Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Reginos Gaudutienės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-12-30 nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalyje (10 veikų), 182 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 213 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti padarytą žalą; 3) nesilankyti kazino ir kitose vietose, kur organizuojami ir vykdomi lošimai.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2013-10-16 iki 2014-06-12.

UAB „Plieninis skydas“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai, priteisiant iš V. Ž. 34 214,69 EUR (kas atitinka 118 136,49 Lt) UAB „Plieninis skydas“ naudai padarytai žalai atlyginti.

I. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš V. Ž. 1350 EUR I. A. naudai padarytai žalai atlyginti.

R. Z. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš V. Ž. 1245,64 Eur R. Z. naudai padarytai žalai atlyginti.

M. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš V. Ž. 12 999,94 Eur M. K. naudai padarytai žalai atlyginti.

AB „Danske bank“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš V. Ž. 3 847,84 Eur AB „Danske bank“ turtinei žalai atlyginti.

UAB „UNDERHIL BALTIC“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, ,priteisiant iš V. Ž. 8 340,48 Eur UAB „UNDERHIL BALTIC“ turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą; apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą; apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą; laikė didelės vertės netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų (eurų):

1) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-06-21 būdamas UAB „IT.“ biure, (duomenys neskelbtini), susitarė dėl kompiuterinės technikos - nešiojamųjų kompiuterių: NK Dell XPS 14, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt vertės, ALIENWARE M14X, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 4 000 Lt vertės, NK Dell XPS 14, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 3 700 Lt vertės, NK ALIENWARE M18X, 10 000 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė PVM sąskaitą-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), po ko UAB „IT.“ direktoriaus J. K. akivaizdoje, savo kompiuterio pagalba, imitavo prisijungimą prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos Šveicarijos banko „UBS“ elektroninės bankininkystės sąskaitos bei apmokėjimą už prekes – kompiuterinę įrangą, ir taip suklaidindamas UAB „IT.“, kad pinigus už kompiuterinę įrangą pervedė į UAB „IT.“ „Swedbank“ banko sąskaitą, atsiėmė kompiuterinę įrangą, nors iš tikro pinigų į UAB „IT.“ „Swedbank“ banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas UAB „IT.“ pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo kompiuterinę įrangą – nešiojamus kompiuterius NK Dell XPS 14, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); ALIENWARE M14X, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); NK Dell XPS 14, serijos Nr. (duomenys neskelbtini); NK ALIENWARE M18X, bendros 22 700 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „IT.“ 11 700 Lt turtinę žalą, nes 2013-08-13 UAB „R. G.“ pervedė į UAB „IT.“ Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 11 000 Lt (3185,82 Eur), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

2) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013 m. liepos mėnesį, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš UAB „R. G.“ biuro, (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, nurodant, kad kompiuterinės įrangos reikia programavimo veiksmams atlikti, išviliojo UAB „Plieninis skydas“, įmonės kodas 126053826, priklausantį turtą, kuris buvo perleistas UAB „R. G.“ pagal 2013-07-01 įrangos panaudos sutartį, o būtent kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core, 19 332,23 Lt vertės; kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core, 19 611,90 Lt vertės; įrangą Cisco Extreme Networks Appliance, 49 547,68 Lt vertės; 2 kompiuterius Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core, kurio vnt. vertė 3 271,53 Lt, bendros 6 543,06 Lt vertės; grafinę planšetę Wacom Intuos 4XL CAD, 1 996,69 Lt vertės; 3 atminties korteles: 64 GB SanDisk Mobile, 173,55 Lt vertės, 64 GB Transcend Micro 173,55 Lt vertės, 32 GB Transcend micro 99,17 Lt vertės; GoPro Hero3 Black Edition kamerą, 3471,07 Lt vertės; MacBook Pro 15.4, 8098,35 Lt vertės; Time Capsule 2TB Hard Drive, 825,62 Lt vertės; NK Dell Alieware M18x, 8263,62 Lt vertės, tokiu būdu suklaidindamas UAB „R. G.“ direktorių G. E. B. bei piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo kompiuterinę įrangą - kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core; kompiuterį Apple Mac Pro 12-Core; įrangą Cisco Extreme Networks Appliance; 2 kompiuterius Apple iMac Intel Core i7 Quad-Core; grafinę planšetę Wacom Intuos 4XL CAD; 3 atminties korteles: 64 GB SanDisk Mobile, 64 GB Transcend Micro, 32 GB Transcend micro; GoPro Hero3 Black Edition kamerą; MacBook Pro 15.4; Time Capsule 2TB Hard Drive; NK Dell Alieware M18x, bendros 118 136,49 Lt. vertės, tuo padarydamas UAB „Plieninis skydas“ 118 136,49 Lt (34 214,69 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

3) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-07-27 būdamas UAB „R. G.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), susitarė su J. T. dėl fotoaparato „Canon 5D Mark 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 9 200 Lt vertės, pirkimo, po ko J. T. akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekę – fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“ ir taip suklaidindamas J. T., kad pinigus už fotoaparatą pervedė, atsiėmė fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, nors iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu, piktnaudžiaudamas J. T. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo 9 200 Lt vertės fotoaparatą „Canon 5D Mark 3“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas J. T. 9 200 Lt (2664,50 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

4) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-08-02 būdamas UAB „R. G.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), susitarė su J. T. dėl objektyvo „Canon 24-70mm F 2.8 L II“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 5 900 Lt vertės ir objektyvo „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 6 400 Lt vertės, pirkimo, po ko J. T. akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – objektyvą „Canon 24-70mm F 2.8 L II“ ir objektyvą „Canon 70-200 mm F2.8L IS 2“, ir taip suklaidindamas J. T., kad pinigus už objektyvus pervedė, atsiėmė objektyvus, nors iš tikrųjų pinigų į J. T. banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas J. T. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo fototechniką - objektyvus, bendros 12 300 Lt vertės, tuo padarydamas J. T. 12 300 Lt (3562,33 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

5) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-08-01 būdamas UAB „R. G.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), susitarė su I. A. dėl foto-kameros Canon EOS 40D, 1 800 Lt vertės; objektyvo Canon 85mm 1,2L I, 4 500 Lt vertės; objektyvo Canon EF 24-70 2,8L, 2 500 Lt vertės, foto-blykstės Canon 580EX, 522,56 Lt vertės, pirkimo, po ko I. A. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už fototechniką ir taip suklaidindamas I. A., kad pinigus už fototechniką pervedė, atsiėmė fototechniką, nors iš tikro pinigų į I. A. „Swedbank“ banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas I. A. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo foto techniką- foto-kamerą Canon EOS 40D, objektyvą Canon 85mm 1,2L I, objektyvą Canon EF 24-70 2,8L, foto-blykstę Canon 580EX, bendros 9 322,56 Lt vertės, tuo padarydamas I. A. 9 322,56 Lt (2700 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

6) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, atvyko į IĮ „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biurą, (duomenys neskelbtini), kur melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „Regal“ Sia Company atstovu ir susitarė dėl pastato - spaustuvės cecho ir įrangos, Dariaus ir Girėno g. 173-7c, Vilniuje, 968 000 Lt vertės, pirkimo-pardavimo. 2013 m. rugpjūčio mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, būdamas UAB „R. G.“ biure (duomenys neskelbtini), IĮ „I.“ direktorius G. E. S. akivaizdoje kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą, t.y. avanso 14 500 eurų pervedimą už pastatą - spaustuvės cechą ir įrangą į IĮ „I.“ SEB banko sąskaitą, tačiau iš tikrųjų pinigų į IĮ „I.“ banko sąskaitą nepervedė. Po ko, 2013-09-04 Latvijos bendrovės „Regal“ Sia Company vardu pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl pastato-spaustuvės cecho ir įrangos, Dariaus ir Girėno g. 173-7c, Vilniuje, ir taip suklaidindamas IĮ „I.“ bei piktnaudžiaudamas IĮ „I.“ direktoriaus G. E. S. pasitikėjimu, išviliojo raktus nuo spaustuvės Dariaus ir Girėno g. 173-7c, Vilniuje. 2013 m. rugsėjo mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš spaustuvės Dariaus ir Girėno g. 173-7c, Vilniuje, be IĮ „I.“ žinios ir leidimo paėmė 10 vnt. įrišimo aparatų, kurio vieneto vertė 1 000 Lt, iš kurių 2013 m. rugsėjo mėn., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, 8 vnt. grąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą IĮ „I.“ priklausantį turtą- du įrišimo aparatus, bendros 2 000 Lt vertės turtą, tuo padarydamas IĮ „I. 2 000 Lt (579,24 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d,

7) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-09-12 būdamas UAB „R. G.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „SIA REGAL“ atstovu ir susitarė dėl kompiuterio „iMac 27 QCi5“ 6 200 Lt vertės, pirkimo, po ko R. Z. akivaizdoje savo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekę – kompiuterį, ir taip suklaidindamas R. Z., kad pinigus už kompiuterį pervedė, atsiėmė kompiuterį „iMac 27 QCi5“, nors iš tikrųjų pinigų į R. Z. „SEB“ banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas R. Z. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo R. Z. priklausantį turtą - kompiuterį „iMac 27 QCi5“, 6 200 Lt vertės, tuo padarydamas R. Z. 6 200 Lt (1795,64 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

8) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013-09-12 būdamas UAB „R. G.“ biure, (duomenys neskelbtini), susitarė su M. K. dėl 2 kompiuterių „Apple Macbook pro 15.4?“, kurio vnt. vertė 4 250 Lt, bendros 8500 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Air 13.3?“, 3 200 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro“, 4 300 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Apple Iphone 5“, IMEI (duomenys neskelbtini), 1 264 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), po ko M. K. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – kompiuterius ir mobilaus ryšio telefono aparatą, taip suklaidindamas M. K., kad pinigus pervedė, atsiėmė kompiuterius ir mobilaus ryšio telefoną, nors iš tikrųjų pinigų į M. K. „SEB“ banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo M. K. priklausantį turtą- 2 kompiuterius „Apple Macbook pro 15.4?“, kompiuterį „Apple Macbook Air 13.3?“; kompiuterį „Apple Macbook Pro“; mobilaus ryšio telefono aparatą „Apple Iphone 5“, bendros 17 264 Lt vertės, tuo padarydamas M. K. 17 264 Lt (5000 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

9) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-09-16 būdamas UAB „R. G.“ biure, (duomenys neskelbtini), susitarė su M. K. dėl 3 kompiuterių „Apple Macbook Pro 15.4?“, kurio vnt. vertė 4 200 Lt, bendros 12 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4“, 3 800 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4?“, 3 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3?“, 2 200 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 15.4?“, 2 600 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3?“; 3 500 Lt vertės; kompiuterio „Apple Macbook Pro 13.3?“, 2 775 Lt vertės, pirkimo ir pasirašė sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini), po ko M. K. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – kompiuterius, taip suklaidindamas M. K., kad pinigus pervedė, atsiėmė kompiuterius, nors iš tikrųjų pinigų į M. K. „SEB“ banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu piktnaudžiaudamas M. K. pasitikėjimu, apgaule savo naudai įgijo M. K. priklausantį turtą - kompiuterius: „Apple Macbook Pro 15.4?“ 5 vnt., „Apple Macbook Pro 13.3?“, 4 vnt., bendros 31 075 Lt (8999,94 EUR) vertės, tuo padarydamas M. K. 31 075 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

10) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-09-16 9.45 val., būdamas tyrimo nenustatytoje vietoje, paskambino į „Danske Bank A/S“ banko klientų konsultavimo centrą trumpuoju telefono numeriu 1636 ir pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. kad gavo pranešimą (elektroniniu paštu) iš mokėjimų įmonės „Neteller“ (įsikūrusios Londone, Anglijoje) apie neįvykdytą banko operaciją bei paprašė anuliuoti jo mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją lėšoms sumoje 13 285,83 Lt dėl neįvykusio apmokėjimo įmonei „Neteller“, tokiu būdu piktnaudžiaudamas „Danske Bank A/S“ pasitikėjimu, suklaidino banko darbuotojus ir „Danske Bank A/S“ 2014-09-16 10.21 val. panaikino V. Ž. mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rezervaciją lėšoms sumoje 13 285,83 Lt, o V. Ž. tą pačią dieną 11.32 val. iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, esančio Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 8 000 Lt, o laikotarpyje nuo 11.37 val. iki 11.40 val. per kelis kartus iš „Danske Bank“ bankomato, esančio Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, išgrynino 5 100 Lt. 2013-09-18 „Danske Bank A/S“ elektroninei mokėjimų įmonei „Netller“ įvykdė V. Ž. rezervuotos sumos - 13 285,83 Lt nurašymo operaciją esant nuliniam balansui jo mokėjimo kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu V. Ž. apgaule savo naudai įgijo „Danske Bank A/S“ turtą - 13 285,83 Lt, tuo padarydamas „Danske Bank A/S“ 13 285,83 Lt (3847,84 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

11) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013-09-30 G. E. B., nieko nežinančiam apie V. Ž. nusikalstamą veiką, paruošus patalpų preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), V. Ž. suklaidino A. V., kad turi teisę parduoti minėtas patalpas ir imitavo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimą-pardavimą, nors patalpos jam nepriklausė ir įgaliojimo parduoti patalpų jis neturėjo, tokiu būdu piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, išviliojo iš A. V. 40 000 Lt grynais pinigais, kaip užstatą už patalpų (duomenys neskelbtini), pirkimą-pardavimą, po ko A. V. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei pinigų grąžinimą į A. V. AB „NORDEA“ banko sąskaitą, tačiau pinigų į A. V. banko sąskaitą nepervedė, taip apgaule savo naudai įgijo 40 000 Lt, tuo padarydamas A. V. 40 000 Lt (11 584,80 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

12) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013-10-04 14.30 val. atvykęs į UAB „M. T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biurą, esantį (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė Latvijos Respublikos įmonės „SIA Regal Company“ atstovu V. O. ir susitarė dėl ratinio ekskavatoriaus krautuvo, modelio JCB 4CX Eco T4, VIN (duomenys neskelbtini), 68 000 eurų (234 790,40 Lt) vertės, įsigijimo. Po to, V. Ž. UAB „M. T.“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos, fiktyvios Latvijos bendrovės „SIA Regal Company“ „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už ratinio ekskavatoriaus krautuvą, taip suklaidindamas UAB „M. T.“, kad apmokėjimą įvykdė, bei piktnaudžiaudamas UAB „M. T.“ darbuotojo T. P. pasitikėjimu, 2013-10-04 apie 18 val. atsiėmė ratinio ekskavatoriaus krautuvą, kuris buvo transportuotas prie prekybos centro „Big“, esančio Ukmergės g. 369, Vilniuje, UAB „Transekspedicijos“ statomo terminalo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo ratinį ekskavatoriaus krautuvą, 68 000 eurų (234 790,40 Lt) vertės, t.y. svetimą, UAB „M. T.“ priklausantį didelės vertės turtą, tuo padarydamas UAB „M. T.“ 68 000 eurų (234 790,40 Lt) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

13) apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013-10-07 apie 12 val. atvyko į UAB „BERIVA“, įmonės kodas 125274533, autoservisą – parduotuvę, Sudervės kelias 4, Vilniuje, kur melagingai prisistatė M. N. vardu ir susitarė įsigyti padangas – 2 vnt. 325/30R21XL Pirelli Scorpion ice and Snow ir 2 vnt. 285/25R21XL Pirelli Scorpion Ice and Snow, bendros 7 400 Lt vertės, bei pasirašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 153, po ko UAB „BERIVA“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie M. N. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą, tokiu būdu suklaidindamas UAB „BERIVA“, kad pinigus už padangas pervedė, bei piktnaudžiaudamas UAB „BERIVA“ pasitikėjimu 2013-10-07 apie 17 val. iš sandėlio esančio Latvijoje, adresu Rankas 4, Riga, LV1005, atsiėmė padangas, nors iš tikro pinigų į UAB „BERIVA“ banko sąskaitą nepervedė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „BERIVA“ priklausantį turtą - padangas, 7 400 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „BERIVA“ 7 400 Lt (2143,19 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d.

14) apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013-10-09, susisiekęs su UAB „M. V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovu M. M., prekybos centre „Europa“ adresu Konstitucijos pr.7A, Vilniuje, melagingai prisistatė Latvijos bendrovės „SIA REGAL“ atstovu vardu R. bei pageidavo įsigyti konjaką - 250 vnt. „Hennesy X.O“ ir 20 vnt. „Hennessy Paradis“, bendros 150 582,90 Lt vertės. UAB „M. V.“ darbuotojas M. M. išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir V. Ž. M. M. akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie tyrimo metu nenustatytos kredito įstaigos elektroninės bankininkystės bei apmokėjimą už prekes – konjaką, taip suklaidindamas UAB „M. V.“ atstovą M. M., kad apmokėjimą įvykdė, pageidavo prekes atsiimti iš UAB „M. V.“ pristatant į (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „M. V.“ darbuotojas prekių neišdavė iki pinigų įplaukimo į įmonės sąskaitą, todėl V. Ž. savo veikos nebaigė, t. y. prekių – konjako, apgaule savo naudai neįsigijo, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įsigyti UAB „M. V.“ priklausančiais 150 582,90 Lt (43 611,82 EUR) vertės prekes, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

