Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria N. M. 3 (trims) mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Apygardos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apygardos teismo nutarties esmė

III. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. M. gynėjo skundas tenkintinas iš dalies.

9. Apygardos teismas, pratęsdamas N. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą 3 (trims) mėnesiams tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 131¹ straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti apribota laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

10. Teismas teisingai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis N. M. galimai padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti: kaltinamojo V. V. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų, kratų protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje. Taigi, teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančių duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidos nepadarė.

11. Žemesnysis teismas taip pat priėjo prie pagrįstos išvados, kad šiuo atveju nėra išnykę kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo N. M. pagrindai. Kaip žinia, kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą

12. Nagrinėjamu atveju N. M. yra kaltinamas įvykdęs labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų (BK 260 straipsnio 3 dalis) (BK 11 straipsnio 6 dalis). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, dirba UAB „T.“, rūpinasi senyvo amžiaus tėvu, tačiau šie jo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galbūt jis padarė, sunkumu (labai sunkus), pavojingumu (disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veikiant organizuota grupe), pobūdžiu (savanaudiško pobūdžio) ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, šiuo konkrečiu atveju, priešingai, negu nurodo skunde gynėjas, nesudaro pakankamo pagrindo skirti N. M. švelnesnę (švelnesnes) kardomąją (kardomąsias) priemonę (priemones). Pažymėtina, kad būtent įvertinus jo teigiamus socialinius bei šeiminius ryšius, N. M. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista į intensyvią priežiūrą. Be to, bylos duomenis N. M. anksčiau teistas, taip pat ir už neteisėtą psichotropinių medžiagų gabenimą bei platinimą. Naują nusikalstamą veiką galimai padarė esant neišnykusiam teistumui. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę ir rodo, kad jis linkęs veikti priešingai teisės normoms. Todėl įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad jos apygardos teismui leido daryti išvadą, jog pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, užtikrinti kaltinamojo buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo išvykimą iš gyvenamosios vietos kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 11 val., galima tik jį kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonės. Nors kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – yra viena griežčiausių asmens teises ir laisves varžančių kardomųjų priemonių, tačiau ją taikant patiriamas asmens laisvių ir teisių suvaržymas yra švelnesnis, negu, pavyzdžiui, taikant kardomąją priemonę – suėmimą. N. M. nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos: draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir leidimas kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas, išvykti iš gyvenamosios vietos nuo 8 val. iki 11 val., vykstant į teismo posėdžius, nevaržo kaltinamojo teisių ir laisvių daugiau, negu tokių suvaržymų reikia siekiamiems baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir užtikrina socialinių ryšių palaikymą su tėvu bei pasirūpinimą jo būtiniausiais poreikiais. Tam neprieštarauja bylos duomenys, kad N. M. baudžiamojo proceso metu nepažeidė jam taikytų kardomųjų priemonių sąlygų. Kaip minėta, tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti taikomą kardomąją priemonę (nepratęsti jos termino). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminą.

13. Taigi, apibendrinus tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti nėra teisinio pagrindo. Tačiau įvertinus gynėjo skunde akcentuojamą aplinkybę, kad N. M. dėl automobilių spūsčių negali laiku nuvykti į darbą ir grįžti iš jo, N. M. darbo vieta nuo jo gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 60 km atstumu, UAB „T.“ 2021 m. liepos 7 d. pažymoje pateiktus ir byloje esančius duomenimis, jog kaltinamajam taikoma 5 dienų 40 val. darbo savaitė, darbo laikas yra nuo 9 val. iki 18 val., spręstina, kad yra pagrindas pakeisti apygardos teismo kaltinamajam taikomas intensyvios priežiūros sąlygas, susijusias su leidimu palikti gyvenamąją vietą darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val., ir nustatyti, kad jis darbo dienomis gali išvykti iš namų nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu.

14. Gynėjas, nesutikdamas su apskųstąja nutartimi be kita ko skunde teigia, kad ji neteisėta bei nepagrįsta ir dėl to, nes buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai intensyvi priežiūra paskiriama teisme, tokiu atveju turi vykti žodinis teismo posėdis, o šios kardomosios priemonės pratęsimas galimas ir rašytinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-269-307/2019 ir Nr. 1S-41-396/2019). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – N. M. paskyrimo klausimas buvo išspręstas žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvaujant tiek kaltinamam, tiek jo gynėjui, o šios priemonės termino pratęsimo klausimas – rašytinio proceso tvarka, t. y. pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluotas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros skyrimo (termino partęsimo) taisykles. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo N. M. klausimą nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos. Nors byloje ir nėra duomenų, kad prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui būtų pranešta apie tai, jog teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nagrinės klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimo N. M., tačiau vien dėl to naikinti skundžiamą teismo nutartį šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ją apskundus aukštesnės instancijos teismui BPK X dalyje numatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo kaltinamojo N. M. gynėjo skundą ir konstatavo, kad žemesnysis teismas pagrįstai nustatė intensyvios priežiūros termino pratęsimo pagrindus bei padarė pagrįstą išvadą, kad N. M. taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti.

15. Aukštesnysis teismas šioje byloje taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi bylą nagrinėjęs teisėjas Z. Kavaliauskas nusišalino nuo jos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, jog teisėjas mokėsi kartu su liudytoju A. S., su kuriuo yra bendravęs prieš 8–9 metus, ir jog protokoline nutartimi yra išsakęs savo poziciją dėl šios ir Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos sujungimo netikslingumo. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas L. Zederštremas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimą, nustatęs, kad teisėjas nusišalino nepagrįstai, t. y. nesant BPK 58 straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų. Tokią išvadą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pagrindė tuo, kad abi baudžiamosios bylos yra jau perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, jog su A. S. šiuo metu teisėjo nesieja jokie santykiai, o tai, kad teisėjas su A. S. prieš 35 metus mokėsi, jam netrukdys apklausti pastarąjį liudytoju nagrinėjamoje byloje. Taigi, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nepatvirtinus teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo, jis privalėjo toliau nagrinėti bylą iš esmės, įskaitant ir klausimą, susijusį su kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – termino pratęsimu kaltinamajam N. M., nes, priešingu atveju, būtų pažeisti BPK 59 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad arba N. M., arba jis nesutikimo argumentus dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo turi teisę išdėstyti skųsdami byloje priimtą baigiamąjį aktą instancine tvarka.

16. Tai, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas L. Zederštremas šioje byloje yra jau atlikęs procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nedaro apskųstosios nutarties neteisėta. Baudžiamojo proceso įstatyme imperatyviai nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą be kita ko ir tuo atveju, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje (BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Konkrečiu atveju Šiaulių apygardos teismo pirmininkas L. Zederštremas kaip teisėjas nedalyvauja procese. Jis tik kaip to reikalauja BPK 59 straipsnio 4 dalis sprendė klausimą dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjančio teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo (ne)pagrįstumo. Kitų aplinkybių, kurios rodytų Šiaulių apygardos teismo pirmininko L. Zederštremo asmeninį suinteresuotumą, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėtų teisėjas Z. Kavaliauskas, jog jis suinteresuotas bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs spręsti klausimo dėl teisėjo Z. Kavaliausko nusišalinimo (ne)pagrįstumo, aukštesnysis teismas nenustatė.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti:

Leisti kaltinamajam N. M. išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį palikti galioti.

Nutartį pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.