Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. L. (V.), a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekančio Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu V. L. (V.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), 182 straipsnio 2 dalį (penkios veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-09-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini)nutartimi patenkintas nuteistojo V. L. (V.) prašymas. Nustatyta nauja subendrinta bausmė: Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal į BK 182 straipsnio 2 ir 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuotos trys veikos ir už jas sušvelnintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl J. Š. apgaulės, iš dalies (po 1 metus ir 6 mėnesius) pridėtos švelnesnės sušvelnintos bausmės pagal į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuotas veikas dėl Ž. S. ir D. G. apgaulės, ir nustatyta nauja subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (5 veikos) ir su pagal į BK 182 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) perkvalifikuotas veikas sušvelnintomis bausmėmis (2 veikos), t. y. griežtesne subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal skirtingų redakcijų BK 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), ir nustatyta V. L. (V.) nauja galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Į nustatytos naujos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. vasario 12 d. (BK 66 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalie 2 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo.

BVK 85 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Šio straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas šio kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įteikiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismui, o nutarimo nuorašas įteikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui. Kartu su šiuo nutarimu teismui įteikiama nuteistojo asmens byla, o 5 dalis, kad kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba teismas priima nutartį nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo priėmimo dienos.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam galimo lygtinio paleidimo taikymo data – ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis suėjo – (duomenys neskelbtini). Dabartinis nuteistojo teistumas aštuntas, realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka trečią kartą. Teisės pažeidėjui būdingas nusikaltimų modelis (sukčiavimas), nusikalstamas veikas padarė neišnykus jo paskutiniam teistumui (pagal 2010-12-16 nuosprendį) ir jų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Nuteistasis laikomas recidyvistu. Registro duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, (duomenys neskelbtini) nuolat gyveno užsienio valstybėje. Buvo išsinuomojęs butą K., kuriame kartais ir apsistodavo iki jam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo. Tame bute nuo (duomenys neskelbtini)buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (deklaravimas panaikintas buto savininko prašymu). Nuteistasis teigia, kad savo vardu nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo (ankstesnio vertinimo metu teigė, kad anksčiau turėjo nekilnojamojo turto savo vardu, kurį pirkdavo iš asocialių asmenų, suremontuodavo ir parduodavo ar nuomodavo). Išėjęs į laisvę nuteistasis planuoja apsistoti pas žmoną. Šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo jos nuosavybei priklausančiame bute. Susisiekus su teisės pažeidėjo sutuoktine ir pasiteiravus, ar paleidimo atveju teisės pažeidėjas galės