Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas V. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) ir 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos), ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė 14 (keturios) metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, V. L. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., jos pabaiga – 2027 m. rugsėjo 14 d.

4. Nuteistasis V. L. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

7. V. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, vien šio pagrindo egzistavimas nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei pastangas tokią riziką mažinant.

8. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad V. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema, jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, siuvinių gamintojo, staliaus, suvirintojo elektra profesines kvalifikacijas, įkalinimo įstaigoje dirbo ir dirba, vykdo individualią veiklą, iš gaunamo darbo užmokesčio išlaiko savo mažamečius vaikus, dengia įsiskolinimus, yra sukaupęs 18 metų darbo stažą Lietuvoje, dirbęs užsienyje. Taip pat apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog nuteistasis palaiko šiltus, artimus santykius su tėvu, seserimis, vaikais, įdukra ir buvusiomis žmonomis bei draugėmis. Su artimaisiais bendrauja tiek telefonu, tiek laiškais, tiek vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Be to, V. L. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą 5 kartus, yra teismui pateikęs daug diplomų, padėkų, pažymėjimų, kurie patvirtina, kad nuteistasis yra aktyvus, pozityvus, visuomeniškas, įvairiapusis. Baustas jis nebuvo, su administracijos atstovais bei kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, socialiai nėra atsiskyręs, (duomenys neskelbtini) kalėjime pora metų buvo Nuteistųjų tarybos nariu, buvo subūręs teatrą, užsiima ir kita pozityvia veikla (tapo, rengia parodas). Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad V. L. turi tikslų mokytis, daug laiko skiria politinei veiklai, nes norėtų gerinti resocializaciją įkalinimo įstaigose, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (Pusiaukelės namuose), dirba už įstaigos teritorijos ribų. Jis motyvuotas formuoti teigiamus santykius su aplinkiniais, yra orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais.

9. Taigi, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį, jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, kurios akcentuojamos ir nuteistojo skunde. Tokios aplinkybės aptartos ir Komisijos priimtame nutarime. Vien tai, kad galiausiai Komisija bei teismas padarė išvadą, jog šiuo metu dar negalima teigti, kad V. L. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis pasiruošęs integracijai į visuomenę, ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, neleidžia konstatuoti, jog Komisija bei apylinkės teismas nuteistajam palankias aplinkybes tik formaliai išvardijo, bet realiai ir pakankamai į jas neatsižvelgė, ar kad galutinės jų padarytos išvados yra prieštaringos. Įvertinus ankstesnėje pastraipoje paminėtas aplinkybes, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, jog nuteistasis vykdo tiek jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tiek Komisijos rekomendacijas, abejonių teigiamais V. L. asmenybės pokyčiais nekyla ir apygardos teismui. Paminėtos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistasis ne tik deda pastangas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet ir yra realiai ją sumažinęs, siekia laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką išnaudoti prasmingai, ir tai turi būti ir yra vertinama nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik, tai savaime neleidžia konstatuoti, kad V. L. pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri sudaro pagrindą švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šios aplinkybės neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas V. L. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Susipažinus su Komisijos nutarimo turiniu nustatyta, jog jos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo instituto V. L. lėmė tai, kad nuteistasis bausmę atlieka trečią kartą, yra teistas aštuonis kartus, jam būdingas nusikaltimų modelis, padaryti nusikaltimai sunkūs ir įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje, be to, jis kaltės nepripažino arba pripažino ją tik iš dalies. Taip pat tokį sprendimą lėmė ir tai, jog nuteistojo neatlygintos žalos suma dar yra didelė, išlieka sugebėjimo atpažinti problemas bei jas išspręsti sunkumai, sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir sėkmės tikimybė. Priimant sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, Komisijos nutarime atsižvelgta ir į nuteistojo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią Komisija vertino kaip didelę.

11. Tuo tarpu iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų matyti, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, pirmiausia atsižvelgė į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors 2024 m. liepos 30 d. atlikto vertinimo metu V. L. rizika pakartotinai nusikalsti buvo nustatyta žema, tačiau ankstesnių trijų vertinimų metu ji buvo vidutinė. Atsižvelgęs į tai, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika V. L. nustatoma sąlyginai trumpą laiką, apylinkės teismas padarė išvadą, jog dar negalima užtikrintai konstatuoti, jog nuteistojo pokyčiai yra ilgalaikiai. Be to, žemesnės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija: aštuonis kartus teistas; stebimas nusikaltimų modelis), kurių korekcija nėra galima, nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (praeityje užsiėmė nusikalstama veika; nuostatos į visuomenę; sugebėjimo atpažinti problemas sunkumai; problemų sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo sunkumai, sąlygoti pernelyg didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir sėkmės tikimybe, kai kurių problemų sumenkinimo), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link, ir kurie patvirtina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Kaip ir Komisija, žemesnės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo kriminalinę istoriją, papildomai pažymėdamas, jog nuteistojo vykdytos nusikalstamos veikos buvo tiesiogiai susijusios su finansine nauda, jos nebuvo atsitiktinės, o priešingai – iš anksto planuotos. Skundžiamoje nutartyje taipogi pažymėta, jog likusi V. L. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų visumoje, vis dar laikytina ženklia.

