvusiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, panaudojo įmonės nenaudojamų automobilių eksploatacinėms išlaidoms apmokėti, tai yra ne įmonės naudai ir reikmėms. Tas sudaro pagrindą iš kaltinimo šalinti aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo apgaulės būdu įgyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 21 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 0246, nesuteikė, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų ir išgrynintų pinigų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, ūkinės operacijos į buhalterinės apskaitos registrus neįtraukė, t. y. R. A. surašė apskaitos dokumentą, kuriuo įformino realiai nevykusias ūkines operacijas. Šias aplinkybes iš dalies pripažino ir pati kaltinamoji R. A.. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Ž. J. patvirtino surašytos specialisto išvados ir atlikto tyrimo teisingumą bei paaiškino, kad nebuvo apskaitytos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskaitoje nerasta operacijų, kurios būtų susijusios su iš banko sąskaitos išgrynintų pinigų panaudojimu.

269. Visi anksčiau aptarti duomenys, tame tarpe ir iš dalies pačios kaltinamosios R. A. parodymai, patvirtina, jog ji suprato, kad kartu su V. V. dalyvauja nusikalstamoje veikoje pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas. Jau ruošdama sąskaitą ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia jokių konsultacijų ir neturi jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nurodydama V. V. įmonės sąskaitą, bei ruošdama sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ ji suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita bus skirta nusikalstamai veikai vykdyti. Vėliau, jau susipažinusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktais bankiniais pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už paslaugas, kurių jos vadovaujama įmonė neatliko, R. A. suprato, kad šie pinigai yra gauti apgaulės būdu, nes tarp jos įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susiklostę jokie verslo santykiai, realiai jokios paslaugos nebuvo suteiktos. Tačiau, tęsdama nusikalstamą veiką, vis tiek dalį gautų pinigų pervedė į V. V. naudojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kitą dalį panaudojo V. V. ir R. S. naudojamų automobilių eksploatacinėms sąnaudoms padengti, o jai pačiai kaip atlygis liko 240 Eur, kuriuos ji išsigrynino. Be to, aplinkybę, kad R. A. žinojo, jog apgaule įgyjami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pinigai, patvirtina ir tai, kad būtent ji padiktavo V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų numerius ir leido viena iš šių sąskaitų jam naudotis savo nuožiūra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra visi bendrininkavimui reikalingi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ir kad tiek V. V., tiek R. A. veikė kaip vykdytojai, bei abu gerai suvokė, ką kiekvienas daro, ir kad kiekvieno iš jų veika yra nusikalstama. Tai, kad R. A. teigia, kad nežinojo, kokius konkrečius veiksmus atliko D. B., neeliminuoja jų visų bendrininkavimo. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ne visi bendrininkai privalo žinoti ką konkrečiai veiks absoliučiai visi nusikaltimo padaryme dalyvaujantys bendrininkai. Šiuo atveju, nepaneigiama, kad V. V. ir D. B. žinojo ir suprato kiekvieno iš jų daromą nusikalstamą veiką ir ją kartu vykdė, o R. A. atitinkamai veikė kartu bendrininkų grupėje suprasdama V. V. nusikalstamą veiką ir pati ją darydama. Tuo pačiu ji patvirtino, kad V. V. ją buvo supažindinęs ir su D. B..

270. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas dėl R. A., D. B. ir V. V. veikiant bendrininkų grupėje inkriminuotos nusikalstamos veikos apgaule savo naudai įgijus svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 630 Eur. Dėl to jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

271. Taip pat teismas sprendžia, kad nors V. V. neprisipažino, kad apgaulės būdu įgijo ir S. T. priklausančius 1 000 Eur, tačiau jo teiginius paneigia kiti bylos duomenys.

272. V. V. teigė, kad tik pasiskolino iš S. T. 1 500 Eur, kuriuos ketino grąžinti, ką patvirtina, jog jis 500 Eur atidavė. Tuo tarpu nukentėjusioji S. T. paaiškino, kad minėtus pinigus V. V. perdavė už tai, kad jis turėjo pigiau iš antstolio nupirkti butą, kurį vėliau parduos brangiau ir taip abu uždirbs pinigų. Nukentėjusioji parodė, kad patikėjo kaltinamuoju ir iš bankomato išgryninusi 1 500 Eur, juos padavė V. V.. Ji apie buto pirkimą pastoviai skambino ir klausinėjo V. V.. Vieną kartą po tokio skambučio ji susitiko su V. V., kuris jai padavė 500 Eur (dėl to šia, teismo nustatyta faktine aplinkybe, patikslinamas kaltinimas) ir pasakė, kad likusius pinigus grąžins greitu metu, bet likusių 1 000 Eur jis taip ir negrąžino. Tos pačios aplinkybės užfiksuotos ir jos 2018 m. rugsėjo 24 d. protokole-pareiškime (1 t., b. l. 26–27). S. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai patvirtina aplinkybes, kad ji iš savo sąskaitos 2018 m. birželio 3 d. išgrynino 1 500 Eur, o 2018 m. liepos 27 d. į tą pačią sąskaitą įnešė 500 Eur (3 t., b. l. 27–40). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, t. y. 2018 m. birželio mėn., V. V. jau buvo įgijęs S. T. pasitikėjimą ir su kitais bendrininkais pradėjęs atlikti neteisėtus veiksmus, siekdamas apgaulės būdu įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Šiuo atveju S. T. apie kaltinamąjį buvo susidariusi klaidingą manymą, kad jis yra patikimas asmuo, pareigūnas ir verslininkas, nors V. V. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Todėl S. T., neturėdama pagrindo abejoti V. V. sąžiningumu, būdama paveikta melagingų duomenų apie galimai siekiamą įsigyti butą ir vėliau iš jo pardavimo gautinas didesnes pajamas, 2018 m. birželio 3 d. perdavė V. V. 1 500 Eur. Be to, tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikusi tik vieną iš trijų mokėjimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, t. y. dar nebuvo baigta nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

273. Dėl to teismas konstatuoja, kad S. T. atžvilgiu V. V. taip pat panaudojo apgaulę bei tokiu būdu įgijo ir nukentėjusiajai priklausančias pinigines lėšas. Šiuo atveju vien tai, kad nukentėjusiajai buvo grąžinti 500 Eur, neįrodo, jog kaltinamasis neturėjo tikslo jos apgauti, ar pasikeitė aplinkybės, kuriomis V. V. įgijo iš S. T. 1 500 Eur. Teismo vertinimu, V. V. minėtą sumą S. T. grąžino tik dėl to, kad išlaikytų pasitikėjimą juo ir siekdamas, kad kuo ilgiau nebūtų išsiaiškinta apie pasisavintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus.

274. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta ir tai, kad V. V., panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo svetimą, S. T. priklausantį, turtą – 1 000 Eur, t. y. 2018 m. birželio mėn. pradžioje, jau turėdamas S. T. pasitikėjimą, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog aukciono būdu per jo pažįstamą antstolį gali pigiai kartu nupirkti butą, kurį vėliau brangiau pardavus uždirbtus pinigus tarpusavyje pasidalins, ko pasėkoje S. T., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. birželio 3 d. V. V. perdavė 1 500 Eur, iš kurių 2018 m. liepos 27 d. V. V. S. T. grąžino 500 Eur, tačiau piniginių lėšų jis į aukciono sąskaitą nepervedė, dalyvio registracijos anketos neužpildė, buto pirkimo neiniciavo, piniginių lėšų jokiam antstoliui neperdavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti.

275. Tokiu būdu V. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Jo nusikalstama veika UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T. atžvilgiu teisingai pripažinta tęstine ir kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi šie du epizodai yra persipynę tarpusavyje laiko atžvilgiu, ir, teismo vertinimu, turint V. V. vieningą tyčią, įgavus S. T. pasitikėjimą, apgaulės būdu pasisavinti iš jos kuo daugiau pinigų. Vis dėlto, kadangi nustatyta, jog V. V. apgaulės būdu savo naudai įgijo S. T. priklausančius 1 000 Eur, o ne 1 500 Eur, šioje dalyje kaltinimas tikslintinas. Toks tikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisių, nes iš esmės atsižvelgiama į jo paties nurodytas aplinkybes ir lengvina jo padėtį, bei nesikeičia nei esminės kaltinimo faktinės aplinkybės, nei veikos kvalifikacija.

Dėl sukčiavimo D. J. atžvilgiu

276. Dėl D. J. apgaulės kaltinamasis V. V. kaltę pripažino iš dalies, t. y. teigė, kad iš nukentėjusiosios yra pasiskolinęs tik 3 400 Eur ir jos neapgavo. Kaltinamoji R. A. kaltės nepripažino, teigė, kad D. J. ji nepažinojo ir nieko nežinojo apie jos susitarimus su V. V..

277. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. V. ir R. A. kaltę apgaulės būdu įgijus D. J. pinigines lėšas patvirtina nukentėjusiosios D. J., iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

278. V. V. pripažino, kad su D. J. birželio mėn. važiavo į (duomenys neskelbtini), aprodė senelių namus, vėliau nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniūniją, paklausė ar nėra pardavimui žemių. Vėliau jie sutarė, kad D. J. nutrauks draudimo sutartį, o jis jai padengs tą dalį, kurią ji praras nutraukusi sutartį. Kai D. J. jau turėjo pinigus, pasakė, kad gali jam pervesti tik 3 000 Eur. Jai telefonu leido pervesti tik 800 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kurią jis pasakė, o prieš tai dar paskambinęs R. A. sakė, jog bus pervesti pinigai „žiemos sodams“ ir kad ji viską buhalteriškai sutvarkytų. R. A. jam atsiuntė sąskaitą, ją parodė D. J. ir tada ji pervedė 800 Eur. Po to banke pervedė dar 2 500 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. D. J. išvažiavus namo, jis susitiko su R. A., kuri „(duomenys neskelbtini)“ nuėmė pinigus ir perdavė jam. Jis atskaičiavo kažkiek pinigų, pasakė, kad nuneštų į „(duomenys neskelbtini)“, dar padavė 50–100 Eur, jog sumokėtų už internetinį puslapį. D. J. jis pasakė, kad pinigus atiduos iki rugsėjo 25 d., ji sutiko.

279. R. A. aiškino, kad V. V. prašymu buvo atidariusi sąskaitą savo įmonėje. Kartą paskambino V. V. ir pasakė, kad „įkris“ pinigai į sąskaitą, o ji pinigus jam turinti išgryninti arba pervesti pavedimu, nes jie priklauso jam. Visus D. J. pervestus pinigus perdavė V. V.. Jo neklausė, už ką ir kodėl V. V. D. J. pervedė pinigus. Taip pat nesigilino dėl to, kad pinigus pervedinėja skirtingi asmenys į įmonės sąskaitą, o tik vykdė V. V. nurodymus.

280. Tuo tarpu nukentėjusioji D. J. paaiškino, kad 2018 m. viduryje susipažinus su V. V. (tuo metu prisistatė V. L.) jis sudarė rimto, racionalaus, globėjiško vyro įvaizdį. Jis sakė, kad baigė daug aukštųjų mokslų, moka daug kalbų, pas ją atvažiuodavo automobiliu VW „Phaeton“ su valstybiniais ženklais, teigė, kad dirba kažkokiame departamente. 2018 m. gegužės V. V. pasiūlė daryti bendrą verslą – pirkti žemes (duomenys neskelbtini). Jis rodė dokumentus, kad yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pajūryje, jis turi įgaliojimus juos pirkti ir teigė, kad turi pirkėją iš (duomenys neskelbtini), bet jam reikia pirmiau nupirkti tas žemes. Jis pasiūlė būti dalininke. Sakė, kad jam reikia apie 12 000 Eur. Nukentėjusioji sutiko prisidėti, nes tikėjo jo pasakymu, kad vėliau pardavus gaus pelno. 2018 m. birželio mėn. išgrynino per tris kartus „(duomenys neskelbtini)“ esančiame (duomenys neskelbtini) padalinyje 3 000 Eur ir perdavė juos V. tų žemių pirkimui. Po to jie važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis nuėjo neva į savivaldybę su kažkuo susitikti ir pasiklausti dėl tos žemės dokumentų. Kai grįžo, važiavo link (duomenys neskelbtini), ten jis parodė, kur yra tos žemės. Nukentėjusioji juo patikėjo. 2018 m. birželio mėn. viduryje pasakė, kad turi Aviva draudimo fonde 7 000 Eur, o nutraukus sutartį, pasakė V. V. apie draudimo pervestus pinigus. Tada jis paprašė duoti jam pinigų sandoriams užbaigti, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir prašė pervedant pinigus nurodyti, kad tai paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pervedė 800 Eur iš telefono, o 2 500 Eur (duomenys neskelbtini) padalinyje. Jai atlikinėjant pervedimo veiksmą, V. V. kalbėjo su kažkuo telefonu rusiškai ir girdėjo tokį sakinį, kad kaip tik šiuo metu mergina pervedinėja pinigus ir jūs juos tuoj gausite. Po pervedimo jokios sąskaitos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji negavo. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos D. J. 2018 m. spalio 1 d. protokole–pareiškime, kuriuo ji kreipėsi pranešdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 50–52).

281. 2018 m. lapkričio 28 d. akistatos metu V. V. pripažino, kad siūlė D. J. bendrai daryti verslą (duomenys neskelbtini), jie kartu važiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau tik žiūrėjo, ar įmanoma įsigyti žemes. Taip pat V. V. žinojo, jog D. J. nutraukė draudimo sutartį ir gavo pinigų, kurių dalis, t. y. 3 300 Eur jo prašymu buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tačiau teigė, kad pinigai buvo paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne žemių pirkimui. V. V. nurodė, kad rodė D. J. (duomenys neskelbtini) žemių kadastrinį planą, tačiau įgaliojimų sudaryti sandorį neturėjo (21 t., b. l. 59–65).

282. Nors V. V. neigė apgavęs D. J. ir aiškino, kad jos pervesti 3 300 Eur buvo paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, o grynųjų pinigų iš jos negavo, tačiau šiuos jo teiginius paneigia kita bylos medžiaga. Visų pirma, V. V. įgijo D. J. pasitikėjimą, jai papasakodamas apie save melagingus dalykus. Jis teigė, kad dirba kažkokiame departamente, pas D. J. atvažiuodavo automobiliu VW „Phaeton“, ant kurio buvo valstybinai ženklai, sakė, kad su tokia mašina važinėja neeiliniai žmonės ir jis turi įvairių ryšių. Tokiu būdu jis sudarė apgaulingą įvaizdį, kad yra labai rimtas, patikimas, gerbiamas žmogus, ką sustiprino ir jo pasakymai nukentėjusiajai, jog jis baigė daug aukštųjų mokyklų, moka daug užsienio kalbų. Tokiu būdu įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nori įsigyti žemę (duomenys neskelbtini), tačiau jam trūksta lėšų, todėl pasiūlė D. J. tapti bendrasavininke ir investuoti pinigus į (duomenys neskelbtini) esančių žemių pirkimą. Pats V. V. teismo posėdžio ir akistatos su nukentėjusiąja metu pripažino, kad siūlė D. J. daryti bendrą verslą (duomenys neskelbtini), rodė jai dokumentus, (duomenys neskelbtini) esančių žemių kadastrinį planą. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad buvo rodomi įvairūs dokumentai apie žemės sklypus (duomenys neskelbtini) pajūryje, o V. V. teigė, kad turi įgaliojimus jiems pirkti. Dėl tokio pobūdžio apgaulingų veiksmų jai nebuvo pagrindo kaltinamuoju netikėti, ypač tada, kai jis turėjo ir jai rodė tam tikrus dokumentus, susijusius su žemėmis (duomenys neskelbtini). Tai sudarė įspūdį, kad realiai jis jau yra pradėjęs tvarkyti dokumentus, susijusius su šio nekilnojamojo turto pirkimu. Tokių melagingų duomenų paveikta D. J. 2018 m. birželio 8 d. V. V. grynais pinigais perdavė 3 000 Eur. Nors V. V. neigia, kad šiuos pinigus gavo, tačiau teismo vertinimu, šis jo teiginys neatitinka tikrovės. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ D. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad D. J. 2018 m. birželio 8 d. iš sąskaitos per tris kartus išgrynino 3 000 Eur (4 t., b. l. 96–100). Šis banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina jos parodymus, kad šiuos pinigus ji išgrynino prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) esančiame „(duomenys neskelbtini)“ bankomate. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti, kad D. J. tą pačią dieną šiuos pinigus perdavė V. V.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju įrodyta, jog V. V., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulės būdu įgijo D. J. priklausančius 3 000 Eur, kuriuos ji jam grynaisiais perdavė už tariamą žemių (duomenys neskelbtini) pirkimą.

283. Be to, V. V., siekdamas toliau išlaikyti D. J. pasitikėjimą, kartu su ja 2018 m. birželio mėn. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis buvo nuėjęs į savivaldybę tariamai pasiklausti dėl parduodamų žemių, o po to nukentėjusiajai rodė, kur (duomenys neskelbtini) yra tariamai perkamos žemės. Aplinkybes, kad buvo vykstama į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti žemių patvirtino tiek nukentėjusioji D. J., tiek pats kaltinamasis V. V.. Tokie kaltinamojo veiksmai, nukentėjusiajai parodant, kur yra tariamai perkamos žemės (duomenys neskelbtini), tik dar labiau įtikino D. J., kad V. V. gali sudaryti jo nurodytus sandorius ir ji bus šio verslo dalininkė. To pasėkoje D. J. neturėjo pagrindo netikėti jau vėliau, t. y. 2018 m. liepos mėn. jai V. V. pateikta iš tikrųjų melaginga informacija, kad projektui dėl žemių (duomenys neskelbtini) pirkimo trūksta lėšų. Nukentėjusioji įtikėjusi, kad žemės bus įregistruotos jos vardu, ji gaus iš šios veiklos pelno, V. V. prašymu į jo padiktuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 2018 m. liepos 19 d. per du kartus iš viso pervedė 3 300 Eur (4 t., b. l. 96–100). Kaltinamasis neginčija, kad jo prašymu tokia pinigų, kuriuos nukentėjusioji gavo nutraukusi draudimo sutartį, suma buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, tačiau teigia, kad tai buvo bendrovei skirta paskola, o ne D. J. įnašas už tariamai (duomenys neskelbtini) perkamas žemes. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių tokius kaltinamojo V. V. teiginius pagrindžiančių duomenų. Priešingai, iš 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 (15 t., b. l. 136–139) nustatyta, kad nors D. J. pervedė 3 300 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, tačiau šie pinigai ir jų išgryninimas bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskritai nebuvo neapskaityti ir jokios su jais susijusios ūkinės operacijos į buhalterinės apskaitos registrus neįtrauktos. Jeigu šie pinigai iš tikrųjų būtų pervesti kaip paskola bendrovei, tai būtų nurodyta ne tik pinigų pavedime, tačiau ir atsispindėję UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, ko šiuo atveju nėra. Be to, kaltinamoji R. A. patvirtino, kad visi D. J. pervesti pinigai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo perduoti V. V., kuris teismui nepateikė jokių duomenų, kur šiuos pinigus panaudojo. Aplinkybę, kad šie pinigai buvo ne paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir susirašinėjimas laiškais tarp V. V. ir R. A., kuriuose V. V. prašo, jog R. A. suorganizuotų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atbuline data – tokia pačia data, kai D. J. pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, surašytų sąskaitas maždaug 3 000 Eur už katalogus (32 t., b. l. 37–39). Taigi, kaltinamasis V. V. ir šiuo atveju suprato, kad neteisėtai įgyja D. J. pinigus ir norėjo taip veikti, bei viską bandė nuslėpti bandydamas gauti sąskaitas iš kitos įmonės už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtas paslaugas, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

284. Teismo vertinimu, tęstinės nusikalstamos veikos epizode dėl D. J. priklausančių 3 300 Eur įgijimo apgaulės būdu, kaltinamieji V. V. ir R. A. veikė kaip bendravykdytojai. Nors R. A. nepripažino savo kaltės, tačiau patvirtino, kad būtent ji banke atidarė dar vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. V. atidavė šios sąskaitos banko kortelę su prisijungimo kodais, bei buvo jam pasakiusi ir kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Taip pat kaltinamoji pripažino, kad tik ji naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko kortele. Tiek duodama parodymus teisme, tiek 2019 m. balandžio 3 d. vykusios akistatos su V. V. metu (21 t., b. l. 103–111) R. A. parodė, kad V. V. jai pasakė, jog D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą perves pinigus, kuriuos kaltinamoji turės jam atiduoti. Nors ji neigė, kad nežinojo, už ką buvo pervesti šie pinigai, tačiau pervedimų paskirtyje buvo nurodyta, jog tai paskola (4 t., b. l. 96–100), ką kaltinamoji turėjo matyti. Tuo tarpu ji pati jokios paskolos iš D. J. neprašė, o žinant, kad V. V. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, turėjo suprasti, kad jis negali spręsti ar reikia įmonei kokių paskolų. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 3 d. akistatos metu R. A. ir V. V. aiškino, kad kaltinamoji turėjo iš D. J. gautus pinigus užpajamuoti į kasą ir išmokėti pagal kasos išlaidų orderį. V. V. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad skambino R. A. ir jai sakė, jog bus pervesti pinigai „žiemos sodams“ ir ji turi viską buhalterijoje sutvarkyti, o R. A. jam atsiuntė sąskaitą. Tačiau, kaip jau minėta, D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti 3 300 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo neapskaityti. Taip pat iš 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-530 (15 t., b. l. 136–139) nustatyta, kad nebuvo rasta R. A. ir V. V. nurodoma sąskaita, kas patvirtina D. J. parodymus, kad jokia sąskaita jai nebuvo išrašyta. Be to, aplinkybę, kad D. J. pervesti pinigai buvo panaudoti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o pasidalinti tarp kaltinamųjų, patvirtina ir tarp jų vykęs susirašinėjimas laiškais, kuriuose, kaip jau minėta, V. V. prašo, jog R. A. suorganizuotų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytų sąskaitas data, kai D. J. pervedė pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, maždaug 3 000 Eur už katalogus (32 t., b. l. 37–39). Tai leidžia spręsti, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta, jog pinigai buvo pasisavinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes R. A. žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų D. J. nesuteikė ir su ja sutarčių neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtent R. A. iš D. J. gautus pinigus pervedė į kitas dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, iš kurių vienos banko kortelę turėjo tik kaltinamoji, kuria jau kitą dieną po pinigų pervedimo (t. y. 2018 m. liepos 20 d.) pasinaudojo bankomate, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynindama dalį D. J. pervestų pinigų – 2 215 Eur. Pati kaltinamoji pripažino, kad minėtą pinigų sumą išgrynino, tačiau teigė, kad juos visus perdavė V. V.. Vis dėlto, teismo vertinimu, nelogiška, kam pinigus reikėjo dalimis pervesti į dvi skirtingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kai V. V. turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kortelę ir pats galėjo visus pinigus išsigryninti. Net tuo atveju, jei kaltinamoji iš tikrųjų išgrynintus pinigus perdavė V. V., ji už tai gavo atlygį, nes V. V. pripažino, kad jai atskaičiavo kažkiek pinigų. Kaltinamoji dalį D. J. pervestų pinigų – 100 Eur, panaudojo pavedimu apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą AKS Nr. 018748, t. y. apmokant už įmonės reikmėms nenaudoto automobilio eksploatacines išlaidas. Tai leidžia vėlgi teismui konstatuoti, kad pinigai nebuvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet paties V. V., kuris naudojosi įmonės vardu paimtu automobiliu naudai. Todėl aplinkybė, kad pinigai panaudoti „UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai“, šalinama iš kaltinimo.

285. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. A. suprato, kad iš D. J. gauti pinigai yra nesusiję su jos bendrovės vykdoma veikla ir ji kartu su V. V. dalyvauja neteisėtoje veikoje pasisavinant D. J. priklausančias pinigines lėšas. Susipažinusi su nukentėjusiosios atliktais bankiniais pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, R. A. suprato, kad šie pinigai yra gauti apgaulės būdu, nes iš anksto buvo su V. V. susitarusi, jog gautus pinigus nedelsiant perves į kitas bendrovės sąskaitas ir juos išgrynins. Nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, kad D. J. pervesti pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl teismas sprendžia, kad jie buvo panaudoti V. V. ir R. A. asmeniniams poreikiams tenkinti.

286. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje dalyje įrodyta, jog V. V. ir R. A., veikdami bendrininkų grupėje, apgaulės būdu įgijo D. J. priklausančius 3 300 Eur, kuriuos nuketėjusioji 2018 m. liepos 19 d. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą už tariamą žemių (duomenys neskelbtini) pirkimą, o ne kaip paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

287. Teismas taip pat konstatuoja, kad nors kaltinamasis V. V. nepripažino savo kaltės, tačiau byloje esančių ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą patvirtina, kad jis apgaulės būdu iš D. J. įgijo dar 3 000 Eur, kuriuos nukentėjusioji jam perdavė už tariamą buto pirkimą.

288. Teismo posėdyje apklausti V. V. ir D. J. paaiškino, kad buvo kalbama, jog nukentėjusioji nori pirkti būstą, taip pat jie kartu apžiūrinėjo keletą pardavinėjamų butų ir kotedžų. D. J. mobiliojo ryšio telefono „Samsung Note 8“ su SIM kortele apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad SMS pranešimais ir Viber programėle laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d. D. J. su V. V. susirašinėjo apie kotedžo ar buto pirkimą (4 t., b. l. 71–75). Tačiau nuo šios vietos jų parodymai išsiskiria. V. V. teigė, kad tuo viskas ir užsibaigė, o nukentėjusioji D. J. aiškino, kad kaltinamasis pasiūlė per jo pažįstamą antstolį pigiai nusipirkti butą ir dėl to ji jam grynais perdavė 3 000 Eur. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina būtent nukentėjusiosios parodymus.