apsistoti jos bute, buvo atsakyta formaliai, kad jis yra vaikų tėvas, tad neprieštarauja. Nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini)jam suteikta (duomenys neskelbtini). Daugelį įgytų kompetencijų nuteistasis nerealizavo (nepritaikė) darbinėje veikloje arba jomis pasinaudojo vykdant nusikalstamas veikas. Pasak nuteistojo, jis yra (duomenys neskelbtini). Taip pat teisės pažeidėjas teigia, kad užsienyje (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo, dalyvaudamas šios įmonės veikloje, ne kartą buvo atskleidęs nusikalstamas veikas. Nuteistasis neneigia, kad anksčiau apgaudinėdavo investuotojus, tačiau teigia, kad dabar jis yra pakeitęs savo požiūrį, stengiasi realistiškiau ir objektyviau įvertinti savo galimybes, viską daryti skaidriai, todėl pastaruoju metu nuolat konsultuojasi su mokesčių inspekcija ar kitomis institucijomis, siekdamas ateityje savo veiklą vykdyti legaliai, nepažeidžiant teisės aktų. Pasak teisės pažeidėjo, jis ne vienerius metus yra dirbęs u.. Sodros duomenimis, L. nuteistasis yra dirbęs įvairiose srityse ir nuo (duomenys neskelbtini). Iki suėmimo dirbo (duomenys neskelbtini) (7 d.). Paleidimo atveju nuteistasis teigia planuojantis įsilieti į (duomenys neskelbtini) (jo teigimu, jis apie 20 m. yra (duomenys neskelbtini)), kurios dėka gerins resocializaciją įkalinimo įstaigose. Nuteistasis deklaruoja aukštą motyvaciją darbinei veiklai, yra įgijęs daug prosocialiai neišnaudotų kvalifikacijų, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija ir nusikaltimų modelis neleidžia išsilavinimo bei įsidarbinimo sritį vertinti kaip apsauginį veiksnį. Nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su finansine nauda. Atsižvelgdamas į teisės pažeidėjo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, buvo vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių. Pats teisės pažeidėjas teigia gyvenęs prabangiai, pinigų trūkumo niekada nejausdavo, materialiai buvo aprūpinti visi (vaikai, gyvenimo draugės), tačiau teismo nuosprendyje minima, kad viena iš jo tuometinių draugių (vaiko mama) nuteistajam laiškuose nuolat priekaištaudavo, kad jis apgaudinėja ir naudojasi kitomis moterimis, o ji dėl jo kaltės neturi net už ką maisto nusipirkti, ji butą pirko už savo pinigus, kad nuteistasis neprisidėjo ir jai nepadėjo vaikų auginti. Teisės pažeidėjas neneigia, kad apgaudinėdavo kitus partnerius (iš vieno skolinosi, kad atiduotų kitam), tačiau teigia, kad šeimos nariai apie jo sukčiavimo būdu įgytus pinigus nieko nežinojo. Interviu metu teisės pažeidėjas nurodė, kad šiuo metu turintis atlyginti apie (duomenys neskelbtini)Eur žalos. Finansų skyriaus duomenimis, neapmokėta įstaigoje gautų ieškinių suma yra (duomenys neskelbtini)Eur. Nuteistasis mano, kad išėjęs į laisvę juos grąžintų per 1-2 m. Pasak jo, jis šiuo metu gauna pinigų iš (duomenys neskelbtini) (pinigai yra pervedami į sesers sąskaitą), taip pat planuoja susigrąžinti pinigų iš antstolių, kuriems jau yra sumokėti pinigai, nors yra suėjęs senaties terminas. Patikrinus Administracinių nusižengimų registrą matyti, kad yra(duomenys neskelbtini)Eur skola. Pats nuteistasis tvirtina, kad visos administracinių nusižengimų skolos yra padengtos. Pasak nuteistojo, jis finansiškai stengiasi prisidėti prie vaikų auginimo, iš darbo užmokesčio siųsdamas nepilnamečiams vaikams po 50 Eur. Nuteistasis tvirtina, kad prisideda ne tik prie vaikų iš dabartinės santuokos išlaikymo, bet ir kitų: jo paliepimu, dabartinė žmona ar sesuo siunčia jiems pinigų maždaug po 250 Eur kiekvieną mėnesį. Taip pat nuteistasis teigia, kad kiekvieną mėnesį atskirai šeimai skiria