- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-22
- Bylos Nr.
- 1S-142-870/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44616-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Nuteistasis
- V. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjusi nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas padidinti disponuojamų lėšų limitą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-658/2021 V. V. (dabartinė pavardė – L.) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (penkios veikos), BK 182 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi peržiūrėjus priimtą nuosprendį dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu taip pat buvo patenkinti civiliniai ieškiniai:
2.1. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Ž. S. iš V. V. priteista 30 324 Eur turtinei žalai atlyginti;
2.2. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir A. G. iš V. V. priteista 8 980 Eur turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur neturtinei žalai atlyginti;
2.3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir D. F. iš V. V. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
2.4. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. F. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir D. F. solidariai iš V. V. ir A. G. priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;
2.5. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir S. T. iš V. V. priteista 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų;
2.6. Civilinės ieškovės UAB „S.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir UAB „S.“ solidariai iš V. V., R. A. ir D. B. priteista 3 630 Eur turtinei žalai atlyginti;
2.7. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir D. J. iš V. V. priteista 9 300 Eur turtinei žalai atlyginti, 900 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo;
2.8. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir J. L. solidariai iš V. V. ir R. A. priteista 13 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;
2.9. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir G. L. solidariai iš V. V. ir R. A. priteista 1 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;
2.10. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir D. G. solidariai iš V. V. ir D. B. priteista 39 353,84 Eur turtinei žalai atlyginti, po 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, bei lygiomis dalimis 500 Eur bylinėjimosi išlaidų;
2.11. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Ž. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Ž. P. solidariai iš V. V. ir D. B. priteista 12 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 900 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Taip pat Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo pratęstas ir V. V. turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo dalyje įvykdymo, tai yra turtui:
3.1. V. V. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Šiaulių banko“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), AB „Citadelė bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (USD, GBP, EUR), AB „Luminor bank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), AB „Citadelė bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), AB „SEB bankas“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (LTL, USD, EUR), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (EUR), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas;
3.2. 2018 m. rugsėjo 14 d. asmens kratos metu pas V. V. rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 3 030 Eur, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu;
3.3. 2018 m. rugsėjo 25 d. automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtiems 14 vnt. butelių po 0,5 l su lietuviškomis banderolėmis „RUSSIAN ICE“ Export Vodka, 1 vnt. 0,75 l buteliui su lietuviška etikete vyno „Cabernet Sauvingnon“, 1 vnt. 0,7 l buteliui „DISSTON ORIGINAL K.B. HANRY“ su Slovėnijos banderole, 1 vnt. 0,5 l buteliui „DISSTON ORIGINAL K.B. HANRY“ su Slovėnijos banderole, 1 vnt. 750 ml buteliui šampano „PIERRE DE BRY“ su lietuviška banderole, 12 vnt. butelių su lietuviškomis banderolėmis po 500 ml degtinės „TATRA“, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu.
4. Kauno apygardos teisme 2025 m. balandžio 4 d. gautas V. L. (buvusi pavardė V.) prašymas dėl disponuojamų lėšų limito padidinimo, kuriame prašoma leisti jam disponuoti didesne pinigų suma, esančia AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi atmestas nuteistojo V. L. prašymas padidinti disponuojamų lėšų limitą. Apygardos teismas nurodė, kad taikoma procesinė prievartos priemonė, šiuo atveju – draudimas V. L. laisvai disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka proporcingumo ir nukentėjusiųjų teisėtų lūkesčių bei teisingumo principus, disponuojama suma yra pakankama, siekiant patenkinti būtinuosius asmens poreikius, todėl yra nekeistina.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Skunde nuteistasis V. L. prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio28 d. nutartį; 2) priimti naują procesinį sprendimą – leisti jam disponuoti 1 200 Eur suma per mėnesį banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“; 3) pripažinti, kad šis limitas yra būtinas siekiant užtikrinti jo ir keturių nepilnamečių vaikų būtinus poreikius bei išlaikyti minimalų pragyvenimo lygį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skunde nurodoma, kad prašoma leisti disponuoti 1 200 Eur suma per mėnesį, kad būtų užtikrintas nuteistojo ir jo išlaikomų asmenų orus pragyvenimo lygis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštas lėšoms negali būti taikomas tokiu mastu, kad būtų pažeistas išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų balansas, ypač kai skolininkas gauna tik darbo užmokestį ar socialines išmokas. Konstitucijos 52 straipsnis įtvirtina valstybės pareigą rūpintis žmogaus šeimos gerove. Nuteistasis teigia, kad jis išlaiko keturis mažamečius vaikus, todėl netaikant adekvataus lėšų limito, pažeidžiama ne tik jo, bet ir jo vaikų teisė į minimalų pragyvenimo lygį. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad turto disponavimo ribojimai negali pažeisti žmogaus teisės į nuosavybę (Protokolo Nr. 1, 1 straipsnis prie EŽTK), ypač kai tai lemia oraus gyvenimo sąlygų nebuvimą (pvz., Sprendimas byloje Kjartan ?smundsson v. Iceland, 2004). Teismai turi įvertinti proporcingumą – ar apribojimas nėra perteklinis siekiant teisėto tikslo (Hutten-Czapska v. Poland, 2006).