289. Tuo metu, kai V. V. ir D. J. ieškojo, kokį būstą galėtų įsigyti nukentėjusioji, kaltinamasis jau buvo įgijęs jos pasitikėjimą ir žinojo, kad D. J. ketina nutraukti draudimo sutartį bei gauti pinigų. Todėl siekdamas šiuos pinigus įgyti savo naudai, jis melagingai nurodė nukentėjusiajai, kad (duomenys neskelbtini), jo pažįstamas antstolis iš varžytinių pigiai pardavinėja butą, o norint jį įsigyti reikia pervesti pinigus. D. J. paaiškino, kad tuo metu neturėjo pinigų, nes, kaip jau anksčiau nustatyta, ji iki tol jau buvo V. V. grynais perdavusi 3 000 Eur, todėl, tikėdama, kad gali pigiau įsigyti būstą, tokią pačią sumą, t. y. 3 000 Eur pasiskolino iš kaimyno, kuriam skolą ketino grąžinti gavusi pinigus iš draudimo. Šiuos 3 000 Eur grynaisiais D. J. 2018 m. birželio 18 d. perdavė V. V.. Nukentėjusiąją įtikinti, kad toks butas realiai pardavinėjamas, galėjo ir kaltinamojo teiginiai, jog likusią pinigų sumą ji pati galės pervesti antstoliui po sandorio sudarymo bei jau anksčiau aprodyti įvairūs nekilnojamieji objektai. Tuo labiau, asmeniui, neturinčiam patirties perkant būstą, iš bendro išsilavinimo yra žinoma, kad per antstolius turtas dažniausiai yra parduodamas daug mažesnėmis nei rinkos kainomis. Be to, iš D. J. banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog ji 6 525,54 Eur dydžio draudimo išmoką iš UAGDPB (duomenys neskelbtini) Lietuva gavo 2018 m liepos 11 d., o po dviejų dienų, t. y. 2018 m. liepos 13 d. iš sąskaitos per du kartus išgrynino 3 000 Eur (4 t., b. l. 96–100). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji iš karto gavusi draudimo išmoką, kaimynui grąžino iš jo pasiskolintus 3 000 Eur. Be to, V. V. žinojo, kad D. J. gavo draudimo išmoką, nes vėliau pats prašė jos pervesti jam pinigų už tariamą žemių (duomenys neskelbtini) pirkimą, todėl jam turėjo būti žinoma ir tai, kad anksčiau kaltinamajam perduotus 3 000 Eur už buto pirkimą nukentėjusioji skolinosi iš kito asmens.

290. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad V. V. suprato, jog nukentėjusiajai D. J. pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie realiai nepardavinėjamą butą, iš jos apgaulės būdu įgijo 3 000 Eur, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

291. Taigi, tokiu būdu R. A. ir V. V. apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą, D. J. priklausantį, turtą, t. y. R. A. kartu su V. V. – 3 300 Eur, o tik V. V. – 6 000 Eur. Dėl to nusikalstama veika, kaip tęstinė, kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl sukčiavimo G. ir J. L. atžvilgiu

292. Dėl J. ir G. L. apgaulės kaltinamasis V. V. kaltę pripažino iš dalies, t. y. teigė, kad nenorėjęs jų apgauti, o tik ketino pasinaudoti jų pinigais ir automobilius nupirkti visiškai iš kito asmens. Tuo tarpu kaltinamoji R. A. kaltės nepripažino, teigė, kad J. ir G. L. pinigų nepasisavino.

293. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamųjų V. V. ir R. A. kaltę ir kaltinime išdėstytas jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų J. ir G. L., iš dalies kito kaltinamojo D. B. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

294. V. V. pripažino, kad D. B. supažindinus jį su J. L., jie kalbėjosi apie automobilius, bet J. L. V. V. pamelavo, jog automobiliai yra iš aukciono (duomenys neskelbtini), nors jie buvo iš kitų šalių. V. V. teigimu, jis automobilius turėjo neberangiai gauti iš (duomenys neskelbtini) M., kuris automobilių neatvarė ir negrąžino jam duotų 5 000 Eur. Patvirtino, kad jis nurodė J. ir G. L. pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigus už automobilius, kuriais norėjo trumpai pasinaudoti ir po to grąžinti. Aiškino, kad R. A. viską žinojo, su ja buvo viskas suderinta, ji padiktavo sąskaitą, į kurią reiks daryti pavedimus. Kai pinigai buvo pervesti, jis liepė R. A. juos išgryninti ir ji jam padavė 12 000 Eur, o likusius 2 000 Eur pasiliko sau. Tuo tarpu kaltinamoji R. A. teigė, kad V. V. liepė jai išgryninti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus 14 000 Eur ir jam atiduoti. Tik iš banko išrašų matė, kad pavedimai buvo iš J. ir G. L. už automobilius, tačiau nesuprato, kad daroma nusikalstama veika. R. A. pripažino, kad išgrynino 10 950 Eur pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygele ir padavė juos V. V.. Likusius pinigus išgrynino bankomate ir taip pat padavė V. V.. Įmonės sąskaitoje iš J. ir G. L. pinigų liko 150 Eur. Pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais neprekiavo, o tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ duomenis apie įmonę tvarko ji pati, ten buvo nurodytas jos asmeninis telefono numeris ir V. V. telefono numeris.

295. Iš dalies šiuos jų parodymus paneigia faktas, kad V. V. ir R. A. 2019 m. balandžio 3 d. akistatos ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad R. A. visus G. L. pervestus pinigus atidavė V. V., kuris jai buvo nurodęs, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą bus pervesti pinigai ir juos ji turės išgryninti bei perduoti jam, o R. A. su tuo sutiko. Be to, R. A. iš pavedimų matė iš ko ir už ką gauti pinigai (21 t., b. l. 103–111). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu V. V. pripažino, kad jam R. A. perdavė beveik visus G. L. pervestus pinigus. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas V. V. posėdžio metu išsakytas teiginys, jog 2 000 Eur pasiėmė R. A..

296. Nors V. V. neigė turėjęs ketinimą apgauti J. ir G. L., tačiau šiuos jo teiginius paneigia pirmiausia pačių nukentėjusiųjų ir kaltinamojo D. B. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. patvirtino, kad J. L. supažindino su V. V. ir pasiūlė pasikalbėti dėl automobilių. Jis girdėjo, kaip V. V. pasiūlė J. L. automobilius, bet nežino ar jie ką nors sutarė. Abu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. ir G. L. posėdžio metu paaiškino, kad D. B. juos supažindino su V. V., tuo metu prisistačiusiu V. L.. Pastarasis į pirmąjį susitikimą su jais atėjo vilkėdamas uniformą, prisistatė, jog yra (duomenys neskelbtini) atstovas Lietuvoje ir jiems pateikė vizitinę kortelę, bei sakė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. V. V. pateikė sąrašą automobilių, patikino, kad jis ne vieną kartą dalyvavo aukcione ir viskas vyksta per UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. ir G. L. paaiškino, jog viskas atrodė įtikinamai ir jie nusprendė pirkti automobilius. V. V. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o G. L. įnešė į savo banko sąskaitą pinigus, iš kurios dviem pavedimais po 7 000 Eur, iš viso 14 000 Eur, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už konkrečius automobilius. Tačiau J. ir G. L. automobilių negavo ir jiems jokie pinigai nebuvo grąžinti. Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir J. L. 2018 m. gruodžio 6 d. pranešime apie įvykdytą nusikaltimą (1 t., b. l. 78). Tokie nukentėjusiųjų parodymai paneigia V. V. nurodytą motyvą iš tikrųjų nupirkti jiems automobilius arba grąžinti pinigus. Aplinkybę, kad V. V. panaudojo apgaulę ir savo naudai įgijo J. ir G. L. pinigus, patvirtina tai, kad jis, visų pirma, nukentėjusiesiems prisistatė (duomenys neskelbtini) atstovu Lietuvoje. Taip pat siekdamas sustiprinti įspūdį, kad jis yra pareigūnas į susitikimą su J. ir G. L. atėjo vilkėdamas uniformą ir jiems pateikė specialiai pagamintą vizitinę kortelę (5 t., b. l. 85–87). Be to, V. V. prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nors niekada šioje įmonėje nedirbo, ir nukentėjusiesiems nurodė klaidingą informaciją, kad automobiliai bus perkami iš aukciono (duomenys neskelbtini), nors apskritai neketino jų pirkti. Jis suprato, kad tokiu būdu suklaidina nukentėjusiuosius, siekdamas iš jų įgyti pinigus, kuriuos G. L. pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, R. A. išgrynino ir perdavė būtent jam. Nors V. V. teigė, kad ketino automobilius pirkti iš asmens vardu M., kuris jį taip pat apgavo, tačiau apie šį asmenį nepateikė jokių duomenų. Teismo vertinimu, perkeldamas kaltę kitam asmeniui, V. V. tik bando išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo paties padarytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu patys L. buvo apdairūs ir rūpestingi, nes pirmiausiai pasitikėjo D. B., kurį žinojo kaip buvusį policijos pareigūną, nedavė grynųjų pinigų V. V., pasitikrino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikianti įmonė, rado internete, kad V. V. yra jos vadovas, o įmonė neturi skolų, ir tik tada pervedė pinigus.

297. Pažymėtina, kad šiuo atveju R. A. pripažino, jog ji visus pinigus išgrynino, t. y. 2018 m. liepos 27 d. (ta pati diena, kai G. L. pervedė pinigus) ji 10 950 Eur išgrynino pasinaudodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygele (15 t., b. l. 166), o 2018 m. liepos 29 d. bankomate išgrynino 2 900 Eur, kuriuos 2018 m. liepos 27 d. buvo pervedusi į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (15 t., b. l. 139–141). Taigi, iš viso išgrynino 13 850 Eur, kuriuos perdavė V. V., o jai liko 150 Eur. Be to, tiek akistatos metu, tiek apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje R. A. patvirtino, jog iš pavedimo matė, kad jį padarė G. L., pavedime nurodęs, jog 14 000 Eur skirti už konkrečius automobilius. Kadangi R. A. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir buhalterė bei tvarkė visus duomenis apie įmonę, tame tarpe ir pateikiamus viešai tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“, ji puikiai žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiėmė automobilių prekyba. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. A. veikė bendrininkų grupėje su V. V. ir, susipažinusi su G. L. padarytais 14 000 Eur pavedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, suprato, kad nukentėjusiojo pervesti pinigai yra gauti apgaulės būdu, tačiau vis tiek juos išgrynino ir perdavė V. V.. Tuo pačiu jai pačiai kaip atlygis liko 150 Eur. Be to, aplinkybę, kad R. A. žinojo, jog apgaule V. V. naudai įgyja J. ir G. L. priklausančius pinigus, patvirtina ir tai, kad būtent ji padiktavo V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, į kurią G. L. pervedė pinigus už automobilius, numerį bei pati tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ papildomai prie įmonės kontaktų nurodė ir V. V. telefono numerį, nors žinojo, kad jis įmonėje nedirba. Taip pat R. A. duomenų apie G. L. pervestus 14 000 Eur bei jų išgryninimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje visiškai neapskaitė, ką patvirtina 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvada Nr. 04/11-2-38-530 (15 t., b. l. 139–141).

298. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad R. A. ir V. V. veikė bendrininkų grupėje ir panaudodami apgaulę savo naudai įgijo didelės vertės (viršijantį 250 MGL (12 500 Eur)) svetimą, J. ir G. L. priklausantį, turtą – 14 000 Eur. Jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl sukčiavimo D. F. atžvilgiu parduodant mobiliojo ryšio telefonus

299. Kaltinamieji A. G. ir V. V. buvo kaltinami tęstinės nusikalstamos veikos (sukčiavimo), susidedančios iš dviejų savarankiškų epizodų, padarymu. Teismas, įvertinęs visumą įrodymų sprendžia, kad kaltinimas pasitvirtino tik dėl pirmojo tęstinės veikos epizodo (apgaule įgyjant iš D. F. 5 000 Eur), tuo tarpu dėl antrojo epizodo (29 000 Eur įgijimo) kaltinimas nepasitvirtino, ir dėl to bus pasisakyta vėliau nuosprendyje. Kiekvienas iš šios tęstinės nusikalstamos veikos epizodų sudaro savarankišką baigtinį nusikaltimą, todėl pasitvirtinus tik vienam iš jų – ši veika kvalifikuojama kaip tas savarankiškas nusikaltimas, kurio sudėties požymiai nustatyti.

300. Dar prieš prokurorei pakeičiant kaltinimą į tęstinę dviejų epizodų nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, šios abi veikos pirminiame kaltinime buvo kvalifikuotos kaip du atskiri nusikaltimai, t. y. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 000 Eur) ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dėl 29 000 Eur). Vadovaujantis BPK 256 straipsniu, teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visumą įrodymų, yra laisvas pasirinkti dėl pirminės kvalifikacijos ar vėliau pakeistosios, ir tuo kaltinamųjų teisė į gynybą nėra pažeidžiama. Todėl sprendžiama, kad yra teisinis ir faktinis pagrindai, įvertinus apgaulės būdu įgytą pinigų sumą, šį tęstinės nusikalstamos veikos epizodą, kaip atskirą nusikaltimą, kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Jo padarymo aplinkybės išdėstomos sekančiai: A. G. ir V. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. turint D. F. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad, norint su jo geru draugu A. G. sudaryti sutartį dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo, būtina jam, V. V., perduoti 5 000 Eur avansą, po ko D. F., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per savo sūnų D. F. V. V. perdavė 5 000 Eur. Tačiau nei V. V., nei A. G. sutarties dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo-pardavimo sudarymo nesuorganizavo, piniginių lėšų šių telefonų pardavėjui neperdavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. F. priklausantį turtą – 5 000 Eur.

301. Kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino. Tačiau paties A. G. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kito. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2017 m. apytiksliai gegužės mėn. D. F. pas jį domėjosi ar yra galimybė pigiau gauti konfiskuotų ar vogtų mobilaus ryšio telefonų. Kadangi jo pažįstamas iš (duomenys neskelbtini) kaip tik turėjo konfiskuotų telefonų, jis juos ir pasiūlė D. F.. Taip pat jis teigė, kad jai perdavė 2 mobilaus ryšio telefonus kaip pavyzdžius. Ši už telefonus jam nieko nemokėjo, o ir vėliau reikiamos pinigų sumos nesurinko, todėl tas biznis ir baigėsi. Tačiau duodamas parodymus teisiamajame posėdyje po liudytojų apklausos, jis jau patvirtino, kad pinigus, sumoje 5 000 Eur, gavo iš V. V. už telefonus, ir už tai pristatė D. F. 4–5 telefonus, ne tiesiogiai, o per kurjerį. Likusių telefonų nepristatė, nes D. F. neturėjo pinigų, mano, kad sandorį iš savo pusės įvykdė.

302. Kaltinamasis V. V. taip pat kaltės nepripažino, bet davė iš esmės vienodus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis patvirtino, kad gavo iš D. F. sūnaus 5 000 Eur už mobiliuosius telefonus, ir tuos pinigus perdavė A. G. prie (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad D. F. jam skundėsi, kad A. G. iš jos paėmė pinigus ir neatveža prekių, o A. G. sakė, kad jokių pinigų iš D. F. neėmė. Jis tuomet D. F. grąžino 5 000 Eur (duomenys neskelbtini), būdamas kartu su D. G..

303. Todėl teismas sprendžia esant nustatytą aplinkybę, kad D. F. tiek su V. V., tiek su A. G. tarėsi dėl bendro verslo – mobiliųjų telefonų iPhone užpirkimo pigesnėmis nei rinkos kainomis. Tai, kad abu kaltinamieji labai gerai žinojo ir suprato kokiu tikslu perduodami jiems 5 000 Eur, įrodo tiek D. F., tiek jų pačių parodymai. Taip pat pinigų perdavimo faktas V. V. pripažįstamas esant nustatytu įvertinus ir liudytojo D. F. parodymus. Taip pat teismas tiki D. F. parodymais, kad pinigų perdavimo V. V. momentu prie (duomenys neskelbtini), jo automobilyje taip pat sėdėjo ir A. G.. Nors A. G. ir V. V. tai neigė, teigdami, kad tik vėliau, prie to paties (duomenys neskelbtini), V. V. perdavė pinigus A. G., tačiau įvertinęs jų parodymų nenuoseklumą, teismas pasirenka tikėti prisiekusio liudytojo D. F. parodymais. Taip pat teismas D. F. parodymus laiku objektyviais ir nešališkais dar ir dėl to, nes jis nurodė, kad jo mama D. F. jau ir anksčiau pažinojo A. G. kaip verslininką ir darė kažkokius bendrus verslus, nors pati D. F. tai neigė, tačiau tas prieštarauja visumai kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Iš kitos pusės vertinant, bet kokiu atveju neginčijamai teismas sprendžia esant nustatytą faktą, kad buvo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimui būdingi elementai. A. G. ir V. V. žinojo ir kalbėjo apie galimą telefonų įsigijimą su D. F., V. V. netgi apsiėmė tarpininkauti D. F. perduodant jos pinigus A. G., kuris savo ruožtu žinojo apie V. V. vaidmenį ir konkrečią veiką šiame telefonų versle. Pasisakydamas dėl bendrininkavimo subjektyviosios pusės teismas sprendžia, kad V. V. aiškiai suprato nusikalstamus A. G. kėslus (tas sprendžiama iš jo paties parodymų, kai jis D. F. sakė, jog A. G. sukčius, ir juo negalima pasitikėti, tačiau tuo pačiu pats ėmėsi tarpininkauti įgyjant pinigus iš D. F.). A. G. savo ruožtu, žinojo ir suprato V. V. vaidmenį – tai yra tai, kad V. V. paims pinigus iš D. F., ir vyko kartu su V. V. jų paimti prie (duomenys neskelbtini).

304. Spręsdamas ar vis tik šie telefonai buvo perduoti D. F. ar ne, teismas labai kruopščiai įvertina apklausinėjant V. V., A. G. ir D. F. teisiamuosiuose posėdžiuose duotus jų parodymus. A. G. teigė, kad telefonus per pasiuntinį perdavė D. F.. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad perdavė 2 vienetus, o jau teisminio nagrinėjimo metu 4–5 vienetus ir sakė, kad įvykdė sudarytą susitarimą. Šiuo atveju, jau net nežiūrint parodymų neatitikimo dėl telefonų skaičiaus, niekaip logiškai nepaaiškinama A. G. pozicija apie įvykdytą sandorį ir pilną atsiskaitymą už gautus 5 000 Eur. Tuo metu iPhone 7 serijos telefonai kainavo rinkoje apie 700 Eur, A. G. žadėjo tų, pasak jo vogtų, telefonų parduoti po 400 Eur už vienetą. Todėl, net jei jau ir tikėti A. G., niekaip negali būti laikoma sąžiningu ir siekiamu sandoriu tokia situacija, kai nukentėjusioji, siekdama įsigyti pigesne nei rinkos kaina vogtus daiktus, gauna juos apie ketvirtadaliu brangiau nei jie oficialiai kainuoja toje pačioje rinkoje nevogti.

305. Taip pat yra esminiai nesutapimai A. G. parodymuose dėl telefonų perdavimo D. F.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė: „D. F. perdaviau 2 mobilaus ryšio telefonus kaip pavyzdžius“ (27 t., b.l. 152–152), duodamas parodymus teisme nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) pasiėmiau telefonus, ir juos jai turėjo perduoti V. V.“, tačiau vėliau, jau atsakinėdamas į advokato V. Sirvydžio klausimą, nurodė: „Telefonus aš paėmiau iš (duomenys neskelbtini) ir perdaviau per vairuotoją, kad nuvežtų D. F. į kavinę, adresu (duomenys neskelbtini)“. Be to nesutapimai buvo ir dėl telefonų kilmės. Vieną kartą A. G. aiškina, kad telefonai buvo konfiskuoti muitinės, kitą kartą, kad vogti. Teismui paprašius nurodyti tų sandėlių (duomenys neskelbtini) adresus ir asmenų, iš kurių jis pirko/paėmė šiuos telefonus, A. G. jų nenurodė. Taip pat, kaip su realybe nieko bendro neturintys, įvertinami A. G. parodymai apie kažkokią „techninę grupę“, kuri įkainuoja telefonus bei kad jo D. F. duoti 4–5 telefonai buvo vogti, „bet jau įteisinti valstybės“. Vogti daiktai grąžinami savininkams ar draudimo kompanijoms ar sunaikinami, bet valstybė neužsiima jų įteisinimu. Todėl teismas atmeta A. G. parodymus, kad jis pirko telefonus (duomenys neskelbtini) ir juos perdavė D. F., bei sprendžia, kad jis šioje veikoje atliko apgaulingą pardavėjo vaidmenį, sukurdamas legendą apie tariamai esančius pigius ir gerus telefonus (duomenys neskelbtini).

306. Tuo pačiu teismas sprendžia, kad dėl telefonų prekybos nebuvo joks civilinis sandoris, o tiek A. G., tiek V. V. turėjo išankstinę, susiformavusią tyčią apgauti D. F. ir abu kryptingai veikė, kad pasiektų šį tikslą. Kaip jau minėta aukščiau, teismas labai įdėmiai klausėsi ir vertino kaltinamųjų parodymų, tam tarpe ir jiems atsakant į nukentėjusiosios klausimus. Iš to visų pirma pažymėtina tai, kad tiek A. G., tiek A. V., tiek D. F. pripažįsta, kad buvo taręsi dėl konfiskuotų prekių (sauskelnės, moteriški higieniniai paketai) prekybos ir lankėsi konfiskuotų prekių sandėlyje (duomenys neskelbtini). D. F. dar ir nurodė, kad būtent ten matė ir penkis telefonus iPhone, o vėliau tuos pačius telefonus matė ir V. V. mašinos bagažinėje, ir mano, kad sandėlyje jie buvo tiesiog kaip jaukas jai, kad ji susigundytų telefonus pirkti. V. V. neigė tai, tačiau teismas tiki šiais D. F. parodymais, nes jau prieš tai motyvuotai pasisakė, jog A. G. neturėjo jokių galimybių gauti ir perduoti D. F. telefonų iš (duomenys neskelbtini). Dar vienas aspektas, leidžiantis susiformuoti tokiam teismo įsitikinimui yra tai, kad apklausinėjant A. G. pats V. V. jam uždavė klausimą apie aplamdytas telefono dėžutes, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. V. aiškino, kad nieko nežinojo apie telefonus ir jų nematė. Jis teigė, jog žinojo tik tiek, kad juos D. F. buvo gavusi. Tokia įrodymų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad V. V. meluoja teismui, teigdamas, jog nieko nežinojo apie telefonus, bei tikėti D. F. versija, kad tai buvo bendras apgaulingas V. V. ir A. G. sumanymas ją apgauti, suviliojant pigia telefonų kaina ir šioje veikoje tai pat dalyvavo ir V. V., nes ji pas jį matė to paties modelio telefonus, kokius jai pasiūlė įsigyti A. G., o pats V. V. užduodamas klausimą apie dėžutes išsidavė, jog žinojo ir matė tuos telefonus.

307. Sprendžiant ar D. F. buvo rūpestinga ir apdairi pažymėtina, kad V. V. jai prisistatė buvusiu pareigūnu, verslininku, buvo grąžinęs užstatą už prekes, kurių ji nepirko anksčiau. Taip pat, tarsi bandydamas ją apsaugoti, aiškino, kad A. G. aferistas ir siūlė atsiskaitymus už telefonus vykdyti per jį. Be to, D. F. parodė, kad V. V. jai buvo davęs vieną, iš tariamai ruošiamos pardavimui visos telefonų partijos, telefoną iPhone (kuris, jos teigimu, vėliau paaiškėjo, kad buvo nupirktas oficialioje parduotuvėje), kurį ji išsiuntė į (duomenys neskelbtini) patikrinimui ar jis nevogtas. Tik gavusi atsakymą, kad telefonas nevogtas ir tinkamas perpardavimui, ji sutiko sumokėti V. V. „užstatą“ už likusius telefonus, bet jų negavo. Taigi, byloje esant nenuginčitiniems įrodymams, kad D. F. davė 5 000 Eur bendrai veikiantiems V. V. ir A. G., tuo pačiu nėra jokių įrodymų, kad ji už tuos pinigus telefonus gavo, ar V. V. ir A. G. bent jau būtų bandę jai tuos telefonus parduoti.

308. Todėl teismas sprendžia, kad A. G. ir V. V. bendrais apgaulingais veiksmais sudarė pirkimo-pardavimo sandorio iliuziją, realiai net neturėdami tikslo sudaryti ir vykdyti realų civilinį sandorį, bet turėdami iš anksto susiformavusią kryptingą tyčią apgauti D. F.. Sutinkamai su susiformavusia teismų praktika tai yra baudžiamosios atsakomybės už BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką taikymo kriterijus, ir veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl sukčiavimo D. G. atžvilgiu

309. Duodamas parodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo V. V. parodymus keitė keletą kartų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino faktą, kad per tris kartus iš D. G. skolinosi 34 000 Eur, tačiau jokių namų ar kito turto jai nežadėjo parduoti. Tačiau pripažino, kad supažindino su D. B., o ką jie veikė nežino (21 t., b. l. 116–119). Tos pačios pozicijos laikėsi ir suvestas į akistatą su D. G.. Tačiau vėliau, parodžius jam D. G. darytą vaizdo įrašą, kurį ji padarė, kuomet V. V. ir D. B. prie namo (duomenys neskelbtini) dar jai pasiūlė pirkti ir sodybą (duomenys neskelbtini), o jame užfiksuota ji, V. V. ir D. B. apžiūrintys sodybą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad buvo pamiršęs tai ir pripažino šį faktą (21 t., b. l. 152). Dar vėliau, jau suvestas į akistatą su kaltinamuoju D. B., jis jau patvirtino D. B. parodymus, kad būtent V. V. jį pristatė antstoliu, kad jie kartu tariamai pardavinėjo namą D. G., kad V. V. nurodymu jai buvo nurodyta parduodamo namo kaina 20 000 Eur, ir kad vėliau dar gavo 2 000 Eur iš D. G. neva namo dokumentų tvarkymui pas ją namuose (21 t., b. l. 155–163). Teisminio nagrinėjimo metu V. V. taip pat pripažino, faktines aplinkybes dėl namo pardavimo D. G., tačiau nepripažino, kad gavo jos nurodytą sumą – 36 000 Eur. Todėl teismas vertina V. V. prisipažinimą tik kaip dalinį ir nenuoširdų, padarytą nesigailint, bet priverstam tą padaryti tik byloje surinktų įrodymų pagalba, nes nustatyti tiek jo grasinimo D. G. faktai (pasakymas „pasisaugok, kai sės artimas žmogus už narkotikų pardavinėjimą, galėsi kreiptis pagalbos į mane“), tiek poveikis jai, siūlant nerašyti pareiškimo dėl jo nusikalstamos veikos; tiek poveikis jai prašant patvirtinti faktą, kad jis D. F. perdavė 5 000 Eur (21 t., b.l. 146; 34 t., b.l. 17–18; 35 t., b. l. 132, 140–142).