po 3 000 Eur ir griežtai prižiūri šeimos biudžetą (prašo pateikti visus išlaidų čekius). Pagal Finansų skyriaus pateiktą informaciją, nuo (duomenys neskelbtini) teisės pažeidėjas savanoriškai vaikų išlaikymui sumokėjo 629,40 Eur bei taip pat savanoriškai pagal vykdomuosius raštus sumokėjo 162,00 Eur. Nuteistojo teigimu, gaunamo darbo užmokesčio savo poreikiams patenkinti užtenka, papildomai iš kitų asmenų į įstaigoje esančią sąskaitą pajamų negauna. Teisės pažeidėjo lėšų tvarkymo įgūdžiai vertintini kaip geri, tačiau turimos didelės skolos bei siekis itin greitai jas grąžinti, gali skatinti pakartotinai nusikalsti ir veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Pasak nuteistojo, jis pagal galimybes laiškais ir skambučiais palaiko ryšius su visais vaikais. Su buvusiomis sugyventinėmis bendrauja tik tiek, kiek reikia dėl vaikų. Pasak nuteistojo, jis finansiškai stengiasi prisidėti prie vaikų auginimo, iš darbo užmokesčio siųsdamas nepilnamečiams vaikams po 50 Eur. Pokalbio metu, nuteistasis deklaruoja šiltus jausmus artimiesiems bei teigia, kad pasikeitė požiūris į gyvenimą ir į šeimą, jis suprato, kad „norint gauti, reikia duoti“, tad ateityje planuoja stiprinti socialinius ryšius su vaikais. Pagal nuosprendžio informaciją, nuteistasis ne visada dėdavo dideles pastangas išlaikant ryšius su vaikais, neprisidėjo ir nepadėjo auginti vaikų, o su (duomenys neskelbtini)iš viso nebendraudavo; teismo proceso metu nebuvo duomenų, kad jis vaikais rūpintųsi ir pastoviai su jais bendrautų; būdamas suėmime, vaikams buvo parašęs du laiškus, tačiau vaikais juose nelabai domėjosi. Taip pat pastebima, kad nuteistasis santykius su partnerėmis palaikydavo įvairiais lygiais, net vykdydamas nusikalstamas veikas užmegzdavo ir itin artimus santykius su nukentėjusiosiomis, tačiau tik tam, kad galėtų vėliau jas apgauti, įgyjant jų turtą. Nors ryšiai su artimaisiais tiesiogiai nusikalstamo elgesio neskatino, vis dėlto, kartais asmuo siekdamas asmeninės naudos kai kuriais atvejais pats inicijuodavo artimą ryšį su nukentėjusiais asmenimis. Artimų santykių turėjimas nevertintinas kaip apsauginis veiksnys, kadangi tai nesutrukdė nuteistajam būnant laisvėje užsiimti nusikalstama veika, be to, pastebima, kad santykiai su šeima pastaruoju metu daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Su teisėsauga pirmą kartą nuteistasis susidūrė jau būdamas pilnametis, pirma kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini). Asmuo ne kartą teistas už sukčiavimą, susijusį su jo darbine veikla, verslu ir pan. Teismas konstatavo, kad, nuteistasis piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, žadėdamas bendrus verslus, padėti sudaryti naudingus sandorius, įdarbinti jo įmonėje, padėti nupirkti kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar net artimus santykius ir bendrą gyvenimą kartu. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Be to, dalis padarytų nusikalstamų veikų pripažintos tęstinėmis, o tam tikrais epizodais padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Šiuo metu taip pat turi (duomenys neskelbtini). Paklausus apie nusikaltimus, nuteistasis neneigia, kad sukčiavimo būdu yra tekę daug meluoti, kad pasipelnyti materialai. Tikina, kad specialiai nusikalsti nenorėdavo, tikėdavosi, kad pavyks padaryti taip, kad visiems būtų geriau. Nuteistasis teigia, kad pastaruoju metu, norėdamas išvengti galimų teisės pažeidimų, konsultuojasi su mokesčių inspekcija bei kitomis institucijomis, lankė finansinio raštingumo mokymus, kurie padėjo suvokti, kad verslą galima vystyti laikantis įstatymų, realistiškai įvertinti