- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- 1S-198-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44616-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- V. L.
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Kauno kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-19-419 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo, atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. L. nuteistas 2021 m. vasario 12 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), BK 182 straipsnio 2 dalį (5 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi peržiūrėjus priimtus nuosprendžius dėl paskirtų bausmių sušvelninimo, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga 2027 m. rugsėjo 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. RV-19-419 nutarta netaikyti nuteistajam V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo (pusiaukelės namuose) bausmės atlikimo vietoje, vykdo darbinę veiklą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas keturis kartus, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių veiksnių mažinimą. Komisijos nutarime akcentuota, jog vertinant nustatytas rekomendacijas nuteistasis jas vykdė tik iš dalies, per mažai dedama pastangų rekomendacijų vykdymui. Komisijos vertinimu įvertinus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo V. L. pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui, kuris 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi jo skundą atmetė. Teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis ir daro tam tikrą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreipė dėmesį į nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri nesikeičia, turimus itin didelius finansinius įsipareigojimus, atsainų požiūrį į įsiskolinimų dengimą. Pažymėjo, kad nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas ir teismo nutartis yra nepagrįsti. Nesutinka, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pažanga yra nepakankama. Mano, kad tiek Komisija, tiek teismas neatsižvelgė į esminius bausmės atlikimo metu darytus pokyčius, o dėmesį skyrė padarytam nusikaltimui ir jo analizei. Skundo autoriaus nuomone, teismo priimta nutartis dėl esminės pažangos vertinimo yra prieštaringa. Neatsižvelgta į tai, jog bausmė atliekama sąžiningai ir tinkamai, savanoriškai dengiama žala antstoliams, prisidedama prie vaikų išlaikymo. Mano, jog asmens byloje esantys duomenys, kuriuos būtina įvertinti (diplomai, padėkos, kursų baigimo sertifikatai, tai, kad yra nuteistųjų tarybos narys išrinktas antrai kadencijai) rodo pavyzdingą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nesutinka, jog dedama per mažai pastangų rekomendacijų vykdymui, priešingai, dalyvauja individualiuose susitikimuose su psichologu, turi darbo pasiūlymą, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, savanoriauja VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo išleistas atostogų į namus, jokie pažeidimai nenustatyti. Nurodė, kad pusiaukelės namuose jam taikoma intensyvi priežiūra (apykojė), dėl kurios dėvėjimo darbo vietoje turi nepatogumų.
5.2. Atkreipė dėmesį, kad visas Komisijos rekomendacijas, kurios buvo numatytos ankstesniame 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarime yra įvykdęs. Dalyvavo programoje, kurioje tikslas buvo motyvuoti nuteistąjį atlyginti turtinę žalą, lankė individualias psichologo konsultacijas, savanoriavo, buvo perkeltas į pusiaukelės namus. Taip pat kiek išgalėdamas dengia civilinius ieškinius, prisideda prie vaikų išlaikymo. Turi darbo pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atvykęs į pusiaukelės namus įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs į pusiaukelės namus nutapė paveikslus, pagamino atvirutes, kurias įteikė atvykusiems norvegams. Mano, kad netaikius lygtinio paleidimo nuteistajam būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Tuo tarpu nei Komisija, nei apylinkės teismas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei. Mano, kad yra įvykdęs visus įstatymo keliamus reikalavimus ir turi teisė pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu.
5.3. Pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis lygtinis paleidimas laikomas viena pozityviausių ir patikimiausių priemonių, leidžiančių užtikrinti nusikaltimų recidyvų prevenciją bei nuteistųjų reintegracijos skatinimą, suteikiant kaliniui pagalbą, jam sugrįžtant į visuomenę. Juolab, kad nuteistojo asmens lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleidžiamas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo bausmė nėra panaikinta. Bausmių vykdymo pagrindinis tikslas yra asmens resocializacija.