310. Duodamas parodymus D. B. taip pat iš pradžių nepripažino inkriminuoto kaltinimo, tačiau vėliau pakeitė poziciją, ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus. Todėl teismas vertina, kad D. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino visiškai.

311. Be kaltinamųjų parodymų jų prisipažinimą nusikalstamos veikos padarymu patvirtina ir kiti įrodymai. V. V. telefono abonentų išklotinių analizė, iš kurios nustatyta, kad jis tuo laikotarpiu, kuomet padaryta nusikalstama veika, bendravo su D. G. ir D. B. (11 t., b.l. 84–87); liudytojo V. M. parodymai, kad D. G. skolinosi iš jo 14 000 Eur namui pirkti; D. G. banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys lėšų turėjimą bei jos parodymus apie gautas/nuimtas pinigines lėšas bei skolintus pinigus (5 t., b. l. 159–185; 6 t., b. l. 1–57); liudytojo J. G. parodymai, patvirtinantys, kad V. V. siūlė jo mamai D. G. namą, ir apgavo ją; liudytojos N. O. B. parodymai, kad ji nepardavinėjo namo (duomenys neskelbtini); nukentėjusiosios D. G. ir kaltinamojo V. V. parodymai, kad V. V. parašė jai vekselį 39 000 Eur sumai, patvirtinantys tiek pinigų gavimo faktą, tiek paneigiantys teisminio nagrinėjimo metu V. V. duotus parodymus, kad jis gavo iš D. G. tik 23 000 Eur; vaizdo įrašas, kuriame „antstolis“ D. B. su V. V. aprodo D. G. sodybą (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 135–137).

312. Tuo pačiu teismas vertina ir ar pati D. G. buvo rūpestinga ir atidi, kad V. V. ir D. B. reiktų panaudoti atitinkamą apgaulę prieš ją. Kaip nustatyta, V. V. jai prisistatė (duomenys neskelbtini), įkurtos (duomenys neskelbtini), vadovu, sakė, kad šiuo metu grįžęs į Lietuvą. Jai rodė šios įmonės dokumentus, pareigūno ženklą, savo nuotraukas, kur jis su pareigūno uniforma, nuotraukas, kuriose buvo žmonės su kaukėmis, iš kurių ji suprato, kad tai antiteroristinių operacijų nuotraukos. Taip pat pasakojo, kad jis Lietuvoje užsiima veikla, susijusia su jo (duomenys neskelbtini) veikla, be to sakė, kad Lietuvoje dirba su kažkokiu departamentu. V. V. pas ją atvykdavo ir automobiliu, kuriame buvo įrengti švyturėliai. Ji matė jį vilkintį pareigūno uniforma. Tai, kad V. V. prisistatė D. G. pareigūnu, patvirtina ir jos pateikta V. V. uniforma su simbolika, panašia į STT, emblemos, iš kurių viena yra ir „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 150–155). Todėl teismas neabejoja, kad V. V. taip nukentėjusiajai ir prisistatė, o ji, matydama oficialių, egzistuojančių įstaigų simboliką, turėjo pakankamo pagrindo patikėti, kad V. V. yra pareigūnas. Be to nustatyta, kad prieš aprodydamas D. G. namą, V. V. buvo paprašęs jos jam paskolinti 3 000 Eur, ir tą skolą nedelsiant grąžino. Tai teismas vertina kaip apgaulingą manevrą, kad sustiprintų D. G. pasitikėjimą jo gerais kėslais ir sąžiningumu, prieš apgaule užvaldant apgaule didesnę sumą, t. y. pasiūlant pigiai nusipirkti namą (duomenys neskelbtini). Be to pažymėtina, kad dar iki perduodama pinigus V. V., D. G. vyko apžiūrėti to namo, buvo supažindinta su „antstoliu“ D. B., kuris aprodė tą namą, pateikė jai tikslią informaciją apie jį (dėl to, kad pats jame gyveno). Todėl teismas sprendžia, kad D. G. buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, o V. V. su D. B. ėmėsi viso komplekso aktyvių ir apgaulingų veiksmų, kad susilpnintų jos budrumą ir įgytų apgaule jos pinigus. Tokie veiksmai pripažįstami ir kvalifikuotini kaip sukčiavimas. Be to tai, kad jie naudojo tokią pačią „namo pardavimo“ schemą ne kartą, patvirtina ir toliau nuosprendyje aprašomi veiksmai dėl Ž. P. apgaulės.

313. Teismas sprendžia esant nustatyta, kad yra bendrininkavimui būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. V. V. sugalvojo šią D. G. apgaulę, joje įkalbėjo dalyvauti D. B. apsimetant antstoliu, o D. B., suprasdamas, kad V. V. siekia apgauti D. G., sutiko ir pats aktyviai dalyvavo jos apgaulėje, apsimesdamas antstoliu, nurodydamas, kad parduodamas namas ir pasakydamas to namo kainą, vėliau dar paprašydamas ir paimdamas pinigų už tariamą dokumentų sutvarkymą. Abu jie veikė bendrai ir aktyviai, suprasdami ir žinodami, kad kiekvienas iš jų naudoja apgaulę, siekdami įgyti jiems svetimą D. G. turtą. Todėl abu jie pripažįstami kaip vykdytojai, veikę bendrininkų grupėje.

314. Todėl veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes apgaulės būdu įgyta suma ženkliai viršija nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį 250 MGL (250 x 50 = 12 500 Eur) dydį ir todėl veika kvalifikuotina taip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule savo naudai.

Dėl sukčiavimo Ž. P. atžvilgiu

315. Nors V. V. teigė, kad dėl šios nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, tačiau savo parodymus ne kartą keitė, o ir teisminiame posėdyje nurodė, kad pripažįsta tik tai, kad pinigus iš Ž. P. gavo, tačiau nenorėjo jos apgauti, o tik pasinaudoti jos pinigais. Taip pat teigė, kad Ž. P. apgaulės planą sugalvojo D. B.. Todėl teismas vertina V. V. prisipažinimą tik kaip dalinį.

316. D. B. prisipažino visiškai ir smulkiai nurodė visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Sugretinęs D. B. parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais (pokalbių įrašais, mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis su jų buvimo vietomis), sprendžia, kad jo parodymai yra tikslūs ir teisingi, o D. B. laikomas visiškai pripažinęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

317. Iš nukentėjusiosios Ž. P. parodymų bei telefono pokalbių įrašų nustatyta, kad V. V. iš Ž. P. paėmė 12 000 Eur. Taip pat iš šio pokalbio matyti, kad V. V. pripažįsta, kad su šiais pinigais siejamas bei dalyvavo ir „antstolis“. Taip pat vėlesniuose pokalbiuose su Ž. P., kuomet ji suabejoja, ar V. V. nebus jos apgavęs, jis tai neigia, sako, kad kiti pavydi ir siūlo niekam, apie tai nesakyti (12 t., b. l. 73–78). Be to iš skambučių išklotinių analizės matosi, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. 08:27 val. jis skambina Ž. P., ir sako, kad „skambino jam tas antstolis“ ir siūlo Ž. P. važiuoti ir susitikti (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu analizuojant V. V. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) komunikacinių įvykių suvestines nėra nustatyta, kad D. B. jam būtų buvęs skambinęs prieš tai. Paskutinis skambutis V. V. iš D. B. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2018 m. rugsėjo 5 d. 19:24:56, t. y. kol dar V. V. su Ž. P. nebuvo pažįstami (11 t., b. l. 87). Analizuojant kito V. V. naudoto numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad pats V. V. skambino D. B. 2018 m. rugsėjo 12 d. 20:42:23 iš jo naudoto Nr. (duomenys neskelbtini) į D. B. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų pokalbis tęsėsi 729 sekundes. Taip pat 2018 m. rugsėjo 13 d. V. V. 08:31:43 val. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) vėl skambino pats D. B. į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų pokalbis tęsėsi 787 sekundes (11 t., b. l. 87). Taigi, akivaizdu, kad V. V. melavo Ž. P. tai, kad „antstolis“ jam paskambino, nes prieš tai jis pats skambino D. B.. Tuo pačiu šios išklotinės patvirtina ir D. B. parodymus, kad būtent V. V. jam paskambino ir pasiūlė apsimesti antstoliu. Be to ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu, kurios protokolas ištirtas ir pagarsintas teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka, V. V. buvo pripažinęs, kad būtent jis D. B. buvo pasiūlęs apsimesti antstoliu ir Ž. P. aprodyti namą (21 t., b. l. 155–163).

318. Tuo pačiu teismas vertina ir ar pati Ž. P. buvo rūpestinga ir atidi, kad V. V. ir D. B. reiktų panaudoti atitinkamą apgaulę prieš ją. Kaip nustatyta, V. V. jai prisistatė verslininku, kad turi daug įmonių, kurioms vadovauja, rodė jai įvairius dokumentus, teigė, kad dirba (duomenys neskelbtini) slaptoje tarnyboje, rodė jai įvairius policijos ženkliukus, taip pat rodė nuotraukas, kuriose stovi dėvėdamas uniformą. Teismas neabejoja, kad V. V. taip nukentėjusiajai ir prisistatė, nes toks V. V. tipinis prisistatymo braižas (buvęs pareigūnas, teisėjas, turintis 6 aukštuosius, mokantis 7 kalbas, verslininkas, dirbantis saugumo tarnyboje), yra užfiksuotas kontroliuojant jo telefoną (12 t., b. l. 95–97). Be to, kaip nustatyta, nukentėjusioji ieškojo patalpų centre, ir tai sužinojęs V. V. iš pradžių pasiūlė ją supažindinti ir supažindino su asmeniu, kuris realiai tokias patalpas galėtų jai pasiūlyti, ir tik po to panaudojo apgaulę ir pasiūlė dar pigiai namą (duomenys neskelbtini). Taip pat pinigus Ž. P. V. V. davė ne iš karto, o tik po to, kai nuvažiavo apžiūrėti to namo, o jį apžiūrint V. V. pasitelkė dar vieną bendravykdytoją – D. B., kuris prisistatė kaip antstolis, sudarė tokį įspūdį, kad jis tikrai tą namą pardavinėjo ir drąsiai elgėsi jo kieme, žinojo tikslią informaciją apie jį (dėl to, kad pats jame gyveno). Todėl teismas sprendžia, kad Ž. P. buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, o V. V. su D. B. ėmėsi viso komplekso aktyvių ir apgaulingų veiksmų, kad susilpnintų jos budrumą ir įgytų apgaule jos pinigus. Tokie veiksmai pripažįstami ir kvalifikuotini kaip sukčiavimas.

319. Teismas sprendžia esant nustatyta, kad yra bendrininkavimui būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai. V. V. sugalvojo šią Ž. P. apgaulę, joje įkalbėjo dalyvauti D. B. apsimetant antstoliu, o D. B., suprasdamas, kad V. V. siekia apgauti Ž. P. (nes jau prieš tai vieną kartą tokiu pačiu būdu buvo apgauta D. G.), sutiko ir pats aktyviai dalyvavo jos apgaulėje, apsimesdamas antstoliu, nurodydamas, kad parduodamas namas ir pasakydamas to namo kainą. Abu jie veikė bendrai ir aktyviai, suprasdami ir žinodami, kad kiekvienas iš jų naudoja apgaulę, siekdami įgyti jiems svetimą Ž. P. turtą. Todėl abu jie pripažįstami kaip vykdytojai, veikę bendrininkų grupėje.

320. Tačiau teismas nesutinka, kad valstybinis kaltintojas kvalifikuoja šią veiką kaip pasikėsinimą sukčiavimo būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Tačiau visada yra svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, o visų pirma kaltė. Šiuo atveju, analizuojant parodymus nustatyta, kad V. V. paaiškino, kad jam buvo svarbu panaudojant apgaulę gauti pinigų, kaip jis išsireiškė, „kiek bus - tiek gerai“. D. B. irgi parodė, kad nesiekė iš nukentėjusiosios gauti 20 000 Eur. Analizuojant kaltinamųjų parodymus taip pat nustatyta, kad jie nurodė, kad 12 000 Eur Ž. P. turi duoti iš karto, kaip avansą už namą, o likusius 8 000 Eur galės sumokėti vėliau per tris metus. Todėl teismas sprendžia, kad 20 000 Eur namo kaina buvo nurodyta tik todėl, kad būtų patraukli nukentėjusiajai ir ji susigundytų pigiai nusipirkti ir greičiau duotų avansą, o trejų metų terminas taip pat nurodytas, kad patraukliai atrodytų įsigyjant tiek pigiai, tiek dar turint ilgą likusios pinigų sumos sumokėjimo terminą. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad Ž. P. būtų turėjusi tuos 8 000 Eur ir būtų norėjusi perduoti V. V., o tik jo sulaikymas būtų neleidęs pabaigti objektyviųjų nusikaltimo (šiuo atveju didelės vertės svetimo turto pasisavinimo apgaule) požymių. Todėl šiuo atveju įvertinęs visumą įrodymų ir kaltinamųjų tyčios kryptingumą, teismas sprendžia, kad jie norėjo padaryti ir padarė baigtinį nusikaltimą, kuris, atsižvelgiant į įgytų pinigų sumą kvalifikuotinas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikuodamas šią veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, teismas kaltinamųjų teisių nepažeidžia, nes buvo apie tokią galimybę įspėjęs BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl ši V. V. ir D. B. nusikalstama veika aprašoma taip ir jie pripažįstami kaltais, kad:

321. D. B. ir V. V., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, V. V. 2018 m. rugsėjo 12 d. įgijus Ž. P. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog namas, adresu (duomenys neskelbtini), parduodamas aukciono būdu už 20 000 Eur. Po ko, 2018 m. rugsėjo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, V. V. nuvykus su Ž. P. adresu (duomenys neskelbtini), ir susitikus su D. B., kuriam V. V. iš anksto buvo nurodęs apsimesti namą pardavinėjančiu antstoliu, o D. B. juo Ž. P. ir prisistatė, bendrais veiksmais pateikė Ž. P. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad namas, adresu (duomenys neskelbtini), bus parduodamas aukciono būdu už 20 000 Eur, po ko Ž. P., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. rugsėjo 13 d. 14:00 val., būdama (duomenys neskelbtini) mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje Citroen C6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė V. V. 12 000 Eur avansą už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Tačiau nei V. V., nei D. B. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Ž. P. nepardavė, nes to tikslo ir neturėjo, pinigų negrąžino, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule jie savo naudai įgijo svetimą, Ž. P. priklausantį, turtą – 12 000 Eur.

V. Nepasitvirtinę kaltinimai.

Dėl 400 Eur perdavimo V. V. (prie sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu)

322. Kaltinamasis V. V., kaip vienu iš jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodo padarymu buvo kaltinamas ir tuo, jog turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2015 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijęs Ž. S. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog ruošia neįgaliųjų ir senelių namų projektą, dėl ko šiai norint būti dalininke būtina jam perduoti pinigines lėšas – 400 Eur, ko pasėkoje, Ž. S., būdama melagingų duomenų poveikyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku būdama V. V. (tuo metu V. L.) ikiteisminio tyrimo metu nesustatytame automobilyje automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), V. V. perdavė 400 Eur.

323. Teismas sprendžia, kad ši, tęstinės nusikalstamos veikos epizodo dalis – dėl 400 Eur pareikalavimo ir perdavimo V. V. – šalintina iš kaltinimo. Teismas iš kaltinamojo V. V. parodymų nustatė, kad jis su Ž. S. susipažino 2015 m. spalio 20 d. (pati Ž. S. nurodė 2015 m. spalio mėnesį). Taip pat, kaip jau aprašyta nuosprendyje (183–189 punktai) nustatyta, kad jis pasiūlė jai bendrą verslą dėl senelių namų, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau byloje, išskyrus Ž. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie negali būti laikomi savarankišku įrodymu šaltiniu, nėra įrodymų, kad ji V. V. perdavė 400 Eur, pasak jos, praėjus maždaug savaitei po jų susitikimo, ir kuriuos ji išgrynino iš sąskaitos. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu Ž. S. pareiškė, jog jau pati nepamena ir nežino ar davė 400 Eur, o jei ir davė, nežino už ką. Patikrinus Ž. S. sąskaitos išrašus nenustatyta, kad nuo spalio 20 dienos būtų išgryninta 400 Eur. Pirmas pinigų išgryninimas vyko tik spalio 30 d., ir tai tik 100 Eur, o ne 400 Eur. Be to Ž. S. parodė, kad už pirminių (duomenys neskelbtini) dokumentų tvarkymą mokėjo pats V. V.. Todėl nesant 400 Eur sumos nuėmimą patvirtinančių parodymų, o ir pačios Ž. S. parodymams šiuo aspektu esant nenuosekliems, spręstina, kad kaltinimas dalyje dėl 400 Eur būtinumo perduoti V. V. ir jų priėmimo nepasitvirtino, nepaneigiant ir nešalinant kitų šioje kaltinimo dalyje nurodytų faktinių aplinkybių.

Dėl „Victoria‘s Secret“ frančizės (prie sukčiavimo J. Š. atžvilgiu)

324. Kaltinamasis V. V., kaip vienu iš jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodo padarymu buvo kaltinamas ir tuo, kad, toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet jau turėdamas J. Š. pasitikėjimą, pasiūlė parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios bendrasavininkė ji buvo, prekiauti „Victoria Secret“ prekės ženklo prekėmis, o jai sutikus su šiuo siūlymu, pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją – atsiuntė sutartį, organizavo (duomenys neskelbtini) susitikimą su asmeniu, kurį pristatė „Victoria Secret“ atstovu, nurodė, jog už sutarties dėl „Victoria Secret“ prekės ženklo naudojimo frančize sudarymą būtina sumokėti 35 000 Eur, ko pasėkoje J. Š., būdama melagingų duomenų poveikyje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 35 000 Eur.

325. Šis, V. V. inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodas, šalintinas iš kaltinimo tęstinės nusikalstamos veikos padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas tikslus šios veikos padarymo laikas, tačiau akcentuojama, kad V. V. turėjo J. Š. pasitikėjimą. Tačiau bylą nagrinėjant teisme ir aiškinantis aplinkybę dėl inkriminuojamos veikos padarymo laiko, iš pačios J. Š. parodymų nustatyta, kad po to, kaip perdavė V. V. pinigus už jo pasiūlytą tariamą tarpininkavimą dėl vištienos pardavimo ir paraleliai pasiūlyto projekto dėl tariamo Etnografinio kaimo statybos, J. Š. pamatė, kad šie projektai nevyksta ir kažkas čia negerai, nes V. V. viską atidėliojo, rado pasiteisinimui įvairiausių priežasčių. Nors iš jos apklausos matyti, kad tariamas atstovas iš (duomenys neskelbtini) V. V. buvo pristatytas jai tik 2016 m. pabaigoje, tačiau ji patvirtino, kad jai dar iki to atstovo pristatymo buvo kilę įtarimai.

326. Ši aplinkybė, teismo vertinimu yra esminė, nes pripažįstant ar buvo padarytas sukčiavimas yra būtina nustatyti ne tik esminį elementą – apgaulę, tačiau, vadovaujantis nusistovėjusia teismų praktika, reikia įvertinti ir tai, ar nukentėjusioji buvo apdairi, atidi ir rūpestinga. Tiksliau sakant reikia įvertinti, ar jos elgesys atitiko vadinamąjį bonus pater familias (apdairaus, rūpestingo ir protingo žmogaus) elgesio standartą, ar, kitaip tariant, V. V. apgaulė turėjo įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio standarto nukentėjusysis neatitinka, jei pats elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2A-7-9/2013, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-152/2015, Nr. 2K-429-788/2016 ir kt.).

327. Šiuo konkrečiu atveju J. Š. per du kartus V. V. jau buvo perdavusi itin didelę sumą pinigų – 90 000 Eur. Po pinigų perdavimo jokio rezultato ir naudos nei jai, nei jos įmonėms nebuvo. Kaip pripažino ji pati, jai kilo abejonės, ar iš tiesų V. V. atliks tai, ką pažadėjo paėmęs pinigus. Dar, kas teismo vertinimu svarbu, ji pati paaiškino, kad po to, kai V. V. įdarbino (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kad kitame sklype įgyvendintų Etnografinio kaimo statybas, iš jai pažįstamų asmenų sužinojo, kad V. V. skelbėsi, jog parduoda tai pačiai jos bendrovei priklausančius poilsio namus. Todėl, teismo vertinimu, jei dar ir buvo galima pateisinti J. Š. pasitikėjimą V. V. itin sumaniai sugalvotais ir paraleliai vykdomais planais dėl vištienos ir Etnografinio kaimo, tačiau perdavus už juos pinigus ir matant, kad niekas nevyksta, o ir dar sužinojus apie veiką, kuria V. V. nepavesta užsiimti (poilsio namų pardavimą), toks nukentėjusiosios elgesys negali būti įvertintas kitaip, o tik kaip itin nerūpestingas. Juo labiau atsižvelgtina į tai, kad pati J. Š. buvo brandaus amžiaus ir turinti gyvenimišką patirtį, aukštojo išsilavinimo, bent dviejų stambių tarptautinių įmonių akcininkė. Todėl net ir esant artimiems jos ir V. V. santykiams, toks elgesys trečią kartą iš jos prašant didelės sumos pinigų dar neįvykdžius pirmų dviejų projektų, negali būti pateisinamas.

328. Taip pat teismui toliau analizuojant patį tariamą frančizės pirkimą, kuris pagal savo esmę yra civilinis teisinis sandoris, jos elgesys neatitiko net minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygio. Dėl šio prekių ženklo frančizės pirkimo V. V. siūlė vykti į (duomenys neskelbtini), ir ten susitikti su šios įmonės atstovu. Tačiau bet kurioje internetinėje paieškoje suvedus šio ženklo pavadinimą galima rasti, kad šios įmonės būstinė yra (duomenys neskelbtini) valstijoje, o ne (duomenys neskelbtini) (https://en.wikipedia.org/wiki/Victoria%27s_Secret). Antra, J. Š. ir V. V. nuvykus į (duomenys neskelbtini) tartis dėl frančizės pirkimo iš net ne europinio, o pasaulinio prekės ženklo turėtojo „Victoria‘s Secret“, šios įmonės atstovas pats atvyko į viešbutį, kuriame apsistojo V. V. ir J. Š.. Akivaizdu, kad J. Š. privalėjo suvokti, kad tokių žinomų įmonių atstovai vargiai atvyks į susitikimą viešbutyje, o ne lauks paties frančizės pirkėjo atvykstant į įmonės biurą. Trečia – atvykęs „įmonės atstovas“ (duomenys neskelbtini) su J. Š. kalbėjo rusų kalba, t. y. ta kalba, kurią supranta ir V. V., ir visi jie dalyvavo pokalbyje, o ne anglų kalba, kas, teismo vertinimu, irgi turėjo pasirodyti pakankamai keista. Todėl šios, teismo nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad šiuo atveju J. Š. neturėjo jokio pagrindo pasitikėti V. V. ir jo geranoriškumu, bei pati nesiėmė net minimalių savisaugos priemonių, kas, vadovaujantis jau minėta teismų praktika, leidžia spręsti, jog yra pagrindas nepripažinti šioje dalyje V. V. padarytos veikos kaip sukčiavimo.

Dėl suteiktų teisinių paslaugų (prie sukčiavimo J. Š. atžvilgiu)

329. Kaltinamasis V. V., kaip vienu iš jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodo padarymu buvo kaltinamas ir tuo, kad toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas J. Š. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis turi pažįstamų teisininkų bei pats teikia teisines paslaugas, po ko J. Š., būdama šių melagingų duomenų paveikta, kreipėsi į V. V. tikslu gauti įvairias teisines paslaugas, už ką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, per kelis kartus V. V. perdavė 25 000 Eur.

330. Šis, V. V. inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodas, šalintinas iš kaltinimo tęstinės nusikalstamos veikos padaryme. Pirmiausiai pažymėtina, šis kaltinimas yra nekonkretus, ikiteisminis tyrimas šioje dalyje atliktas paviršutiniškai, nes nenustatinėta, kokių paslaugų J. Š. prašė (ar sau, ar įmonei, ar jos šeimos nariams), kokia jų apimtis ir pobūdis, kada ir kokiomis sumomis buvo atsilyginta, ir svarbiausiai – kada (ar kokiu laikotarpiu) jos buvo teikiamos. Šio darbo neatlikus ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokurorui, šias aplinkybes aiškinosi pirmosios instancijos teismas.

331. Apklausus posėdyje J. Š. ji iš esmės nieko nekonkretizavo, tik nurodė, jog perdavė V. V. įvairiomis sumomis 25 000 Eur sumą už jos interesų gynimą teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis. Nei laiko, ar bent laikotarpio, kada tai buvo – nenurodė.

332. V. V. dėl šio epizodo pripažino tiek gautą pinigų sumą, tiek sutiko su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kad pinigus gavo už teisines paslaugas. Tačiau jis kategoriškai paneigė, kad šiuos pinigus iš J. Š. gavo panaudodamas apgaulę. Jis paaiškino, kad teikė J. Š. teisines konsultacijas, ieškojo gerų advokatų jos sūnui, rengė procesinius dokumentus jos įmonei, o taip pat dalį pinigų J. Š. jam davė, kad perduoti kaip kyšį, kad jis sutvarkytų jos teisines problemas. Jis nurodė, kad pinigus įvairiomis sumomis iš J. Š. gavo nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. liepos., o pirmą kartą iš J. Š. gavo 5 000 Eur, kad surastų jos sūnui advokatą.

333. Teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištyrus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, o konkrečiai kratos metu V. V. kompiuteryje buvusią informaciją, buvo rasti dokumentai (įvairūs raštai ir ieškinys su daugeliu pataisymų teismui), susiję su J. Š. įmonėmis, kuriose ji buvo akcininkė: (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti direktorijose (ang.k. Foder) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta sekančios bylos (angl. k. „file“), su atitinkamomis jų sukūrimo dienomis: „2016 m. rugsėjo 5 d. 23.23 „Pataisytas“ – ieškinys atsakovas D.; 2016 m. rugsėjo 5 d. 23.08 „(duomenys neskelbtini)“ raštas J. Š. vardu; 2016 m. liepos 22 d. „Pataisytas ieškinys“ – Ieškinys su pašalintais trūkumais 2016 m. liepos 28 d. pasirašytas J. Š. vardu; Ieškinys 2016 m. liepos 13 d. J. Š. vardu pasirašytas atsakovas D. (nepabaigtas); „Prašymas į mano prašymą“ 2016 m. liepos 11 d. nuo J. Š. prašymas; 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui; 2016 m. lapkričio 8 d. 19.23 „Teismui“ – ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame ieškovas J. Š., atsakovas D.; 2016 m. lapkričio 7 d. „Teismui<...>“ 2016 m. lapkričio 8 d. ieškinys, kuriame atsakovas D.; „Pataisytas“ 2016 m. lapkričio 9 d. ieškinys atsakovas D.; 2017 m. balandžio 1 d. 10.50 Prašymas dėl pritarimo ir palaikymo idėjos“. Taip pat iš Liteko sistemos matyti, kad J. Š. vardu 2016 m. buvo pateikti du ieškiniai Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau abu buvo atsisakyti priimti (atitinkamai 2016 m. rugsėjo 13 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d.)

334. Nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas nevertina nei šių dokumentų kokybės, nei to aspekto, kad kaip minėjo J. Š., jų pagalba nebuvo pasiektas jos trokštamas rezultatas. Tačiau ištyrus visumą parodymų teismas daro išvadą, kad V. V., gaudamas pinigus iš J. Š. už įvairių teisinių paslaugų teikimą ir reikalų tvarkymą, apgaulės nenaudojo, kuri yra esminis elementas, kad būtų galima konstatuoti buvus padarytą nusikalstamą veiką. Be to dokumentai (dalis jų) sukurti ir tuo laikotarpiu, kaip pasak pačios J. Š. parodymų, jai V. V. veikla jau kėlė abejonių. Todėl tai, kad J. Š. pati pasirinko tokį savo teisinių problemų sprendimo būdą, pavesdama V. V. tiek teisėtomis, tiek neteisėtomis priemonėmis ginti jos interesus, o jam to rezultato nepasiekus – dar neleidžia teismui konstatuoti, kad buvo sukčiauta jos atžvilgiu.

Dėl pinigų bendram gyvenimui perdavimo (prie sukčiavimo A. G. atžvilgiu)

335. Kaltinamasis V. V., kaip vienu iš jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodo padarymu buvo kaltinamas ir tuo, kad tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2017 m. sausio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paskambinęs A. G. telefonu nurodė bendram gyvenimui jam pašto perlaida pervesti 800 Eur, po ko A. G., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. sausio 25 d., būdama (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė V. V. (buv. V. L.) pašto perlaidą 800 Eur, kurie tą pačią dieną jam [V. V.] išmokėti (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, per kelis kartus, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, A. G. nurodė bendram gyvenimui jam pašto perlaidomis pervesti pinigines lėšas, po ko A. G., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. vasario 13 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė V. V. (buv. V. L.) pašto perlaidą 1 600 Eur, kurie tą pačią dieną V. V. (buv. V. L.) išmokėti (duomenys neskelbtini) centriniame pašte, adresu (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 11 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė V. V. (buv. V. L.) pašto perlaidą 250 Eur, kurie tą pačią dieną V. V. buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini); 2017 m. balandžio 27 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), V. V. (buv. V. L.) nurodymu A. R. pervedė pašto perlaidą 200 Eur, kurie tą pačią dieną išmokėti (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 10 d., būdama (duomenys neskelbtini) pašte, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė V. V. (buv. V. L.) pašto perlaidą 700 Eur, kurie tą pačią dieną V. V. (V. L.) buvo išmokėti (duomenys neskelbtini) pašto pirmajame poskyryje ((duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

336. Teismas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu A. G. negalėjo tiksliai paaiškinti kodėl ir už ką šiuos pinigus pervedinėjo V. V. (išskyrus 800 Eur sumą, kurią V. V. nurodė, kaip reikalingą pirkti baldams senelių namams, ir prašė duoti ją į jų „bendrą ateitį“). V. V. nurodė, kad visas šias sumas skolinosi. A. G. taip pat iš dalies sutiko su V. V. parodymais jų akistatos metu. Teismas, išnaudojęs visas galimybes, taip pat nenustatė jokių papildomų aplinkybių kokiu konkrečiu tikslu ir ką V. V. sakant A. G. jam šias sumas pinigų pervedinėjo. Nukentėjusiosios nurodyta 800 Eur suma už baldus senelių namams taip pat negali būti pripažinta, kaip įgyta iš jos apgaulės būdu, nes jokių bendrų verslų su ja dėl senelių namų V. V. nevystė, o ir ji suprato, kad pinigus duoda ne dėl jos ir V. V. bendrų interesų, nes būnant jiems abiem tuo metu vidutinio amžiaus „bendra ateitis“ ir baldai senelių namams neatrodo teismui logiškai paaiškinami ir suprantami. Todėl ši dalis kaltinimų šalinama iš V. V. inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos. Taip pat teismas pripažįsta, kad būtent dalį pinigų (500 Eur) V. V. atidavė A. G. dėl šių padarytų jos pervedimų, kurie jo traktuoti kaip skolos.

Dėl 2 000 Eur įgijimo (prie sukčiavimo D. F. atžvilgiu)

337. Kaltinamasis V. V., kaip vienu iš jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodo padarymu buvo kaltinamas ir tuo, jog tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2017 m. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas D. F. pasitikėjimą, pateikė šiam tikrovės neatitinkančią informaciją, jog šiam norint kad būtų sutvarkyti su jo įdarbinimu įmonėje (duomenys neskelbtini) susiję dokumentai reikia V. V. perduoti pinigines lėšas – 2 000 Eur, ko pasėkoje D. F., būdamas melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. balandžio – gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje automagistralėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 2 000 Eur.

338. V. V. šių pinigų gavimo faktą neigė. D. F. jokių rašytinių pakvitavimų, jog V. V. būtų davęs šiuos pinigus neturi. Jokie kiti liudytojai nematė nei jų susitikimo kaltinime nurodytu laiku, nei pinigų perdavimo fakto. Be to iš visumos įrodymų ir chronologinės įvykių eigos teismas sprendžia, kad šiuos pažymėjimus ir dokumentus V. V. D. F. gamino, kad pateisintų 15 000 Eur paėmimą, sudarydamas įvaizdį, kad tęsi šio epizodo padarymo metu duotus pažadus apie D. F. įdarbinimą ir konferencijos organizavimą. Ir svarbiausiai, teismas įvertina tai, kad savo ieškinyje pats D. F. taip pat prašo priteisti tik 15 000 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur moralinės žalos. Tai yra, jis net ieškinyje pats nemini, kad buvo patyręs dar papildomai ir 2 000 Eur turtinę žalą už pažymėjimus. Todėl, teismo vertinimu, kaltinimas dėl šio tęstinės nusikalstamos veikos epizodo nepasitvirtino, jis šalintinas iš kaltinimo.

Dėl 100 Eur pervedimo (prie sukčiavimo D. J. atžvilgiu)

339. Taip pat V. V. ir R. A., kaip vienu iš jiems inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodo padarymu, buvo kaltinami, kad turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu R. A. V. V. padiktavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po ko, V. V. 2018 m. rugpjūčio 20 d. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), parašė SMS žinutę D. J., kad pastaroji pats brangiausias ir artimiausias jam žmogus, taip įgijus jos pasitikėjimą, ir paprašius paskolinti 100 Eur iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., D. J., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2018 m. rugpjūčio 21 d. būdama, adresu (duomenys neskelbtini), iš banko sąskaitos, kuriso Nr. (duomenys neskelbtini) į V. V. ikiteisminio tyrimo metu nensutatytu laiku ir būdu padiktuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), pervedė 100 Eur, po ko tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 21 d., R. A. šiuos 100 Eur pervedė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi V. V., iš kurių 95 Eur 2018 m. rugpjūčio 22 d., pasinaudojant bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), V. V. išgrynino.

340. Teismas sprendžia, jog nepasitvirtino ši V. V. ir R. A. pareikšto kaltinimo dalis dėl D. J. priklausančių 100 Eur įgijimo apgaulės būdu. Iš D. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusioji 2018 m. rugpjūčio 21 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kaip paskolą V. V. pervedė 100 Eur (4 t., b. l. 96–100). Kaltinamasis V. V. teisme pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. rašė D. J. prašydamas paskolinti 400 Eur, o ji pasakė, kad gali duoti 100 Eur, kuriuos ir pervedė. Šiuos jo parodymus patvirtina 2018 m. rugpjūčio 20 d. žinutė, kurioje kaltinamasis prašo paskolinti 240 arba 400 Eur (4 t., b. l. 71–75). Be to, pati nukentėjusioji tiek teisme, tiek 2018 m. spalio 1 d. (1 t., b. l. 50–52) pareiškime paaiškino, jog V. V. jai parašė grąžų laiškutį, pavadindamas brangiausiu žmogumi, ir parašydamas paskolinti 300–400 Eur. Ji šelpdama kaltinamąjį jam persiuntė 100 Eur. 2018 m. lapkričio 28 d. akistatos su V. V. metu D. J. taip pat patvirtino, kad V. V. paskolino 100 Eur (21 t., b. l. 59–65). Šiuo atveju nukentėjusioji nebuvo suklaidinta, o pati šelpdama kaltinamąjį jam paskolino pinigų. Tuo tarpu V. V. išsireiškimas, kad ji jam pats brangiausias žmogus, neturėjo lemiamos įtakos jos apsisprendimui pervesti kaltinamajam 100 Eur, kadangi, priešingai nei ankstesnes pinigines sumas, juos pervedė nesitikėdama jokios naudos.

341. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju V. V. ir R. A. veikoje, susijusioje su 100 Eur gavimu iš D. J., nenustatytas būtinas sukčiavimo požymis – esminė apgaulė. Todėl ši dalis iš kaltinimo tęstine nusikalstama veika šalintina.

Dėl 29 000 Eur įgijimo (prie sukčiavimo D. F. atžvilgiu)

342. Pirminis kaltinimas buvo išskaidytas į dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 000 Eur įgijimo iš D. F. apgaulės būdu) ir pagal 180 straipsnio 3 dalį (dėl 29 000 Eur įgijimo iš D. F. plėšimo būdu).

343. A. G. kaltintas vienos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. V., 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, apiplėšė D. F., o būtent: vykdydamas V. V. nurodymą vykti vietoj jo į susitikimą su D. F., nuvyko į sutartą vietą prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kur įsėdęs į D. F. automobilį, grasindamas daiktu, panašiu į pistoletą, pagrobė D. F. su savimi turėtus 29 000 Eur.

344. V. V. buvo kaltintas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, tai yra kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs D. F. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad, norint su jo pažįstamu sudaryti sutartį dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo, būtina jam perduoti 5 000 Eur avansą, po ko D. F., būdama šių melagingų duomenų paveikta, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kelyje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per savo sūnų D. F. V. V. perdavė 5 000 Eur, tačiau sutarties dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo sudarymo nesuorganizavo, piniginių lėšų šių telefonų pardavėjui neperdavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. F. priklausantį turtą – 5000 Eur. Po ko, jis, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., D. F. nurodė, kad sandoris dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone bus sudarytas sumokėjus likusią 29 000 Eur sumą, dėl to, D. F., su savimi turėdama 29 000 Eur grynaisiais, 2017 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atvyko susitikti su V. V. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ir laukė, tuo tarpu A. G. nurodė vykti vietoj jo į susitikimą su D. F., kuris, vykdydamas V. V. duotą nurodymą, nuvyko į sutartą vietą prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kur įsėdęs į D. F. automobilį, grasindamas daiktu, panašiu į pistoletą, pagrobė D. F. su savimi turėtus 29 000 Eur.

345. Bylos nagrinėjimo metu valstybinis kaltintojas pateikė pareiškimą dėl kaltinimo keitimo, patikslindamas faktines aplinkybes ir perkvalifikuodamas šias veikas į bendrininkų grupėje padarytą tęstinę, iš dviejų savarankiškų epizodų susidedančią, nusikalstamą veiką, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Todėl, kaip dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, savarankiško (antrojo) epizodo padarymo A. G. ir V. V. buvo kaltinami, kad veikdami bendrininkų grupe ir toliau tęsdami nusikalstamą veiką, V. V. D. F. pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, jog sandoris dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone bus sudarytas tik grynaisiais sumokėjus likusią 29 000 Eur sumą, o D. F. sutikus šiuos pinigus sumokėti, 2017 m. metais liepos mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, V. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu nurodė A. G. vykti adresu (duomenys neskelbtini), ir ten susitikti su D. F.. Pats tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto telefono paskambino D. F. ir nurodė, kad į susitikimą neatvyks, o vietoje jo ateis jo draugas A. G., kuriam ir priklauso mobiliojo ryšio telefonai. Po ko A. G., vykdydamas V. V. nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), ir ten susitikti su D. F., 2017 m. metais liepos mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nuvyko prie pastato (duomenys neskelbtini), kur įsėdęs į D. F. vairuotą automobilį paėmė 29 000 Eur, žadėdamas telefonus pristatyti vėliau. Tačiau nei V. V., nei A. G. sutarties dėl mobilaus ryšio telefonų iPhone (85 vnt. po 400 Eur) pirkimo-pardavimo sudarymo nesuorganizavo, piniginių lėšų šių telefonų pardavėjui neperdavė, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. F. priklausantį turtą.

346. Teismas sprendžia, kad nei pirminis kaltinimas dėl plėšimo, nei pakeistas dėl antrojo tęstinės nusikalstamos veikos epizodo – kvalifikuoto sukčiavimo – nepasitvirtino. Abu kaltinamieji šios veikos padarymą kategoriškai neigė, tuo pačiu tiek duodami parodymus, tiek iš laiškų, kurie buvo gauti vykdant slaptą V. V. susirašinėjimo kontrolę matant, kad jų manymu D. F. tyčia jiems keršija ir siekia juos „pasodinti“. Tačiau svarbiausias aspektas šiuo atveju yra pačios nukentėjusios parodymų nenuoseklumas ir jų prieštaravimas byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir daliai liudytojų, kurie teismo įsitikinimu yra visiškai nesuinteresuoti šios bylos išnagrinėjimu šališkai, parodymams.

347. Pirmiausiai teismui pasirodė labai nelogiškas ir nepaaiškinamas pačios D. F. elgesys tiek vežant šiuos pinigus, tiek jos reakcija tariamai A. G. juos atimant, tiek tuomet, kai A. G., pasak jos, jau atėmė 29 000 Eur. Pirmiausiai kyla abejonių, kodėl ji viena, palikusi kartu važiavusį savo draugą F.M. O., su tokia didele pinigų suma nuvyko susitikti su jai, jos teigimu, nepažįstamu žmogumi ir būtent ne toje vietoje kur iš anksto tarėsi su V. V. ((duomenys neskelbtini) sandėliuose), o terminale prie (duomenys neskelbtini), kurių ji net nežinojo prieš tai. Nelogiškas ir jos teigimas, kad to norėjo V. V., tačiau, kaip matyti nagrinėjant nusikalstamą veiką dėl jos broliui D. F. padarytos žalos, 2017 m. liepos mėnesį ji jau turėjo pagrindą visiškai nepasitikėti ir V. V.. Teismas sprendžia, kad ji žinojo, kad vyksta į susitikimą su A. G., ir kad jį pažinojo prieš tai, bei atmeta D. F. parodymus, kad A. G. ji iki šio įvykio nepažinojo, o gal tik buvo mačiusi kur. Tokią išvadą teismas daro, nes liudytojas D. F., kuris, teismo vertinimu, tikrai nenorėtų pakenkti nei savo mamai, nei meluoti teismui, apklaustas teisiamajame posėdyje sąžiningai nurodė, kad jau iki to plėšimo D. F. pažinojo A. G. ir turėjo kažkokius jam nežinomus verslo santykius, ir galvojo, kad jis yra verslininkas.

348. Antras aspektas – dėl šaunamojo ginklo panaudojimo paimant/atimant pinigus. D. F. nurodė, kad neišsigando kai A. G. išsitraukė ginklą ir manė, kad tai buvo juodas dujinis pistoletas. Tačiau nežiūrint to, po to ji, pasak jos, dar važiavo link terminalų, o sustojusi dar išsiėmė pinigus ir tada A. G. jau ištraukė juos iš jos. Teismo vertinimu, jai matant, kad ginklas dujinis ir nebūnant išsigandusiai, būtų nelogiška ir nepaaiškinama atiduoti tokią pinigų sumą, ar apskritai nebijant išsiimti tuos pinigus, nes bet koks apdairus ir protingas žmogus, suprasdamas, kad ginklas netikras, neatiduos savo noru tokios didelės pinigų sumos.

349. Trečias aspektas – po to kai A. G., pasak D. F., paėmė iš jos pinigus ir ramiai nuėjo, ji nieko nedarė: tai yra neskambino policijai, nesikvietė pagalbos, nepersekiojo A. G. (juolab suprasdama, kad ginklas tik dujinis) nes buvo šviesus paros metas, o tik sėdėjo automobilyje, ir svarbiausiai, dar grįžusi pas savo paliktą draugą F. M. O., nuvažiavo į kavinę ir kokią valandą dar buvo (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks nukentėjusiosios elgesys logiškai visiškai nepaaiškinamas ir nesuprantamas, bei keliantis daugiau nei pagrįstų abejonių, kad pinigai buvo atimti.

350. Ketvirta – liudytojo F.M. O. parodymai galėtų patvirtinti tik tą faktą, kad D. F. turėjo pinigus, bet niekaip nepatvirtina to fakto, kad ji tuos pinigus kažkam davė. Šių parodymų nepakanka konstatavimui, kad pinigai buvo apskritai kažkam paduoti.

351. Penkta – teismas sprendžia, kad gretinant visumą parodymų, chronologiškai nesutampa A. G. ir V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykių grandinės seka. Kaip nurodyta kaltinime, ir nustatyta anksčiau nuosprendyje, V. V. su A. G. apgaulės būdu įgijo iš D. F. 5 000 Eur. Šie pinigai, kaip užstatas už būsimą telefonų partiją, buvo perduoti V. V. per jos sūnų D. F. automagistralėje 2017 m. liepos mėnesį, o ji su V. V. sutarė, kad už tai jai bus pristatyti telefonai. D. F. nurodė, kad jai buvo perduotas tik vienas telefonas, kurį ji išsiuntė pabandymui į (duomenys neskelbtini), kad ten parduotų visą partiją, jei pasitvirtins, jog ji geras. Tačiau tam buvo reikalingas laikas, kad ji turėtų galimybę išsiųsti pabandymui tą telefoną ir gauti atsakymą, o ir pati D. F., apklausta 2020 m. birželio 15 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad po to, kai sumokėjo 5 000 Eur užstatą V. V. susigundžiusi pirkti visą partiją telefonų, „pinigus 29 000 Eur surinkau per du mėnesius“. Apklausta ji tuo pačiu tvirtino, kad šiuos pinigus ji surinko užstatydama mamos butą ir skolindamasi iš teisme apklaustų liudytojų. Taigi, esant nustatytam faktui, kad 5 000 Eur D. F. perdavė V. V. 2017 m. liepos mėnesį, logiškai mąstant ji likusius pinigus turėjo surinkti iki 2017 m. rugsėjo. Tačiau liudytoja V. F. parodė, kad pinigus sumoje virš 20 000 Eur ji dukrai D. F. užstačius butą išsigrynino (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) dar 2017 m. gegužės mėnesį. Byloje esanti paskolos sutartis, pagal kurią V. F. paskolinama 21 500 Eur pavedimu į sąskaitą ir 1 500 Eur grynaisiais, jai hipoteka užtikrinant šių pinigų grąžinimą, sudaryta 2017 m. gegužės 17 d. (6 t., b. l. 94–99). Liudytoja R. K. nurodė, kad pinigus D. F. skolino 2017 m., kada buvo šalta, t. y. pavasarį arba rudenį. Iš liudytojos A. M. apklausos ir jos pateikto paskolos raštelio matyti, kad ji pinigus skolino D. F. 2017 m. birželio 3 d. Taigi, visi šie įrodymai aiškiai įrodo, kad didesnę nei 20 000 Eur pinigų sumą, tam tarpe gautą įkeitus mamos butą, D. F. jau turėjo 2017 m. gegužės – birželio mėnesį. Todėl jos parodymai, kad 29 000 Eur surinko per sekančius du mėnesius po pirminio sukčiavimo epizodo (vykusio 2017 m. liepos mėn.) ir dar įkeičiant mamos butą, vertinami kaip nepagrįsti, prieštaraujantys visai eilei aptartų įrodymų, todėl teismas jais nesivadovauja.

352. Atmetęs šiuos parodymus ir įvertinęs likusius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių ne tik tą faktą, kad A. G. iš D. F. atėmė ar apgaulės būdu įgijo 29 000 Eur, bet ir tai, kad D. F. apskritai tuo laiku turėjo tokią pinigų sumą, kuria laisvai galėjo disponuoti. Liudytojo F. M. O. parodymai, kad matė pas D. F. pinigus nepatvirtinami jokiais kitais objektyviais įrodymais, ir, kas svarbiausia, neįrodo tų pinigų atėmimo/paėmimo iš D. F.. Teismas, įvertinęs visus chronologiškai vykusius įvykius sprendžia, kad po 5 000 Eur užstato sumokėjimo V. V. ir A. G., o pastariesiems nepristatant jai telefonų ir vilkinant sandorio sudarymą bei verčiant kaltę dėl to vienas ant kito, ji, jau nebepasitikėdama V. V. po jos brolio D. F. apgaulės, nuvyko šios situacijos aiškintis tiesiogiai su A. G.. Tai logiškai siejasi ir su F. M. O. parodymais, kad važiuojant link (duomenys neskelbtini) jis girdėjo D. F. minint ir V. V. vardą, bei jau po nepavykusio susitikimo su A. G., jos paaiškinimą liudytojui, kad „nėra ir pinigų ir telefonų“. Tokia situacija logiškai paaiškina ir prastą tuomet D. F. nuotaiką, bei nesikreipimą į policiją, nes 5 000 Eur avansą ji jau buvo davusi anksčiau, ir dėl to skubos į policiją kreiptis jau nebebuvo, jos brolis 15 000 Eur taip pat jau buvo atidavęs V. V. anksčiau, ir ji tuomet galutinai suprato, kad yra tiek V. V., tiek A. G. apgauta. Logiškai ir chronologiškai siejasi ir tolimesni jos veiksmai, kuomet ji po šio įvykio ėmėsi iniciatyvos ieškoti dar kitų nukentėjusiųjų nuo V. V. ir inicijuoti jį kaltinančių įrodymų rinkimą.

353. Taigi, visuma ištirtų įrodymų leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinimas tiek dėl plėšimo, tiek patikslintas kaltinimas dėl antrojo sukčiavimo epizodo, tai yra apgaulės būdu įgyjant A. G. ir V. V. iš D. F. 29 000 Eur, nepasitvirtino, jis šalintinas iš kaltinimo dėl tęstinės nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl sukčiavimo L. A. atžvilgiu

354.1. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs L. A. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jo draugas suras jai pirkti automobilį, dėl ko jam būtina perduoti 300 Eur avansą, ko pasėkoje, L. A., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama V. V. , BMW markės automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu tikslesni duomenys nesustatyti, (duomenys neskelbtini) prie vaikų lopšelio darželio ,,(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 300 Eur.

354.2. Po ko V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jau turėdamas L. A. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jo pažįstamas baigia automobilių verslą užsienyje, dėl ko norint jos sūnui pigiau nupirkti automobilį iš šio jo pažįstamo, būtina jam perduoti pinigines lėšas – 900 Eur avansą, ko pasėkoje L. A., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie vaikų lopšelio darželio ,,(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 900 Eur.

354.3. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas L. A. pasitikėjimą, pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis gali įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini), tikslu jį vėliau perparduoti turimam pirkėjui, ir tokiu būtų uždirbti pinigų, tačiau jam trūksta lėšų, dėl ko L. A. pinigus sumokėjus (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, būtų išsaugoti jo jau anksčiau įmokėti pinigai, ko pasėkoje L. A., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) prie vaikų lopšelio darželio ,,(duomenys neskelbtini)“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. per kelis kartus perdavė 4 000 Eur.

354.4. Po ko, V. V., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, 2017 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas L. A. pasitikėjimą, paskambinęs jai iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė šiai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad yra kotedžas (duomenys neskelbtini) mikrorajone už labai pigią kainą, kurį nupirkus po to bus galima pardavinėti butais, ir kad per pusę metų tą kotedžą jie parduos ir pelną pasidalins, dėl ko reikia kuo skubiau sumokėti avansą, tačiau jam trūksta piniginių lėšų, ko pasėkoje L. A., būdama melagingų duomenų poveikyje, 2017 m. gegužės 19 d. būdama automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (prie PC (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 2 100 Eur,

354.5. Tačiau automobilių L. A. ir jos sūnui V. V. nepardavė, pastato (duomenys neskelbtini) nepirko, piniginių lėšų (duomenys neskelbtini) savivaldybėje niekam neperdavė, kotedžų pirkimo neorganizavo, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai neteisėtai įgijo svetimą L. A. priklausantį turtą 7 300 Eur.