12. Visi aukščiau nurodyti Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti V. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, Komisijos ir žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skundo autoriaus daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje jis, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Pritardamas žemesnės instancijos teismo bei Komisijos nurodytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

13. Šios nutarties 10 bei 11 punktuose aptartos aplinkybės įrodo ne tik Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties pagrįstumą, bet ir paneigia skundo argumentą, kad sprendimas netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo priimtas iš esmės vien tik dėl jo kriminogeninės praeities. Nors aplinkybės, susijusios su nuteistojo įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, jo teistumų skaičius, turėjo įtakos tokiems Komisijos ir žemesnės instancijos teismo sprendimams, tačiau, kaip matyti, jos nebuvo vienintelės ir lemiamos. Taip pat pažymėtina, jog, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant šį klausimą, todėl visapusiškai gali būti įvertinti ir duomenys, susiję su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais ir jų ypatybėmis. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023).

14. Nuteistojo skunde itin plačiai aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi ne vieną rekomendaciją šiuo klausimu. Taip pat skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių V. L. pilnai neatitinka. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistojo cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK). Pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą.

15. Taip pat paminėtina, jog probacija nėra vienintelė nuteistų asmenų resocializacijos priemonė. Resocializacijos priemonės nuteistiesiems taikomos ir laisvės atėmimo vietų įstaigose (pavyzdžiui, vykdomas individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kurio metu ugdomi nuteistųjų gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jų resocializacija, taikoma individuali ar grupinė psichoterapija ir kita). Pats V. L. šiuo metu atlieka bausmę Pusiaukelės namuose, kuriuose taikomi efektyvūs resocializacijos metodai ir kurie taip pat yra tarsi tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės, užtikrinanti reikšmingai mažesnį pakartotinį nusikalstamumą, geresnę nuteistųjų integraciją į visuomenę, leidžianti įkalintiems asmenims palaipsniui prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, joje įvykusių pokyčių. Galų gale paminėtina ir tai, kad iki V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra likę dar beveik 4 metai ir per šį laikotarpį jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas galės būti svarstomas dar ne kartą.

16. Skunde V. L. taip pat tvirtina, jog Komisijos išvados yra neišsamios ir neaiškios. Tačiau grindžiant tokį argumentą nurodoma tik tai, kad nutarime nėra detalizuotos konkrečios programos (nenurodyti jų pavadinimai), kuriose nuteistajam rekomenduojama sudalyvauti iki sekančio nuteistojo svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje, bei nenurodoma ar visi Komisijos nariai pasisakė prieš V. L. lygtinį paleidimą, kas niekaip nepatvirtina pačio sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo nepagrįstumo ar jo nemotyvavimo. Be to, BVK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga, priėmus sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, Lygtinio paleidimo komisijai pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatyti šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą, negali būti aiškinama pernelyg plačiai, reikalaujant Lygtinio paleidimo komisijas nurodyti konkrečias programas, kuriose nuteistajam rekomenduojama dalyvauti, savanoriškos ar darbinės veiklos vykdymo vietą, konsultacijų su psichologu konkretų skaičių ir, juo labiau, laiką ir t. t. Tuo tarpu informacija apie konkrečių Lygtinio paleidimo komisijos narių balsavimo rezultatas yra pateikiama Lygtinio paleidimo komisijų posėdžių protokoluose. Iš Komisijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo matyti, kad šiuo atveju prieš lygtinio paleidimo V. L. taikymą balsavo net 4 iš 5 Komisijos narių.

17. Skunde nėra pateikta jokių kitų esminių argumentų ir motyvų, kuriais nuteistasis ginčytų apylinkės teismo priimtą sprendimą, o nurodytieji nesudaro pagrindo spręsti, kad Komisijos nutarimas bei apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti procesiniai sprendimai, priimti tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie V. L. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos ir pažeidus teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.