savo galimybes bei investicijų riziką. Šiuo metu stebimas formalus nuteistojo rizikos valdymas šioje srityje, susitelkimas į savo aplinkos ir gyvenimo būdo keitimą, tačiau gyvenimo stiliaus ypatumai, kriminalinė patirtis ir polinkis rizikingam elgesiui išlieka svarbiu kriminogeniniu veiksniu. Nėra informacijos, kad asmuo laisvės atėmimo metu būtų vartojęs narkotinių medžiagų. Taip pat, teigia, kad potraukio alkoholiui neturi, kartais išgerdavo, tačiau saikingai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis vairavo automobilį neblaivus, už tai skirta 300 Eur bauda, pasak nuteistojo taip prarado teisę vairuoti. Vairavimą išgėrus pasirinko po konflikto su viena iš sugyventinių. Bausmės atlikimo metu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų užfiksuota nebuvo. Nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su seserimis, tėvu, vaikais, žmona, buvusiomis sugyventinėmis, geba palaikyti santykius įvairiais lygiais. Pasak nuteistojo, socialinius ryšius palaiko rašydamas laiškus bei skambindamas. Nuteistasis pasižymi daliniu atvirumu bei aukšta saviverte ir pasitikėjimu savimi, norintis dominuoti visose srityse. Asmuo linkęs pervertinti savo galimybes, geba tai pripažinti, tačiau ne visuomet linkęs tai koreguoti. Noras pateikti save iš gerosios pusės dažnai prasilenkia su galimybėmis, stebimas manipuliacinis elgesys. Nėra žalojęsis, autoagresyvius ketinimus ar mintis neigia. Požiūris į save teigiamas. Interviu metu, paprašius įvardinti teigiamas ir neigiamas savybes, nuteistasis apie save teigiamų savybių išvardijo daug, kaip kantrus, turintis daug tikslų, susistovėjęs ir t.t., tačiau blogųjų savybių nepateikė, kadangi tokių neįžvelgia. Savęs vertinimo metu nurodo, kad šiuo metu neturi jokių problemų, nei susijusių su nusikaltimu, nei apskritai, teigia, kad suprato savo klaidas, pradėjo pasikliauti institucijomis bei jų kompetencijomis. Programų lankymas, nuteistojo teigimu, taip pat padėjo suprasti praeities problemas, tačiau plėtojant temą aiškėja, kad asmuo gautą informaciją bei įgūdžius labiau linkęs naudoti ne savo, o aplinkinių asmenų problemų sprendimui ar elgesio kontrolei. Toks nuteistojo požiūris į save kelia abejonių, ar nuteistasis geba realiai įsivertinti visumą aplinkybių, ar nori pateikti save tik iš gerosios pusės, kaip neturinčią jokių problemų asmenybę. Nėra pagrindo manyti, kad su emocine gerove susiję veiksniai turės tiesioginės įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, tačiau itin aukšta savivertė bei manipuliaciniai įgūdžiai gali turėti įtakos kitose gyvenimo srityse, ypač santykiuose su aplinkiniais. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, pokalbio aplinkybes. Nuteistasis komunikabilus, mandagus, noriai dalinasi savo patirtimi, bando paaiškinti savo elgesio priežastis. Impulsyvus, agresyvus elgesys nuteistajam nebūdingas, jis stengiasi veikti ypač planuotai, apgalvotai, tačiau ne visuomet geba apsvarstyti galimas savo elgesio pasekmes bei pasimokyti iš praeities klaidų, ką rodo teistumai už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis buvo linkęs pasitikėti savimi bei sėkmės tikimybe, manydavo, kad viskas baigsis gerai, neįžvelgdavo savo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Šiuo metu teigia, kad norėdamas viską daryti legaliai konsultuojasi su valstybės institucijomis. Asmuo teigia, kad dabartinis įkalinimas kitoks, nei ankstesnis, anksčiau su juo nedirbo psichologai ar kiti specialistai, trūko užimtumo, dabar viskas kitaip. Visgi, kalbant apie patirtį įkalinimo įstaigose, manytina, kad asmuo šiuo klausimu pateikia socialiai