- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- 1S-86-487/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kaltinamasis
- N. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 9 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį narkotinės medžiagos kiekį:
1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn. Kaune, N. M., taip pat L. B. ir G. B., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
1.2. N. M. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus:
1.3. 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos;
1.4. 2017 m. pavasarį Lietuvoje N. M. ir G. B. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;
1.5. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri panaikinta Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu, nes N. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2019 m. gruodžio 12 d. buvo laikinai sulaikytas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 12 d. Vėliau teismų nutartimis šios kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2021 m. kovo 9 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam N. M. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kardomąsias priemones: 10 000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį N. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi pakeistos kaltinamajam N. M. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos, leidžiant jam išeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 11 val. ir vykstant į teismo posėdžius. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pakeistos kaltinamajam N. M. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos, leidžiant N. M. išeiti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 11 val., vykstant į teismo posėdžius ir atliekant darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi patikslinta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis, nurodant, kad kaltinamajam N. M. leidžiama išeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 11 val., vykstant į teismo posėdžius ir atliekant darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo dienomis nuo 8 val. iki 18 val., uždraudžiant išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis pakeista, leidžiant kaltinamajam N. M. išvykti iš namų darbo dienomis nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 9 d. Kaltinamasis N. M. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jam leista išvykti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), tik šiais atvejais: kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 11 val.; atliekant darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo dienomis nuo 8 val. iki 19 val., vykstant į teismo posėdžius. Jam taip pat uždrausta išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis pakeista: leista kaltinamajam N. M. išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, išskyrus valstybines šventines dienas, nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kita Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis palikta galioti.
4. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2022 m. kovo 9 d. Kaltinamasis N. M. įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nustatant šias intensyvios priežiūros sąlygas: leidžiant jam išvykti iš namų, adresu: (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, išskyrus valstybines šventines dienas, nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat leidžiant išvykti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 11 val. jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vykstant į teismo posėdžius. Taip pat jam uždrausta išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Teismas padarė išvadą, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai
5. Kaltinamojo N. M. gynėjas advokatas M. Vasiliauskas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį. Atsisakius tenkinti šį skundo reikalavimą, skundžiamą nutartį pakeisti, leidžiant N. M. išeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 20 val., net jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismui buvo pateiktas prašymas nebetęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros priemonės taikymo, paliekant piniginį užstatą bei draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Taip pat buvo prašoma leisti N. M. išeiti iš namų kiekvieną dieną, išskyrus valstybines šventines dienas, nuo 8 val. iki 20 val. ne tik jei tai susiję su darbu, bet ir savo šeimos, tėvo priežiūra, socialinių poreikių tenkinimu. Teismas, nors ir nurodė, kad prašymą tenkina iš dalies, tačiau pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, realiai jo netenkino. Mano, kad teismas, nevertindamas kaltinamojo prašymo, formaliai išsprendė kardomosios priemonės taikymo klausimą, motyvus perkeliant iš ankstesnių teismo nutarčių.
5.2. Gynėjas, skunde aptaręs intensyvios priežiūros paskirtį ir tikslą, Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl būtinybės išlaikyti pusiausvyrą tarp valstybės taikomų priemonių ir padaryto pažeidimo, tarptautinių ir nacionalinių teismų nuostatas, kad kardomosios priemonės turi būti proporcingai lengvinamos arba griežtinamos, jų reikalingumo aspektą, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę, eigą, įtariamojo elgesį, nurodo, kad teismas nemotyvavo išvados, kad švelnesnėmis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai neatitinka realios faktinės situacijos ir bylos duomenų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad N. M. turi ryšių užsienyje, nors tokių duomenų byloje nėra, tai tik teismo prielaida. Gynėjas pažymi, kad N. M. neturi jokių ryšių užsienyje, jis saistomas stipriais socialiniais ryšiais Lietuvoje (vedęs, turi sūnų, prižiūri tėvą, kuriam reikalinga priežiūra, dirba – vykdo individualią veiklą pagal sudarytas sutartis, turi nekilnojamojo turto ir pan.). Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kartu su intensyvia priežiūra N. M. yra taikoma ir kita griežta kardomoji priemonė – užstatas. Vertina, kad šiuo metu N. M. taikoma kardomoji priemonė intensyvi priežiūra neatitinka proporcingumo principo ir yra per griežta. Todėl, gynėjo manymu, N. M. kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (užstatu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir periodiniu registravimusi policijos įstaigoje).
5.3. Skundą nagrinėjančiam teismui nusprendus, kad intensyvios priežiūros terminas buvo pratęstas pagrįstai, gynėjas prašo pakeisti nustatytas šios kardomosios priemonės sąlygas. Gynėjo teigimu, nustatytos sąlygos yra per griežtos ir neproporcingai riboja N. M. laisvę bei galimybę dirbti, teisėtai uždirbti pragyvenimui. Pažymi, kad N. M. leidimas išeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 20 val. jeigu tai yra nesusiję su darbu, nereiškia, kad kaltinamasis bus nevaržomas ir nekontroliuojamas. Be to, N. M. leidžiama vykdyti darbines funkcijas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kaltinamasis dirba ne darbo, bet civilinės sutarties pagrindu, kaip įregistravęs individualią veiklą. Tokiu būdu, leidus N. M. išeiti iš namų nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra ribojama N. M. galimybė dirbti. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, jog N. M. yra sudaręs sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl nustatytų kardomosios priemonės sąlygų jis negali dirbti ir vykdyti sutarties. Šiuo atveju, tiek teikiant paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis galėtų užsidirbti daugiau lėšų tiek savo, tiek šeimos poreikių tenkinimui.