15) apgaule savo naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013-10-10 apie 15.00 val. atvykęs į UAB „EUGESTA“, įmonės kodas 121539735, biurą, adresu Kibirkšties g. 8, Vilniuje, melagingai prisistatė UAB „IRGABA“ bei Latvijoje registruotos bendrovės „SIA Regal“ atstovu R. P. ir susitarė įsigyti maisto produktus -11 200 vnt. kavos gėrimo „NESCAFE“, bendros 199 620,96 Lt vertės; 9 000 vnt. saldainių „RAFFAELO“, bendros 72 636,30 Lt vertės; 2 016 vnt. majonezo „HELLMANN‘S“, bendros 9 855,01 vertės, po ko UAB „EUGESTA“ išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ir V. Ž. UAB „EUGESTA“ darbuotųjų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos, fiktyvios UAB „IRGABA“, įmonės kodas 141893264, „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už prekes, po ko pageidavo 282 112,27 Lt vertės maisto produktus atsiimti iš UAB „EUGESTA“, tačiau UAB „EUGESTA“ darbuotojai prekių neišdavė iki pinigų įplaukimo į įmonės „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis savo veikos nebaigė, t. y. maisto produktus apgaule savo naudai neįgijo, tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įsigyti UAB „EUGESTA“ priklausančius maisto produktus, 282 112,27 Lt (81 705,36 EUR) vertės, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.

16) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2013-10-11 būdamas UAB „UNDERHILL BALTIC“, įmonės kodas 300104016, biure, esančiame Musninkų g. 4, Širvintose, melagingai prisistatė UAB „Irgaba“ direktoriumi V. O. ir susitarė dėl 22 tonų sojos rupinių, 45 254 Lt vertės, įsigijimo bei pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 474/PAR/2013, po ko UAB „UNDERHILL BALTIC“ darbuotojų akivaizdoje savo nešiojamojo kompiuterio pagalba imitavo prisijungimą prie A. P. sukurtos, fiktyvios UAB „Irgaba“, įmonės kodas 141893264, „SEB“ banko elektroninės bankininkystės sistemos bei apmokėjimą už prekes - 22 tonas sojos rupinių, tokiu būdu suklaidindamas UAB „UNDERHILL BALTIC“ darbuotojus, kad pinigus už 22 tonas sojos rupinių pervedė, bei piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 22 tonas sojos rūpinių atsiėmė pristatant į sandėlį esantį - Vilniaus rajonas, Parudamino km., Lauko g. 19, o vėliau, realizavo sojos rūpinius tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „UNDERHILL BALTIC“ priklausantį turtą - 22 tomas sojų rupinių, tuo padarydamas UAB „UNDERHILL BALTIC“ 45 254 Lt (13 106,46 EUR) turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

17) laikė didelės vertės netikrų kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų (eurų), o būtent, jis atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus 500 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini) (18 vnt.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) nuo nustatyto laiko laikė savo piniginėje iki 2013-10-15, kuomet Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate asmens kratos metu šie banknotai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-30 nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Taip pat apeliantas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti šiuos daiktus: nešiojamą kompiuterį IBM, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotą pilkos spalvos mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), naudotą planšetinį kompiuterį Samsung „Galaxy Note 10.1, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kompiuterinį įrenginį Serijos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), su laidu „Samsung“, juodos spalvos kompiuterį Macbook Pro su užrašu „Moshi“ bei juodai-pilkos spalvos naudotą mobilaus ryšio telefonas Apple iPhone, nukreipiant šiuos daiktus civilinių ieškinių padengimui.