355. Kaip matyti V. V. buvo kaltinamas tęstinės nusikalstamos veikos padarymu, kuri susideda iš atskirų trijų epizodų: dėl automobilio pirkimo; dėl investavimo į pastatą (duomenys neskelbtini); dėl investavimo į kotedžų pirkimą. V. V. savo kaltės nepripažino visiškai nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau jo parodymų turinys dėl šio kaltinimo buvo nenuoseklus ir kito. Ikiteisminio tyrimo metu jis tiek apklausos metu, tiek akistatos su nukentėjusiąja metu kategoriškai neigė bet kokių pinigų iš jos gavimo faktą, bei teigė, kad dar 500 Eur jai pats paskolino (21 t., b. l. 13–32). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu jis patvirtino, kad iš nukentėjusiosios gavo 1 200 Eur per du kartus automobilio jos sūnui pirkimui. Tačiau jos sūnui atsisakius jo pasiūlyto automobilio, jis jai grynais grąžino tuos pinigus, prieš tai sumokėtus kaip avansą. L. A. teigė, kad V. V. davė 7 300 Eur grynais, iš kurių jis jai grąžino 1 700 Eur. Byloje kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pinigų gavimo ir perdavimo faktą nėra ir nebeįmanoma surinkti, nes, pasak nukentėjusiosios, pinigai buvo perduoti tik būnant jiems abiem be pašalinių žmonių, jokių perdavimą patvirtinančių raštelių jie nerašė. Iš objektyvių įrodymų byloje yra tik L. A. banko sąskaitos išrašas 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. liepos 25 d. laikotarpiu (4 t., b. l. 13–39). Iš šio išrašo matyti, kad nukentėjusioji grynais pinigais 2017 m. gegužės 19 d. yra nuėmusi 900 Eur. Todėl teismas sprendžia, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, jog ji šią pinigų sumą nuėmusi nuo bankomato perdavė V. V., tačiau nepakanka konstatuoti, jog ši suma buvo perduota kotedžams (duomenys neskelbtini) įsigyti. Be to iš jos pačios parodymų matyti, kad ji su V. V. susipažino 2017 m. balandžio mėnesį, jos sūnus neužilgo po pažinties padarė avariją ir ji prašė V. V. surasti automobilius tiek sau, tiek sūnui ir davė 1 200 Eur. Todėl vertinant chronologinę įvykių eigą nepaneigtina kaltinamojo versija, kad šie pinigai galėjo būti duoti ir už automobilių įsigijimą, juo labiau, kad V. V. tikrai buvo suradęs automobilį L. A. sūnui, nors pastarasis jį vėliau grąžino, kaip nepateisinusio jo lūkesčių.

356. Nors ir teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios L. A. parodymais, tačiau be jos parodymų byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad ji V. V. perdavė daugiau pinigų, išskyrus tuos 900 Eur, kuriuos nuėmė nuo sąskaitos, ir dar tuos 300 Eur, kurių priėmimą patvirtino ir pats V. V.. Išanalizavus sąskaitas matosi, jog dalį pinigų nukentėjusioji išgrynindavo nuo sąskaitos, tačiau visiems suprantama, kad bet kokiu atveju pinigų reikia ir pragyvenimui, o jų nuėmimas nedidelėmis sumomis anksčiau, automatiškai neįrodo, kad jie buvo vėliau perduoti V. V. tokiomis sumomis, kurios nurodytos kaltinime. Įvertinamas ir pats nukentėjusiosios itin didelis ir nepagrįstas pasitikėjimas jai svetimu žmogumi su kuriuo net neplanavo sieti bendros ateities (kaip ji parodė pati, jis jai per jaunas buvo). Tačiau teismas netiki ir V. V. parodymais, jog jis L. A. 200 Eur grynais ir 300 Eur pavedimu skolino kelionėms, jau visų pirma vertindamas jo asmenybę, legalių lėšų šaltinio neturėjimą bei pastovų pinigų trūkumą. Šių pinigų davimas L. A. rodo, kad jis buvo iš nukentėjusiosios gavęs pinigų, tačiau automatiškai neįrodo, kad ne už automobilių suradimą, o būtent tokio dydžio sumas ir už tas veikas, kurios nurodytos kaltinime.

357. Teismas konstatuoja, kad iš byloje esančių įrodymų būtų galima daryti tik prielaidą, kad V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prieš L. A.. Tačiau kaltinimai baudžiamojoje byloje turi būti grindžiami įrodymais, o ne prielaidomis (BPK 301 straipsnio 1 dalis), o ir įrodymų kiekis turi būti toks, kad pašalintų kylančias abejones. Tokio kiekio įrodymų byloje nėra surinkta ir nebeįmanoma surinkti. Todėl visuma šių aplinkybių rodo esant galimą tik vieno procesinio sprendimo priėmimą - išteisinti V. V., konstatavus esant nepadarytą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio L. A. reikšti ieškinį V. V. CPK nustatyta tvarka.

Dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu

358. V. V. ir D. B. buvo kaltinami tuo, kad turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, 2018 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. B., turinčiam D. Š. pasitikėjimą, pateikus šiam tikrovės neatitinkančią informaciją, jog V. V. reikalinga finansinė pagalba, 2018 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijęs D. Š. pasitikėjimą, dalyvaujant D. B., pateikė jam tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pinigus grąžins per mėnesį, be to žadėjo atsilyginti, po ko D. Š., būdamas melagingų duomenų poveikyje, tą pačią dieną, būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, V. V. perdavė 2 500 Eur, tačiau nei V. V., nei D. B. piniginių lėšų D. Š. negrąžino, nes to tikslo ir neturėjo, o panaudojo savo poreikiams tenkinti, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. Š. priklausantį turtą 2 500 Eur.

359. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sandorių pagrindu. Dėl to vien tik civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neleidžia teigti, kad buvo padaryta sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kuri užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tokiais atvejais svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Taigi esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto ir darantys turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininką, taip pat kitos sandorio šalies galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas arba panaikinimas.

360. Šiuo konkrečiu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. Š. pats norėjo sudaryti sandorį – paskolinti pinigus V. V. ir už tai gauti procentus. Iš jo parodymų matyti, kad pinigus jis V. V. skolino pasitikėdamas tiek juo, tiek D. B.. Jokios apgaulės dėl pinigų gavimo tikslo, ar sandorio rūšies prieš jį V. V. ir D. B. nenaudojo. Priešingai, pats D. Š., perduodamas pinigus V. V. ne tik, kad nepasirašė jokios sutarties, ar nepaėmė skolos raštelio, bet netgi priešingai – net nesusitarė dėl konkretaus paskolos grąžinimo termino ir net nenumatė tų palūkanų dydžio, kurias jis tikėjosi uždirbti. Vienintelis jo motyvas, kuriuo vedinas jis davė paskolą – buvo pasitikėjimas net ne V. V., o D. B.. Toks D. Š. elgesys neatitiko apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus ir teismo vertinamas kaip itin nerūpestingas, nes jis savo turtą perleido V. V. naiviai pasikliaudamas D. B. ir V. V. geranoriškumu, nors tam nebuvo jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo. Priešingai, pats D. Š. parodė žinojęs, kad V. V. jau prieš tai siūlė „prasukti“ jo pažįstamam kažkokį neaiškų biznį su metalais, bet tas supratęs, kad kažkas ne taip su tuo bizniu – atsisakė. Taigi, D. Š. jau turėjo pagrindo įtarti dėl tariamo geranoriškumo ir nepasitikėti V. V..

361. Antras aspektas – subjektyvinė nusikaltimo pusės analizė, parodanti tiesioginės tyčios nebuvimą. Pats D. Š. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad be D. B. jis nebūtų skolinęs pinigų, o ir dabar vertina, kad už jo pinigų negrąžinimą yra atsakingas D. B.. Taip pat ir pats D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad D. Š. pinigus perdavė jam, o prie jo akių jis jau pinigus perdavė V. V.. Be to D. B. patvirtino, jog būtent jis susirado D. Š., ir būtent jis jam pasiūlė paskolinti pinigų, būdamas įsitikinęs, kad V. V. atiduos. Tokie D. B. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, kas teismui neleidžia konstatuoti, kad jo veikoje buvo tiesioginė tyčia, reikalinga sukčiavimo kvalifikavimui. Tuo pačiu nebuvo surinkta įrodymų, kad V. V. veikė tiesiogine tyčia, kuri būtina sukčiaujant, ketindamas apskritai negrąžinti paskolos D. Š.. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad valstybiniam kaltintojui inkriminuojant sukčiavimą D. B. ir V. V. veikiant bendrininkų grupe, nėra nustatyta būtina bendrininkavimui subjektyvioji pusė, t. y. kad abu bendrininkai veikė tiesiogine tyčia ir jau iš anksto turėjo kryptingą išankstinę tyčią apgauti D. Š..

362. Trečias aspektas – pats D. Š. patvirtino teismui, kad nenustatė termino, kuriam skolina pinigus, ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po kokių trijų mėnesių būtų pradėjęs ieškoti, jei nebūtų grąžinti jam pinigai. Kaip teismas nustatė, pinigus D. Š. skolino anksčiausiai 2018 m. liepos mėnesį, o vėliausiai 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi, vadovaujantis D. Š. pasakymu, tas trijų mėnesių terminas būtų pasibaigęs anksčiausiai 2018 m. spalio mėnesį. Tuo tarpu V. V. buvo sulaikytas įtariant kito nusikaltimo padarymu 2018 m. rugsėjo 14 d., tai yra nesibaigus tam terminui, kurį pats D. Š. įsivaizdavo kaip leistiną, kad V. V. naudotųsi jo paskolintais pinigais. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalimi, kuomet yra nenustatomas konkretus terminas prievolei įvykdyti (kaip kad šiuo konkrečiu atveju), ji privalo būti įvykdyta per 7 dienas po pareikalavimo. Teismas, apklausdamas D. Š. klausė, ar D. Š. iki V. V. sulaikymo jau buvo reikalavęs grąžinti pinigus ir nustatęs terminą jiems grąžinti. Į tai gavo jo neigiamą atsakymą. Jis tik paaiškino, kad tik po V. V. sulaikymo susisiekė su D. B. ir pareikalavo pinigų.

363. Ketvirtas aspektas. Sukčiavimu, o ne civiliniais teisiniais santykiais pripažįstama tokia veika, kai sąmoningai sudaroma tokia situacija, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Teismo vertinimu, nukentėjusiajam savo turtines teises lengviau apginti baudžiamajame procese, nes šiame procese yra keliami paprastesni reikalavimai civilinio ieškinio formai, nei kad tokį reikalavimą (dėl paskolos priteisimo) nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Tačiau nukentėjusysis D. Š. net nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Todėl negalima konstatuoti, kad baudžiamajame procese D. Š. teisės šiuo atveju būtų buvusios apgintos geriau sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos jam atlyginimo.

364. Taigi, įvertinus visus aukščiau išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad kaltinimas dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu nepasitvirtino, ir V. V. bei D. B. dėl to išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Šio sprendimo priėmimas neužkerta kelio D. Š. reikšti ieškinį V. V. ar D. B. ar solidariai abiem CPK nustatyta tvarka.

VI. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

365. Skiriant kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame punkte išvardintų bausmės skyrimui turinčių įtakos kriterijų turinys atskleidžiamas toliau nuosprendyje.

366. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Tuo tarpu už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

367. Už BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias baudos, arešto, laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Tuo tarpu už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimos padarymą numatyta tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmės.

368. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą).

Dėl bausmės skyrimo V. V.

369. Kaltinamasis V. V. pripažintas kaltu padaręs penkis nesunkius ir penkis sunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikaltimai sukėlė neigiamas pasekmes – nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. V. V. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino arba prisipažino tik iš dalies, nuolat keitė savo parodymus, didžiąją dalį kaltės perkeldamas kitiems arba kitokiu būdu bandydamas save pateisinti (pvz., kad pinigus tik skolinosi, ketino juos grąžinti ir nesiekė nieko apgauti), t. y. jis dėl padarytų nusikaltimų nesigailėjo. Tai leidžia daryti teismui ir išvadą, kad V. V. nepadėjo atskleisti nusikalstamų veikų. Todėl nesant nustatyto nei gailesčio (kurio apraiškas V. V. tik bandė formaliai pareikšti posėdžio metu, bet jokios realios užuojautos ir nukentėjusiųjų supratimo neparodė), nei padėjimo išaiškinti padarytus nusikaltimus ar juos padariusius asmenis – nėra pagrindo konstatuoti byloje esant lenvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

370. Šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad V. V. piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu žadėdamas bendrus verslus, padėt sudaryti naudingus sandorius, įdarbinti jo įmonėje, padėti nupirkti kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar net artimus santykius ir bendrą gyvenimą kartu. Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, galima teigti, kad padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Be to, dalis jo padarytų nusikalstamų veikų pripažintos tęstinėmis, o tam tikrais epizodais padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į V. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, buvo vienas iš pagrindinių V. V. pragyvenimo šaltinių. Visa tai rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei.

371. Kaltinamasis V. V. išsiskyręs, turi nepilnamečių vaikų (23 t., b. l. 96, 165, 183, 185), tačiau su jais socialiniai ryšiai nėra stiprūs, kadangi su juo mažamečiai vaikai negyvena, nėra duomenų, kad jis jais rūpintųsi ir pastoviai su jais bendrautų. Nustatyta, kad V. V. su O. L. susilaukė dviejų bendrų vaikų bei įsivaikino jos dukrą, bet visi vaikai gyvena su O. L.. Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. V. pradėjus bendrauti su R. D., jis sakydavo, kad jų (t. y. V. V. ir O. L.) bendri vaikai jam nereikalingi, juos aplankydavo kartais, o su įvaikinta dukra iš kitos santuokos iš vis nebendrauja. V. V. būdamas suėmime vaikams yra parašęs du laiškus, tačiau juose nelabai domėjosi vaikais (9 t., b. l. 17–18). Taip pat nors kaltinamojo draugė R. D., V. V. jau būnant suimtam, deklaravo jo gyvenamąją vietą jai nuovybės teise priklausančiame bute (23 t., b. l. 182), tačiau teismas sprendžia, kad tas faktas reiškia, kad V. V. turi tamprius saitus su vaikais. Iki jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamasis gyveno nuomojamame būste, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2017 m. sausio 10 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (22 t., b. l. 137–139). Nors bylos medžiagoje yra duomenys, kad jį gyventi pas save norėjo priimti viena iš jo vaikų motina R. D. (23 t., b. l. 172; 24 t., b. l. 147), tačiau taip pat byloje yra duomenys, kad nors ji ir kartu su kaltinamuoju turi bendrą vaiką, tačiau su V. V. bendro ūkio neveda, finansiškai viskuo rūpinasi pati, o V. V. pas ją būdavo tik savaitgaliais (8 t., b. l. 167–169). Be to, V. V. 2018 m. lapkričio 19, 20 d. laiškuose R. D. rašė, kad jam kiti vaikai, išskyrus jų bendrą, neegzistuoja, jiems jis nieko nejaučia (33 t., b. l. 57–59). Taip pat R. D. 2018 m. lapkričio 24, 27 d., 2019 m. spalio 22 d. laiškuose V. V. pastoviai priekaištavo, kad jis apgaudinėja ir naudojasi kitomis moterimis, o ji dėl jo kaltės neturi net už ką maisto nusipirkti, taip pat, kad ji būtą pirko už savo pinigus ir V. V. neprisidėjo ir jai nepadėjo vaikų auginti (32 t., b. l. 84–86; 33 t., b. l. 180–182). Taigi, iš to matyti, kad V. V. ir R. D. santykiai taip pat nėra geri. Todėl apibendrinus spręstina, kad būdamas laisvėje jis pas ją negyventų ir vaikais nesirūpintų. Visa tai rodo, kad vaikų ir sugyventinės turėjimas, ką kaltinamasis itin akcentuoja prašydamas į tai atsižvelgti skiriant bausmę, nepatvirtina jo stiprių šeiminių saitų, kurie teismui turėtų reikšmės parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos terminą. Dėl to spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė neturės didesnės įtakos jo ir jo vaikų bei sugyventinės bendravimo kokybei.

372. Taip pat nustatyta, kad V. V. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (19 t. b. l. 25–26), anksčiau septynis kartus teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kaltinamasis V. V. baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) nesigydė, taip pat nesilankė psichikos sveikatos centre, psichikos ligų registre neįrašytas (18 t., b. l. 95–103, 105–166, 168–170, 174–197, 199–200; 19 t. b. l. 1–2, 8–22, 25–26, 40, 46–47), kardomosio priemonės – suėmimo taikymo metu Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, buvo skatintas (23 t., b. l. 186–187; 24 t., b. l. 25, 143). Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu, 8 dalimi, V. V. nusikalstamas veikas padarė neišnykus jo paskutiniam teistumui (pagal 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendį). Dėl to, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, o V. V. laikomas recidyvistu, ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017; 2019 m. spalio 9 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019). Nors kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta, tačiau prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, jog V. V. veikas padarė neišnykus teistumui. Taip pat V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (D. F., UAB „(duomenys neskelbtini)“, J. ir G. L., D. J., Ž. P., D. G. epizodai), padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip jau paminėta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

373. Teismas, įvertinęs visas kaltinamąjį V. V. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, tai kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. V. už kiekvieną padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant didesnį nei sankcijose nurodyti šios bausmės rūšies vidurkiai:

373.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. G. apgaulės) – 2 metus laisvės atėmimo;

373.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. T. apgaulės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos) – 1 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo;

373.3. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. J. apgaulės) – 2 metus laisvės atėmimo;

373.4. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. F. apgaulės) – 1 metus 11 mėnesių laisvės atėmimo;

373.5. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. P. apgaulės) – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo;

373.6. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. S. apgaulės) – 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

373.7. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Š. apgaulės) – 6 metus laisvės atėmimo;

373.8. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. F. apgaulės) – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

373.9. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. ir J. L. apgaulės) – 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

373.10. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės) – 5 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

374. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios 6 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Š. apgaulės), iš dalies (po 2 metus) pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. S., D. F., J. ir G. L., D. G. apgaulės), ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 metų.

375. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) apėmimo būdu subendrinama su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), t. y. griežtesne subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), ir paskiriant V. V. galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, būtent tokio termino laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės paskirtį. Taip pat skyrus tokią bausmę šis apkaltinamasis nuosprendis sukurs teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – tai yra paskirta bausme – užtikrins ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

376. Tuo tarpu prokurorės prašyta skirti 23 metų laisvės atėmimo bausmė visų pirma prieštarauja įstatymui (BK 63 straipsnio 7 daliai), o bendrinant iš esmės jos nurodomas aritmetinis bausmių sudėjimas atmetant tik po keletą mėnesių, neindividualizuoja bausmės.

377. Šiuo atveju V. V. neatitinka BK 75 straipsnio reikalavimų, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas nei pilnai, nei iš dalies.

378. Taip pat atmetamas kaltinamojo V. V. prašymas paskyrus bausmę pritaikyti 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymą dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640. Sutiktina, kad dalis nusikalstamų veikų buvo jo padarytos iki šio įstatymo priėmimo. Tačiau reikia atsižvelgti į šiuo įstatymu nustatytą jo taikymą. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tuo atveju, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2018 m. spalio 1 d. Taip pat šio Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Amnestija taikoma asmenims, nuteistiems už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Taigi, šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto galėtų būti taikomas tik tuomet, jei V. V. atžvilgiu jau būtų buvęs priimtas apkaltinamasis nuosprendis šio įstatymo priėmimo dienai. Be to pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą, amenstija apskritai šio Įstatymo pagrindu netaikoma asmenims, nuteistiems už BK 182 straispnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

379. Į bausmės laiką kaltinamajam V. V. įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis).

380. Įvertinus tai, jog V. V. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kadangi tik griežčiausia kardomąją priemone bus galima pasiekti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą.

Dėl bausmės skyrimo R. A.

381. Kaltinamoji R. A. padarė tris nesunkius (BK 182 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis) ir du sunkius (182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis) tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, bei vieną apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) tyčinį nusikaltimą finansų sistemai. Nusikaltimai sukėlė neigiamas pasekmes – nukentėjusiesiems fiziniams asmenims bei juridiniam asmeniu buvo padaryta žala. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nusikalstamas veikas kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia. R. A. kaltės dėl sukčiavimų ir turto pasisavinimo nepripažino, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo ir turto iššvaistymo pripažino tik iš dalies, didžiąją dalį kaltės perkeldama kitiems arba kitokiu būdu bandydama save pateisinti. Dėl to teismas sprendžia, kad nesant nustatyto nei gailesčio (kurio apraiškas sakant baigiamąją kalbą teismas vertina kaip formalias), nei padėjimo išaiškinti padarytus nusikaltimus ar juos padariusius asmenis – nėra pagrindo konstatuoti byloje esant lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

382. Kaltinamoji R. A. išsituokusi, turi nepilnametį vaiką, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau tris kartus teista (2019 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį; 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį; 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (4 veikos)). Kaltinamoji R. A. bausta administracine tvarka, iš medicininių dokumentų matyti, kad jai nustatytas (duomenys neskelbtini), taip pat ji serga (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 2–4, 5–12, 23–44, 64–66; 42 t. b. l. 82–87, 89–90), ji yra pakaltinama. R. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. J., J. ir G. L. atžvilgiu), padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

383. Atsižvelgęs į visas kaltinamąją ir jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai R. A. už kiekvieną padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant artimą sankcijose nurodytiems šios bausmės rūšies vidurkiams:

383.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) – 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo;

383.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. J. atžvilgiu) – 1 metus 8 mėnesius;

383.3. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas J. ir G. L. atžvilgiu) – 4 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo;

383.4. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – 4 metus 11 mėnesių laisvės atėmimo;

383.5. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo;

383.6. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 2 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

384. Pagal kasacinio teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose. Sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Šiuo atveju R. A. tuo pačiu laikotarpiu padarė šešias nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, dalis jų padaryta esant idealiajai sutapčiai.

385. Kaip bendravykdytoja dalyvaudama apgaulės būdu įgydama svetimą turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. J. bei G. ir J. L. ir panaudodama tam UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pasisavintų tas lėšas, ji tuo pačiu tyčia apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą. Todėl daroma išvada, kad visų šių nusikalstamų veikų padarymas buvo apjungtas vieningo sumanymo, t. y. siekiant pasisavinti nukentėjusiesiems ir kaltinamosios vadovaujamai įmonei priklausančias pinigines lėšas, visa tai bandyta nuslėpti darant trunkamojo pobūdžio nusikaltimą – apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl to teismas sprendžia, kad R. A. padaryti nusikaltimai, o būtent numatyti 182 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. apgaulė), 182 straipsnio 2 dalyje (L. apgaulė), 183 straipsnio 2 dalyje (įmonės turto pasisavinimas) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltinamosios neteisėtos veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Dėl to teismas sprendžia, kad šie R. A. padaryti nusikaltimai sudaro idealą nusikalstamų veikų sutaptį. Todėl už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežčiausia bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą, apimant kitas švelnesnes bausmes paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį, ir 222 straipsnio 1 dalį.

386. Tačiau, negali būti vertinamas kaip ta pačia vieninga tyčia apjungtas nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje padarymas kartu su nusikaltimu, numatytu BK 183 straipsnio 2 dalyje. R. A. tyčios turinys buvo skirtingas, nes iš specialisto išvados matyti, kad įmonės lėšomis, kurios buvo gautos ir ne vien tik nusikalstamu būdu (sukčiaujant), ji apmokėjo įmonės veikloje nenaudojamų automobilių eksploatacines išlaidas. Todėl su aukščiau paminėtomis nusikalstamomis veikomis, kurios subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apimant bausmes už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme, BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta veika bendrinama 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms (nesunkus ir sunkus nusikaltimai). Todėl bausmė už nusikalstamas veikas, kurių padarymu R. A. pripažinta kalta šiuo nuosprendžiu, paskiriama tokia, kokia buvo didžiausia paskirta už BK 183 straipsnio 2 dalyje padarytą sunkų nusikaltimą, t. y 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

387. Taip pat nustatyta, kad ankstesniu (2020 m. rugsėjo 14 d.) nuosprendžiu R. A. yra paskirta kita, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, ir ji subendrinta dar su prieš tai priimtu nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl spręstinas šiuo, ir anksčiau minėtu 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtų subendrinimo klausimas.

388. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-351/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-7-3/2014, Nr. 2K-10-976/2016).

389. Kaip jau minėta nuosprendyje, pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, Nr. 2K-9/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-70/2011, Nr. 2K-258-677/2016 ir kt.).

390. Šiuo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrinus R. A. paskirtas bausmes, kaltinamajai galutinė bausmė yra paskirta 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimas, kurio dydis paskirtas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu R. A. buvo nuteista už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 223 straipsnio 1 dalis (4 veikos)) viešųjų darbų bausme, kuri buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir bendrinta bausme taip pat už nesunkius nusikaltimus (BK 184 straipsnio 1 dalis, 223 straipsnio 1 dalis). Taigi, R. A. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Dėl to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrinamos jų apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme, paskirta pagal šį nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamąjį įsakymą, ir R. A. paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

391. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, R. A. į paskirtos bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamąjį įsakymą.

392. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šiame straipsnyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

393. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos R. A. atžvilgiu taikyti dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, t. y., be trijų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų, ji taip pat nuteista ne daugiau kaip penkeriems metams už du sunkius nusikaltimus, kurie nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Teismas, įvertinęs R. A. asmenybę, t. y. išskyrus jos kriminalinę praeitį jokių kitų itin neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra gauta, sprendžia, jog, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, yra tikslinga iš dalies atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad kaltinamoji R. A. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. A. dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje. Teismo vertinimu, būtent tokia kaltinamajai R. A. skiriama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo dalinis atidėjimas, atsižvelgiant į visas kaltinamąją ir jos padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui bei padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

394. Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjos 2019 m. sausio 31 d. nutarimais R. A. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (17 t., b. l. 101–110). Šios kardomosios priemonės paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl bausmės skyrimo A. G.

395. Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikaltimu sukeltos neigiamos pasekmės – nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. G. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, nuolat keitė savo parodymus, dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, galima teigti, kad padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Be to, nusikaltimą nukentėjusiosios D. F. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Visa tai rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą visuomenei.

396. Kaltinamasis A. G. vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, anksčiau dešimt kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalys), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, (duomenys neskelbtini) nesigydė, VšĮ (duomenys neskelbtini) nesilankė (27 t., b. l. 81–91, 93, 97–98, 102–107, 111–114, 117, 120, 121–139). Kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose.

397. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčiu, A. G. nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (pagal 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendį). Dėl to, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, o A. G. laikomas recidyvistu, ir tai yra pagrindas teismui konstatuoti esant sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Nors kaltinamajame akte ši aplinkybė nebuvo nurodyta, tačiau prokurorė baigiamojoje kalboje nurodė, jog A. G. veikas padarė neišnykus teistumui. Taip pat A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to atsižvelgiama ir į toliau nuosprendyje nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl šios aplinkybės pripažinimo sunkinančia net ir nesant jai nurodytai kaltinamajame akte. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

398. Teismas, įvertinęs visas kaltinamąjį A. G. ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, yra dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. G. už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijoje nurodytas vidurkis, t. y. 2 metus laisvės atėmimo.

