Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LK-N-132 netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-132 netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis teistas aštuonis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Laisvėje daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė neišnykus jo paskutiniam teistumui. Asmuo ne kartą teistas už sukčiavimą, susijusį su jo darbine veikla verslu ir kuriamais santykiais - asmens veikla visuomenėje yra jo „nusikaltimų laukas“. Dalis nusikalstamų veikų yra inkriminuotos, kaip padarytos skirtingų sudėčių bendrininkų grupėse, nusikalstamų veikų padarymo laikas ilgas (2015-2018 m.). Nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su finansine nauda. Norint pasiekti teigiamų pokyčių ir mažinti šį kriminogeninį veiksnį, reikėtų įdėti daugiau pastangų ir tęsti konsultacijas toliau. Dideli įsiskolinimai, menkas jų dengimas ir numatymas jų grąžinti išėjus į laisvę neturint stabilios darbo patirties leidžia daryti išvadą, jog išėjęs laisvėje vėl sieks pelnytis sukčiavimo būdu ieškodamas lengvesnio kelio didesnėms pajamoms gauti. Komisija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padalytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. L. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Be to lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 31 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija - aštuonis kartus teistas; stebimas nusikaltimų modelis), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (praeityje užsiėmė nusikalstama veika, šiuo metu nėra duomenų, kad nuteistasis palaikytų bet kokio pobūdžio santykius su kitais bendrininkais; nuostatos į visuomenę; mąstymas ir elgesys (sugebėjimo atpažinti problemas sunkumai; problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo sunkumai, sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir sėkmės tikimybe, kai kurių problemų sumenkinimo), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (prosociali veikla atliekant laisvės atėmimo bausmę; turi nusimatęs konkrečius planus ateičiai) bei gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai (nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; planuoja studijuoti, šiuo metu dirbantis; iš gaunamo darbo atlyginimo dengia turimus vykdomuosius ieškinius; trumpalaikių išvykų į namus metu vyksta pas šeimą, ryšius šiuo metu apibūdina kaip darnius, palaikančius). Tačiau šie apsauginiai ir gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek šeimą, tiek pastovią gyvenamąją vieta, tiek darbą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, o tai kelia pagrįstų abejonių V. L. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vis tik, nagrinėjamu negalima spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, šiuo metu jau yra pakankama ir leidžianti spręsti dėl lygtinio paleidimo galimumo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, turi aukštąjį išsilavinimą, Lietuvoje nuteistasis yra dirbęs įvairiose srityse, turi sukaupęs 18 metų darbo stažą, įkalinimo vietoje dirba, turi patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju. Iš nuteistojo darbo užmokesčio pagal vykdomąjį raštą vykdomi atskaitymai iš darbo užmokesčio, taip pat savanoriškai dengia ieškinį bei papildomas sumas perveda antstoliams. Nuteistasis su buvusiomis partnerėmis bendrauja, palaiko ryšį su vaikais, tėvu, seserimis, ryšį palaiko laiškais, skambučiais, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, buvo lankomas priklausančių pasimatymų metu. Nuteistasis pusiaukelės namuose užsiima pozityvia veikla (tapo, rengia personalines parodas), empatiškai reaguoja į kitus nuteistuosius. Turi aiškius tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius tikslus. Juos yra susiskaidęs į aiškius žingsnius, kuriuos atlieka kryptingai ir užtikrintai, tam, kad tikslai būtų pasiekti. Šiuo metu stebimas nuoseklesnis ir kryptingesnis savo elgesio pasekmių matymas tiek trumpalaikėje perspektyvoje, tiek tolimesnėje ateityje. Teigiamai atsiliepia apie priežiūrą, palankiai vertina tiek priežiūros darbuotojus, tiek kitus įstaigos administracijos darbuotojus, įžvelgia teigiamą naudą laisvės atėmimo bausmės metu vykstančiuose resocializacijos priemonėse. Nuteistasis individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo (dalyvauja įvairiose programose, savanoriškai dengia nusikaltimu padarytą žalą, finansiškai prisideda prie vaikų išlaikymo, palaiko su jais socialinius ryšius), aktyviai dalyvauja įvairiuose pozityvaus laisvalaikio užimtumo priemonėse, renginiuose, prisideda prie jų organizavimo, susitikimuose su savanoriais, su Lietuvos veiklių žmonių bendrijos nariais ir t.t. Bausmės atlikimo metu skatintas. Teismo vertinimu, nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypač dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pusiaukelės namuose Kauno kalėjime, vyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam V. L. būdingas piktnaudžiavimas žmonių pasitikėjimu, tiek nusikalstamų veikų metu, tiek atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pastebimi bandymai sumenkinti tam tikro savo elgesio reikšmę, pateikti tai iš teigiamos pusės bei tuo įtikinti aplinkinius, kas neretai pasireiškia prašant tam tikrų paslaugų iš darbuotojų. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką administraciniais nusižengimais nebaustas, vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuobauda yra negaliojanti, tačiau šis faktas neleidžia teismui nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija: aštuonis kartus teistas; stebimas nusikaltimų modelis), kurių korekcija nėra galima, ir nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių - praeityje užsiėmė nusikalstama veika, šiuo metu nėra duomenų, kad nuteistasis palaikytų bet kokio pobūdžio santykius su kitais bendrininkais; nuostatos į visuomenę; mąstymas ir elgesys (sugebėjimo atpažinti problemas sunkumai, problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo sunkumai sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimas savo jėgomis ir sėkmės tikimybe, kai kurių problemų sumenkinimo). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir nors vertinimo metu yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (prosociali veikla atliekant laisvės atėmimo bausmę; turi nusimatęs konkrečius planus ateičiai) bei gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai (nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; planuoja studijuoti; šiuo metu dirbantis; iš gaunamo darbo atlyginimo dengia turimus vykdomuosius ieškinius; trumpalaikių išvykų į namus metu vyksta pas šeimą, ryšius šiuo metu apibūdina kaip darnius, palaikančius), tačiau šie veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamą vieta, tiek darbą, tiek šeimą, tiek visuomeninę veiklą nuteistasis turėjo darydamas nusikalstamas veikas ir šie veiksniai nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, žadėdamas bendrus verslus, padėti sudaryti naudingus sandorius, įdarbinti jo įmonėje, padėti nupirkti kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar net artimus santykius ir bendrą gyvenimą kartu. Padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Dalis padarytų nusikalstamų veikų pripažintos tęstinėmis, o tam tikrais epizodais padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Dalis nusikalstamų veikų yra inkriminuotos kaip padalytos skirtingų sudėčių bendrininkų grupėse, nusikalstamų veikų padarymo laikas taip pat pakankamai ilgas (2015-2018 m.). Didelis nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skaičius (13 nukentėjusiųjų fizinių asmenų ir vienas juridinis asmuo - civilinis ieškovas), kurių didžioji dalis tarpusavyje nesusiję. Bausmę atlieka už penkis nesunkius ir penkis sunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nusikaltimai sukėlė neigiamas pasekmes - nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant aukščiau paminėtus bausmės tikslus – teisingumą, proporcingumą, realiai užtikrinti galima tik atliekant bausmę, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, t. y. turi būti nubaustas. Svarbus ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, nenustačius tam neabejotino pagrindo, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo. Šiuo atveju V. L. neatliktos bausmės dalis dar yra žymi ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, V. L. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. L. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. L. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. LK-N-132 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.