5.4. Kritiškai vertina akcentuojamus kriminogeninius veiksnius, ypač kriminalinę patirtį, kadangi jos pakeisti jau negali. Pabrėžė, kad nuostatos, vertybės šiuo metu jau pasikeitę, nori rūpintis šeima, vaikais, kuriems reikalingas tėvas, nepažeidinėti įstatymų ir toliau dorai gyventi. Be to, bausmės trukmė priklauso nuo nusikaltimo sunkumo, į kurį įstatymų leidėjas jau atsižvelgia nustatydamas laisvės atėmimo bausmės terminus, tačiau resocializacijos galimybės priklauso nuo konkretaus asmens, o ne nuo to, kokiam terminui jam yra paskirta bausmė. Kriterijus, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. Nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.
5.5. Skunde cituoja Probacijos įstatymo nuostatas apie prabuojamųjų teisinę padėtį, išskiria pagrindines socialinės reabilitacijos formas, akcentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas, Europos kalėjimų taisykles. Apelianto teigimu, įkalinto asmens integracijos į visuomenę tikslas gali būti pasiektas taikant lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, vadovaujantis tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis teisės normomis reglamentuojančiomis lygtinio paleidimo instituto taikymo svarbą.
6. 2024 m. balandžio 19 d. V. L. teismui pateikė papildomus duomenis, t. y. pranešimą su mokėjimo kvitais, pasižadėjimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, individualų nuteistojo dienotvarkės planą, sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo kopiją, registracijos į teorijos egzaminą kopiją. Pranešime dar kartą akcentavo, jog nesutinka su apylinkės teismo priimta nutartimi, kadangi joje nepakankamai įsigilinta į asmens byloje esančius duomenis, dalyvavimą įvairiose programose, švietėjišką veiklą, renginių organizavimą. Mano, jog nereikia suabsoliutinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaitinės išraiškos būtino mažėjimo, kadangi jokie teisės aktai to nenumato. Tuo tarpu visas ankstesnes rekomendacijas teigia, kad yra pilnai įvykdęs, o turimus finansinius įsipareigojimus dengia pagal galimybes. Lygtinio paleidimo atveju galėtų susirasti geresnį darbą bei efektyviau atlyginti civilius ieškinius, pasirūpinti vaikų išlaikymu, kadangi turimas išsilavinimas (keli aukštieji išsilavinimai, keliolika profesijų) ir motyvacija darbui yra teigiama. Lygtinio paleidimo netaikymas vien dėl ankstesnių teistumų, likusios neatliktos bausmės dalies vertinimas, prieštarauja įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams.
7. 2024 m. balandžio 30 d. V. L. teismui pateikė pranešimą su papildomais duomenimis, t. y. pažymėjimai, pažymos dėl dalyvavimo įvairiuose užsiėmimuose, mokymuose, padėkos už dalyvavimą renginiuose, spektaklio režisavimą, diplomas už gražiausią margutį, išrašas iš juridinių asmenų registro dėl Kauno laisvalaikio klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovavimo, sprendimas dėl paskatinimo ir išleidimo išvykti iš bausmės atlikimo vietos praleisti laiko su šeima, kurie nuteistojo teigimu, pagrindžia teigiamą jo elgesio korekciją laisvės atėmimo metu.