pageidaujamus atsakymus. Nors teigia suprantantis, kad elgėsi netinkamai, tikina, kad specialiai nusikalsti nenorėjo, stokoja savo veiksmų pasekmių suvokimo plačiąja prasme. Manipuliatyvus elgesys pastebimas ne tik darant nusikalstamas veikas, bet ir artimuose tarpasmeniniuose santykiuose (su partnerėmis). Taip pat įsitraukiant/organizuojant prosocialų užimtumą, asmuo stengiasi įgyvendinti savo pirminius planus neatsižvelgdamas į administracijos išsakytas pastabas, kai kuriais atvejais negeba priimti neigiamo atsakymo, tuomet neretai kreipiasi į kitus įstaigos darbuotojus, tikėdamas sau palankesnio sprendimo. Nuteistojo polinkis manipuliuoti taip pat gali būti siejamas su vardo ir pavardės keitimais. Nors pats asmuo aiškina, kad pavardę ir vardą keitė vien todėl, kad pokalbio metu taip nusprendė su žmona, kadangi jiems abiem ši mintis patiko, tačiau atsižvelgiant į laikotarpį bei nusikalstamų veikų pobūdį, neatmetama tikimybė, kad tai galėjo būti susiję ir su asmens nusikalstamu elgesiu ar siekiu išvengti atsakomybės. Asmuo linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ bei tiesioginiu patyrimu, pabrėžia, kad nors ir ankščiau darė tokio pat pobūdžio nusikaltimus, tačiau, anot jo, dėl resocializacijos trūkumo bausmės atlikimo metu vėl planuodavo kaip nusikalsti. Visgi šiuo metu kategoriškai reiškia įsitikinimą, kad šios bausmės atlikimo metu jis pasikeitė ir savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais, nurodo, kad pradėjo bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis. Kalbant apie ateitį, tikisi į laisvę išeiti anksčiau, toliau plėtoti savo įmonių veiklą bei tikisi save realizuoti socialinėje veikloje. Nuteistojo demonstruojama motyvacija keisti gyvenimo būdą ir su tuo susiję veiksmai gali veikti kaip apsauginis veiksnys, tačiau pasekmių suvokimo stoka, abejingumas kai kurių ' probleminių sričių atžvilgiu, pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir sėkmės tikimybe gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra ar turėtų diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo metu į pareigūnus žiūri palankiai, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja. Apskritai remia visuomenėje priimtas vertybes ir nori būti jos dalimi, supranta tam tikrais atvejais atsirandantį poreikį suvaržyti asmens elgesį, nors kartais asmeninės naudos siekimas, manipuliatyvumas, per didelis pasitikėjimas savimi ir sėkme lemdavo nusikalstamą elgesį, prieštaraujantį visuomenės normoms. Teisės pažeidėjui būdingas piktnaudžiavimas žmonių pasitikėjimu, tiek nusikalstamų veikų metu, tiek atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pastebimi bandymai sumenkinti tam tikro savo elgesio reikšmę, pateikti tai iš teigiamos pusės bei tuo įtikinti aplinkinius, kas neretai pasireiškia prašant tam tikrų paslaugų iš darbuotojų. Teisės pažeidėjas daugybę kartų baustas už administracinius pažeidimus, daugiausiai už greičio viršijimą, taip pat yra baustas ir už mobiliojo telefono naudojimą vairuojant, už vairavimą neblaiviam, vairavimą be teisių, tačiau pasiteiravus šių nusižengimų kilmę, teisės pažeidėjas savo elgesyje problemų neįžvelgia, nuolatos randa pasiteisinimą bei išeitį iš situacijos. Toks teisės pažeidėjo elgesys pastebimas ir bausmės atlikimo metu. Nors būdamas struktūruotoje aplinkoje, asmuo formaliai geba laikytis jam keliamų reikalavimų, pasižymi pozityviu požiūriu priežiūros ir pareigūnų atžvilgiu, tačiau siekdamas asmeninės naudos neretai sumenkina visuomenėje vyraujančias elgesio normas, kas gali dar labiau išryškėti būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje.

