- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-136-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44616-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- V. L.
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d. Likusi neatlikta bausmės dalis šios nutarties priėmimo metu – 2 metai 4 mėnesiai 21 diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta V. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis teistas aštuonis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Laisvėje daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė neišnykus jo paskutiniam teistumui. Asmuo ne kartą teistas už sukčiavimą, susijusį su jo darbine veikla, verslu ir kuriamais santykiais – asmens veikla visuomenėje yra jo „nusikaltimų laukas“. Dalis nusikalstamų veikų yra inkriminuotos, kaip padarytos skirtingų sudėčių bendrininkų grupėse, nusikalstamų veikų padarymo laikas ilgas (2015–2018 m.). Nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su finansine nauda. Norint pasiekti teigiamų pokyčių ir mažinti šį kriminogeninį veiksnį, reikėtų įdėti daugiau pastangų ir tęsti konsultacijas toliau. Dideli įsiskolinimai, menkas jų dengimas ir numatymas juos grąžinti išėjus į laisvę neturint stabilios darbo patirties leidžia daryti išvadą, jog išėjęs laisvėje vėl sieks pelnytis sukčiavimo būdu ieškodamas lengvesnio kelio didesnėms pajamoms gauti. Komisija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals..
Šalies argumentai
5. Nuteistasis V. L. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį ir 2025 m. vasario 19 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas buvo priimtas paviršutiniškai, neįsigilinus į visus jį charakterizuojančius duomenis, neatsižvelgiant, kad jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nesigilinant į jo bausmės atlikimo metu padarytus pokyčius, neįvertinus jo dedamų pastangų. Teigia, kad Komisija ir apylinkės teismas išimtinai akcentavo jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, ankstesnius teistumus, kas jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę, bei ko jis jau nebepakeis. Taip pat skunde tvirtinama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas neatsižvelgė į lygtinio paleidimo instituto reikšmę, juo siekiamų tikslų, nesivadovavo nei nacionaliniais, nei tarptautiniais teisės aktais ir kitų šaltinių rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo išvadas pateikė neišsamiai ir neaiškiai, iš nutarimo nėra aišku, ar visi Komisijos nariai pasisakė prieš lygtinio paleidimo jam taikymą, taip pat neaišku, ar buvo vertinamas jo noras daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų.
5.2. Nuteistasis skunde pažymi, jog nuo pat pirmojo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo jis dalyvauja visose programose, yra įvykdęs visas rekomendacijas. Jis dalyvavo EPP programoje, lankėsi individualiose konsultacijose pas psichologą, savanoriavo VšĮ „B“, Kauno zoologijos sode, senelių globos namuose, pradėjo dirbti vos atvykęs į Pusiaukelės namus, darbą tęsia ir šiuo metu, savanoriškai ir iš darbo užmokesčio dengia įsiskolinimus, yra sumokėjęs visas administracines nuobaudas, finansiškai prisideda prie vaikų išlaikymo, toliau dengia ieškinius, o siekdamas geresnių darbo sąlygų ir geresnio užmokesčio yra pakeitęs darbą. Taip pat pažymi, kad per kalinimo laikotarpį nėra padaręs jokių pažeidimų, o savo gyvenimo tikslų siekia tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, dėl ko jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas, tvirtina, kad yra pasirengęs gyventi dorai ir siekti tik teisėtų tikslų, kadangi turi šeimą, mažamečių vaikų, kuriems yra reikalingas tėvas. Pažymi, kad paleistas lygtinai jis nebus atleistas nuo likusios bausmės dalies, tą laikotarpį bus prižiūrimas, o jei padarytų pažeidimus – būtų grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies.