6.2. Pasak nuteistojo, Kauno apygardos teismas, atmesdamas jo prašymą dėl to, kad jis nenurodė konkrečios sumos, nepagrįstai formalizavo procesą ir neatsižvelgė į esminį aspektą, kad dabartinis neišieškomos sumos limitas yra nepakankamas net minimalioms pragyvenimo išlaidoms. Be to, teismas nepagrįstai interpretavo jo pinigų išgryninimą kaip turėjimą pakankamų lėšų, neatsižvelgdamas į tai, kad dalis tų lėšų buvo skirta būtiniausioms išlaidoms (pvz., būsto nuoma, vaikų poreikiai, sveikatos išlaidos). Jis dirba sąžiningai ir dalyvauju profesinio mokymo programoje (2025 m. kovo 13 d. sutartis Nr. URS (19.2)-1772), todėl objektyviai prisideda prie žalos atlyginimo. Tačiau dabartinė tvarka, kai jis neturi galimybės disponuoti bent minimalia pragyvenimo suma, demotyvuoja ir trukdo veiksmingai integruotis į darbo rinką, kas iš esmės prieštarauja teisingumo ir socialinės darnos principams.
7. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.
8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių, kurios pagrindinis tikslas – išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.
9. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu buvo patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškiniai ir iš V. L. (buvusi pavardė V.) asmeniškai priteista virš 53 000 Eur, o solidariai iš jo ir kitų nuteistųjų – apie 75 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Galimam civilinių ieškinių atlyginimo užtikrinimui dar ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. L. piniginėms lėšoms, esančioms jo banko sąskaitose, taip pat kratos metu rastoms piniginėms lėšoms – 3 030 Eur, V. L. daiktams – automobiliui ir alkoholiniams gėrimams. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo tęsiamas, o apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo įvykdymo, tame tarpe piniginėms lėšoms, esančioms AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitas (t. 45, b. l. 234– 235, 246). Iš VĮ „Registrų centras“ pranešimo apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre matyti, kad V. L. turtui: piniginėms lėšoms 3 030 Eur, paimtoms kratos metu, banko sąskaitoms, esančioms AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, AB „Citadele“ bankas, AB „Luminor Bank“, UAB „Paysera LT“, AB „SEB bankas“ taikomas areštas iki nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, šiam turtui nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, o komentare dėl laisvai disponuojamos sumos nurodyta, kad be apribojimų leisti tik įplaukas į sąskaitas (t. 46, b. l. 22–23). Atsižvelgiant į tai, darytina išdava, kad V. L. nebuvo nustatytas disponuojamų lėšų limitas, ir jis gali laisvai disponuoti tik ta pinigų suma, kurią įneša / gauna į savo banko sąskaitą (po laikino nuosavybės teisės apribojimo pritaikymo). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. kartu su UAB „T.“ 2024 m. lapkričio 29 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią V. L. priimtas į sandėlininko pareigas už 1 735 Eur mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) (t. 51, b. l. 10–11). Iš darbdavio UAB „T.“ trijų atlyginimo lapelių ir banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. matyti, V. L. kiekvieną mėnesį buvo priskaičiuoti ir sumokėti tokio dydžio atlyginimai: 671,54 Eur, 738,30 Eur, 679,60 Eur ir 685,51 Eur. Taip pat kiekvieną mėnesį darbdavys iš V. L. atlyginimo atliko mokėjimus pagal vykdomąjį raštą (433,65 Eur, 399,12 Eur, 402,64 Eur) (t. 51, b. l. 18, 21, 27, 29). Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad anksčiau V. L. dirbo UAB „E.“ ir 2024 m. spalio mėn. gavo atlyginimą 590,54 Eur (169,86+420,68). V. L. darbo užmokestis kiekvieną mėnesį buvo pervedamas į V. L. AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, gautas pinigines lėšas V. L. išgrynindavo arba naudodavo atsiskaitymams už pirkinius (t. 51, b. l. 16–29).
10. Skunde nuteistasis prašo leisti jam kas mėnesį disponuoti nurodytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis – 1 200 Eur suma, motyvuodamas tuo, kad šis limitas yra būtinas siekiant užtikrinti jo ir keturių nepilnamečių vaikų būtinus poreikius bei išlaikyti minimalų pragyvenimo lygį. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. turi šešis vaikus nuo keturių skirtingų moterų, keturi vaikai yra mažamečiai (t. 50, b. l. 72–77). Sutiktina, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Kaip nurodyta pirmiau, nuteistasis V. L. dirba ir kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą, kuriuo gali laisvai disponuoti, t. y. prisidėti prie vaikų išlaikymo, būtiniausių socialinių ir buitinių poreikių tenkinimo. Pareiga pasirūpinti savo mažamečių vaikų finansine gerove tenka ne vien nuteistajam V. L., bet ir vaikų motinoms. Byloje nėra duomenų apie tai, kad mažamečių vaikų motinos negali dirbti, taip pat nėra duomenų, kad iki šiol mažamečių vaikų poreikiai nebuvo užtikrinti. Įvairios formos socialinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms garantuoja ir valstybė.