5.4. Tai pat gynėjas skunde nurodo, kad asmeninių poreikių tenkinimui – apsilankymams pas gydytojus, vykimui į parduotuvę, elementariam išėjimui į lauką išnešti šiukšles, pavedžioti šunį, padėti tėvui N. M. leidžiama išeiti iš namų tik nuo 8 val. iki 11 val. Pasak gynėjo, šiuo aspektu nėra įvertinta tai, kad N. M. dirba, jo darbas prasideda ryte, todėl tuo metu, kai jam leidžiama tenkinti savo asmeninius poreikius, jis privalo dirbti. Dėl to jam yra užkertamas kelias pasirūpinti artimaisiais, padėti savo senyvam ir pagalbos reikalaujančiam tėvui, nuvykti į parduotuvę ir pan. Todėl gynėjas mano, kad N. M. taikomos kardomosios priemonės sąlygos turi būti pakeistos, leidžiant išeiti iš namų nuo 8 val. iki 20 val. tiek darbinių, tiek asmeninių poreikių tenkinimo tikslu. Tokios sąlygos nustatymas nereiškia, kad N. M. bus nevaržomas ir nekontroliuojamas, kadangi jis įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą. Intensyvi priežiūra yra asmens stebėjimas ir nėra tapati kardomajai priemonei – namų areštui, t. y. asmuo neprivalo būti namuose. Leidimas išeiti iš namų visomis dienomis, vien tik jeigu tai susiję su darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, neproporcingai varžo N. M. teises bei teisėtus interesus.
5.5. Gynėjo nuomone, visos jo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismo nutartis, kuria N. M. pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas, yra nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo N. M. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundas tenkinamas iš dalies.
7. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad intensyvi priežiūra – kaltinamo asmens kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Kaltinamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės (BPK 131¹ straipsnio 6 dalis). Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms (BPK 119 straipsnis). Taikant kardomąsias priemones, kaip ir kitas procesines prievartos priemones, turi būti laikomasi BPK 11 straipsnyje numatyto proporcingumo principo.
8. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis N. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, pakankamumas, svarstant jam paskirtos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo klausimą, nėra ginčijamas. Šis aspektas skundžiamoje nutartyje yra motyvuotas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma.
9. Kaltinamojo gynėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi pratęsti N. M. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminą, skunde nurodo, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tolesnis šios procesinės prievartos priemonės taikymas yra netikslingas, neproporcingas, vertinant ir tai, kad kaltinamajam yra taikoma ir kita kardomoji priemonė – užstatas. Šie argumentai nepagrįsti. Įvertinus šiuos skundo argumentus, skundo nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, o taip pat duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi N. M. kardomosios priemonės terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų ir siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą (labai sunkus nusikaltimas), pavojingumą (galimai veikimas organizuota grupe), gresiančią bausmę (įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę), taip pat taikomų suvaržymų pobūdį, darytina išvada, kad siekis pašalinti galimą trukdymo procesui ir naujo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu pateisina N. M. paskirtos kardomosios priemonės tolesnį taikymą. Gynėjo skunde minimos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo socialiniais ryšiais (gyvenamosios vietos, darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas, šeiminiai ryšiai, rūpinimasis senyvo amžiaus tėvu), savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės nepagrįstumo. Be pirmiau išdėstytų aplinkybių svarbūs ir kiti duomenys – N. M. anksčiau teistas keletą kartų, taip pat ir už neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga, nusikaltimą, kurio padarymu byra kaltinamas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, galimai padarė esant neišnykusiam teistumui. Minėti duomenys charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį, turintį polinkį veikti priešingai teisės normoms.
10. Nesutiktina su skundo argumentais, jog teismas, nurodydamas apie galimus kaltinamojo ryšius užsienyje, šią išvadą grindė prielaidomis. Kaip jau buvo pažymėta ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, apie kaltinamojo ryšius pagrįstai spręsta iš duomenų apie kitoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes dėl kaltinamojo padarytų veikų ir užsienio valstybėse. Paminėta ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai užsienyje turi būti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, kaip ir vieną iš kriterijų, vertinant N. M. asmenybę bei intensyvios priežiūros taikymo tikslingumą.
11. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą kaltinamajam, atsižvelgė į aplinkybių visumą, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją, kaltinamajam įkaltintos veikos pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Visa tai leido padaryti pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti, kontroliuojant kaltinamąjį dėvima elektronine stebėjimo priemone. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodomi argumentai dėl kardomosios priemonės taikymo nepaneigia aptartų aplinkybių visumos vertinimo ir šioje bylos proceso stadijoje nėra pakankami, kad ji būtų panaikinta.