8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. L. skundas atmestinas
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Taigi, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
11. V. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas, kaip tai pagrįstai savo skunde nurodo ir apeliantas, taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir Komisija bei žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Abejonių tam tikrais teigiamais V. L. asmenybės pokyčiais nekyla, tai atsispindi tiek bylos medžiagoje, tiek teismui pateiktoje asmens byloje (5 tomai), tiek 2024 m. sausio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-19-205 (1 t., b. l. 137-143). Iš kurių aiškiai matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, pažeidimų nefiksuota, už nepriekaištingą elgesį skatintas 5 kartus, šiuo metu bausmės atlikimą tęsia pusiaukelės namuose, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, pažeidimai nefiksuojami, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal galimybes dengia turimus įsiskolinimus bei teikia išlaikymą vaikams, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus laisvalaikio užimtumo priemonėse, renginiuose, prisideda prie jų organizavimo, susitikimuose su savanoriais, nuo 2022 m. dalyvauja VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamoje neformalaus ugdymo veikloje (Menas ir kultūra; Įvairių šalių kultūra ir tradicijos; Sveika gyvensena; Finansinis raštingumas), taip pat sėkmingai baigė „Asmenybės raidos ir elgesio pokyčių psichologijos kursą“, dalyvavo teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Savęs formavimas“; „Nesmurtinis bendravimas“, Emocinio raštingumo mokymuose „Tvirti santykiai“, projekte „Europos muziejų naktis 2022“ renginyje, programoje „R.A.K.T.A.S.“ ir t. t.., lankosi pas psichologą individualioms konsultacijoms dėl mąstymo ir elgesio. Savo iniciatyva subūrė teatro grupę „(duomenys neskelbtini)“, režisavo ir vaidino spektakliuose. Byloje esančios, bei papildomai nuteistojo pateiktos diplomų, padėkų, pažymėjimų, pažymų kopijos patvirtina, kad V. L. iš tiesų aktyviai, bei prasmingai išnaudoja bausmės atlikimo laiką. Būtent dėl to, nuteistojo pabrėžiama jo elgesio dinamika atitinkamai yra įvertinta ir laisvės atėmimo vietos administracijos, tuo pagrindu buvo priimtas viršininko sprendimas palengvinti nuteistajam kalinimo sąlygas (iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos jis perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą), taip pat jau ne kartą suteikiami leidimai išvykti iš bausmės atlikimo vietos praleisti laiko su šeima. Tad, nėra pagrindo teigti, jog tokia nuteistojo asmenybės elgesio korekcija nėra tinkamai įvertinta. Visgi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir yra teigiamai V. L. pokyčius apibūdinančių duomenų, tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra tokia, kuri leidžia švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šie duomenys taip pat neatsveria Komisijos ir apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju jam taikoma bausmė yra efektyvi.
14. Susipažinus su Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog Komisijos bei žemesnės instancijos teismo sprendimą netaikyti V. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė aplinkybių visuma. Pateiktos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis pirmą kartą nuteistas būdamas 23 metų amžiaus, anksčiau teistas septynis kartus, šiuo metu jau būdamas 51 metų amžiaus bausmę atlieka už dešimties nusikalstamų veikų padarymą, dominuoja sukčiavimo nusikaltimai susiję su darbine veikla, nusikalto būdamas recidyvistas, nusikalstamas veikas pradėjo daryti netrukus po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Visos šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo vedamą gyvenimo būdą, bei polinkį paklusti įstatymui, kas neabejotinai svarbu sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Akivaizdu, kad ankstesni teistumai, bei taikytos bausmės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nėra pagrindo sutikti, jog ankstesnių teistumų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra negalimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ši aplinkybė yra vertinama visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų duomenų visumoje ir tai leidžia daryti išvadas dėl nuteistojo asmenybės.
15. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad praėjus jau daugiau nei pusei paskirto bausmės laiko, 2024 m. sausio 30 d. atlikus nuteistojo V. L. pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė (skaitinė išraiška nepakitusi). Tuo tarpu, dar pirminio nusikalstamo elgesio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2021 m. gruodžio 29 d. nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atlikus pakartotinius vertinimus, tiek 2022 m. spalio 19 d., tiek 2023 m. rugpjūčio 14 d. nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip vidutinė, kuri padidėjo ne dėl nuteistojo elgesio, o dėl anksčiau neįvertintų aspektų, o po 2024 m. sausio 30 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nustatyta, kad V. L. atžvilgiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri nesikeičia po ankstesnių vertinimų, ir akivaizdžios pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti nėra nustatytos. Nors pateiktame skunde apeliantas kritiškai vertina pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau tokie deklaratyvaus pobūdžio teiginiai atmestini, o aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Resocializacijos skyriaus specialistų atliktu vertinimu.