399. Teismo nuomone, toks laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui ir užtikrins bausmės paskirtį.

400. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nors A. G. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo A. G. atžvilgiu taikyti šį institutą. A. G. anksčiau teistas dešimt kartų, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, jam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip pat bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau jis savo elgesio tinkama linkme nesugebėjo koreguoti ir vėl nusikalsdavo. Nagrinėjamu atveju jis dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nesigailėjo. Taigi konstatuojama, kad jis ne kartą nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Ankstesniais teismų nuosprendžiais nuteistajam taikytos priemonės nebuvo sėkmingos bausmės tikslų pasiekimui, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju bausmės tikslai jau gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, A. G. atžvilgiu netaikytinos BK 75 straipsnio nuostatos.

401. Pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo momentui nėra galimybės paskirtos bausmės subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra bendrinta su minėtu 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nuosprendis šiuo metu yra neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas, todėl šio nuosprendžio priėmimo metu nėra galimybės bendrinti paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu. Tik įsiteisėjus minėtam nuosprendžiui bus galimybė spręsti klausimą dėl A. G. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

402. Kardomoji priemonė A. G. šioje byloje paskirta nebuvo. A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal anksčiau paskelbtą nuosprendį pataisos namuose. Teismas sprendžia, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo jokių kardomųjų priemonių A. G. taip pat skirti netikslinga ir nėra pagrindo.

Dėl bausmės skyrimo D. B.

403. Kaltinamasis D. B. padarė du nesunkius ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikaltimai sukėlė neigiamas pasekmes – nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Taip pat byloje ištirti įrodymai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Visi nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, galima teigti, kad padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų.

404. Kaltinamasis D. B. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išstuokęs, turi nepilnametį vaiką, tačiau buvusios žmonos J. B. teigimu, kaltinamasis su vaiku palaiko minimalius ryšius, atvažiuoja retai, telefonu nesusikambina, tik parašo trumpąsias SMS žinutes švenčių progomis (per gimtadienį, Kalėdas, Velykas), jis vieną kartą per mėnesį dukros išlaikymui perveda 80 Eur ir daugiau jokių pinigų dukros išlaikymui iš D. B. negauna (25 t., b. l. 155, 160–162; 27 t., b. l. 36–39). Todėl laisvės atėmimo bausmė neturės didesnės įtakos jo ir jo vaiko bendravimo kokybei. Kaltinamasis anksčiau vieną kartą teistas (2018 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį), administracine tvarka nebaustas, VšĮ (duomenys neskelbtini) nesigydė ir nesilankė, taip pat nesilankė psichikos sveikatos centre, psichikos ligų registre neįrašytas (19 t., b. l. 40; 25 t., b. l. 97–100, 102–110, 113, 120, 122, 125). D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes D. B. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

405. Teismas, įvertinęs visas kaltinamąjį D. B. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam D. B. už kiekvieną padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant nežymiai mažesnį nei sankcijose nurodyti šios bausmės rūšies vidurkiai:

405.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos) – 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo;

405.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. P. apgaulės) – 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo;

405.3. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės) – 3 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.

406. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės) apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. P. apgaulės), t. y. griežtesne 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), ir paskiriant D. B. galutinę subendrintą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, tokia laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

407. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju nusikaltimus D. B. padarė neatlikęs ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės t. y. nesumokėjęs paskirtos baudos, tačiau bauda buvo sumokėta dar iki priimant šį nuosprendį (2019 m. birželio 19 d.). Dėl to spręstina, kad ankstesnę bausmę kaltinamasis yra atlikęs ir valstybinio kaltintojo prašymu nėra pagrindo pagal BK 64 straipsnio nuostatas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

408. Be to nėra pagrindo valstybinio kaltintojo prašymu ir gynėjo pritarimu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir D. B. paskirtą bausmę švelninti trečdaliu. Sutinkamai su šia teisės norma nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju nei vienos iš šių sąlygų nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti šią teisės normą.

409. Taip pat atmestinas gynėjo prašymas pripažinti, kad patys nukentėjusieji elgėsi rizikingai ir tuo pagrindu mažinti D. B. bausmę. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Šiuo atveju visų nusikalstamų veikų padarymo metu viskas buvo priešingai – D. B. pats atliko aktyvius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, apsimesdamas vadybininku ar antstoliu dar iki jam susitinkant su nukentėjusiaisiais, ir būdamas jau iš iš anksto aptaręs su V. V. savo elgesio modelį. Todėl nukentėjusiųjų elgesys ar ketinimai pigiau įsigyti kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus nepadarė jokios įtakos D. B. ketinimams vykdyti ar nevykdyti šių nusikalstamų veikų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir tuo pagrindu mažinti bausmę D. B..

410. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šiame straipsnyje numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalis).

411. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos D. B. atžvilgiu taikyti dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, t. y., be dviejų nesunkių nusikaltimų, jis taip pat nuteistas ne daugiau kaip penkeriems metams (3 metams 10 mėnesių) už vieną sunkų nusikaltimą, kuris nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Teismas, įvertinęs D. B. asmenybę, t. y. išskyrus jo kriminalinę praeitį jokių kitų itin neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, sprendžia, jog, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punktu, yra tikslinga iš dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad kaltinamasis D. B. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidedant 3 metų laikotarpiui ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, būtent tokia kaltinamajam D. B. skiriama laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo dalinis atidėjimas, atsižvelgiant į visas kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, neprieštaraus teisingumo principui bei padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

412. Į bausmės laiką kaltinamajam D. B. įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. 9 mėnesius 19 dienų (BK 66 straipsnis).

413. Įvertinus tai, jog D. B. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paliekant tas pačias sąlygas ir įpareigojimus, kurie buvo nustatyti teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi, siekiant jog jis nepabėgtų ir nepasislėptų nuo paskirtos bausmės įvykdymo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė panaikintina.

VII. Civiliniai ieškiniai

414. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

415. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

416. CK numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

417. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

418. Analizuojant teismų praktiką nustatyta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžiai asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, svyruoja nuo 289 Eur iki 8 689 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-7-47-895/2016, Nr. 2K-34-697/2016, Nr. 2K-62-696/2016 ir kt.), dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, svyruoja nuo 231 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2010, Nr. 2K-34-697/2016, Nr. 2K-76-788/2020 ir kt.).

419. Procesinių palūkanų mokėjimą numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kuri teigia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnis nustato šių palūkanų dydį: terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Dėl Ž. S. civilinio ieškinio

420. Nukentėjusioji Ž. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 179), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. V. jai priteisti 34 380 Eur turtinei žalai atlyginti.

421. Šio nuosprendžio skyriuje „Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados“ nustatyta, kad dėl V. V. neteisėtų veiksmų nuketėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Tačiau teismas nustatė, kad V. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą Ž. S. priklausantį didelės vertės turtą 31 000 Eur sumai (dėl tariamo verslo iš senelių namų kūrimo ir įmonės prekybai džiovintais vaisiais įkūrimo), o ne kaip jam buvo inkriminuota – 34 380 Eur. Taip pat iš Ž. S. banko sąskaitos išrašo (4 t., b. l. 156–167) nustatyta, jog už tai, kad nukentėjusioji iš savo sąskaitos vienu kartu išgrynino 28 000 Eur, kuriuos vėliau perdavė kaltinamajam tariamo verslo iš senelių namų kūrimui, bankas nuo jos sąskaitos nuskaitė 224 Eur mokestį už pinigų išgryninimą. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su V. V. panaudotais prieš nukentėjusiąją neteisėtais veiksmais, todėl pripažintos jos patirta turtine žala. Be to, iš nukentėjusios Ž. S. teisme duotų parodymų ir perlaidų priėmimo išrašo iš Lietuvos pašto duomenų bazės (24 t., b. l. 1–13) matyti, kad V. V. nukentėjusiajai yra grąžinęs 900 Eur.

422. Tuo tarpu nors nukentėjusioji, apklausta dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, kurį jau vėliau V. V. pasirašė, nurodė, kad negrąžintą 30 980 Eur sumą suskaičiavo su palūkanomis, tačiau nepaaiškino kaip ji palūkanas skaičiavo (koks buvo jų dydis ir kokią sumą jos sudaro) bei to nenurodė ir savo civiliniame ieškinyje. Kaip tik, nukentėjusioji apklausta teismo posėdyje aiškino, kad 30 980 Eur grynaisiais perdavė V. V. jo automobilyje, o aplinkybę, kad į šią sumą įeina ir palūkanos ji nurodė tik tada, kai buvo paklausta dėl vekselio pasirašymo aplinkybių, tačiau daugiau nieko apie nepaaiškino. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Ž. S. neįrodė, jog prašomą priteisti žalos dydis sudaro ir kokios nors palūkanos nuo V. V. jai negražintų pinigų.

423. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad Ž. S. dėl V. V. padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu iš viso patyrė 30 324 Eur (31 000 Eur + 224 Eur – 900 Eur) turtinę žalą. Ši suma kaltinamojo nėra grąžinta, taip pat V. V. bendrų neįgaliųjų ir senelių namų bei prekybos džiovintais vaisiais ir riešutais verslų su Ž. S. nepradėjo, piniginių lėšų jokiam (duomenys neskelbtini) savivaldybės darbuotojui neperdavė, pastato iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės nenuomojo, o jam perduotas pinigines lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti. Dėl to nukentėjusiosios Ž. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai iš V. V. priteistini 30 324 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl A. G. civilinio ieškinio

424. Nukentėjusioji A. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 11, 17–18), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. V. jai priteisti 12 030 Eur turtinei žalai, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl V. V. nusikalstamų veiksmų ji patyrė moralinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, emocinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Buvo sutrikdytas jos įprastas gyvenimo ritmas, nes turėjo vykti į (duomenys neskelbtini), lankytis policijoje. Dėl patirtos traumos, kurios pasekmes jaučia iki šiol, patirti išgyvenimai peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą. V. V. nusikalstami veiksmai jai paliko sunkius, skaudžius, tęstinius ir galbūt nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui – dvasines kančias ir pergyvenimus, kasdieninį taikstymąsi su savo emociniu sužalojimu. Šiuo atveju neturtinę žalą turi atlyginti nusikalstamą veiką įvykdęs V. V..

425. Šio nuosprendžio skyriuje „Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados“ nustatyta, kad dėl V. V. neteisėtų veiksmų nuketėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Tačiau teismas nustatė, kad V. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. G. priklausantį turtą 8 980 Eur sumai, o ne nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodomus 12 030 Eur. Būtent 8 980 Eur nukentėjusiajai nėra grąžinti, taip pat piniginės lėšos į aukciono sąskaitą nepervestos, dalyvio registracijos anketos neužpildytos, butas nenupirktas, automobilis neparduotas, dėstytojas A. G. sūnui nesurastas ir nepadėta jam įstoti į koledžą (duomenys neskelbtini), o pinigus panaudoti kaltinamojo poreikiams tenkinti. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamojo V. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta minėto dydžio turtinė žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, t. y. iš V. V. A. G. priteistini 8 980 Eur turtinei žalai atlyginti. Sutiktina, kad V. V. pavedimu yra sumokėjęs A. G. 500 Eur, tačiau teismas sprendžia, kad tai yra skolos grąžinimas, pagal tas civilinio pobūdžio prievoles, dėl kurių V. V. inkriminuotus kaltinimus teismas pripažino nepasitvirtinusias. Tuo tarpu V. V. teiginiai, kad jis jau grynais pinigais A. G. grąžino visus pinigus vertinami kaip neįrodyti, nes nėra jokių juos pagrindžiančių įrodymų byloje, kuomet civilinis atsakovas turi pareigą civilinio ieškinio dalyje taip pat įrodyti savo teiginius pats leistinais įrodymais, ir jų turi pakakti, kad patvirtinti tą faktą.

426. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. G. patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, pinigai iš nukentėjusiosios buvo pasisavinti ir jai iki šiol nėra grąžinti. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai yra likę sunkesnių liekamųjų reiškinių. Pažymėtina ir tai, kad epizode dėl A. G. apgaulės kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teismų praktiką, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios A. G. prašomas atlyginti jos patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 900 Eur ir tokia suma priteistina iš kaltinamojo V. V..

Dėl D. F. civilinio ieškinio

427. Nukentėjusioji D. F. byloje pareiškė civilinį ieškinį (38 t., b. l. 108–110), kuriuo prašo solidariai iš kaltinamųjų V. V. ir A. G. jai priteisti 29 000 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl plėšimo), iš kaltinamojo V. V. priteisti 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti (dėl sukčiavimo), taip pat solidariai iš kaltinamųjų V. V. ir A. G. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo įvykdytos veikos, galimai atitinkančios BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius. Dėl šių veikų padarymo nukentėjusiajai buvo padaryta 34 000 Eur turtinė žala (29 000 Eur plėšimo būdu, 5 000 Eur sukčiavimo būdu). Teigiama, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog egzistuoja kaltinamųjų A. G. ir V. V. tyčinė kaltė, kuria buvo padaryti nusikalstami veiksmai bei kilo žala nukentėjusiajai. Taip pat nukentėjusioji dėl A. G. ir V. V. neteisėtų nusikalstamų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. ilgą laiką jautė nemigą, patyrė stresą ir išgyveno supratusi, kad tapo sukčiavimo, o vėliau ir plėšimo auka. Ji ilgai buvo nervinga ir tai atsiliepė jos kasdieniniame gyvenime. Nukentėjusioji diskomfortą patyrė ir dėl to, kad teko ne kartą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, vykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Nukentėjusioji po šio įvykio nepasitiki kitais žmonėmis. Visą tai lemia didelius neigiamus išgyvenimus.

428. Šio nuosprendžio skyriuje „Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados“ nustatyta, kad dėl V. V. ir A. G. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Tačiau teismas nustatė, kad V. V. ir A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą D. F. priklausantį didelės vertės turtą 5 000 Eur sumai, o ne kaip buvo inkriminuota ir ką civiliniame ieškinyje nurodo nukentėjusioji – 34 000 Eur. Be to nukentėjusioji duodama parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad V. V. buvo paėmęs iš jos iš viso 41 100 Eur ir grąžino 29 350 Eur. Tačiau ji palaikė civilinį ieškinį dėl 34 000 Eur, nes mokėjo dar palūkanas po 430 Eur kas mėnesį už paskolą. Taip pat iš perlaidų priėmimo išrašo iš Lietuvos pašto duomenų bazės (24 t., b. l. 1–13) matyti, kad V. V. nukentėjusiajai D. F. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 19 d. yra pervedęs 31 300 Eur. Teismui aiškinantis kokios čia sumos ir už ką konkrečiai gautos bei grąžintos, nukentėjusioji smulkiai ir nepaaiškino. Pažymėtina, kad nors ir civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje, tačiau tai neeliminuoja civilinio ieškovo pareigos pagrįsti įrodymais ieškinio sumą, kurią sudaro jo patirta turtinė žala. Be to turtinė žala atlyginama tik dėl tokių neteisėtų (nusikalstamų) kaltininko veiksmų, dėl kurių padarymo jis pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje. Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad apskritai nėra duomenų, kad D. F. būtų perdavusi A. G., kuris veikė kartu V. V., 29 000 Eur, kuriuos nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamųjų. Taigi, iš D. F. nurodomos 41 100 Eur sumos, kurią, pasak nukentėjusiosios iš jos buvo paėmęs V. V., atėmus 29 000 Eur, kurių perdavimas kaltinamiesiems nebuvo nustatytas, lieka 12 100 Eur (įskaičius ir 5 000 Eur, perduotus už telefonus), o V. V. minėtu laikotarpiu nukentėjusiajai yra pervedęs 31 300 Eur, t. y. beveik tris kartus daugiau, į ką, teismo vertinimu, įskaičiuojamos ir nukentėjusiosios nurodomos mokėtos palūkanos, kurių skaičiavimas teismui, beje, net nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad V. V. nukentėjusiajai jau yra grąžinęs 5 000 Eur, kuriuos, kaip nustatyta nuosprendyje, bendrai su A. G. apgaulės būdu įgijo iš D. F., todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. F. civilinis ieškinys dėl 34 000 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

429. Tačiau sutiktina, kad dėl kaltinamųjų V. V. ir A. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji D. F. patyrė stresą, emocinį sukrėtimą ir kitus įvairius neigiamus išgyvenimus, taip pat galėjo prarasti pasitikėjimą žmonėmis, nepatogumus dėl atliekamų procesinių veiksmų, o tam tikri dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jos pačios ir jos šeimos gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, ji padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai yra likę sunkesnių liekamųjų reiškinių. Pažymėtina ir tai, kad pinigai nukentėjusiajai grąžinti, o šiame epizode kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į teismų praktiką, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios D. F. prašomas atlyginti jos patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur ir tokia suma priteistina solidariai iš kaltinamųjų V. V. ir A. G..

430. Be to, įvertinus aptartas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai D. F. iš kaltinamųjų V. V. ir A. G. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos solidariai 1 000 Eur neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl D. F. civilinio ieškinio

431. Nukentėjusysis D. F. byloje pareiškė civilinį ieškinį (7 t., b. l. 116), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. V. jam priteisti 15 000 Eur turtinei žalai, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

432. Šiame nuosprendyje nustatyta, kad dėl V. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam D. F. buvo padaryta 15 000 Eur turtinė žala. Tačiau pats D. F. patvirtino, kad klausimus dėl iš jo apgaule įgytų pinigų grąžinimo jis pavedė spręsti savo sesei D. F.. Taip pat patvirtino, kad V. V. jam buvo minėjęs apie dalies pinigų grąžinimą. Kaip jau nustatyta nuosprendžio 428 punkte, V. V. D. F. yra pervedęs 31 300 Eur, tai yra daugiau, nei kad šiuo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta tiek jai, tiek kartu jai ir D. F. kartu padaryta turtinė žala. Kaip jau minėta, pažymint kad baudžiamajame procese civilinis ieškovas nėra atleistas nuo pareigos įrodinėti savo patirtos turtinės žalos dydį, tačiau byloje nei D. F., nei D. F. nėra pateikęs jokių įrodymų, kad šie pinigai būtų pervesti D. F. už kažkokias kitas paslaugas, prekes ir pan. Tuo tarpu V. V. pateikti ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina 31 300 Eur sumos pervedimą D. F.. Todėl teismas sprendžia, kad turtinė žala D. F. V. V. yra atlyginta, ir šioje dalyje jo ieškinį atmeta.

433. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis D. F. patyrė įvairius negatyvius išgyvenimus, nusikalstama veika yra baigta, pinigai iš nukentėjusiojo buvo pasisavinti. Vis dėlto nukentėjusysis nenurodė, kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis iki šiol patiria, itin stiprius liekamuosius reiškinius dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo D. F. prašomas atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur ir priteistinas iš kaltinamojo V. V..

Dėl S. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių

434. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas byloje įmonės vardu pateikė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 83–85), kuriuo prašo iš kaltų asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 3 630 Eur turtinei žalai atlyginti.

435. Nagrinėjamu atveju iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinti, jokios paslaugos nesuteiktos, todėl pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 3 630 Eur turtinė žala. Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu įmonės civilinį ieškinį palaikė, o kaltinamieji pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą būtent 3 630 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamųjų R. A., D. B. ir V. V. nusikalstama veika civiliniam ieškovui padaryta tokio dydžio žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, t. y. solidariai iš R. A., D. B. ir V. V. priteistini 3 630 Eur turtinei žalai atlyginti.

436. Atmestini D. B. ir jo gynėjo advokato A. Smolsko argumentai, kad civiliniai ieškiniai D. B. atžvilgiu turėtų būti tenkinti tik tokia apimtimi, kiek pinigų jam yra perdavęs V. V.. Nuosprendžiu nustatyta, kad D. B., kaip vykdytojas, veikė bendrininkų grupe su kitais nusikaltimus įvykdžiusiais asmenimis, kas reiškia, kad ir žalą padarė bendrais veiksmais. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tai reiškia, kad tik civilinis ieškovas, o ne skolininkai (šiuo atveju kaltinamieji) turi teisę spręsti, ar jis reikalauja, kad ieškiniu jam būtų priteista visa žala solidariai iš visų nusikaltimą padariusių asmenų, ar iš atskirų asmenų, ar dalimis ir pan. (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

437. Nukentėjusioji S. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 70–72), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. V. jai priteisti 1 000 Eur turtinei žalai, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos atžvilgiu nusikalstama veika įvykdyta ypatingai įžūliai, pasinaudojant pasitikėjimu. Supratusi, kad buvo apgauta, nukentėjusioji pasijautė nejaukiai, kaltino save dėl tokios situacijos, iki šiol jaučia nerimą, įtampą, neužtikrintumą dėl ateities, jai sutriko miegas, pablogėjo sveikata. Šiuo metu nukentėjusioji viena augina tris vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, ir dėl susiklosčius situacijos jie kartais neturėjo ko valgyti, skolinosi pinigų, o tai kėlė papildomų rūpesčių, streso ir įtampos, sutriko įprastas gyvenimo ritmas, procesinių veiksmų atlikimui reikėjo vykti į policiją, o tai kėlė papildomų nepatogumų.

438. S. T. atveju jos V. V. perduoti 1 000 Eur iki šiol nukentėjusiajai negrąžinti, joks butas aukciono būdu iš antstolio nebuvo nupirktas ir apskritai joks buto pirkimo procesas nebuvo inicijuotas, todėl S. T. padaryta 1 000 Eur turtinė žala. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo civilinį ieškinį palaikė, o kaltinamasis V. V. pripažino, jog nėra nukentėjusiajai grąžinęs 1 000 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamojo V. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta minėto dydžio turtinė žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, t. y. iš V. V. S. T. priteistina 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

439. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo V. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji S. T. patyrė emocinį sukrėtimą, įvairius negatyvius išgyvenimus, dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jos pačios ir jos šeimos gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, pinigai iš nukentėjusiosios buvo pasisavinti ir jai iki šiol nėra grąžinta didesnė jų dalis. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai yra likę sunkesnių liekamųjų reiškinių, dėl nusikalstamos veikos jos šeima patyrė nepriteklių ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios S. T. prašomas atlyginti jos patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 800 Eur.

440. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vienas iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. T. civilinio ieškinio prašymų yra iš kaltinamojo V. V. priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Baudžiamojoje byloje yra pateikta 2019 m. gruodžio 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2019/37, pagal kuria nukentėjusioji advokatui Ž. Kalinauskui yra sumokėjusi 200 Eur už jo suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu (39 t., b. l. 169–170). Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo baudžiamajame procese formų yra atstovo advokato pagalba surašant civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo atstovavimas. Dėl to nukentėjusiosios turėtos realios išlaidos dėl atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų turi būti apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad S. T. turėjo realių išlaidų dėl advokato jai suteiktų teisinių paslaugų, patirtos išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkinamas ir jai iš V. V. priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur.

Dėl D. J. civilinio ieškinio

441. Nukentėjusioji D. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį (4 t., b. l. 80–84), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. V. jai priteisti 9 400 Eur turtinei žalai, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, jog V. V. apgaule savo ar kitų naudai įgijo jos turtą – 9 400 Eur. Nurodė, kad nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie daro neigiamą įtaką jos fizinei sveikatai ir psichologinei gerovei. Ji patyrė emocinę depresiją, susidariusioje situacijoje jaučiasi bejėge, patyrė dvasinį sukrėtimą, reputacijos pablogėjimą, prarado tikėjimą ir pasitikėjimą žmonėmis, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, jai teko žemintis ir skambinti bei kitaip raginti V. V. grąžinti lėšas, o prasidėjus ikiteisminiam tyrimui reikėjo vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigas apklausoms, kas jai sukėlė didelį stresą bei išgyvenimus. Nukentėjusiosios nuomone, V. V. tyčia jos atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, todėl turi atlyginti jos patirtą neturtinę žalą. Taip pat D. J., remdamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašo iš V. V. priteisti procesines palūkanas.

442. Nagrinėjamu atveju D. J. grynaisiais V. V. perduoti 6 000 Eur negrąžinti, žadėtas butas ir žemės (duomenys neskelbtini) nenupirkti, todėl nukentėjusiajai vien tik V. V. neteisėtais veiksmais buvo padaryta 6 000 Eur turtinė žala. Taip pat D. J. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai negrąžinti, minėtas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) nenupirktas ir jo įsigijo procedūros net nebuvo pradėtos, todėl D. J. bendrais V. V. ir R. A. neteisėtais veiksmais taip pat padaryta 3 300 Eur turtinė žala. D. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį palaikė ir prašė priteisti 9 400 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų nusikalstama veika nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta 9 300 Eur turtinė žala (dėl 100 Eur kaltinimas nepasitvirtino ir jis pašalintas). Žalos dydis pagrįstas byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl D. J. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteistini 9 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

443. Teismas sutinka ir dėl to, kad dėl kaltinamųjų V. V. ir R. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji D. J. patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, pinigai iš nukentėjusiosios buvo pasisavinti ir jai iki šiol nėra grąžinti. Be abejonės, tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai yra likę sunkesnių liekamųjų reiškinių ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios D. J. prašomos atlyginti jos patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 900 Eur.

444. Tačiau nukentėjusioji tiek savo civiliniame ieškinyje, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje visą jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą prašė priteisti tik iš kaltinamojo V. V.. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, tam tarpe ir tame, kuriame buvo garsinamas kaltinamasis aktas, todėl žinojo, kad dėl dalies iš jos apgaulės būdu pasisavintų piniginių lėšų įgijimo yra kaltinama ir R. A., tačiau vis tiek laikėsi pozicijos, kad visą žalą turi atlyginti kaltinamasis V. V.. Taigi, nukentėjusioji D. J., žinodama, kad dalis nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, jos atžvilgiu buvo padaryta bendrais kaltinamųjų V. V. ir R. A. veiksmais (solidarioji atsakomybė), pasirinko civilinį ieškinį reikšti tik V. V. atžvilgiu, kas neprieštarauja solidarios prievolės esmei (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismas pats, nesant civilinio ieškovo reikalavimo, neturi teisės priteisti daugiau nei prašoma, taip pat priteisti žalą iš tų asmenų, iš kurių neprašoma. Todėl, nevaržant nukentėjusiosios pasirinkimo teisės, teismas visą D. J. turtinę ir neturtinę žalą priteisia tik iš kaltinamojo V. V.. Pažymėtina, kad šiuo atveju, kai visa turtinė ir neturtinė žala, kuri padaryta bendrais kaltinamųjų V. V. ir R. A. veiksmais, priteista tik iš V. V., jis civilinio proceso tvarka turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš R. A. lygiomis dalimis to, ką jis įvykdys, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

445. Taip pat įvertinus aptartas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai D. J. iš kaltinamojo V. V. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 9 300 Eur turtinės žalos ir 900 Eur neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl G. ir J. L. civilinių ieškinių

446. Nukentėjusysis J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį (30 t., b. l. 36–37), kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. V. ir R. A. jam priteisti 13 000 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad apgaulės būdu buvo užvaldytos didelės jo lėšos, dėl to jis ir jo sūnus G. L. patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, susvyravo nukentėjusiojo autoritetas. Po šio įvykio nukentėjusysis jautė depresiją, nerimą, sielvartą, neužtikrintumą, jis nuolat prisimena įvykį, sumažėjo pasitikėjimas žmonėmis.