5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad Komisija nutarime nesivadovavo teisės aktuose įtvirtintais lygtinio paleidimo tikslais, savo išvadas pateikė abstrakčiai, subjektyviai aptarė jį charakterizuojančias aplinkybes, galimybę integruotis laisvėje, visiškai nekreipė dėmesio į jo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tinkamai neįvertino lygtinio paleidimo taikymui reikiamų aplinkybių, nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis, kaip asmenybė, išlieka pavojingas visuomenei. Pažymi, kad iš gaunamų jo pajamų atskaitoma tiek antstoliams, tiek Kalėjimų tarnybai, o iš likusių pinigų jis savanoriškai dar pervesdavo antstoliams ir dar pirkdavo būtino reikalingumo prekes sau bei dovanas ir kitus daiktus vaikams. Šie duomenys patvirtina, kad jis sąžiningai dirba bei įrodo, kad ateityje taip pat bus sąžiningas, o turimus įsipareigojimus būdamas laisvėje ir uždirbdamas daugiau dengs dar didesne apimtimi. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jis dar papildomai ir mokosi, be to, į bylą yra pateikęs duomenis, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju bus įdarbintas Respublikiniame resocializacijos centre socialiniu darbuotoju.
5.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad skundžiamuose dokumentuose netiksliai nurodyta, kad jis nebuvo išdirbęs daugiau nei 6 mėnesių, kadangi UAB „E“ dirbo ilgiau, o prieš tai dirbo UAB „S“, tačiau teko išeiti ir ieškotis kito darbo dėl jo sveikatos problemų. Nesutinka nuteistasis ir su pastebėjimais, kad jis menkai dengia įsiskolinimus, kadangi jis dengia tiek, kiek tik išgali pagal jo gaunamas pajamas, t. y. kiek yra atskaitoma antstolių, bei dar perveda papildomai, be to, pažymi, kad iš gaunamo atlygio dar turi išlaikyti ir šešis vaikus. Nuteistasis nurodo ir tai, kad Komisija neteisingai traktavo jo aktyvų dalyvavimą socialinėje veikloje kaip „manipuliacinį elgesį“, kadangi jis subūręs teatro būrelį, kuriam buvo reikalingi scenarijai ir repeticijų erdvės, o prašydamas darbuotojų pagalbos spausdinant scenarijus, jis neieškojo asmeninių privilegijų, o siekė prasmingos veiklos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimų ar prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio įstatymo 1 ir 2 dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas – jis yra atlikęs pusę paskirtos bausmės. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad V. L. skunde itin plačiai aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi ne vieną rekomendaciją šiuo klausimu. Taip pat skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių V. L. pilnai neatitinka.
11. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistojo cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą, šiuo atveju – netaikyti lygtinio paleidimo V. L..
12. Įvertinus nuteistojo V. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dengia turimus įsiskolinimus, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo Komisijos rekomendacijas, savanoriauja, su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme, vis tik, nors nuteistasis vertina priešingai, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, neapsiribojant atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju tokiai išvadai pagrindo dar nėra.
13. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos 2023 m. gruodžio 14 d., kuomet iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos V. L. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą – pusiaukelės namus Kauno kalėjime, kas akivaizdžiai pagerino nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas. Vis tik sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reiktų pažymėti ir tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės laiką buvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš jo asmens bylos, 2024 m. spalio 24 d., t. y. lygiai prieš pusę metų, jam paskirta drausminė nuobauda už tai, kad išvykos metu atlikus netikėtą patikrinimą ir atvykus į jo deklaruotą buvimo vietą, V. L. neatsiliepė telefonu ir pareigūnams nesudarė sąlygų pateikti į gyvenamąsias patalpas patikrinimui. Nors paskirta drausminė nuobauda ir negaliojanti, tačiau tai charakterizuoja asmenį neigiamai, dėl ko negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
14. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2025 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam V. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pirmą kartą (prieš tai buvo nustatyta vidutinė rizika) buvo nustatyta 2024 m. liepos 30 d. atlikto vertinimo metu, taigi reikšmingesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis nuteistojo atžvilgiu yra stebimas pakankamai neilgą laiko tarpą. Tačiau nepaisant žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, daugiau nei pusę paskirtosios bausmės atlikusiam V. L. vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių yra statiniai (nekintantys) – V. L. kriminalinė istorija (teistas 8 kartus, stebimas nusikaltimų modelis), o kiti dinaminiai (kintantys) – praeityje užsiėmė nusikalstama veika, šiuo metu nėra duomenų, kad nuteistasis palaikytų bet kokio pobūdžio santykius su kitais bendrininkais; nuostatos į visuomenę; mąstymas ir elgesys (sugebėjimo atpažinti problemas sunkumai, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo sunkumai, sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir sėkmės tikimybe, kai kurių problemų sumenkinimo). Šie pataisos įstaigos resocializacijos skyriaus specialistės nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra reikšmingi, kadangi parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti.
15. Nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste itin svarbūs išlikę jo mąstymo ir elgesio, nuostatų aspektai, kadangi šios sritys yra itin glaudžiai susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. L. būdingas piktnaudžiavimas žmonių pasitikėjimu, tiek nusikalstamų veikų darymo metu, tiek atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pastebimi bandymai sumenkinti tam tikro savo elgesio reikšmę, pateikti tai iš teigiamos pusės bei tuo įtikinti aplinkinius, kas neretai pasireiškia prašant tam tikrų paslaugų iš darbuotojų. Pažymima, kad nuteistasis savo elgesyje problemų neįžvelgia, nuolatos randa pasiteisinimą bei išeitį iš situacijos. Ankstesnių vertinimų metu fiksuota, kad įsitraukiant/organizuojant prosocialų užimtumą, V. L. stengiasi įgyvendinti savo pirminius planus neatsižvelgdamas į administracijos išsakytas pastabas, kai kuriais atvejais negeba priimti neigiamo atsakymo, tuomet neretai kreipiasi į kitus įstaigos darbuotojus, tikėdamasis sau palankesnio sprendimo.
16. Kartu Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, jog V. L. stengiasi veikti ypač planuotai, apgalvotai, račiau ne visuomet geba apsvarstyti galimas savo elgesio pasekmes bei pasimokyti iš praeities klaidų, ką rodo teistumai už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti savimi bei sėkmės tikimybe, manydavo, kad viskas baigsis gerai, neįžvelgdavo savo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Resocializacijos specialistė taip pat pažymėjo, kad bendraujant su nuteistuoju pastebėta, kad jis pateikia socialiniai pageidaujamus atsakymus. Nors V. L. teigia, kad supranta, jog elgėsi netinkamai, tačiau tikina, kad specialiai nusikalsti nenorėjo, kas rodo, jog jis stokoja savo veiksmų pasekmių suvokimo plačiąja prasme. Pasak resocializacijos specialistės, manipuliatyvus V. L. elgesys pastebimas ne tik darant nusikalstamas veikas, bet ir artimuose tarpasmeniniuose santykiuose. Nuteistojo polinkis manipuliuoti taip pat gali būti siejamas ir su vardo ir pavardės keitimais. Teismas sutinka su resocializacijos specialistės pastebėjimu, kad nors V. L. teigia, kad sprendimą pasikeisti vardą ir pavardę priėmė bendrai kartu su žmona, nes abiem ši mintis patiko, vis tik aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdžiu, laikotarpiu kada buvo keičiami asmens duomenys, sudaro pagrindą manyti, kad vardo ir pavardės keitimas galimai buvo susijęs su asmens nusikalstamu elgesiu ir siekiu išvengti atsakomybės.
17. Kad po paskutiniojo vertinimo šie kriminogeniniai veiksniai nepakitę nurodoma ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje pažymėta, jog esminių pokyčių asmens mąstyme ir elgesyje nenustatyta. Nurodoma, kad V. L. pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, geba įvardinti kam ir kokia padaryta žala, tačiau trūksta gilumo prisiimant atsakomybę už padarytas veikas bei analizuojant žalos poveikį plačiąja prasme, jis linkęs galvoti tik apie save ir matyti padarytas nusikalstamas veikas tik pasekmių sau atžvilgiu. Atsižvelgiant į vertinimo metu gautą informaciją, padaryta išvada, kad nuteistasis vis dar turi pasekmių suvokimo sunkumų, abejingumas kai kurių probleminių sričių atžvilgiu, pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir sėkmės tikimybe ateityje gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui.
18. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad žalą nukentėjusiesiems nuteistasis pripažįsta, bet išlieka formalumo jausmas, apie nukentėjusiuosius kalba be didesnės užuojautos ir atgailos. Kaip matyti iš nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdžio – jos yra susijusios su finansine nauda, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo gebėjimą tvarkyti lėšas ir pajamas bei požiūrį į finansinius sunkumus. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktų priedų, iš nuteistojo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį yra atskaitoma suma pagal vykdomuosius dokumentus (2025 m. sausio ir vasario mėnesį atitinkamai atskaityta 433,65 Eur ir 399,12 Eur). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam pagal vykdomuosius dokumentus yra priskaičiuota sumokėti viso 120 316,51 Eur. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis išėjęs į laisvę priteistas sumas atlygintų per 1-2 metus, vaikams, kurių turi 6, skirtų po 100 Eur kas mėnesį, tik patvirtinta socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes apie tai, kad V. L. linkęs pervertinti savo galimybes, juolab, kad iš į bylą pateiktų V. L. banko sąskaitos išrašų neatsispindi nei vienas savanoriškai padarytas pavedimas antstoliams ar jo vaikų motinoms. Pritartina Socialinio tyrimo išvadoje pateiktam situacijos apibendrinimui, kad V. L. turi pakankamai pinigų kasdieninėms išlaidoms, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti. Jo lėšų tvarkymo įgūdžiai vertintini kaip geri, tačiau turimos skolos vis dar didelės, dėl ko manytina, kad jei asmuo negebės ateityje atsiriboti nuo jį destruktyviai veikiančių veiksnių, tai gali skatinti pakartotinai nusikalsti.
19. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreiptinas dėmesys, kad V. L. pasižymi daliniu atvirumu ir aukšta saviverte ir pasitikėjimu savimi, nori dominuoti visose srityse. Aukštesniojo teismo vertinimu tas atsispindi ir vertinimo metu užfiksuotoje informacijoje, kad V. L. teigė griežtai prižiūrintis šeimos biudžetą – prašo pateikti visus išlaidų čekius. Minėtoje išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis linkęs pervertinti savo galimybes, geba tai pripažinti, tačiau ne visuomet linkęs tai koreguoti. Resocializacijos specialistai paprašius asmens išvardyti teigiamas ir neigiamas savo savybes, V. L. apie save teigiamų savybių išvardijo daug, o neigiamų neįvardijo nurodydamas, kad tokių neįžvelgia.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja savo aktyvų dalyvavimą resocializacijos procese, įvairiose veiklose, savanorystėje, elgesio pataisos programose, vis tik resocializacijos specialistė pažymėjo, jog gautą informaciją ir įgūdžius V. L. labiau linkęs naudoti ne savo, o kitų asmenų problemų sprendimui ar elgesio kontrolei, dėl ko toks jo požiūris kelia abejonių, ar nuteistasis geba realiai įsivertinti visumą aplinkybių, ar nori pateikti save tik iš gerosios pusės, kaip neturinčią jokių problemų asmenybę, juolab, kaip jau minėta, kad V. L. vertinimo metu teikia socialiai pageidaujamus atsakymus.
21. Nors nuteistasis su tuo ir nesutinka, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aplinkybės apie asmens ankstesnius teistumus ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, kad šis teistumas V. L. nėra pirmas, iš viso jis teistas net 8 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus paskutiniam teistumui, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, turi jam būdingą nusikaltimų modelį. Jis sukčiaudavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, žadėdamas bendrus verslus, padėti sudaryti naudingus sandorius, įdarbinti jo įmonėje, padėti nupirkti kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar net artimus santykius ir bendrą gyvenimą kartu. Įvertinus visus šiuos duomenis kitų aukščiau aptartų duomenų, atskleidžiančių nuteistojo nuostatas, mąstymą ir elgesį, kontekste, apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek Komisijos, kurios net 5 nariai iš 8 balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, tiek apylinkės teismo išvadoms, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, kad paleistas į laisvę V. L. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
22. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam V. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. L. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
23. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydami taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.