16. Be to, nuteistojo elgesyje, be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė patirtis, nusikaltimų modelis), vyrauja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ne visuomet geba apsvarstyti galimas savo elgesio pasekmes bei pasimokyti iš praeities klaidų, linkęs pasitikėti savimi bei sėkmės tikimybe, neįžvelgdavo savo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, dėl ko pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis abejingumas probleminių sričių atžvilgiu gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Nors nuteistasis itin akcentuoja nuo šiol suvokęs daromas klaidas, teismui teikia pasižadėjimus toliau vesti dorą gyvenimo būdą, visgi Resocializacijos specialistų įžvalgomis V. L. dažnu atveju pateikia socialiai pageidaujamus atsakymus, stebimas nuteistojo polinkis manipuliuoti ne tik darant nusikalstamas veikas, tačiau ir santykiuose su partnerėmis. Be to, asmuo besistengdamas įgyvendinti savo pirminius planus neatsižvelgia į administracijos išsakytas pastabas, kai kuriais atvejais negeba priimti neigiamo atsakymo. Visiškai pagrįstai įvertintos ir tos aplinkybės, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti siekiant neteisėtų pajamų, pastarasis nuolat dalyvauja įvairių įmonių veikloje, kas sudaro sąlygas nusikalsti pakartotinai, todėl gyvenimo būdo ypatumai, kriminalinė praeitis, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai išlieka svarbiu kriminogeniniu veiksniu. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, akivaizdu, jog įvardintus veiksnius nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Juolab, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas.
17. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus, kurie yra itin ženklūs. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pagal vykdomuosius raštus nuteistasis turi išmokėti 120 316,51 Eur skolos. Dideli finansiniai sunkumai atsirado asmeniui įvykdžius nusikalstamas veikas. Tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad žalą nukentėjusiesiems nors ir pripažįsta, bet išlieka formalumo jausmas, toliau apie nukentėjusius asmenis kalba be didesnės užuojautos ar atgailos. Nors nuteistasis pateiktu skundu apeliuoja į tai, kad žalą stengiasi atlyginti, atitinkamos išskaitos daromos iš darbo užmokesčio, perveda ir savanoriškai, be to pateikė duomenis, jog daro pinigų perlaidas ir skiria lėšas vaikų išlaikymui. Visgi, aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nuteistojo siekis dengti turimus finansinius įsipareigojimus yra menkas. Tuo tarpu Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tad nėra jokio pagrindo akcentuoti ar aukštinti būtent jiems skiriamas lėšas.
18. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą, bei prasmingą užimtumą, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad visos jo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinės naudos siekimu, todėl nėra jokių garantijų, kad būdamas laisvėje, nuteistasis net ir gaudamas darbines pajamas, nesusidurs su finansiniais sunkumais ir tai neįtakos jo nusikalstamo elgesio. Tokios išvados nepaneigia ir nuteistojo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimybę nuteistajam įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti, darbo turėjimas ir gaunamos darbinės pajamos nebuvo pakankamas veiksnys apsaugantis V. L. nuo nusikalstamo elgesio. Be to ir Socialinio tyrimo išvados duomenys taip pat rodo, jog nuteistojo kriminalinė istorija ir nusikaltimų modelis neleidžia jo turimo išsilavinimo bei galimo įsidarbinimo vertinti kaip apsauginio veiksnio.
19. Skundžiamos nutarties turinys taip pat patvirtina, kad svarstydamas galimybę taikyti V. L. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas atsižvelgė ir į atliktos bausmės dalį, jog nuteistasis iš paskirtosios 9 metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2024 m. vasario 27 d.) buvo atlikęs tik 5 metus 5 mėnesius ir 12 dienų. Pažymėtina, kad priešingai nei tai savo skunde pabrėžia nuteistasis, atliktos bausmės dalis nors ir buvo vertinta, tačiau ne ši aplinkybė pirmiausia nulėmė nuteistajam nepalankaus sprendimo priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistajam likusia neatlikta bausmės dalimi, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė apskritai turėtų būti ignoruojama. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl svarstant šį klausimą visapusiškai turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir duomenys ir jų visumoje priimamas sprendimas. Juolab, kad vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.
20. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau apygardos teismas pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, bei Komisija priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistojo atžvilgiu, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdama išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.
21. Svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad Komisija, apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad priimti sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos nei BPK, nei BVK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija ar Europos Tarybos ministrų rekomendacijos. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie V. L. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, V. L. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. L. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.