Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga 2027 m. rugsėjo 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistasis bausmę atlieka trečią kartą, teistas aštuonis kartus, būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkūs padaryti bendrininkų grupėje, pripažintas recidyvistu, kaltės nepripažino arba pripažino iš dalies, nuolat keičia parodymus, didelė nesumokėtų ieškinių suma, savanoriškai ieškinių nedengia, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, išlieka sugebėjimo atpažinti problemas sunkumai, problemų sprendimo įgūdžių, pasekmių suvokimo sunkumai sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir sėkmės tikimybe. Komisija mano, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, pasiruošęs integracijai į visuomenę, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, o nuteistojo elgesį dar yra galimybė koreguoti laisves atėmimo vietų įstaigoje išnaudojant visas korekcijos galimybes. Šiuo metu nuteistojo V. L. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatitiktų bausmės tikslų ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam V. L., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 30 d. atlikus pakartotinį nuteistojo V. L. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta žema rizika, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad prieš tai tris kartus vertinant buvo nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (2022 m. spalio 19 d., 2023 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. sausio 30 d.), žema rizika stebima sąlyginai trumpą laiką, kad būtų galima užtikrintai konstatuoti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai ir neatsitiktiniai. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija: aštuonis kartus teistas; stebimas nusikaltimų modelis), kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (praeityje užsiėmė nusikalstama veika, šiuo metu nėra duomenų, kad nuteistasis palaikytų bet kokio pobūdžio santykius su kitais bendrininkais. Nuostatos į visuomenę. Sugebėjimo atpažinti problemas sunkumai; problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo sunkumai sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir sėkmės tikimybe, kai kurių problemų sumenkinimo), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Nuteistojo vertinimo metu buvo nustatytas apsauginiai veiksniai (prosociali veikla atliekant laisvės atėmimo bausmę; turi nusimatęs konkrečius planus ateičiai), taip pat nustatyti gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai: nuteistasis formaliai patvirtino gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; planuoja studijuoti; šiuo metu dirbantis; iš gaunamo darbo atlyginimo dengia turimus vykdomuosius ieškinius; trumpalaikių išvykų į namus metu vyksta pas šeimą, ryšius šiuo metu apibudina kaip darnius, palaikančius. Baustas nebuvo, pažeidimų neužfiksuota. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, yra gautas sutuoktinės sutikimas priimti gyventi, nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat turi siuvinių gamintojo, staliau, suvirintojo elektra profesines kvalifikacijas, nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirbo ir dirba, vykdo individualią veiklą, yra sukaupęs 18 metų darbo stažą Lietuvoje, dirbęs užsienyje, deklaruoja aukštą motyvaciją darbinei veiklai. Nuteistasis iš darbo užmokesčio išlaiko savo mažamečius vaikus, iš darbo užmokesčio atskaičiuojama antstoliams skoloms padengti, pats nuteistasis skolas dengia pagal išgales. Nuteistasis palaiko šiltus, artimus santykius su tėvu, seserimis, vaikais, įdukra ir buvusiomis žmonomis bei draugėmis. Skatintas už nepriekaištingą elgesį bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą 5 kartus, teismui pateikęs daug diplomų, padėkų, pažymėjimų, kurie patvirtina, kad nuteistasis yra aktyvus, pozityvus, visuomeniškas, įvairiapusis. Su artimaisiais bendrauja tiek telefonu, tiek laiškais, tiek vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Su administracijos atstovai bei kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, socialiai neatsiskyręs, Šiaulių kalėjime buvo Nuteistųjų tarybos nariu pora metų, subūręs teatrą, užsiima pozityvia veikla (tapo, rengia parodas), empatiškai reaguoja į kitus nuteistuosius. Turi tikslų mokytis, daug laiko skirti politinei veiklai, nes norėtų gerinti resocializaciją įkalinimo įstaigose. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), dirba už įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis yra motyvuotas formuoti teigiamus santykius su aplinkiniais, yra orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys bei pastangos keisti elgesį buvo įvertintos įkalinimo įstaigos administracijos, nes nuteistasis buvo ne kartą skatintas, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas namo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiuo atveju, nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su finansine nauda. Manytina, kad lėšos gautos iš nusikaltimų, buvo vienas iš pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių. Nuteistasis teigia, kad gyvenęs prabangiai, pinigų trūkumo niekada nejausdavo, materialiai buvo aprūpinti visi (jis, gyvenimo draugės, vaikai). Nuteistasis nurodė, turintis atlyginti apie 300 tūkst. Eur žalos ir planuoja tai padaryti per 1-2 metus. Nuteistasis piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, žadėdamas bendrus verslus, padėti sudaryti naudingus sandorius, įdarbinti jo įmonėje, padėti nupirkti kilojamąjį/nekilnojamąjį turtą ar net artimus santykius ir bendra gyvenimą kartu. Nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, padaryti dėl savanaudiškų paskatų. Dalis padarytų nusikalstamų veikų pripažintos tęstinėmis, o tam tikrais epizodais padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistasis neneigia, kad sukčiavimo būdu yra tekę daug meluoti, kad pasipelnyti materialai. Tikina, kad specialiai nusikalsti nenorėdavo, tikėdavosi, kad pavyks padaryti taip, kad visiems būtų geriau. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis pasižymi daliniu atvirumu bei aukšta saviverte ir pastiklėjimu savimi, norintis dominuoti visose srityse. Linkęs pervertinti savo galimybes, geba tai pripažinti, tačiau ne visuomet linkęs tai koreguoti. Noras pateikti save iš gerosios pusės dažnai prasilenkia su galimybėmis, stebimas manipuliacinis elgesys. Tiek ankstesniu vertinimų, tiek paskutinio vertinimo metu savęs vertinimo lape nurodo, kad šiuo metu neturi jokių problemų, nei susijusių su nusikaltimu, nei apskritai, teigia, kad suprato savo klaidas, pradėjo pasikliauti institucijomis bei jų kompetencijomis. Elgesio pataisos programų lankymas, nuteistojo teigimu, taip pat padėjo suprasti praeities problemas, tačiau plėtojant temą aiškėja, kad asmuo gautą informaciją bei įgūdžius labiau linkęs naudoti ne savo, o aplinkinių asmenų problemų sprendimui ar elgesio kontrolei. Toks nuteistojo požiūris į save kelia abejonių, ar nuteistasis geba realiai įsivertinti visumą aplinkybių, ar nori pateikti save tik iš gerosios puses, kaip neturinčią jokių problemų asmenybę. Stengiasi elgtis ypač planuotai, apgalvotai, tačiau ne visuomet geba apsvarstyti galimas savo elgesio pasekmes bei pasimokyti iš praeities klaidų, ką rodo teistumai už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis teigia suprantantis, kad elgėsi netinkamai, tikina, kad specialiai nusikalsti nenorėjo, tačiau stokoja savo veiksmų pasekmių suvokimo plačiąja prasme. Galimai manipuliatyvus elgesys pastebimas ne tik darant nusikalstamas veikas, bet ir artimuose tarpasmeniniuose santykiuose (su partnerėmis). Ankstesnių vertinimų metu fiksuota, kad įsitraukiant/organizuojant prosocialų užimtumą, asmuo stengiasi įgyvendinti savo pirminius planus neatsižvelgdamas į administracijos išsakytas pastabas, kai kuriais atvejais negeba priimti neigiamo atsakymo, tuomet neretai kreipiasi į kitus įstaigos darbuotojus, tikėdamas sau palankesnio sprendimo. Nuteistojo polinkis manipuliuoti taip pat gali būti siejamas su vardo ir pavardės keitimais. V. L. aiškina, kad pavardę ir vardą keitė vien todėl, kad pokalbio metu taip nusprendė su žmona, kadangi jiems abiem ši mintis patiko. Tačiau atsižvelgiant į laikotarpį bei nusikalstamų veikų pobūdį, neatmetama tikimybė, kad tai galėjo būti susiję ir su asmens nusikalstamu elgesiu ar siekiu išvengti atsakomybės. Darytina išvada, kad nuteistasis praeityje rinkosi netinkamus turimų problemų sprendimo būdus arba iš viso jas vengė spręsti, kadangi neįvertindavo neigiamų savo elgesio pasekmių, o susikoncentruodavo į savo poreikių patenkinimą, ir šios aplinkybės, jas įvertinus dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie turi būti koreguojami, kontekste, iš esmės vis dar neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus.

Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės interesą į saugią aplinką, tai yra į lūkestį, kad asmenys laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. L. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Ir nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar yra ženkli – daugiau nei 3 metai, iš paskirtų 9 metų. Todėl spręstina, jog tolimesnis bausmės atlikimas vis dar tęstinas įkalinimo įstaigoje, siekiant visapusiškai įgyvendinti skirtos bausmės tikslus, kurių vienas paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šiuo atveju, šis tikslas bus pasiektas, tik nuteistajam bausmės atlikimą tęsiant struktūruotoje aplinkoje ir savo elgesiu įrodant, jog jis gali būti paleistas lygtinai ir tokiu atveju laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. L. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.