12. Skunde teigiama ir tai, kad N. M. kartu su intensyvia priežiūra yra taikoma kita griežta kardomoji priemonė – užstatas. Tačiau vien aplinkybė, kad kaltinamajam taikoma intensyvi priežiūra, nepakankama išvadai, jog kartu su šia priemone negali būti taikomos ir kitos kardomosios priemonės, šiuo atveju – užstatas. Nors per intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį N. M. laikėsi nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, pirmiau aptartų aplinkybių analizė leidžia spręsti, jog vien tik užstato taikymas, netaikant intensyvios priežiūros, nebūtų efektyvus užtikrinti kaltinamojo atribojimo nuo priešingo teisei elgesio galimybę. Pabrėžtina, kad tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti taikomą kardomąją priemonę (nepratęsti jo termino). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tikslingumą. Nors taikoma intensyvi priežiūra ir varžo kaltinamojo teises ir laisves, tačiau šia kardomąja priemone siekiama baudžiamojo proceso įstatyme numatytų tikslų, ja tuo pačiu keliami tam tikri nepatogumai kaltinamajam. Atsižvelgus į N. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą bei gresiančios atsakomybės pobūdį, taip pat kardomosios priemonės tikslus, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės bei interesai yra suvaržyti pažeidžiant proporcingumo principą. Be to, šios priemonės taikymas sudaro N. M. galimybę palaikyti tiek šeiminius, tiek socialinius ryšius. Taigi su nedideliais, bet būtinais apribojimais jis gali dirbti, rūpintis šeima, leisti laisvalaikį, tenkinti kitus asmeninius poreikius.
13. Taikoma kardomosios priemonės trukmė nulemta objektyvių priežasčių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, bylos apimtimi, bylos proceso eiga ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių nuostatų ir teisminės praktikos.
14. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad tikslingumas toliau N. M. taikyti intensyvią priežiūrą, nėra išnykęs, todėl prašymas panaikinti šią kardomąją priemonę netenkinamas.
15. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo N. M. pratęstas kardomosios priemonės terminas. Tuo atveju, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir įvertinti iš naujo.
16. Nesutinkant su apskųstąja nutartimi, kaltinamojo gynėjas skunde taip pat prašo spręsti dėl nustatytos intensyvios priežiūros priemonės sąlygos pakeitimo, t. y. leidimo N. M. išeiti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 20 val., šios sąlygos nesiejant su darbinių funkcijų vykdymu.
17. Pasisakant dėl šios aplinkybės, visų pirma sutiktina su kaltinamojo N. M. gynėjo skundo teiginiu, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus, nurodydamas, jog kaltinamojo prašymą pakeisti sąlygą – leidimo išvykti iš namų laiką – tenkina iš dalies, nors nustatė tokias pat sąlygas, kurios jau buvo nustatytos ankstesne teismo nutartimi. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas turi galimybę, patikrindamas žemesniojo teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pašalinti abejones, ištaisyti padarytas klaidas, pateikiant motyvuotus atsakymus į skundo argumentus bei reikalavimus.
18. Aukštesnysis teismas, nepaneigdamas baudžiamojo proceso stadijos reikšmės kardomųjų priemonių parinkimui ir taikymui, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis yra įpareigotas nuolatos dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą (jis yra kontroliuojamas ir stebimas), taip pat įvertinęs skundo argumentus dėl kaltinamojo nurodomų šeiminių, darbinių ir asmeninių poreikių tenkinimo ir byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo prašymas dėl intensyvios priežiūros sąlygos – leidimo išeiti N. M. iš namų laiko pakeitimo turi būti tenkinamas iš dalies. Kaip minėta, intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji yra taikoma. Įvertinus tai, taip pat kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės paskirtį, spręstina, kad, sušvelninus N. M. taikomos intensyvios priežiūros sąlygas, kaip to prašoma skunde, kardomoji priemonė prarastų savo prasmę ir nebeatitiktų jos paskirties. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje tikslinga pakeisti kaltinamajam N. M. taikomos intensyvios priežiūros sąlygą dėl leidimo išeiti iš gyvenamosios vietos laiko ir nustatyti, kad kaltinamasis gali išeiti iš namų kiekvieną dieną, išskyrus valstybines šventines dienas, nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu, taip pat leidžiant išvykti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val., jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu. Tokia apimtimi nuteistajam nustatyta intensyvi priežiūra yra proporcinga bei nevaržanti N. M. teisių labiau, nei būtina baudžiamojo proceso įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.
19. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima tik N. M. toliau stebint elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, tačiau tikslinga pakeisti vieną iš nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti:
Leisti kaltinamajam N. M. išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, išskyrus valstybines šventines dienas, nuo 8 val. iki 19 val., jeigu tai susiję su darbinių funkcijų vykdymu, taip pat išvykti iš namų kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 17 val., jeigu tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti galioti.
Nutartį pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.