447. Nukentėjusysis G. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 116–117), kuriuo prašo iš kaltinamųjų V. V. bei R. A. jam priteisti 1 000 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad apgaulės būdu užvaldytos jo lėšos nukentėjusiajam yra didelės, apgaulė buvo panaudotą jam esant dar labai jaunam, ką tik sulaukusiam pilnametystės, todėl jis neturėjo pakankamai gyvenimiškos patirties. Nukentėjusysis prarado pasitikėjimą tiek kitais žmonėmis, tiek pačiu savimi, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, suprastėjo santykiai su tėvu, jautė nerimą, sielvartą, neužtikrintumą, jis nuolat prisimena įvykį.

448. Nagrinėjamu atveju G. L. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai negrąžinti, žadėti automobiliai nepristatyti, todėl J. L. ir G. L. padaryta 14 000 Eur turtinė žala. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai tiek duodami parodymus, tiek savo civiliniuose ieškiniuose paaiškino, kad iš minėtos 14 000 Eur sumos, kuri buvo iš G. L. sąskaitos pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, J. L. priklausė 13 000 Eur, o G. L. priklausė 1 000 Eur. Taigi, byloje nėra ginčo dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų indėlio prisidedant prie automobilių pirkimo. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamųjų V. V. ir R. A. nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padaryta tokio dydžio žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl civiliniai ieškiniai šioje dalyje tenkinami visiškai, t. y. solidariai iš V. V. ir R. A. J. L. priteistini 13 000 Eur, o G. L. – 1 000 Eur.

449. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų V. V. ir R. A. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji J. ir G. L. patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, dvasiniai ir psichologiniai padariniai galimai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jų gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, pinigai iš nukentėjusiųjų buvo pasisavinti ir jiems iki šiol nėra grąžinti. Sutiktina, jog tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiesiems yra likę sunkesnių liekamųjų reiškinių ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į teismų praktiką analogiškose bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų J. L. ir G. L. prašomų atlyginti jų patirtos neturtinės žalos dydžiai mažintini atitinkamai iki 1 500 Eur ir 500 Eur.

Dėl D. G. civilinio ieškinio

450. Nukentėjusioji D. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį (5 t., b. l. 187–190), kuriuo prašo solidariai iš kaltais pripažintų asmenų jai priteisti 39 353,84 Eur turtinei žalai, po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos adyginimo bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą pagal dokumentus pateiktus proceso metu. Nurodė, kad V. V. ir D. B., siekdami įgyti nukentėjusiosios turtą, prieš ją panaudojo apgaulę, ir dėl to nukentėjusioji perdavė jiems 36 000 Eur, kuriuos jie užvaldė. Nėra abejonės, jog tuo atveju, jei V. V. ir D. B. nebūtų piktnaudžiavę nukentėjusiosios pasitikėjimu, būtų jai nenurodę melagingų duomenų apie namo pardavimą, šių pinigų nukentėjusioji jiems nebūtų perdavusi, o tai rodo, jog jų panaudota apgaulė buvo esminė. Dėl to, iš kaltais pripažintų asmenų, nukentėjusiajai solidariai priteistini 36 000 Eur turtinei žalai atlyginti, kurie iš jos buvo įgyti apgaule. Be to, nors pastarosios piniginių lėšų sumos didžiąją dalį sudarė nukentėjusiosios asmeninės santaupos, tačiau 14 000 Eur iš šios sumos buvo V. M. nukentėjusiajai paskolintos lėšos. Įvykdžius nusikalstamą veiką, nukentėjusioji nebegalėjo grąžinti V. M. skolos, todėl V. G. buvo priversta iš banko pasiskolinti 11 800 Eur tam, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriumi. 2018 m. spalio 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 0092-2018-14308 sąlygos (14 punktas) patvirtina, jog D. G. bendra kredito (duomenys neskelbtini) suma yra 15 153,84 Eur. Dėl to, nukentėjusiajai iš kaltų asmenų solidariai priteistini ne tik apgaule įgyti 36 000 Eur, bet ir 3 353,84 Eur (vartojimo kredito pabrangimo sumos skirtumas), t. y. iš viso 39 353,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

451. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinyje nurodyta, kad nors asmenų įvykdytas tyčinis sunkus nusikaltimas nėra susijęs su fizinio smurto pavartojimu, tačiau įvertinus, jog iš nukentėjusiosios buvo apgaulės būdu išviliota labai didelė piniginių lėšų suma, ji labai išgyveno, patyrė didelį stresą, vidinę įtampą, nervinį šoką, emocinę depresiją, psichologinį pažeminimą, materialinio nesaugumo jausmą (apgauta ji perdavė paskutines santaupas ir skolintas lėšas, kurių didelę dalį privalėjo perfinansuoti), prarado pasitikėjimą žmonėmis. Be to, dėl nusikalstamos veikos pablogėjo nukentėjusiosios sveikata (sutriko jos miegas, širdies darbas, padidėjo jautrumas, nervingumas, nerimas ir pan.). Dėl to, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiajai D. G. iš kiekvieno kaltojo asmens solidariai priteistina po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, prašoma priteisti procesines palūkanas.

452. Šiame nuosprendyje nustatyta, kad V. V. ir D. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. G. priklausantį, didelės vertės turtą 36 000 Eur. Ši pinigų suma nukentėjusiajai nėra grąžinta, namas, adresu (duomenys neskelbtini), D. G. neparduotas, o pinigai panaudoti kaltinamųjų poreikiams tenkinti. Taip pat šiame nuosprendyje buvo nustatyta, kad iš minėtos sumos 14 000 Eur sudarė iš liudytojo V. M. pasiskolinti pinigai (5 t., b. l. 161). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. patvirtino, kad D. G. paskolino 14 000 Eur, kuriuos ji grąžino, tačiau tam pasiėmė paskolą. Iš nukentėjusiosios su civiliniu ieškiniu pateiktos 2018 m. spalio 1 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 0092-2018-140308 kopija (5 t., b. l. 173–184) matyti, kad D. G. buvo suteiktas 11 800 Eur kreditas, kurio bendra suma su mokesčiais ir palūkanomis sudaro 15 153,84 Eur, grąžinimo terminas 2023 m. rugsėjo 18 d. Taip pat 2018 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad po dviejų dienų nuo Vartojimo kredito sutarties sudarymo D. G. V. M. grąžino 11 000 Eur (5 t., b. l. 185). Taigi, nukentėjusioji papildomai patyrė 3 353,84 Eur (15 153,84 Eur – 11 800 Eur) išlaidas, kurias sudaro vartojimo kredito pabrangimas. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su V. V. ir D. B. panaudotais prieš nukentėjusiąją neteisėtais veiksmais, todėl pripažintos jos patirta turtine žala. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo civilinį ieškinį palaikė. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamųjų V. V. ir D. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta 39 353,84 Eur turtinė žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, t. y. solidariai iš V. V. ir D. B. D. G. priteistini 39 353,84 Eur turtinei žalai atlyginti.

453. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų V. V. ir D. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji D. G. patyrė emocinį sukrėtimą, stresą, materialinio nesaugumo jausmą (ji perdavė savo santaupas ir skolintas lėšas, kurių didelę dalį privalėjo perfinansuoti), įvairius kitus negatyvius išgyvenimus, prarado pasitikėjimą žmonėmis, dvasiniai ir psichologiniai padariniai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jos pačios ir jos šeimos gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, ji padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais, pinigai iš nukentėjusiosios buvo pasisavinti ir jai iki šiol nėra grąžinti. Todėl sutiktina, jog tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismų praktiką bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys ir šioje dalyje tenkinamas visiškai, t. y. iš V. V. ir D. B. D. G. priteistina po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

454. Taip pat įvertinus aptartas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai D. G. iš kaltinamųjų V. V. ir D. B. priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 39 353,84 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

455. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vienas iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinio ieškinio prašymų yra iš kaltinamųjų priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Baudžiamojoje byloje yra pateikta 2019 m. liepos 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SP69/2019 ir 2019 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1032924 (38 t., b. l. 115–116), pagal kuria nukentėjusioji advokatei S. Pilkauskaitei yra sumokėjusi 500 Eur už jos suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą susipažįstant su bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimą) ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo baudžiamajame procese formų yra atstovo advokato pagalba surašant civilinį ieškinį ir nukentėjusiojo atstovavimas. Dėl to nukentėjusiosios turėtos realios išlaidos dėl atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų turi būti apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. turėjo realių išlaidų dėl advokatės jai suteiktų teisinių paslaugų, patirtos išlaidos yra proporcingos ir pagrįstos, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkinamas ir jai lygiomis dalimis iš V. V. ir D. B. priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur.

Dėl Ž. P. civilinio ieškinio

456. Nukentėjusioji Ž. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 169), kuriuo prašo iš nusikaltimą padariusių asmenų jai priteisti 12 000 Eur turtinei žalai, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad V. V., įgijęs jos pasitikėjimą, galimai veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, pasikėsino sukčiavimo būdu išvilioti 20 000 Eur, tačiau pavyko išvilioti 12 000 Eur. Nukentėjusioji po įvykio jautėsi morališkai palaužta, išsigandusi, praradusi pasitikėjimą žmonėmis. Patyrė didelį stresą, bijojo išeiti į gatvę, būti užpulta nusikaltimo bendrininkų, naktimis sapnuoja košmarus, blogai miega, reikėjo vartoti medikamentus. Patyrė finansinio nesaugumo jausmą, teko skolintis pinigų iš artimųjų. Todėl patyrė moralinę žalą.

457. Šiame nuosprendyje nustatyta, kad dėl V. V. ir D. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai Ž. P. buvo padaryta 12 000 Eur turtinė žala. Ši pinigų suma nukentėjusiajai nėra grąžinta, namas, adresu (duomenys neskelbtini), Ž. P. neparduotas, o pinigai panaudoti kaltinamųjų poreikiams tenkinti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo civilinį ieškinį palaikė, o kaltinamasis V. V. pripažino, jog Ž. P. jam perdavė 12 000 Eur, apie kuriuos pasakė D. B. bei jam taip pat iš šios sumos davė pinigų. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamųjų V. V. ir D. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padaryta minėto dydžio turtinė žala, ji pagrįsta byloje esančiais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, žala nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, t. y. solidariai iš V. V. ir D. B. S. T. priteistini 12 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

458. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų V. V. ir D. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji Ž. P. patyrė didelį sukrėtimą, stresą, įvairius negatyvius išgyvenimus, galėjo prarasti pasitikėjimą žmonėmis, dvasiniai ir psichologiniai padariniai galimai trunka iki šiol, dėl ko suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Be to, nusikalstama veika yra baigta, ji padaryta kelių asmenų neteisėtais veiksmais, pinigai iš nukentėjusiosios buvo pasisavinti ir jai iki šiol nėra grąžinti. Todėl sutiktina, jog tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismų praktiką bei protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios Ž. P. civilinis ieškinys ir šioje dalyje tenkinamas iš dalies, t. y. solidariai iš V. V. ir D. B. Ž. P. priteistina 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl L. A. civilinio ieškinio

459. Nukentėjusioji L. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį (39 t., b. l. 59–60), kuriuo prašo iš kaltinamojo V. V. jai priteisti 5 600 Eur turtinei žalai, 5 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi V. V. epizode dėl L. A. apgaulės išteisintas konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Prokurorės, nukentėjusiosios L. A. ir V. V. argumentai dėl nukentėjusiosios L. A. civilinio ieškinio turtinės ir neturtinės žalos dydžio ir jo pagrįstumo bei su šiais klausimais susiję bylos duomenys nebevertinami.

VIII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo V. V. turtui

460. Šioje byloje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. V. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (USD, GBP, EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, USD, EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. asmens kratos metu pas V. V. rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 3 030 Eur, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas.

461. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimis ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas minėtam V. V. turtui buvo pratęstas.

462. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos 2019 m. birželio 11 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo V. V. daiktus: 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus 14 vnt. butelių po 0,5 l su lietuviškomis banderolėmis „RUSSIAN ICE“ Export Vodka, 1 vnt. 0,75 l butelis su lietuviška etikete vyno „Cabernet Sauvingnon“, 1 vnt. 0,7 l butelis „DISSTON ORIGINAL K.B. HANRY“ su Slovėnijos banderole, 1 vnt. 0,5 l butelis „DISSTON ORIGINAL K.B. HANRY“ su Slovėnijos banderole, 1 vnt. 750 ml butelis šampano „PIERRE DE BRY“ su lietuviška banderole, 12 vnt. butelių su lietuviškomis banderolėmis po 500 ml degtinės „TATRA“, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, laikotarpiui nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuo 2019 m. gruodžio 18 d. buvo skirtas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimis pratęstas šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą kaltinamajam V. V. priklausantį turtą (daiktus).

463. Nenustatyta, kad šie daiktai, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, būtų įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų ar buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas, todėl jie nekonfiskuojami. Laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. pripažintas kaltu, padaręs dešimt jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, laikinas nuosavybės teisės apribojimas jų atžvilgiu pratęstinas iki šio nuosprendžio įvykdymo realizuojant šį turtą, ir į juos realizavus gautą pinigų sumą nukreiptinas priteistų civilinių ieškinių atlyginimas.

464. Atskirai pasisakytina dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu pas jį rastų ir paimtų 3 030 Eur (22 t., b. l. 5–6), kurie įnešti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą (22 t., b. l. 35–37). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. 14:00 val., (duomenys neskelbtini) mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiame automobilyje Citroen C6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. P. perdavė V. V. 12 000 Eur avansą už tariamą namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. sekančią dieną po to, kai Ž. P. jam perdavė 12 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pas V. V. kratos metu rasti pinigai yra dalis Ž. P. kaltinamajam sumokėtų pinigų, kaip avansas už tariamai parduodamą namą. Todėl į pas V. V. išimtus 3 030 Eur nukreiptinas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. P. civilinio ieškinio atlyginimas, tuo pačiu atmetant valstybinio kaltintojo prašymą konfiskuoti šiuos pinigus valstybės naudai. Nors teismas ir sutinka, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos, didesnės nei patenkinta civilinio ieškinio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-270/2004, 2K-70/2005, 2K-135/2005, 2K-368/2011). Taigi, byloje esant Ž. P. pareikštam ieškiniui, rasti pinigai nekonfiskuojami.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo R. A. turtui

465. Šioje byloje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimais buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. A. vardu registruotam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, bei kaltinamosios vardu registruotam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. gruodžio 9 d. ir Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. birželio 9 d., 2020 m. rugsėjo 9 d., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimis laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas minėtam R. A. turtui buvo pratęstas.

466. Prokurorės 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. A. piniginėms lėšoms, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas. Prokurorės 2019 m. vasario 7 d. nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas dalyje dėl 555 Eur, esančių R. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant R. A. per mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje 555 Eur dydžio piniginėmis lėšomis. Likusioje dalyje 2018 m. gruodžio 7 d. nutarimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. birželio 10 d. nutartimi laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas į minėtoms kaltinamosios R. A. piniginėms lėšoms, esančioms nurodytose bankų sąskaitose, buvo pratęstas.

467. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. A. piniginėms lėšoms, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas bei leidžiant R. A. per mėnesį disponuoti 555 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d., 2020 m. birželio 16 d., 2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimis šis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas kaltinamajai R. A. priklausančias pinigines lėšas buvo pratęstas.

468. Nenustatyta, kad šie daiktai, kuriems buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, būtų įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų ar buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas, todėl jie nekonfiskuojami. Laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas buvo užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad R. A. pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas jų atžvilgiu pratęstinas iki šio nuosprendžio įvykdymo realizuojant šį turtą, ir į juos realizavus gautą pinigų sumą nukreiptinas priteistų civilinių ieškinių atlyginimas.

Dėl kitų daiktų, dokumentų, pinigų likimo

469. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikomi ir telefonai bei kompiuteriai, jeigu jais kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.).

470. Nustatyta, kad kaltinamieji V. V. ir D. B. apgaulės būdu savo naudai įgydami svetimą, nukentėjusiesiems priklausantį, didelės vertės turtą, tarpusavyje ir su nukentėjusiais bendraudavo mobiliojo ryšio telefonais su SIM kortelėmis, kurie pas juos buvo rasti kratų metu. Taip pat V. V. nešiojamuoju kompiuteriu „Sony“, kuris paimtas kratos pas kaltinamąjį metu, rengė įvairius dokumentus, kurie buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog telefonais ir kompiuteriu, kaip turimomis priemonėmis, veikdami kartu, kaltininkai pasinaudojo tam, kad galėtų tarpusavyje bendrauti, o V. V. ir parengti tam tikrus dokumentus, todėl šie daiktai pripažintini konfiskuotinu turtu. Kadangi telefonai ir kompiuteris priklauso kaltinamiesiems, todėl nurodomi daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindu (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas):

470.1. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu (22 t., b. l. 5–6) paimti mobilaus ryšio telefonai – Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), raktai (2 vnt.), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

470.2. 2018 m. lapkričio 15 d. kratos pas D. B. metu (10 t., b. l. 172–176) paimtas mobilaus ryšio telefonas IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

470.3. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), (10 t., b. l. 56–62) paimti mobilaus ryšio telefonas Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas Nokia (su baterija, su 2 SIM kortelėmis) IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui UAB „Aleksoto prekyba“ (10 t., b. l. 115–121);

470.4. 2018 m. rugsėjo 14 d. kratos metu pas V. V. (10 t., b. l. 25–29) paimtas nešiojamasis kompiuteris „Sony“ su įkrovikliu ir dėklu, saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

471. Tuo pačiu pasisakant dėl konfiskuotinų daiktų pažymima, kad teisminėje praktikoje yra suformuota tokia teisės aiškinimo taisyklė, jog civilinių ieškinių dengimas taip pat gali būti nukreiptas į konfiskuotiną turtą, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu, antstoliui nustačius, jog skolininkas neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-387/2016). Todėl atsižvelgiant į tokią teismų formuojamą praktiką, dėl civilinių ieškinių dengimo nukreipimo į aukščiau nurodytą konfiskuotiną turtą nuosprendžiu plačiau nepasisakoma.

472. Dokumentų kopijos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas):

472.1. 2018 m. lapkričio 19 d. apžiūros metu (9 t., b. l. 109–111) padarytos dokumentų kopijos, saugomos dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

472.2. 2018 m. rugsėjo 14 d. kratos metu pas V. V. (10 t., b. l. 25–29) paimtas pinigų paskolos raštas ir kasetinė laikmena, saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

472.3. Prie Ž. P. protokolo–pareiškimo (1 t., b. l. 1–5) pateiktos nuotraukos, pridėtos dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

472.4. 2019 m. liepos 29 d. liudytojos apklausos protokolu L. A. pateikti banko išrašai (4 t., b. l. 11–12), saugomi baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 13–39);

472.5. 2018 m. spalio 1 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti D. J. banko išrašai (4 t., b. l. 58), saugomi baudžiamojoje byloje (4 t., b. l. 60–67);

472.6. Pakvitavimo originalas, pateiktas 2018 m. gruodžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. F. (7 t., b. l. 96–97), saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

473. Elektroninių duomenų laikmenos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas):

473.1. Kompaktinis diskas prie 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo (2 t., b. l. 139);

473.2. Kompaktinis diskas su garso įrašais ir nuotraukomis, paimtas iš Ž. P. (2 t., b. l. 160);

473.3. Kompaktinis diskas (pateiktas 4 t., b. l. 71) su žinučių nuotraukomis prie 2018 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo (4 t., b. l. 75);

473.4. Kompaktinis diskas su nuotraukomis, 2018 m. spalio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (4 t., b. l. 108) paimtas iš Ž. S. (4 t., b. l. 110);

473.5. Kompaktinis diskas su garso įrašais, 2019 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš Ž. S. (4 t., b. l. 129, 132);

473.6. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, 2019 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš D. G. (5 t., b. l. 135, 137);

473.7. Kompaktinis diskas prie 2019 m. gegužės 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (6 t., b. l. 121);

473.8. Kompaktinis diskas prie 2018 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo (9 t., b. l. 75);

473.9. Kompaktinis diskas prie 2018 m. lapkričio 5 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1291 (10 t., b. l. 184);

473.10. Kompaktinis diskas prie 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1343 (10 t., b. l. 194);

473.11. 3 vnt. kompaktinių diskų prie 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1342 (11 t., b. l. 9);

473.12. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-2519(18) (11 t., b. l. 47);

473.13. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-2589(18) (11 t., b. l. 57);

473.14. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1343 (10 t., b. l. 194);

473.15. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-514 (11 t., b. l. 73);

473.16. Kompaktinis diskas su išklotinėmis (11 t., b. l. 87);

473.17. 2 kompaktiniai diskai prie Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 17 d. rašto Nr. 20-IL-37471 (11 t., b. l. 109–110);

473.18. Kompaktinis diskas su pokalbių įrašais (11 t., b. l. 115);

473.19. 2 kompaktiniai diskai (11 t., b. l. 164);

473.20. Kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis (11 t., b. l. 176);

473.21. Kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis (11 t., b. l. 177);

473.22. Kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis (12 t., b. l. 10);

473.23. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo (12 t., b. l. 72);

473.24. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo (12 t., b. l. 51);

473.25. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo (12 t., b. l. 100);

473.26. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo (12 t., b. l. 118);

473.27. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto (13 t., b. l. 39);

473.28. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto (13 t., b. l. 51);

473.29. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto (13 t., b. l. 83);

473.30. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto (14 t., b. l. 61);

473.31. 2018 m. gruodžio 11 d. kompiuterio apžiūros metu išsaugoti dokumentai (15 t., b. l. 7);

473.32. Kompaktinis diskas, kuriame yra priedas prie VRM 2019 m. birželio 25 d. Nr. (27.4-40-4E) RD-3724 (17 t., b. l. 54);

473.33. Kompaktinis diskas su AB „Lietuvos pašto“ pateiktais duomenimis, V. V. siųstų ir gautų vietinių pinigų perlaidų (19 t., b. l. 117);

473.34. Kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais V. V. sąskaitų išrašais, grynųjų pinigų operacijų sąrašais (20 t., b. l. 6);

473.35. Kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pateiktomis V. V. sąskaitų ataskaitomis, likučių pažymomis (20 t., b. l. 38);

473.36. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 3 d. akistatos protokolo (21 t., b. l. 111);

473.37. Kompaktinis diskas su 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildoma D. B. apklausa (26 t., b. l. 21);

473.38. Kompaktinis diskas su 2019 m. rugpjūčio 20 d. papildoma D. B. apklausa (26 t., b. l. 29);

473.39. Kompaktinis diskas su A. G. nuosprendžiais (27 t., b. l. 93);

473.40. Kompaktinis diskas prie rašto Nr. 20-G-1380 (27 t., b. l. 98);

473.41. Kompaktinis diskas prie 2019 m. gegužės 16 d. akistatos protokolo (27 t., b. l. 170);

473.42. Kompaktinis diskas prie 2019 m. gegužės 17 d. akistatos protokolo (27 t., b. l. 177);

473.43. Kompaktiniai diskai prie 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-925 (19) (28 t., b. l. 29).

474. Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir dėl kurių nebuvo pareikštas prašymas juos grąžinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas):

474.1. 2019 m. gegužės 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (28 t., b. l. 81–83) iš L. K. paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas, saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.2. 2019 m. lapkričio 6 d. D. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (26 t., b. l. 43–45) pateiktos 4 vizitinės kortelės, saugomos dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.3. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu (22 t., b. l. 5–6) paimti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu išduotas pažymėjimas ,,(duomenys neskelbtini)“ No. (duomenys neskelbtini); trys vizitinės kortelės V. L. vardu ((duomenys neskelbtini)); „(duomenys neskelbtini)“ ženklas juodos spalvos odiniame dėkle; V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu išduotas laminuotas pažymėjimas „(duomenys neskelbtini)“ No. (duomenys neskelbtini); užrašų knygelė, kurioje įvairūs rankraštiniai įrašai, saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.4. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos pas V. V. metu (10 t., b. l. 56–62) paimta bendrosios slaugos praktikos licencija Nr. SPL-45370 (kopija), saugoma dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.5. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), (10 t., b. l. 56–62) paimta karinio tipo uniforma (kelnės, švarkelis, sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, kepurė), beretė, 2 antspaudai, perduoti saugojimui UAB „Aleksoto prekyba (10 t., b. l. 115–121);