Apeliantas iš dalies pritaria teismo teiginiui, jog V. Ž. ėmėsi realių veiksmų žalai atlyginti, tačiau pažymi, kad nuteistasis taip pasielgė siekdamas sušvelninti savo procesinę padėtį, o ne vedamas vidinių įsitikinimų dėl žalos pripažinimo ir nuoširdaus siekio ją atlyginti.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog byloje esantys duomenys, patvirtina, kad vykstant šios bylos nagrinėjimui (laikotarpiu nuo 2014-11-09 iki 2014-12-29) V. Ž. vėl darė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, už kurias buvo nuteistas 2015-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant jam 1280,44 Eur baudą. Nukentėjusiojo teigimu, šios aplinkybės taip pat akivaizdžiai apibūdina V. Ž. kaip asmenį, linkusį daryti nusikaltimus, nepaisant jo ankstesnio teistumo, nepaisant to, jog jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas (teisme nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas didelio skaičiaus sunkių nusikaltimų padarymu).

Apelianto manymu, minėti duomenys leidžia konstatuoti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo institutą, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 755 straipsniu, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo, o ne šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, stadijoje.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusieji prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukreipiant iš V. Ž. konfiskuotus daiktus civilinių ieškinių padengimui. Kitoje dalyje prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant V. Ž. BK 75 straipsnio nuostatų taikymą. Kitoje dalyje prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu atidėti V. Ž. paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad V. Ž. elgesys tiek iki šio baudžiamojo proceso pradžios, tiek bylos nagrinėjimo metu apibūdina nuteistąjį kaip visuomenei pavojingą asmenį, nusikaltėlį, turintį realiai atlikti jam paskirtą bausmę,

BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 straipsnių nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuostatos, yra polinkių daryti nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-362/2012). Teismų praktikoje pažymima ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Spręsdamas V. Ž. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės klausimą, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas po V. Ž. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo, nusikaltimų padarymo metu V. Ž. buvo neteistas, šiuo metu dirba, ėmėsi realių priemonių savo neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pastarosios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog V. Ž. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog formaliai V. Ž. atitinka sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. jis įvykdė kelis nesunkius ir sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, taikant BK 75 straipsnio nuostatas būtina įvertinti ne tik formalių, bet ir kitų, su nuteistojo asmenybe bei jo elgesiu susijusių, aplinkybių visumą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai V. Ž. buvo teistas du kartus: 2014 m. vasario 10 d. teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas įvykdytas 2012 metais bei 2015 m. gruodžio 11 d. teismo nuosprendžiu už nusikaltimus padarytus 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Nagrinėjamoje byloje V. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas 2013 metais. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog toks nuteistojo elgesys neigiamai jį charakterizuoja bei apibūdina kaip pavojingą visuomenei asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymo reikalavimus. Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, jog 2014 metais įvykdytas veikas V. Ž. padarė šios bylos teisminio nagrinėjimo metu (byla gauta teisme 2014 m. liepos 28 d., pirmas nusikaltimas įvykdytas 2014 m. lapkričio 9 d.). Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog V. Ž. jokių tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė, jam anksčiau paskirtos bausmės tikslai pasiekti nebuvo. Jau turėdamas teistumą bei žinodamas, jog dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjo didelis žmonių skaičius, V. Ž. ir toliau elgėsi nusikalstamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina, jog nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti ne atsitiktinai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl V. Ž. būdingų antivisuomeninių nuostatų bei jo polinkio daryti nusikalstamas veikas.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog 2013 metais, t. y. nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo nuteistasis pripažintas kaltu nagrinėjamoje byloje, padarymo metu, V. Ž. neturėjo teistumų. Tačiau įvertinus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, ši aplinkybė nelaikytina pakankamu BK 75 straipsnio nuostatų taikymo pagrindu. Tas pats pasakytina ir dėl kitų skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių. Priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog nuo paskutinių V. Ž. nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas. Bylos medžiaga nustatyta, kad paskutinės nusikalstamos veikos buvo įvykdytos 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje. Taigi šiai dienai skundžiamame nuosprendyje nurodomas laikotarpis tesudaro nepilnus 16 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog V. Ž. neteisėti veiksmai su nedidelėmis pertraukomis faktiškai tęsėsi nuo 2012 m. iki 2014 m. pabaigos, toks laikotarpis negali būti vertinamas kaip ilgas.

Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodoma, jog nuteistasis ėmėsi realių priemonių bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš dalies savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą V. Ž. atlygino tik 2015 m. lapkričio mėnesį, t. y. baigiant teisminį bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teisme, nors byla teisme buvo gauta dar 2014 m. liepos 28 d., o baudžiamasis procesas atitinkamai pradėtas dar anksčiau. Be to, teismo jau buvo minėta, jog pareiga atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nesulaikė V. Ž. nuo tolimesnių analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, nuteistasis ne tik kad nesistengė sušvelninti nusikaltimų pasekmių, bet atvirkščiai – ir toliau tęsė nusikalstamus veiksmus, rodydamas savo abejingumą įstatymo reikalavimams.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados dėl V. Ž. paskirtos bausmės tikslų pasiekimo realiai jos neatliekant. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nuosprendyje nurodytos teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos BK 75 straipsnio taikymui.

Kilus pagrįstų abejonių dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas V. Ž. laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą (BK 75 straipsnis), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl 2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl turto konfiskavimo ir jo nukreipimo civilinių ieškinių padengimui

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. T. taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu konfiskuoti ir sunaikinti V. Ž. asmens ir automobilio kratų metu rastus ir paimtus nuteistajam priklausančius daiktus. Nurodo manantis, jog šis turtas nelaikytinas konfiskuotinu, tad teismas turėjo spręsti klausimą dėl jo sunaudojimo, t. y. nukreipimo civilinių ieškinių padengimui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pastarųjų teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar pagal bylos aplinkybes konfiskuojamas turtas priklauso turto kategorijai, kuri pagal BK laikoma konfiskuotinu turtu.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog aukščiau nurodytus požymius atitinka ne visas 2015-12-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodomas konfiskuotinas turtas. Taip byloje surinktais įrodymais (tarnybiniais pranešimais, specialisto išvadomis (b. t. 9, b. l. 201-203, b. t. 10, b. l. 102, 109, 1010-112)) nustatyta, kad ištyrus automobilio Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu rastus ir paimtus daiktus: naudotą pilkos spalvos mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), naudotą planšetinį kompiuterį Samsung „Galaxy Note 10.1, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kompiuterinį įrenginį Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), su laidu „Samsung“ (b. t. 10, b. l. 1-2, 3-7), nebuvo rasta nagrinėjamai bylai reikšmingos informacijos. Tas pats pasakytina ir dėl ikiteisminio tyrimo metu G. E. B. pateikto (b. t. 10, b. l. 190-191) V. Ž. priklausančio nešiojamo kompiuterio IBM, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 10, b. l. 201-203). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau nurodytas turtas buvo gautas iš nusikalstamos veikos arba panaudotas, darant nusikalstamas veikas, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šio turto konfiskavimo ir sunaikinimo laikytinas nepagrįstu, todėl keičiamas.

Tuo pačiu konstatuotina, kad V. Ž. asmens kratos metu rasti ir paimti juodos spalvos kompiuteris Macbook Pro su užrašu „Moshi“ bei juodai-pilkos spalvos naudotas mobilaus ryšio telefonas Apple iPhone (b. t. 10, b. l. 74), priešingai nei teigia Apeliantas, laikytini konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog priimdamas sprendimą dėl pastarųjų daiktų konfiskavimo, pirmos instancijos teismas nenurodė atitinkamų BK bei BPK straipsnių, tačiau pažymi, jog tai neturi esminės reikšmės aptariamo teismo sprendimo teisėtumui. Bylos medžiaga nustatyta, kad pastarieji daiktai buvo naudojami nusikaltimų padarymo palengvinimui (b. t. 10, b. l. 114-130, 132-180), t. y. laikytini nusikalstamų veikų padarymo priemonėmis, dėl to pirmos instancijos teismo buvo konfiskuoti pagrįstai (BK 72 straipsnio 2 dalis), tačiau teismo sprendimas dėl šių daiktų sunaikinimo laikytinas skubotu.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, sunaikinami yra menkaverčiai daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei tie daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Nagrinėjamoje byloje konfiskuotinu pripažintam turtui – aukščiau nurodytiems kompiuteriui bei mobiliajam telefonui, neatitinkant šių požymių, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl jo sunaikinimo keičiamas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. T. taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo visus aukščiau nurodytus tiek konfiskuotinus, tiek nekonfiskuotinus daiktus nukreipti civilinio ieškinio padengimui. Atsižvelgdama į nusikalstamų veikų pobūdį, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skaičių bei priteistų civilinių ieškinių dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis Apelianto prašymas yra pagrįstas, kadangi atitinka galiojančio teisinio reglamentavimo prioritetinius tikslus bei pagrindinius baudžiamojo proceso principus.

Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalyje. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą. Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Siekdamas užtikrinti tinkamą šios teisės įgyvendinimą, įstatymo leidėjas įpareigoja teismą proceso metu imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti kaltinamojo turtą bei laikinai apriboti jo nuosavybės teises į jį (BPK 116 straipsnis). BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui <...> užtikrinti įtariamajam <...> gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalis nustato, jog bylą perdavus į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo <...> nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šio baudžiamojo proceso metu buvo surastas vertingas nuteistajam priklausantis nekonfiskuotinas turtas (mobilaus ryšio telefono aparatas „Nokia“, planšetinis kompiuteris Samsung „Galaxy Note 10.1“, kompiuterinis įrenginys Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamas kompiuteris IBM), byloje priteistų civilinių ieškinių dydį ir siekiant užtikrinti tinkamą skundžiamo nuosprendžio įvykdymą civilinių ieškinių atlyginimo dalyje, V. Ž. skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį IBM, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotą pilkos spalvos mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), naudotą planšetinį kompiuterį Samsung „Galaxy Note 10.1, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kompiuterinį įrenginį Serijos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), su laidu „Samsung“, nukreipiant šiuos daiktus byloje priteistų civilinių ieškinių atlyginimui.

Apelianto prašymas dėl išieškojimo nukreipimo į iš V. Ž. konfiskuotinus vertingus daiktus taip pat laikytinas pagrįstu. Teismų praktikoje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismo nuspręsta ne tik konfiskuoti kaltininko turtą, bet ir patenkinti žalos atlyginimo reikalavimus, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, kyla civilinės ir baudžiamosios atsakomybės tarpusavio santykio klausimas. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslas, be kita ko, – padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tada, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga

Pagal BPK 342 straipsnio 3 dalies 8 punktą nuosprendžiai dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiami vykdyti antstoliams. Nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus bei vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai (BPK 357 straipsnio 1 dalis). Antstolis, perdavęs konfiskuotą turtą teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, ne vėliau kaip per tris dienas grąžina nuosprendį priėmusiam teismui vykdomąjį raštą su įrašu, kad turtas konfiskuotas (BPK 357 straipsnio 2 dalis). Taigi detalios teismo nuosprendžio, kuriuo konfiskuotas turtas, vykdymo tvarkos BPK nenustatyta. Teismo sprendimų vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalies normų. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pagal šio Kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Tai reiškia, kad pagal CPK normas vykdomos tiek nuosprendžių dalys dėl turto konfiskavimo, tiek ir tos, kuriomis patenkinti dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusių asmenų civiliniai ieškiniai. Teismo nuosprendžio dėl konfiskavimo vykdymo eilė nustatyta CPK 755 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai jau konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-3-45/2012). Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra paneigiamas pirmiau nurodytas turto konfiskavimo tikslas. Išieškant iš konfiskuoto turto civilinių ieškinių patenkinimui priteistas sumas nusikalstamą veiką atlikęs asmuo taip pat netenka turto ir kartu įvykdoma prievolė atlyginti žalą ją patyrusiam asmeniui.

Aukščiau nurodytų teisės normų analizė bei šiuo klausimu susiklosčiusi teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiojo prašymas dėl konfiskuotino turto nukreipimo priteistų civilinių ieškinių atlyginimui, neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo pats apeliantas, šis klausimas turi būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu, antstoliui nustačius, jog skolininkas neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo V. Ž..

Nustatyti, kad jam 2015 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę V. Ž. atliks pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Ž. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl nešiojamo kompiuterio IBM, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), naudoto pilkos spalvos mobilaus ryšio telefono aparato „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), naudoto planšetinio kompiuterio Samsung „Galaxy Note 10.1, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kompiuterinio įrenginio Serijos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), su laidu „Samsung“, konfiskavimo ir sunaikinimo.

Paskirti V. Ž. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį IBM, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotą pilkos spalvos mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), naudotą planšetinį kompiuterį Samsung „Galaxy Note 10.1, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kompiuterinį įrenginį Serijos Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), su laidu „Samsung“, nukreipiant šiuos daiktus byloje priteistų civilinių ieškinių atlyginimui.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl juodos spalvos kompiuterio Macbook Pro su užrašu „Moshi“ bei juodai-pilkos spalvos naudoto mobilaus ryšio telefono Apple iPhone sunaikinimo, šių daiktų tolimesnio likimo klausimą sprendžiant nuosprendžio vykdymo metu.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.