Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-19-419 netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga 2027 m. rugsėjo 14 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. RV-19-419 netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo (pusiaukelės namuose) bausmės atlikimo vietoje, vykdo darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje 160 val. per mėnesį, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas keturis kartus, iš dalies vykdo individualų socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą. Tačiau Komisija savo nutarime pažymi, jog vertinant nustatytas rekomendacijas vykdė tik iš dalies, per mažai dedama pastangų rekomendacijų vykdymui. Komisijos vertinimu įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo V. L. pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. L., Komisijos protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam V. L. yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2022 m. lapkričio 17 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo V. L. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirminio nusikalstamo elgesio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2021 m. gruodžio 29 d. nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikus pakartotinius vertinimus, tiek 2022 m. spalio 19 d., tiek 2023 m. rugpjūčio 14 d. nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė, kuri padidėjo ne dėl nuteistojo elgesio, o dėl anksčiau neįvertintų aspektų, o po 2024 m. sausio 30 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nustatyta, kad V. L. atžvilgiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri nesikeičia po ankstesnių vertinimų, ir akivaizdžios pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti nėra nustatytos, todėl šitai neatitinka materialių lygtinio paleidimo taikymo galimybių. Be to, nuteistojo elgesyje, be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, kad lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, kaip tinkamai konstatavo ir Komisija, – demonstruojama motyvacija keisti gyvenimo būdą, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, pagal poreikį dalyvavimas psichologų konsultacijose, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi dauguma apsauginių veiksnių egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, nuteistasis buvo ir socialus, ir motyvuotas siekti geresnių gyvenimo sąlygų, bei įgijęs išsilavinimą, kas atskleidžia jog jam nebuvo nežinomos visuotinai priimtos normos ir taisyklės, tačiau, kaip matyti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytais argumentais, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra baustas drausmine tvarka, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.

Bylos duomenys atskleidžia jog nuteistasis V. L. turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, o būtent tai, kad pagal vykdomuosius raštus nuteistasis turi išmokėti 120 316,51 Eur skolos. Tai jog, nuteistasis nusikaltimą padarė vedinas finansinės naudos nusikalstamu būdu, suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su neigiama reintegracijos į visuomenę puse, tai gali būti veiksnys, kuris skatins pakartotinį nusikalstamumą. Tuo tarpu, nors nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau tai daro pasyviai, pervesdamas po 10,00 ar šiek tiek daugiau savanoriškų lėšų antstoliams, ir toks nuteistojo menkas siekis dengti turimus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog jis jau pasimokęs iš ankstesnio patyrimo ir savo tikslų yra pasiruošęs siekti vien teisėtais, būdais, nors pats nuteistasis skunde pažymi savo motyvaciją darbui, tačiau akcentuotina, jog pastarosios jis nestokojo ir būdamas laisvėje, tačiau būtent užsiimdamas darbine veikla ir nusikalto, todėl dabartinis atsainus požiūris į įsiskolinimų dengimą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis iš paskirtos atlikti 9 metų laisvės atėmimo bausmės 5 metus 5 mėnesius ir 12 dienų, todėl atsižvelgiant į tai spręstina, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. L. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. L. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo išskirtinai teigiama nusikalstamo elgesio dinamika dar nestebima, ką tinkamai akcentavo ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo. Komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai ir teismas neturi pagrindo abejoti tokio priimto sprendimo teisėtumu. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad V. L. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad jo lygtinis paleidimas užtikrins bausmės paskirtį, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Jo nurodytos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios savybės nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis papildomų veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis nors ir daro tam tikrą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-19-419 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.