11. Be to, pačiame nuosprendyje nurodyta, kad nors nuteistasis V. L. turi nepilnamečių vaikų, tačiau su jais socialiniai ryšiai nėra stiprūs, kadangi su juo mažamečiai vaikai negyvena, nėra duomenų, kad jis jais rūpintųsi ir pastoviai su jais bendrautų. Nuteistasis V. L. kartu su O. L. susilaukė dviejų bendrų vaikų bei įsivaikino jos dukrą, bet visi vaikai gyvena su O. L.. Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. L. pradėjus bendrauti su R. D., jis sakydavo, kad jų (t. y. V. L. ir O. L.) bendri vaikai jam nereikalingi, juos aplankydavo kartais, o su įvaikinta dukra iš kitos santuokos iš vis nebendrauja. Nuteistasis V. L. būdamas suėmime vaikams yra parašęs du laiškus, tačiau juose nelabai domėjosi vaikais (t. 9, b. l. 17–18). Nors R. D. kartu su nuteistuoju V. L. turi bendrą vaiką, tačiau su V. L. bendro ūkio neveda, finansiškai viskuo rūpinasi pati, o V. L. pas ją būdavo tik savaitgaliais (t. 8, b. l. 167–169). Nuteistasis V. L. 2018 m. lapkričio 19, 20 d. laiškuose R. D. rašė, kad jam kiti vaikai, išskyrus jų bendrą, neegzistuoja, jiems jis nieko nejaučia (t. 33, b. l. 57–59). Taip pat R. D. 2018 m. lapkričio 24, 27 d., 2019 m. spalio 22 d. laiškuose nuteistajam V. L. priekaištavo, kad jis apgaudinėja ir naudojasi kitomis moterimis, jog ji butą pirko už savo pinigus ir V. L. neprisidėjo bei jai nepadėjo vaikų auginti (t. 32, b. l. 84–86; t. 33, b. l. 180–182; t. 45, b. l. 214–215). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis V. L. nesirūpino nei savo vaikais, nei jų motinomis.
12. Nuteistasis V. L. pripažintas kaltu dėl dešimties sukčiavimo nusikalstamų veikų, dėl jo neteisėtų veiksmų daug asmenų prarado savo pinigus, kuriuos prašė priteisti teikdami civilinius ieškinius. Laikinas V. L. nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas ir vėliau pratęstas bei paliktas galioti iki byloje priteistų civilinių ieškinių, kurių bendra suma viršija 120 000 Eur, atlyginimo. Tokiu būdu siekiama užtikrinti nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo įvykdymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš nuteistojo V. L. iki šiol vykdomas išieškojimas pagal vykdomuosius raštus, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu priteistos žalos nėra pilnai atlygintos, t. y. pagrindas ir toliau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistajam priklausančiam turtui nėra išnykęs. Šiuo atveju nuteistojo prašymas leisti kas mėnesį disponuoti atitinkama pinigų suma iš banko sąskaitos, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, faktiškai reikštų palaipsninį šių piniginių lėšų grąžinimą, nors tokia procesine prievartos priemone kaip tik siekiama panaikinti galimybę išeikvoti, paslėpti turtą ar perleisti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. L. prašymo tenkinimas neatitiktų nukentėjusiųjų (ieškovų) interesų.
13. Nuteistojo V. L. gaunamas darbo užmokestis (671,54 – 738,30 Eur) viršija Lietuvoje nustatytą 2025 m. minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris šiuo metu yra 450 Eur (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. A1-823 „Dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“). Todėl, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti procesinės prievartos priemonės sąlygų ir suteikti galimybę naudotis galimai nusikalstamu (sukčiavimo) būdu gautu turtu. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis prisideda prie savo mažamečių vaikų išlaikymo. Aukštesniajam teismui neturint jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apribojimų masto keitimo būtinybę, procesinės prievartos priemonės sąlygos paliekamos nepakeistos.
14. Nuteistasis skunde akcentuoja procesinės prievartos priemonės taikymo metu atsiradusias neigiamas pasekmes – sukeltus finansinius nepatogumus, tačiau bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises ir kilusios pasekmės savaime nereiškia, kad apribojimai yra taikomi neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo / panaikinimo padarinius. Nagrinėjamu atveju tokiais griežtais nuosavybės teisių apribojimais siekiama išsaugoti nuteistojo V. L. turtą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims ar sunaudotas, dėl ko nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Atsižvelgiant į galimas pasekmes, kurios galėtų kilti pakeitus laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, aukštesniojo teismo vertinimu, visoms nuteistojo V. L. banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikomi ribojimai yra proporcingi, suderinami su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu negali būti švelninami.
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.