Remiantis (duomenys neskelbtini)Resocializacįjos skyriaus specialistės pažyma teisės pažeidėjas individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo (dalyvauja įvairiose programose, savanoriškai dengia nusikaltimu padarytą žalą, finansiškai prisideda prie vaikų išlaikymo, palaiko su jais socialinius ryšius). Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiuose pozityvaus laisvalaikio užimtumo priemonėse, renginiuose, prisideda prie jų organizavimo, susitikimuose su (duomenys neskelbtini)dalyvavo ir baigė 6 mėn. trukmės Nuteistųjų fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo programą, kurios tikslai yra propaguoti žmogiškąsias vertybes, garbingo žaidimo principą ir sveiką gyvenimo būdą, stiprinti žmogaus vystymąsi, skatinti atsisakyti žalingų įpročių, mažinti recidyvinio nusikalstamumo riziką sudarant sąlygas nuteistiesiems realizuoti savo gebėjimus ir sumanymus, ugdant jų savarankiškumą, asmenines vertybes, gerinant bendrą išsilavinimą, mažinant vidinę įtampą. Nuteistasis ir toliau motyvuotas gyventi sveikai. (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir baigė elgesio pataisos intervencinę programą smurtautojams šeimoje. (duomenys neskelbtini)dalyvavo pozityvius pokyčius mąstymo bei elgesio, emocinės gerovės srityse skatinančioje dailės terapijos programoje (duomenys neskelbtini)Lankosi pas psichologus individualioms konsultacijoms dėl mąstymo ir elgesio. (duomenys neskelbtini)pateikta psichologo informacija, kad nuteistasis konsultacijoms kreipiasi retai. Konkrečių tikslų nekelia, emocinių sunkumų neišsako. Noriai dalyvauja visuose siūlomuose užimtumuose. Jų metu visas užduotis atlieka kruopščiai ir detaliai, dažnai išsiplečia. Nuteistasis pasižymi socialine kompetencija, daliniu atvirumu. Atliktas užduotis analizuoja paviršutiniškai, nesigilina. Įvertinus nuteistojo elgesį užsiėmimuose, matyti, kad nuteistasis grupiniuose užsiėmimuose jaučiasi patogiai. Gera savijauta susijusi ne tik su bendravimo galimybėmis ar „pozityviu laiko praleidimu, tačiau ir su pateiktų užduočių pobūdžiu. Grupiniai užimtumai šiam nuteistajam tinkami siekiant asmeniniu pokyčių tiek, kiek nuteistasis yra motyvuotas jų siekti. Individualių konsultacijų metu rezultatas galimai būtų pasiektas per ilgesnį laiko tarpą.

Nuteistasis nuo (duomenys neskelbtini)užsiima darbine veikla bausmės atlikimo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) Dalyvavimas programose ir įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse rodo nuteistojo pastangas valdyti nusikalstamo elgesio riziką.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, pažeidimų neužfiksuota, už nepriekaištingą elgesį bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą skatintas 2 kartus - teise vieną kartą papildomai pasiskambinti telefonu. Nuo (duomenys neskelbtini)bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stropiai dirba, nepriekaištingai elgiasi, su administracijos atstovais bei kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, socialiai neatsiskyręs. Yra pagrindas manyti, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, teigiamas požiūris į nustatytą tvarką turėjo įtakos valdant kriminogeninius veiksnius ir padeda skatinti nuteistąjį savo tikslų siekti teisėtais būdais.

(duomenys neskelbtini)nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys). Pirminis vertinimas (duomenys neskelbtini), rizika žema. (duomenys neskelbtini)nustatyta vidutinė rizika. Rizika padidėjo ne dėl nuteistojo elgesio, o dėl anksčiau neįvertintų aspektų, t. y. išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, gyvenimo stiliaus ir draugų, nuostatų srityse: Šiuo metu stebimas rizikos valdymas. Kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė patirtis, nusikaltimų modelis; didelės skolos bei siekis itin greitai jas grąžinti; polinkis rizikingam elgesiui; pasekmių suvokimo stoka, abejingumas kai kurių probleminių sričių atžvilgiu, pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir sėkmės tikimybe. Apsauginiai veiksniai: demonstruojama motyvacija keisti gyvenimo būdą.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog V. L. (V.) neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Todėl šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo argumentu, kad Komisija visą dėmesį skyrė tik nuosprendžio analizei, o ne jo elgesio analizei. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Komisija vertindama nuteistojo pateiktus teiginius, jų objektyvumą ir teisingumą vertino, lygindama juos su nuosprendyje nurodyta objektyvia ir patikima informacija, susijusia su nuteistuoju ir jį charakterizuojančią.

Teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes. Tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis V. L. (V.) padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo V. L. (V.) skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. (V.) skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.