474.6. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu pas V. V. (10 t., b. l. 56–62) paimti du odiniai segtuvai (mėlynos ir rudos spalvos) ant kurių priekio įspausta emblema „(duomenys neskelbtini)“ su dokumentais juose, PVM sąskaita faktūra TST Nr. BAUR 0230 (2 egz.), 2018 m. vasario 19 d. Darbų atlikimo sutartis (2 egz.), permatomas užsegamas plastikinis vokas, kuriame pinigų perlaidų per Lietuvos paštą čekiai, valiutos keitimo čekis, 2 autobuso bilietai, 2 lapeliai, ant kurių nurodyta vardai, pavardės, banko sąskaitų Nr., skolos rašteliai (2 vnt.), pasirašyti 2017 m. vasario 27 d. ir 2016 m. vasario 25 d., įvairūs mokėjimo dokumentai: pinigų siuntimus (perlaidas) per (duomenys neskelbtini), per Lietuvos paštą, AB (duomenys neskelbtini) banką įvairiomis sumomis nuo 50 iki 1 000 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. patvirtinantys dokumentai, saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.7. 2018 m. rugsėjo 14 d. automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (9 t., b. l. 38–40) paimti 13 vnt. lapų, laminuotas pažymėjimas, baltos spalvos juosta su žalios spalvos užrašais „STOP MUITINĖ“, 2017 m. gegužės 18 d. įgaliojimas Nr. 2017-05-18/01, USB atmintukas su SIM kortele „PILDYK“ (duomenys neskelbtini), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.8. 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti kuprinė, du įkrovimo laidai su kištukais; 2 bukletai (8 lapai su viršeliu) anglų k. „BEAUTIFUL SUNROOM IN A PRIVATE RESIDENCE: PHOTO IDEAS ANT RECOMMENDATIONS“; 1 bukletas „NATŪRALAUS GINTARO SIENŲ IR SIENINIŲ ELEMENTŲ DEKORAS“ (2 lapai); 4 bukletai (2 lapai) anglų k. „HANDMADE AMBER TILE FACTORY“; 1 bukletas vokiečių k. – „SKRABLAS“; mėlynos spalvos voko formos segtuvas, kuriame 7 vnt. baltų A4 formato lapų, ant 1 lapo iš abiejų pusių atspausdinta informacija anglų k., susijusi su (duomenys neskelbtini); įmautė, kurioje gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (2 egz.); įmautėje sudėti atspausdinti skelbimai iš internetinių tinklapių, iš viso 11 lapų; 23 lapai spausdinti vokiečių k. (9 t., b. l. 66–75), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.9. 2019 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (8 t., b. l. 97–98) A. M. pateiktos vizitinės kortelės (14 vnt.), dokumentų kopijos (25 lapai), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.10. D. F. pateikti daiktai – V. L. magistrinio darbo (2016 m.) (duomenys neskelbtini) universitete 6 lapai (su viršeliu), V. L. vardu surašytas 2017 m. kovo 9 d. prašymas dėl galimybės įsidarbinti, V. L. vardu vokiečių kalba viešbučio „,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 29 d. išrašyta sąskaita, Lietuvos pašto pinigų perlaidų priėmimo dokumentai, 12 lapų, čekiai; dokumentų rusų k. kopijos (kopijos netvirtintos), 59 lapai; 2 balti A4 formato lapai; dokumentų arabų k. kopijos (kopijos netvirtintos), 5 lapai; dokumentų anglų k. kopijos (kopijos netvirtintos), ruošiniai, 34 lapai; dokumentų vokiečių k. kopijos (kopijos netvirtintos), 6 lapai; VĮ (duomenys neskelbtini) įstatų kopija, 8 lapai; skolos raštelio blankas, 1 lapas; informacija apie sutartis tarp įmonių, 1 lapas; VMI informacija apie mokesčių mokėjimą, 1 lapas; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) registravimo pažymėjimo kopija, su vertimu į vokiečių k., su apostille, patvirtinti notaro; (duomenys neskelbtini) sertifikato anglų k. kopija, vertimas į lietuvių k. patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėjos E. M., 2 lapai; 2 A4 formato baltos spalvos vokai su antspaudu „(duomenys neskelbtini)“ (nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)); brošiūra „ES 2016 m. reikšmingiausi dalykai“; į segtuvą susegtos skaidrės anglų k. (duomenys neskelbtini) „Creating New Materials for biomedical Industry“, 12 lapų, kur nurodytas vienas iš rengėjų prof. dr. V. L.; 2017 m. sausio 12 d. patvirtinimo (kelionės rezervacija) kopija, klientas E. M., 1 lapas; segtuve susegti dokumentai anglų k., susiję su (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 16 d., pasirašyti A. B. vardu, kuriuose matyti rankraštiniai įrašai anglų k., 24 lapai; 1 A4 formato lapas „(duomenys neskelbtini)“ su rankraštiniu tekstu; 38 vnt. skrajučių „TERRORISM HAS NO RELIGION“; 62 vnt. skrajučių „HUMAN RIGHTS SAY NO TO TERRORISM AND DRUGS“; baltos spalvos A5 formato vokas; nuotraukos su (duomenys neskelbtini) ženklu, 9 vnt., A4 lapas su rankraštiniu užrašu „(duomenys neskelbtini)“; V. L., (duomenys neskelbtini) vizitinėss kortelės, 9 vnt.; 7 vnt. įvairių vizitinių kortelių; (duomenys neskelbtini) lipdukas, 1 vnt.; kompaktinės laikmenos CD-R, 2 vnt., apžiūrėti 2019 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolu (6 t., b. l. 127–129), saugomi dėžėje pridėtoje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.11. Prie J. L. pareiškimo (1 t., b. l. 78) pateikti V. L. vizitinė kortelė, V. L. ranka rašytas parduodamų automobilių sąrašas ir pinigų pervedimo kopijos, saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

474.12. 2019 m. lapkričio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Ž. S. pateikti dokumentai (4 t., b. l. 146–148) susiję su (duomenys neskelbtini), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

474.13. Uniforminis švarkas su „(duomenys neskelbtini)“ skiriamaisiais ženklais, uniforminės kelnės, kaklaraištis, geltono metalo kaklaraiščio sąsagos, ženklas „(duomenys neskelbtini)“, ženklas „(duomenys neskelbtini)“, metalinis ženkliukas, paimti 2019 m. gegužės 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš D. G. (5 t., b. l. 148–155), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

474.14. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu 2018 m. rugsėjo 14 d. asmens V. V. kratos metu paimtos viena mėlynos spalvos tabletė, viena geltonos spalvos tabletė, saugomos UAB „Aleksoto prekyba“ (22 t., b. l. 44–45, 48).

474.15. 3 laminuotos kortelės, 2 plastikinės kortelės, (duomenys neskelbtini) ženklas odiniame dėkle, dokumentų anglų k. kopijos, pateiktos 2018 m. gruodžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateiki protokolu D. F. (7 t., b. l. 96–97), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

475. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai gali būti grąžinti teisėtiems savininkams, nenustačius, kad jie panaudoti padarant nusikalstamas veikas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl:

475.1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvas su dokumentais, pateiktas 2018 m. spalio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A. (13 t., b. l. 146–147), saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.1.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvas su dokumentais, pateiktas 2018 m. spalio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A. (13 t., b. l. 152–153), saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.1.3. 2018 m. rugsėjo 27 d. kratos pas R. A. metu (10 t., b. l. 158–163) paimtas nešiojamasis kompiuteris LENOVO ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 segtuvai su dokumentais, saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.1.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žurnalas, pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A. (14 t., b. l. 62–64), saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.1.5. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu (22 t., b. l. 5–6) paimta (duomenys neskelbtini) banko kortelė (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. A. vardu;

475.1.6. 2018 m. lapkričio 12 d. R. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (14 t., b. l. 29–30) pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelė, saugoma dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.1.7. 2018 m. lapkričio 9 d. R. A. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (14 t., b. l. 4–5);

475.1.8. 2018 m. lapkričio 12 d. R. A. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (14 t., b. l. 29–30).

475.2.1. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu (22 t., b. l. 5–6) paimti raudonos spalvos paso dėklas, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kortelė (duomenys neskelbtini), raktai (2 vnt.), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.2.2. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu pas V. V. (10 t., b. l. 56–62) paimti mėlynos spalvos popierinis segtuvas, kuriame (duomenys neskelbtini) Universiteto Magistro diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. sausio 31 d. V. L. vardu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Magistro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlis MP Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos popierinis segtuvas „DIPLOMA“, kuriame (duomenys neskelbtini) universiteto Magistro diplomas M17 Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. kovo 21 d. V. L. vardu; Magistro diplomo M17 Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlis Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentai ukrainiečių / anglų k.), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.2.3. 2018 m. rugsėjo 14 d. automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (9 t., b. l. 38–40) paimtas segtuvas su dokumentais, saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

475.2.4. 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti radijo antena, radijo stotelė, CD dėžutė, su 7 CD diskais „150 mėgstamiausių melodijų“; juodos spalvos liniuotė; 2 kasetės, „Radioshack“; 6 kompaktinės plokštelės (9 t., b. l. 66–75), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos.

475.3.1. Kauno apylinkės teismui pateikta padėka D. B. (kopija 26 t., b. l. 162), saugoma dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

475.4.1. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (3 t., b. l. 7–8) S. T. pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymo originalas, pridėtas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos) ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl A. G. apgaulės) – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. T. apgaulės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos) – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. J. apgaulės) – 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. F. apgaulės) – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. P. apgaulės) – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. S. apgaulės) – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Š. apgaulės) – 6 metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. F. apgaulės) – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl G. ir J. L. apgaulės) – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės) – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, tai yra prie griežčiausios 6 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. Š. apgaulės), iš dalies (po 2 metus) pridėti švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. S., D. F., J. ir G. L., D. G. apgaulės), ir V. V. paskirti subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintą dalinio sudėjimo būdu 14 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), ir V. V. paskirti galutinę subendrintą 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas L. A. atžvilgiu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. Š. atžvilgiu), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. J. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas J. ir G. L. atžvilgiu) – 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. apgaulė), 182 straipsnio 2 dalį (J. ir G. L. apgaulė), 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir R. A. paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas subendrintą 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesniąją ir R. A. paskirti subendrintą 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra griežtesne bausme, paskirta pagal šį nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamąjį įsakymą, ir R. A. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, R. A. į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, R. A. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad ji po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trims) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant R. A. dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

R. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaule padarytos žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“) – 1 metus 5 mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. P. apgaulės) – 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės) – 3 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl D. G. apgaulės), apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. P. apgaulės), t. y. griežtesne 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), ir D. B. paskirti galutinę subendrintą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 8 punktu, D. B. iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant, kad jis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalo atlikti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 3 (trims) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant D. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d., tai yra 9 mėnesius 19 dienų.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paliekant tas pačias sąlygas ir įpareigojimus, kurie buvo nustatyti teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. Š. atžvilgiu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmių pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistųjų sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir Ž. S. iš V. V. priteisti 30 324 Eur (trisdešimt tūkstančių tris šimtus dvidešimt keturis eurus) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje Ž. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir A. G. iš V. V. priteisti 8 980 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje A. G. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. F. iš V. V. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje D. F. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. F. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. F. solidariai iš V. V. ir A. G. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje D. F. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir S. T. iš V. V. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje S. T. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ solidariai iš V. V., R. A. ir D. B. priteisti 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. J. iš V. V. priteisti 9 300 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje D. J. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir J. L. solidariai iš V. V. ir R. A. priteisti 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje J. L. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir G. L. solidariai iš V. V. ir R. A. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje G. L. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir D. G. solidariai iš V. V. ir D. B. priteisti 39 353,84 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus aštuoniasdešimt keturis centus) turtinei žalai atlyginti, po 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, bei lygiomis dalimis 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir Ž. P. solidariai iš V. V. ir D. B. priteisti 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

V. V. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo dalyje įvykdymo, tai yra turtui:

1. V. V. piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (USD, GBP, EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, USD, EUR), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas;

2. 2018 m. rugsėjo 14 d. asmens kratos metu pas V. V. rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 3 030 Eur (trims tūkstančiams trisdešimt eurų), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu;

3. 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtiems 14 vnt. butelių po 0,5 l su lietuviškomis banderolėmis „RUSSIAN ICE“ Export Vodka, 1 vnt. 0,75 l buteliui su lietuviška etikete vyno „Cabernet Sauvingnon“, 1 vnt. 0,7 l buteliui „DISSTON ORIGINAL K.B. HANRY“ su Slovėnijos banderole, 1 vnt. 0,5 l buteliui „DISSTON ORIGINAL K.B. HANRY“ su Slovėnijos banderole, 1 vnt. 750 ml buteliui šampano „PIERRE DE BRY“ su lietuviška banderole, 12 vnt. butelių su lietuviškomis banderolėmis po 500 ml degtinės „TATRA“, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu.

R. A. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo dalyje įvykdymo, tai yra turtui:

1. R. A. vardu registruotam automobiliui „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, naudoti ir disponuoti;

2. R. A. vardu registruotam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtu disponuoti;

3. R. A. piniginėms lėšoms, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas bei leidžiant R. A. per mėnesį disponuoti 555 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinių ieškinių atlyginimo vykdymą realizuojant daiktus, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. P. civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą į 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. kratos metu pas jį rastus ir paimtus 3 030 Eur (tris tūkstančius trisdešimt eurų), kurie įnešti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti:

1. V. V. priklausančius 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu paimtus mobilaus ryšio telefonus – Samsung IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (duomenys neskelbtini), raktus (2 vnt.), saugomus dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

2. D. B. priklausantį 2018 m. lapkričio 15 d. kratos pas D. B. metu paimtą mobilaus ryšio telefoną IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, saugomą dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

3. V. V. priklausančius 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus mobilaus ryšio telefoną Samsung IMEI (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną Nokia (su baterija, su 2 SIM kortelėmis) IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti UAB „Aleksoto prekyba“;

4. V. V. priklausantį 2018 m. rugsėjo 14 d. kratos metu pas V. V. paimtą nešiojamąjį kompiuterį „Sony“ su įkrovikliu ir dėklu, saugomą dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dokumentų kopijos teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga:

1. 2018 m. lapkričio 19 d. apžiūros metu padarytos dokumentų kopijos, saugomos dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

2. 2018 m. rugsėjo 14 d. kratos metu pas V. V. paimtas pinigų paskolos raštas ir kasetinė laikmena, saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

3. Prie Ž. P. protokolo–pareiškimo pateiktos nuotraukos, pridėtos dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

4. 2019 m. liepos 29 d. liudytojos apklausos protokolu L. A. pateikti banko išrašai, saugomi baudžiamojoje byloje;

5. 2018 m. spalio 1 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti D. J. banko išrašai, saugomi baudžiamojoje byloje;

6. Pakvitavimo originalas, pateiktas 2018 m. gruodžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. F., saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, elektroninių duomenų laikmenos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos prie bylos kaip nusikalstamų veikų tyrimo ir nagrinėjimo medžiaga:

1. Kompaktinis diskas prie 2019 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo;

2. Kompaktinis diskas su garso įrašais ir nuotraukomis, paimtas iš Ž. P.;

3. Kompaktinis diskas su žinučių nuotraukomis prie 2018 m. spalio 8 d. apžiūros protokolo;

4. Kompaktinis diskas su nuotraukomis, 2018 m. spalio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš Ž. S.;

5. Kompaktinis diskas su garso įrašais, 2019 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš Ž. S.;

6. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, 2019 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtas iš D. G.;

7. Kompaktinis diskas prie 2019 m. gegužės 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo;

8. Kompaktinis diskas prie 2018 m. rugsėjo 25 d. apžiūros protokolo;

9. Kompaktinis diskas prie 2018 m. lapkričio 5 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1291;

10. Kompaktinis diskas prie 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1343;

11. 3 vnt. kompaktinių diskų prie 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1342;

12. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-2519(18);

13. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-2589(18);

14. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-1343;

15. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 29 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-514;

16. Kompaktinis diskas su išklotinėmis;

17. 2 kompaktiniai diskai prie Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 17 d. rašto Nr. 20-IL-37471;

18. Kompaktinis diskas su pokalbių įrašais;

19. 2 kompaktiniai diskai;

20. Kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis;

21. Kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis;

22. Kompaktinis diskas su skambučių išklotinėmis;

23. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo;

24. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo;

25. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo;

26. Kompaktinis diskas (2 vnt.) prie 2019 m. gegužės 6 d. protokolo;

27. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto;

28. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto;

29. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto;

30. Kompaktinis diskas prie AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ rašto;

31. 2018 m. gruodžio 11 d. kompiuterio apžiūros metu išsaugoti dokumentai;

32. Kompaktinis diskas, kuriame yra priedas prie VRM 2019 m. birželio 25 d. Nr. (27.4-40-4E) RD-3724;

33. Kompaktinis diskas su AB „Lietuvos pašto“ pateiktais duomenimis, V. V. siųstų ir gautų vietinių pinigų perlaidų;

34. Kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ AB pateiktais V. V. sąskaitų išrašais, grynųjų pinigų operacijų sąrašais;

35. Kompaktinis diskas su „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pateiktomis V. V. sąskaitų ataskaitomis, likučių pažymomis;

36. Kompaktinis diskas prie 2019 m. balandžio 3 d. akistatos protokolo;

37. Kompaktinis diskas su 2019 m. rugpjūčio 13 d. papildoma D. B. apklausa;

38. Kompaktinis diskas su 2019 m. rugpjūčio 20 d. papildoma D. B. apklausa;

39. Kompaktinis diskas su A. G. nuosprendžiais;

40. Kompaktinis diskas prie rašto Nr. 20-G-1380;

41. Kompaktinis diskas prie 2019 m. gegužės 16 d. akistatos protokolo;

42. Kompaktinis diskas prie 2019 m. gegužės 17 d. akistatos protokolo;

43. Kompaktiniai diskai prie 2019 m. gegužės 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-925 (19).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai ir dėl kurių nebuvo pareikštas prašymas juos grąžinti:

1. 2019 m. gegužės 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš L. K. paimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ anspaudas, saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

2. 2019 m. lapkričio 6 d. D. B. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos 4 vizitinės kortelės, saugomos dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

3. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu paimti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu išduotas pažymėjimas ,,(duomenys neskelbtini)“ No. (duomenys neskelbtini); trys vizitinės kortelės V. L. vardu ((duomenys neskelbtini)); „(duomenys neskelbtini)“ ženklas juodos spalvos odiniame dėkle; V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu išduotas laminuotas pažymėjimas „(duomenys neskelbtini)“ No. (duomenys neskelbtini); užrašų knygelė, kurioje įvairūs rankraštiniai įrašai, saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

4. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos pas V. V. metu paimta bendrosios slaugos praktikos licencija Nr. SPL-45370 (kopija), saugoma dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

5. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu V. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimta karinio tipo uniforma (kelnės, švarkelis, sportiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis, kepurė), beretė, 2 antspaudai, perduoti saugojimui UAB „Aleksoto prekyba;

6. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu pas V. V. paimti du odiniai segtuvai (mėlynos ir rudos spalvos) ant kurių priekio įspausta emblema „(duomenys neskelbtini)“ su dokumentais juose, PVM sąskaita faktūra TST Nr. BAUR 0230 (2 egz.), 2018 m. vasario 19 d. Darbų atlikimo sutartis (2 egz.), permatomas užsegamas plastikinis vokas, kuriame pinigų perlaidų per Lietuvos paštą čekiai, valiutos keitimo čekis, 2 autobuso bilietai, 2 lapeliai, ant kurių nurodyta vardai, pavardės, banko sąskaitų Nr., skolos rašteliai (2 vnt.), pasirašyti 2017 m. vasario 27 d. ir 2016 m. vasario 25 d., įvairūs mokėjimo dokumentai: pinigų siuntimus (perlaidas) per (duomenys neskelbtini), per Lietuvos paštą, AB (duomenys neskelbtini) banką įvairiomis sumomis nuo 50 iki 1 000 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. patvirtinantys dokumentai, saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

7. 2018 m. rugsėjo 14 d. automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti 13 vnt. lapų, laminuotas pažymėjimas, baltos spalvos juosta su žalios spalvos užrašais „STOP MUITINĖ“, 2017 m. gegužės 18 d. įgaliojimas Nr. 2017-05-18/01, USB atmintukas su SIM kortele „PILDYK“ (duomenys neskelbtini), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

8. 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti kuprinė, du įkrovimo laidai su kištukais; 2 bukletai (8 lapai su viršeliu) anglų k. „BEAUTIFUL SUNROOM IN A PRIVATE RESIDENCE: PHOTO IDEAS ANT RECOMMENDATIONS“; 1 bukletas „NATŪRALAUS GINTARO SIENŲ IR SIENINIŲ ELEMENTŲ DEKORAS“ (2 lapai); 4 bukletai (2 lapai) anglų k. „HANDMADE AMBER TILE FACTORY“; 1 bukletas vokiečių k. – „SKRABLAS“; mėlynos spalvos voko formos segtuvas, kuriame 7 vnt. baltų A4 formato lapų, ant 1 lapo iš abiejų pusių atspausdinta informacija anglų k., susijusi su (duomenys neskelbtini); įmautė, kurioje gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (2 egz.); įmautėje sudėti atspausdinti skelbimai iš internetinių tinklapių, iš viso 11 lapų; 23 lapai spausdinti vokiečių k., saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

9. 2019 m. lapkričio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. M. pateiktos vizitinės kortelės (14 vnt.), dokumentų kopijos (25 lapai), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

10. D. F. pateikti daiktai – V. L. magistrinio darbo (2016 m.) (duomenys neskelbtini) universitete 6 lapai (su viršeliu), V. L. vardu surašytas 2017 m. kovo 9 d. prašymas dėl galimybės įsidarbinti, V. L. vardu vokiečių kalba viešbučio „,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 29 d. išrašyta sąskaita, Lietuvos pašto pinigų perlaidų priėmimo dokumentai, 12 lapų, čekiai; dokumentų rusų k. kopijos (kopijos netvirtintos), 59 lapai; 2 balti A4 formato lapai; dokumentų arabų k. kopijos (kopijos netvirtintos), 5 lapai; dokumentų anglų k. kopijos (kopijos netvirtintos), ruošiniai, 34 lapai; dokumentų vokiečių k. kopijos (kopijos netvirtintos), 6 lapai; VĮ (duomenys neskelbtini) įstatų kopija, 8 lapai; skolos raštelio blankas, 1 lapas; informacija apie sutartis tarp įmonių, 1 lapas; VMI informacija apie mokesčių mokėjimą, 1 lapas; IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) registravimo pažymėjimo kopija, su vertimu į vokiečių k., su apostille, patvirtinti notaro; (duomenys neskelbtini) sertifikato anglų k. kopija, vertimas į lietuvių k. patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėjos E. M., 2 lapai; 2 A4 formato baltos spalvos vokai su antspaudu „(duomenys neskelbtini)“ (nurodytas adresas (duomenys neskelbtini)); brošiūra „ES 2016 m. reikšmingiausi dalykai“; į segtuvą susegtos skaidrės anglų k. (duomenys neskelbtini) „Creating New Materials for biomedical Industry“, 12 lapų, kur nurodytas vienas iš rengėjų prof. dr. V. L.; 2017 m. sausio 12 d. patvirtinimo (kelionės rezervacija) kopija, klientas E. M., 1 lapas; segtuve susegti dokumentai anglų k., susiję su (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 16 d., pasirašyti A. B. vardu, kuriuose matyti rankraštiniai įrašai anglų k., 24 lapai; 1 A4 formato lapas „(duomenys neskelbtini)“ su rankraštiniu tekstu; 38 vnt. skrajučių „TERRORISM HAS NO RELIGION“; 62 vnt. skrajučių „HUMAN RIGHTS SAY NO TO TERRORISM AND DRUGS“; baltos spalvos A5 formato vokas; nuotraukos su (duomenys neskelbtini) ženklu, 9 vnt., A4 lapas su rankraštiniu užrašu „(duomenys neskelbtini)“; V. L., (duomenys neskelbtini) vizitinėss kortelės, 9 vnt.; 7 vnt. įvairių vizitinių kortelių; (duomenys neskelbtini) lipdukas, 1 vnt.; kompaktinės laikmenos CD-R, 2 vnt., apžiūrėti 2019 m. gegužės 22 d. apžiūros protokolu, saugomi dėžėje pridėtoje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

11. Prie J. L. pareiškimo pateikti V. L. vizitinė kortelė, V. L. ranka rašytas parduodamų automobilių sąrašas ir pinigų pervedimo kopijos, saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

12. 2019 m. lapkričio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Ž. S. pateikti dokumentai susiję su (duomenys neskelbtini), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

13. Uniforminis švarkas su „(duomenys neskelbtini)“ skiriamaisiais ženklais, uniforminės kelnės, kaklaraištis, geltono metalo kaklaraiščio sąsagos, ženklas „(duomenys neskelbtini)“, ženklas „(duomenys neskelbtini)“, metalinis ženkliukas, paimti 2019 m. gegužės 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš D. G., saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

14. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu 2018 m. rugsėjo 14 d. asmens V. V. kratos metu paimtos viena mėlynos spalvos tabletė, viena geltonos spalvos tabletė, saugomos UAB „Aleksoto prekyba“.

15. 3 laminuotos kortelės, 2 plastikinės kortelės, (duomenys neskelbtini) ženklas odiniame dėkle, dokumentų anglų k. kopijos, pateiktos 2018 m. gruodžio 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateiki protokolu D. F., saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai grąžinami teisėtiems savininkams:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvas su dokumentais, pateiktas 2018 m. spalio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A., saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ segtuvas su dokumentais, pateiktas 2018 m. spalio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A., saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

3. 2018 m. rugsėjo 27 d. kratos pas R. A. metu paimtas nešiojamasis kompiuteris LENOVO ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 segtuvai su dokumentais, saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žurnalas, pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. A., saugomas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

5. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu paimta (duomenys neskelbtini) banko kortelė (duomenys neskelbtini), išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. A. vardu;

6. 2018 m. lapkričio 12 d. R. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ čekių knygelė, saugoma dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

7. 2018 m. lapkričio 9 d. R. A. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai;

8. 2018 m. lapkričio 12 d. R. A. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai.

1. 2018 m. rugsėjo 14 d. V. V. asmens kratos metu paimti raudonos spalvos paso dėklas, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kortelė (duomenys neskelbtini), raktai (2 vnt.), saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

2. 2018 m. rugsėjo 26 d. kratos metu pas V. V. paimti mėlynos spalvos popierinis segtuvas, kuriame (duomenys neskelbtini) universiteto Magistro diplomas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. sausio 31 d. V. L. vardu, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Magistro diplomo Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlis MP Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos popierinis segtuvas „DIPLOMA“, kuriame (duomenys neskelbtini) universiteto Magistro diplomas M17 Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2017 m. kovo 21 d. V. L. vardu; Magistro diplomo M17 Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlis Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumentai ukrainiečių / anglų k.), saugomi dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos;

3. 2018 m. rugsėjo 14 d. automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą segtuvas su dokumentais, saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos;

4. 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio Toyota Yaris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimti radijo antena, radijo stotelė, CD dėžutė, su 7 CD diskais „150 mėgstamiausių melodijų“; juodos spalvos liniuotė; 2 kasetės, „Radioshack“; 6 kompaktinės plokštelės, saugomi dėžėse prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1. Kauno apylinkės teismui pateikta padėka D. B., saugoma dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. T. pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių užsakymo originalas, pridėtas dėžėje prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.